- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-28
- Bylos Nr.
- 1S-680-485/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00478-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- V. A.
- Kategorijos
- 2.5.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Šalaševičiaus skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. spalio 4 d. nutarties, kuria netenkintas prokuroro skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. 81/04-1361 taikyti nuteistajam V. A. (V. A.) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. A. teistas 2020-08-07 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2020-11-30, bausmės pabaiga – 2023-02-18. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 5 mėnesiai 9 dienos.
2. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 81/04-827 nutarta taikyti nuteistajam V. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalį. Komisija nustatė, kad nuteistasis nebaustas už vidaus tvarkos pažeidimus, dalyvauja naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, išėjęs į laisvę turės gyvenamąją vietą, anksčiau neteistas, kaltę pilnai pripažįsta, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, nuo pirmojo vertinimo sumažėjo, ir padarė išvadą, jog yra pagrindas nuteistąjį paleisti lygtinai.
3. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, prokuroras pateikė skundą. Marijampolės apylinkės teismas skundžiama nutartimi prokuroro skundo netenkino. Teismas, įvertinęs nuteistojo V. A. asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į socialinio tyrimo išvadoje nurodytus tyrimo duomenis, sutiko su Komisijos nutarimu, jog nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
4. Skunde apygardos teismui prokuroras prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, nusikaltimo pavojingumą, sprendimą motyvavo išskirtinę reikšmę suteikdamas nuteistąjį teigiamai apibūdinantiems duomenims, todėl nepagrįstai sprendė, kad nuteistasis V. A. gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Prokuroro manymu, priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, būtina įvertinti tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, ir nors ši aplinkybė nėra esminė sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tačiau neturėtų būti ir sumenkinama. Teismas nurodė, kad nusikalstamo elgesio rizika nuteistajam sumažėjo nuo vidutinės iki žemos, kas buvo įvertinta kaip akivaizdi pažanga, tačiau prokuroras pažymi, kad ši pažanga sumažėjo dar visai neseniai ir todėl negalima daryti išvados, kad pokyčiai stabilūs. Be to, abejonių akivaizdžia jo pažanga kelia ir nuteistajam nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką nusikalsti ateityje. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis nelabai supranta savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, pasiduoda kitų manipuliacijoms dalyvauti kriminalinėje veikloje, narkotikus pradėjo vartoti dėl draugų įtakos. Nuteistasis yra linkęs rizikuoti neįvertindamas savo elgesio pasekmių, pasitiki savo jėgomis ir tai kelia pagrįstas abejones, ar jis mažiau struktūruotoje aplinkoje sugebės laikytis nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų. Prokuroro įsitikinimu, šiuo atveju nuteistąjį paleidus lygtinai iš pataisos įstaigos, nebus įgyvendinti nuosprendžiu paskirtos individualizuotos bausmės tikslai, nebus pasiekta nuteistojo resocializacija, visuomenės augumo pusiausvyra, nebus užtikrintas teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į prokurorės skundą nuteistasis V. A. nurodo su juo nesutinkantis, prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį, kuria atmestas prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo panaikinimo, palikti nepakeistą.
6. Į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko, jiems apie posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, prašymų nėra gauta, prokuroro bei nuteistojo nedalyvavimas procese nestabdo skundo nagrinėjimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 6 dalis).
Motyvuojamoji dalis
7. Prokuroro skundas tenkinamas.
8. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tvirtinimo klausimą sprendžiantis teismas gali, bet neprivalo tokį sprendimą patvirtinti. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.
9. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teismas, įvertinęs Komisijos nutarimo pagrįstumą bei nuteistojo asmens bylos duomenis, nenustatė kliūčių lygtinio paleidimo taikymui. Skundą aukštesnės instancijos teismui padavęs prokuroras su tokiu sprendimu nesutinka. Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinusi prokuroro skundo argumentus, skundžiamos nutarties motyvus, konstatuoja, kad prokuroro skundas yra pagrįstas – žemesnės instancijos teismas, patvirtindamas Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tinkamai neįvertino visų pataisos procesui reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistasis V. A. lygtinio paleidimo laikotarpiu laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
10. Iš aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegijai pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, taip pat yra pateikęs prašymą jam taikyti probaciją. Tai sudaro formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba pažanga ją mažinant. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kaip kito (mažėjo) nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei nurodė nustatytus konkrečius tai atspindinčius balus, tačiau pasikeitus Socialinio tyrimo išvados surašymo metodikai, joje konkretūs balai, atspindintys nusikalstamo elgesio riziką, nebenurodomi. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje nėra konkrečiai nurodyta nuteistajam nustatytos žemos nusikalstamo elgesio rizikos išraiška balais, nėra konkretizuota statinių ir kintamų balų santykis, todėl aukštesnės instancijos teismas vertina tik Socialinio tyrimo išvadoje pateiktus duomenis.
11. 2021 m. sausio 15 d. atlikus pirminį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nuteistajam buvo nustatyta vidutinė rizika, vėliau ši rizika mažėjo, bet išliko vidutinė, paskutinio vertinimo metu, kuris atliktas 2021 m. rugsėjo 2 d., nuteistajam V. A. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pirmosios instancijos teismas šiuos pokyčius įvertino kaip akivaizdžią pažangą, tačiau šiuo atveju svarbu vertinti aplinkybių visumą, t. y, kad ši rizika nuo vidutinės iki žemos sumažėjo neseniai, todėl pokyčius negalima vertinti kaip stabilius, be to, nuteistajam be apsauginių veiksnių, nustatyti ir du kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai bei piktnaudžiavimas narkotikais, kurie parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, be to, jie priskiriami prie dinaminių, todėl priklausomai nuo nuteistojo elgesio bei mąstymo pokyčių, nusikalstamo elgesio rizika gali kisti teigiama linkme. Taigi, sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, itin svarbus yra nuteistojo dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas.
12. Šiame kontekste teisėjų kolegija be kita ko pažymi, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti neabejotiną išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.
13. Pirmosios instancijos teismas, pritardamas nuteistojo lygtiniam paleidimui ir netenkindamas prokuroro skundo, pažymėjo, jog socialinio tyrimo išvadoje fiksuota daug nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių faktų:, kad V. A. anksčiau neteistas, išėjęs iš pataisos įstaigos, turės kur gyventi, bus įdarbintas, pataisos namuose taip pat dirba, bausmės atlikimo metu už gerą elgesį 2 kartus skatintas, mokėsi, įgijo kelias specialybes, palaiko ryšius su artimaisiais, dėl mamos sveikatos būklės yra paskirtas jos rūpintoju, geba įvardinti nusikaltimo pasekmes tiek sau, tiek aplinkiniams ir kt. teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės buvo įvertintos atsietai nuo visų nustatytų aplinkybių visumos. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ir pan., todėl skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išvardintos teigiamai V. A. charakterizuojančios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.
14. Abejonių dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką teisėjų kolegijai kelia nuteistojo mąstymo ypatumai. V. A. anksčiau neteistas, tačiau buvo baustas administracinėmis baudomis, viena už vairavimą neblaiviam, kaip nurodė pats nuteistasis, vartojo alkoholį draugų kompanijoje, kurie pasiūlė važiuoti iki parduotuvės. Teigia, kad narkotines medžiagas pradėjo vartoti paskatintas draugų, kadangi jie patarė, kad „žolė“ padeda nuo spaudimo. Šios aplinkybės duoda pagrindo išvadai, jog V. A. yra lengvai pasiduodantis kitų manipuliacijoms dalyvauti kriminalinėje veikloje, be to, nesupranta narkotikų daromos žalos. Iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad pokalbio metu nuteistasis nepilnai supranta savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, teigdamas, kad tai darė dėl savo sveikatos pagerinimo. Tokie mąstymo ypatumai duoda pagrindo išvadai, jog nuteistasis nelabai supranta savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, pasiduoda kitų manipuliacijoms dalyvauti kriminalinėje veikloje, narkotikus pradėjo vartoti dėl draugų įtakos. Jis yra linkęs rizikuoti neįvertindamas savo elgesio pasekmių, pasitiki savo jėgomis, kas leidžia sutikti su prokuroro teiginiais, jog visa tai kelia pagrįstas abejones, ar jis mažiau struktūruotoje aplinkoje sugebės laikytis nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų, todėl darytina išvada, kad nuteistojo pažanga koreguojant kintančius pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius dar nėra pakankama.
15. Pirmosios instancijos teismas kaip nuteistojo nusikalstamo elgesio mažinančius veiksnius įvardijo jo socialinius ryšius, kad turės darbo vietą, kus gyventi, išėjęs į laisvę rūpinsis tėvais, oficialiai yra paskirtas motinos rūpintoju. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad V. A. gyveno ir dirbo užsienyje, grįžo prižiūrėti tėvų, sugrįžęs į Lietuvą dirbo, tačiau nepaisant šių aplinkybių, kurios šiuo metu įvardijamos kaip nuteistojo apsauginiai veiksniai nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio, nesulaikė jo nuo neteisėtų veiksmų atlikimo – jis padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, kas kelia pagrįstų abejonių, jog šeiminiai ir kiti socialiniai faktoriai ryšiai bus apsauginis veiksnys, mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
16. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama ne tik pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, bet ir asmenybės ypatumus, požiūrį į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą ir pan. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog šiuo metu laisvės atėmimo bausmę V. A. atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą. Nuteistasis nurodė, kad nusikaltimą padarė, nesusimąstydamas apie pasekmes, kad pats su drauge vartojo narkotikus, tame nieko blogo nematė, neigė kitiems pardavinėjęs narkotikus, tvirtino, kad visi pas jį rasti narkotikai buvo skirti savo reikmėms. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, jis buvo nuteistas už narkotinių medžiagų platinimą, kratos metu pas nuteistąjį rasti 43 lankstinukai su narkotine medžiaga, kas neabejotinai paneigia nuteistojo pasiteisinimą. Nors šios aplinkybės paprastai yra vertinamos skiriant bausmę, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, vertinant nuteistojo elgesio pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą, jos taip pat negali būti sumenkinamos ir į jas turi būti atsižvelgta.
17. Kaip pagrįstai nurodyta prokuroro skunde, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog V. A. neatliktos bausmės dalis - 1 metai 5 mėnesiai ir 9 dienos (skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dienai) yra pakankamai didelė, vertinant su visa paskirta bausme – 2 metai 3 mėnesiai. Sutiktina, jog tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.
18. Aukštesnės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs nuteistojo V. A. lygtinio paleidimo klausimui spręsti aktualias įstatymo nuostatas bei pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad, priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje, nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu nėra pakankama. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas – pakeisti Komisijos 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarimą, kuriuo nuteistajam V. A. buvo pritaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, ir nuteistajam lygtinio paleidimo netaikyti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundą tenkinti.
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – netaikyti nuteistajam V. A. (V. A.) lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną.