Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Violetos Petkevičienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Druskininkų viešbutis „Pušynas“ skundą atsakovei Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmajai nekilnojamojo kultūros paveldo tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, R. P. dėl akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Vertinimo tarybos akto, kuriuo suteikta apsauga Druskininkų sanatorijos „Pušynas“ pastatui, esančiam Druskininkų sav., Druskininkų m., (duomenys neskelbtini)nustatytos jo vertingosios savybės, regioninis reikšmingumo lygmuo, apibrėžtos teritorijos ribos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Departamentas 2021 m. balandžio 6 d. gavo UAB Druskininkų viešbučio „Pušynas“ prašymą, kuriame į Vertinimo tarybos darbotvarkę prašoma įrašyti klausimą dėl sanatorijos „Pušynas“ pastato vertingųjų savybių nustatymo ir teisinės apsaugos jam suteikimo. Kartu su prašymu pateikta nuoroda į teikiamą svarstyti pastato Akto projektą (toliau - Akto projektas) su pridedamais priedais (brėžiniais, ikonografija, fotofiksacija, apibrėžtų teritorijos ribų planu).

Departamentas 2021 m. balandžio 13 d. raštu Nr. (9.51 E)2-892 „Dėl pastato, esančio Druskininkuose, (duomenys neskelbtini)vertinimo“ informavo pareiškėja ir Departamento teritorinį skyrių, kad apsaugos pastatui suteikimo klausimas bus svarstomas Vertinimo tarybos 2021 m. gegužės 4 d. posėdyje, kuris vyks nuotoliniu būdu per Zoom platformą.

Apsaugos pastatui suteikimo klausimas buvo svarstomas 2021 m. gegužės 4 d. Vertinimo tarybos posėdyje (posėdžio protokolas Nr.VT-16). Posėdyje Akto projektą pristatė jo rengėja R. P., kuri informavo, jog rengiama projekto A laida, todėl reikalinga, kad būtų nustatytos vertingosios pastato savybės. Pranešėja pristatė Akto projektu teikiamus siūlymus: suteikti apsaugą pastatui ir įrašyti į Kultūros vertybių registrą, nustatyti vertingąsias savybes, apibrėžti teritorijos ribas. Vertingųjų savybių pobūdis – architektūrinis, siūlomas reikšmingumo lygmuo – vietinis. Vertinimo taryba, susipažinusi su Akto projektu, pasiūlė: 1) patikslinti aukštų skaičių, atsižvelgus į NTR išrašus, nurodyti, kad pastatas yra 5 aukštų su rūsiu; 2) vertingąja savybe įrašyti pastato tūrį; 3) papildomai įrašyti vertingųjų savybių pobūdį - inžinerinį-retą; 4) įrašyti reikšmingumo lygmenį - regioninį (atsižvelgus į autorinį projektą; pastato architektūrinį išskirtinumą; kurortinės vietovės, kurioje yra pastatas, reikšmingumą ir kt.). Vertinimo taryba, vienbalsiai (7 iš 7 vertinimo tarybos narių) nutarė suteikti apsaugą pastatui, Druskininkų sav., Druskininkų m., (duomenys neskelbtini)ir įrašyti jį į Kultūros vertybių registrą, nustatyti vertingąsias savybes, regioninį reikšmingumo lygmenį, apibrėžti teritorijos ribas.

Pareiškėjas 2021 m. gegužės 20 d. raštu Departamentui nurodė, jog dalyvavo posėdyje ir jam žinomas sprendimas. Taip pat Departamento prašė neregistruoti Akto Kultūros vertybių registre ir teikti klausimą pakartotiniam svarstymui, kadangi 2009 m., kai dar nebuvo patikslintos Druskininkų miesto istorinės dalies (u. k. 30185) vertingosios savybės ir viešbučio pastatas nebuvo įvardintas kaip teritorijoje esantis, vertingųjų savybių požymių turintis objektas, išduotas ir yra galiojantis statybos leidimas pastato rekonstrukcijai. Posėdyje buvo nuspręsta kaip vertingąją savybę įrašyti pastato tūrį ir antstatą, kurį rekonstruoti numatoma pagal galiojantį statybos leidimą.

Akto projekto rengėja R. P. po Vertinimo tarybos 2021 m. gegužės 4 d. nutarimo ir pareiškėjos 2021 m. gegužės 20 d. rašto Departamentui pateikė registruoti Akto projektą. 2021 m. birželio 18 d Aktas registruotas ir yra viešai prieinamas Kultūros vertybių registre (https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/c48c549b-5438-4fc2-9446-028e4f2e147e).

Nesutikdama su šiuo Vertinimo tarnybos Aktu pareiškėja kreipėsi į teismą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (redakcija galiojusi nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. spalio 1 d.) (toliau – ir Įstatymas), Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-150 patvirtintas Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašas (redakcija nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2021 m. liepos 20 d.) (toliau – ir Kriterijų aprašas) ir Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašas.

Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-149 patvirtinti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdiniai nuostatai (toliau – Pavyzdiniai nuostatai, akto redakcija galiojusi nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. iki 2021 m. gruodžio 4 d.). Pagal Pavyzdinių nuostatų 9 punktą nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybas sudaro, jų nuostatus ir personalinę sudėtį tvirtina jų sudarytojai: Kultūros paveldo departamentas ir savivaldybės. Pavyzdinių nuostatų 5 punktas detalizuoja Departamento sudarytų vertinimo tarybų atliekamas funkcijas, t. y. šios institucijos, be kita ko, sprendžia dėl apsaugos reikalingumo nekilnojamosioms kultūros vertybėms, vertingųjų savybių patikslinimo arba nustačius, kad kultūros paveldo objektas ar vietovė yra sunykę, sunaikinti ar kitaip prarastos jų vertingosios savybės, dėl apsaugos ne reikalingumo (5.1 p.); nustato nekilnojamosioms kultūros vertybėms reikšmingumo lygmenį (5.2 p.); pagal tyrimų duomenis, nustatytus Tyrimų apimties apraše, nustato nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes (5.3 p.); pagal tyrimų duomenis apibrėžia kultūros paveldo objektų teritorijų ir apsaugos zonų ar kultūros paveldo vietovių teritorijų ribas (5.4 p.); tikslina kultūros paveldo objektų ar vietovių apskaitos duomenis (5.5 p.); priima sprendimus dėl tikslingumo rengti Tarybos akto projektą (5.6 p.).

Tvirtinant Tarybos personalinę sudėtį, pagal Tarybos narių turimą kvalifikaciją vertinti vienos ar kelių rūšių vertingųjų savybių pobūdžių nekilnojamąsias kultūros vertybes, nustatoma kiekvieno Tarybos nario specializacija Taryboje. Vertinimo tarybų nariais gali būti kultūros ministro nustatyta tvarka atestuoti archeologinio, povandeninio, mitologinio, etnokultūrinio, architektūrinio, urbanistinio, inžinerinio, istorinio, memorialinio, dailės, sakralinio, želdynų (toliau – atitinkamos sritys), nekilnojamojo kultūros paveldo specialistai, turintys paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės kvalifikacinį atestatą ar atitinkamos srities mokslininkai, turintys atitinkamos srities daktaro laipsnį (11 ir 13 p.).

Vertinimo tarybų sprendimai priimami posėdžiuose, kuriuose aktų projektus pristato Vertinimo tarybos aktų projektų rengėjai, kurie yra atsakingi už Tarybų aktų projektuose pateiktos faktinės informacijos tikrumą, posėdžiuose dalyvauti ir pasisakyti gali klausimus pristatantys asmenys, objektų, kurių klausimas svarstomas valdytojai ir kiti nuostatuose nurodyti asmenys (30 p.). Pagal Pavyzdinių nuostatų 22 punktą Vertinimo tarybų posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Vertinimo tarybos narių. Protokole nurodoma posėdžio vieta ir data, registravimo numeris, posėdyje dalyvavę Vertinimo tarybos nariai, kiti posėdžio dalyviai, svarstyti klausimai, balsavimo rezultatai, priimtas sprendimas, balsavimo rezultatai, atskirosios Tarybos narių ir kitų posėdžio dalyvių nuomonės, jeigu tokios buvo pareikštos, Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų apraše nurodyti kriterijai, lėmę sprendimo priėmimą, balsavimo rezultatai ir jų pagrindimas bei informacija apie tyrimus, kuriais nustatytas nekilnojamųjų kultūros vertybių autentiškumas.

Pavyzdinių nuostatų 33 ir 34 punktai nustato, kad Vertinimo tarybų sprendimai įforminami aktu, kurio duomenys užpildomi Kultūros vertybių registro duomenų bazėje, o du egzempliorius pasirašo Tarybos primininkas. Vienas akto egzempliorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi būti perduotas Registro tvarkytojui, o kitą egzempliorių kartu su kitais Tarybų veiklos dokumentais (posėdžių protokolai, susirašinėjimo ir kiti dokumentai) Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugo Tarybų sudarytojai.

Iš ginčijamo Akto turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju nuspręsta Druskininkų sanatorijos „Pušynas“ pastatui, esančiam Druskininkų sav., Druskininkų m., Taikos g. 6 suteikti teisinę apsaugą, nustatyti vertingąsias savybes, regioninį reikšmingumo lygmenį ir apibrėžti teritorijos ribas. Vertinimo taryba, spręsdama, ar yra pagrindas šiai vertybei suteikti teisinę apsaugą, rėmėsi vizualiniais tyrimais, fotofiksacijos tyrimų duomenimis, ikonografiniais šaltiniais, brėžiniais, E. B. knyga „R. Š.. Architektūra ir tapyba“, V. 2015 m., publikacijomis (Pro memoria. Archiforma. 2017, Druskininkai sovietmečiu (1945 - 1990) bei apsaugos zonos ribų planu, Nekilnojamojo turto registro duomenimis.

Akte pateiktas Druskininkų sanatorijos „Pušynas“ pastato (suprojektuotas 1978 m., projekto autoriai architektai R. ir A. Š., atidarytas lankytojams 1982 m., rekonstruotas XXI a. pr.; ) aprašymas iš kurio matyti, kad pastato vertingosios savybės yra: 7.1.1.1. aukštis ir / ar aukštingumas - 5 aukštų su 6-u techniniu aukštu bei rūsiu (-;viršutinio, techninio aukšto projekto sprendiniai įgyvendinti tik dalinai, būklė patenkinama, gera; BR Nr. 1, IKONOGR Nr. 1-2, FF Nr. 1-8, 14-15; 2021 m.); 7.1.1.2 tūris - rotondinio plano, viršutinis techninis aukštas atitrauktas nuo krašto, su laiptinės rizalitu S pusėje ir pagrindiniu įėjimu P pusėje (-; būklė gera; TRP 1, BR Nr. 1 -2, IKONOGR Nr. 1-2; FF Nr. 1-12; 2021 m ); kiti stogo elementai - plastiškų formų, karpytas betono parapetas pastato perimetru (-; būklė patenkinama, bloga; BRNr. 1, IKONOGR Nr. 1-2; FF Nr. 2-8, 10-11, 16-21; 2021 m.); 7.1.1.3 aukštų išplanavimas - ratu išdėstytos patalpos apie centrinėje dalyje esančią laiptinę ir lifto šachtą, trapecijos plano laiptinė Š pusėje (-; būklė gera; BRNr. 2, FF Nr. 27; 2021 m ); sienų angos - 2-5 a. stačiakampės, langų ir durų angos (-; 1 a. rekonstruotas; BR Nr. 1, IKONOGR Nr. 1-2, FF Nr. 1-13; 2021 m.); 7.1.1.4 fasadų architektūrinis sprendimas - vėlyvojo sovietinio modernizmo fasadų architektūrinio sprendimo visuma (-; išskyrus rekonstruotą 1 a., būklė patenkinama; BR Nr. 1, IKONOGR Nr. 1-2; FF Nr. 1-10; 2021 m ); fasadų architektūros tūrinės detalės - laiptinės rizalitas S pusėje (-; būklė patenkinama; BRNr. 2; FF Nr. 5-7, 9; 2021 m.); 2-5-o aukštų balkonai pastato perimetru su metalinių konstrukcijų ir skardos atitvaru (-; būklė patenkinama; BRNr. 2, IKONOGR Nr. 1-2; FF Nr. 2-13, 22-23, 25-26; 2021 m.); banguoti gelžbetoninių aukštų perdenginių išorės kraštai (-; būklė bloga; IKONOGR Nr. 1-2; FF Nr. 2-13, 22-23, 25-26; 2021 m ); dekoratyvios gelžbetoninės gembės, remiančios 5 a. perdenginį karpytais kraštais bei parapetą (-; būklė patenkinama; IKONOGR Nr. 1-2, FF Nr. 2-8, 10, 20, 22-24; 2021 m.); fasadų tinko tipas (-; būklė patenkinama; IKONOGR Nr. 1-2; FF Nr. 1-13; 2021 m.); 7.1.1.5 konstrukcijos - pamatas (-; netyrinėta; -; 2021 m.); gelžbetonio perdangų ir atraminių kolonų pastato konstrukcija (netyrinėta; -; -; 2021 m );

Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimą, atranką, reikšmingumo lygmens nustatymą, jų kriterijus bei šių kriterijų taikymą nustatant kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes ir jų reikšmingumą, atrenkant nekilnojamąsias kultūros vertybes, kurioms reikalinga apsauga, apibrėžiant kultūros paveldo objektų teritorijų ar vietovių ribas ir teikiant juos įregistruoti į Kultūros vertybių registrą, reglamentuoja Kriterijų aprašas. Kriterijų aprašo 5 punktas nustato, kad objektų ar vietovių vertinimas tiesiogiai susijęs su laikmečio kultūriniu tapatumu – poreikiu išsaugoti kultūros paveldo objektą ar vietovę, o vertinimas atliekamas vadovaujantis ne vyraujančiais įsitikinimais, bet remiantis pagarba ir pakantumu kitoms kultūrinio tapatumo formoms. Kriterijų aprašo 6 punkte nustatyta, kad vertinimo procesas susideda iš: amžiaus cenzo ir autentiškumo požymių patikros; reikšmingumo nustatymo; teritorijos apibrėžimo; reikšmingumo lygmens nustatymo. Pagal Kriterijų aprašo 8 punktą, objektai ir vietovės, kurie neatitinka Aprašo 7 punkte nustatyto amžiaus cenzo, be kita ko vertinami, jeigu tai akivaizdūs konkretaus istorinio laikmečio, pripažintų meninio stiliaus ar srovės, pažangiausių ir (ar) meniškiausių laikmečio architektūrinių sprendimų atstovai (8.5 p.).

Nagrinėjamu atveju pastatas neatitiko 7 punkte nustatyto (50 metų) amžiaus cenzo, todėl buvo vertinas pagal Kriterijų aprašo 8.5 punkto nuostatas ir pripažintinas saugotinu kaip išskirtinis sovietinės architektūros pavyzdys, atitinkantis autentiškumo ir reikšmingumo kriterijus. Pažymėtina, kad autentiškumo požymių patikra reikalinga nustatyti objekto ar vietovės amžių, kai jis nėra aiškus (11 punktas). Nagrinėjamu atveju abejonių dėl pastato amžiaus nebuvo, Vertinimo tarybos posėdžio metu pristatant pastatą nurodyti konkretūs jo statybos metai – pastatas pastatytas 1978 m. pagal architektų R. ir A. Š. projektą, rekonstruotas 2005 m.

Kriterijų aprašo 3.13 punkte nustatyta, kad reikšmingumo nustatymas – tai nekilnojamųjų kultūros vertybių autentiškumo atskleidimas, nustatant objekto, jo teritorijos, vietovės, jų dalių ir elementų vertingųjų savybių gausą bei kompleksiškumą etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriais. Reikšmingumas, atsižvelgiant į vertingųjų savybių visumą, nustatomas pagal tipiškumo, svarbumo, retumo ir unikalumo kriterijus.

Vertinimo tarybos Aktu buvo nustatyti pastato vertingųjų savybių pobūdžiai – architektūrinis (svarbus), inžinerinis (retas).

Pareiškėja skunde nurodo, kad būtent už šį pastatą projekto autoriai jokių apdovanojimų negavo, todėl jis nėra vertingas ir unikalus, be to, E. B. knygoje „R. Š. Architektūra ir tapyba“ rašoma, kad „daugeliui gyventojų šis statinys nepatiko“.

Vertinimo tarybos protokole pažymėta išskirtinė pastato statybos technologija (kai pastato aukštų perdangas išliejus ant žemės, jos buvo keliamos į viršų ir tokiu būdu pastatas montuotas iš viršaus į apačią). Pastatas pastatytas pagal architektų R. ir A. Š. projektą, kuriems, už tokios pat ypatingos inžinerinės metodikos panaudojimą buvo suteikti nusipelniusių architektų vardai ir valstybiniai SSRS Ministrų Tarybos apdovanojimai. Teismas atkreipia dėmesį, jog pristatydama Akto projektą jo rengėja R. P. nurodė, jog Vandens pramogų parko kompleksas, (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, kurio pastatymo technologija yra panaši į vertinamo pastato, nėra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, nes jis rekonstruotas. Vertinamas pastatas yra mažiau pakitęs. Ši aplinkybė ir sudarė prielaidas Vertinimo tarybai spęsti, jog dėl savo išskirtinės pastatymo technologijos vertinamas pastatas, kuris yra mažiau pakitęs, yra retas ir saugotinas.

Viena esminių pastato vertingų savybių dėl kurios Vertinimo tarybos posėdžio metu pasisakė tarybos nariai buvo pastato tūris (7.1.1.2 p. tūris - rotondinio plano, viršutinis techninis aukštas atitrauktas nuo krašto), todėl pareiškėja skunde nepagrįstai teigia, jog nėra pasisakyta dėl šios pastato vertingosios savybės. Protokole pažymima, jog pastato tūris, kaip vertingoji savybė, padėtų išsaugoti pastato dabartinę proporciją, o planuojamas antstatas iškraipytų pastato tūrį, keistų vaizdą. Vertinimo tarybos nariai sprendė, kad pastatas yra išskirtinės architektūros, jo stogas turėtų būti įvardijama kaip vertingoji savybė. Kaip matyti iš įrašų protokole dėl tūrio ir pastato stogo (techninio aukšto) kaip vertingųjų pastato savybių pasisakė visi Vertinimo tarybos nariai, o sprendimas buvo priimtas vienbalsiai.

Pareiškėjos skunde nurodo, jog Akto 7.1.1.4 punktas kaip pastato vertingąją savybę numato 2-5 aukšto balkonus pastato perimetru su metalinių konstrukcijų ir skardos atitvaru, tačiau šiuo metu esantis atitvaras yra pagamintas iš aliuminio. Teismas pažymi, jog už Vertinimo tarybų aktų projektuose pateiktos faktinės informacijos tikrumą yra atsakingi Vertinimo tarybos aktų projektų rengėjai. Taigi šis įrašas buvo padarytas projekto rengėjos R. P.s, kuri atliko vizualinę pastato apžiūra ir parengė jo projektą. Pirmiausia pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė savo teiginį dėl atitvaro medžiagos pagrindžiančių įrodymų, tačiau ne tuo atveju, jei paaiškėtų naujų duomenų apie pastato vertingąsias savybes, pareiškėjas ar kiti suinteresuoti asmenys galėtų kreiptis dėl nekilnojamojo kultūros paveldo registro duomenų ir jo vertingųjų savybių patikslinimo.

Pareiškėja taip pat nurodė, jog buvo pažeisti jos lūkesčiai vykdyti pastato rekonstrukciją pagal 2009 m. išduotą statybos leidimą, nes Akto 7.1.1.1 punktas kaip pastato vertingąją savybę nurodo 6 techninį aukštą. Tuo tarpu statybos leidimas numato teisę šį 6 techninį aukštą rekonstruoti, įrengiant kambarius ir šis 6 aukštas taptų netechniniu.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Aktu nėra draudžiama keisti techninio pastato aukšto paskirties ir įrengti jame kambarius (tai posėdžio metu patvirtino ir atsakovo atstovai), jame nustatytos vertingosios pastato savybės – tūris (rotondinio plano, viršutinis techninis aukštas atitrauktas nuo krašto). Kaip matyti iš pareiškėjo pateikto Departamento Alytaus-Marijampolės teritorinis skyriaus 2008 m. gegužės 13 d. rašto Nr. 2A-149, jame kaip reikalavimas projektui taip pat buvo įvardinti reikalavimai - minimaliai didinti techninio aukšto plotą, išlaikyti pastato architektūrinę stilistiką, nedidinti pastato aukščio.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog saugotinų objektų vertingų savybių nustatymas yra tęstinis procesas, reikalaujantis materialinių ir laiko išteklių. Įstatymo tikslai, kuriais užtikrinamas viešasis interesas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje, objektyviai negali būti pasiekti per ribotą laiko tarpą, yra nukreipti į ateitį. Gali būti atrandami nauji objektai, nauji šaltiniai, paaiškėti naujos vertingosios nekilnojamojo kultūros paveldo objektų savybės, todėl planuojant atsakovo veiklą neišvengiamai turi būti nustatomi vieni ar kiti prioritetai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-655-492/2020). Pareiškėjos nurodomas leidimas rekonstruoti pastatą yra išduotas 2009 m. 12 metų yra ilgas laiko tarpas per kurį pareiškėja galėjo realizuoti savo teises pagal išduotą leidimą. Be to, praėjus 12 metų 1978 m. statytas pastatas priartėja prie 50 metų amžiaus cenzo, todėl pareiškėja negali pagrįstai tikėtis, jog objekto apsauga nesikeis visą laiką. Taip pat pažymėtina, jog byloje nėra duomenų apie pareiškėjos nurodomų lūkesčių statyti pagal 2009 m. rekonstrukcijos leidimą pažeidimo, nes pareiškėja nesikreipė į Departamento Alytaus-Marijampolės teritorinį skyrių dėl šio pastato tolesnės rekonstrukcijos.

Nekilnojamųjų vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimtį reglamentuoja Tyrimų duomenų apimties aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. ĮV-259 „Dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašo patvirtinimo“. Pagal Tyrimų duomenų apimties aprašo 7.1 punktą fiksavimas – įvairiais būdais (schemomis, brėžiniais, nuotraukomis, fotogrametrija, aktais ir kitokiais dokumentais) užfiksuojama nekilnojamųjų kultūros vertybių esama padėtis. Fiksavimą sudaro: fotofiksacija, apmatavimai, fotogrametrija, topografiniai geodeziniai darbai, saugomų elementų sąrašas, techninės būklės aktas, medžių taksacija, vertybės sunykimo laipsnio nustatymo aktas, sudėtingumo kategorijos nustatymo aktas, apimties (tūrio, ploto) skaičiavimas. Pagal Tyrimų duomenų apimties aprašo 7.2 punktą istorinės – meninės raidos tyrimai – tai tyrimai, kuriais patikslinami, detalizuojami ir papildomi nekilnojamųjų kultūros vertybių kultūrinės vertės požymiai bei atrandamos sunaikintos ar sunykusios, lokalizuojami autentiškumo ir kiekybės požymiai, atskleidžiama tokių vertybių istorinė raida, autentiškos medžiagos formavimo būdas ir nustatomi saugotini elementai bei kultūrinės vertės neturintys intarpai. Istorinės meninės raidos tyrimai yra: archeologijos, istorijos ir ikonografijos, ikonologijos, menotyros, architektūros, polichromijos, istorinės statybos ir dekoro technologijos, urbanistikos, kraštovaizdžio, stilistikos, užstatymo evoliucijos, želdynų vertinimo, chronologijos, tipologijos.

Pareiškėja nurodo, jog vertinant pastatą nebuvo atlikti jokie tyrimai. Su šiuo pareiškėjos argumentu teismas taip pat nesutinka. Kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų, buvo atlikti vizualiniai ir fiksavimo tyrimai, tai patvirtina pastato esančio Druskininkų sav., Druskininkų m., (duomenys neskelbtini)27 vnt. nuotraukos, taip pat apibrėžtų teritorijos ir ribų planas, brėžiniai.

Be to, pažymėtina, kad ginčo pastatas pripažintas kultūros paveldo objektu ir įtrauktas į registrą dėl savo architektūros, o ne dėl kitokių reikšmingų savybių, todėl nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad objekto įtraukimui į nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų registrą turėjo būti atlikti kitokio pobūdžio tyrimai (istoriniai, archeologiniai ar kt.).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vertinimo taryba, priimdama ginčijamą aktą, rėmėsi R. P.s atliktais išsamiais fiziniais fotofiksacijos tyrimais, autentiškumo požymių patikra, rėmėsi turimais brėžiniais, ikonografijomis ir publikacijomis, todėl atmestini pareiškėjo skunde dėstomi argumentai, kad skundžiamas aktas paremtas tik keliais nereikšmingais šaltiniais. Konkrečius reikalingus tyrimus pasirenka nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą organizuojantys ir vykdantys juridiniai ir fiziniai asmenys (Tyrimų duomenų apimties aprašo 10 p.). Ginčo atveju dėl būtinų tyrimų, taip pat ir jų pakankamumo, sprendė Akto projektą rengęs pareiškėjos pasitelktas asmuo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aplinkybių dėl tyrimų pakankamumo, padarytų išvadų dėl vertingųjų savybių nustatymo pagrįstumo vertinimas dažniausiai reikalauja ne tik teisinių, bet ir specialiųjų mokslo ar profesinių žinių. Dėl to Vertinimo tarybos sudėtis ir apima atitinkamos srities specialių žinių turinčius specialistus, žinovus. Proceso šalies argumentai, siekiant teisme paneigti Akte kompetentingų specialistų padarytas išvadas, turi būti grindžiami ne tik šalies paaiškinimais, bet kitais įrodymais, specialistų arba ekspertų išvadomis (ABTĮ 60–61 str.), nes kvestionuojamų aplinkybių nustatymui bei išvadų pateikimui taip pat yra keliami reikalavimai turėti ne tik teisės aktuose apibrėžtą kompetenciją, bet ir specialių mokslo bei profesinių (techninių ar amato) žinių (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį byloje Nr. eK-3-482-1075/2017). Taigi, nagrinėjamu atveju Akte nustatytos išvados negali būti nuginčytos ir dėl tos priežasties, kad pareiškėja nepateikė teismui reikiamų įrodymų (ABTĮ 56 str. 4 d.).

Paaiškėjus naujų duomenų apie ginčo pastatą pareiškėja ar kiti suinteresuoti asmenys gali kreiptis dėl nekilnojamojo kultūros paveldo registro duomenų ir jo vertingųjų savybių patikslinimo.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, nėra teisino pagrindo pareiškėjos skundo argumentais panaikinti skundžiamą Vertinimo tarybos Aktą.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jos prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Druskininkų viešbutis „Pušynas“ skundą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.