- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-15
- Bylos Nr.
- e2S-1174-253/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Atsakovas
- O. C., A. J.
- Ieškovas
- G. M. M.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės O. C. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. M. M. patikslintą ieškinį atsakovams A. J. ir O. C. dėl sandorio nuginčijimo, tretieji asmenys Klaipėdos miesto 4‑ojo notarų biuro notarė I. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. M. M. ieškiniu prašė pripažinti 2017 m. liepos 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. M-5603, sudarytą tarp atsakovų A. J. ir O. C., negaliojančia ir taikyti restituciją – atsakovui A. J. grąžinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), o O. C. priteisti iš atsakovo A. J. 16 000 Eur bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti minėtą Žemės sklypą, priklausantį O. C..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. balandžio 30 d. nutartimi nutarta ieškovės ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei O. C. priklausantį Žemės sklypą, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Areštuoto turto savininkas paskirtas areštuoto turto saugotoju ir apribota teisė disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant turto valdyti ir juo naudotis.
3. Teismas nustatė, kad ieškovės reikalavimai yra susiję su konkrečiu turtu, jis šiuo metu nuosavybės teise pagal pirkimo–pardavimo sutartį priklauso atsakovei O. C., todėl netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių – konkretaus turto arešto, atsakovė galės ginčo turtą laisvai parduoti ar perleisti kitiems asmenims, o tai apsunkintų būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padarytų jį neįmanomą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atskiruoju skundu atsakovė O. C. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindiniai atskirojo skundo motyvai:
4.1. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones areštuojamas turtas, dėl kurio byloje nėra ginčo.
4.2. Teismo sprendimas tenkinti ieškinio reikalavimą nesukels ieškovei teisinių pasekmių, dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad Žemės sklypo areštas užtikrins ieškovės teisių apsaugą.
4.3. Pritaikytos laikinosios priemonės riboja apeliantės turtinius interesus. Apeliantė 2018 m. balandžio 19 d. pasirašė preliminarią statomo gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį su pirkėju. Apeliantė patiria nuostolius dėl taikyto arešto, nes yra priversta sustabdyti statybos darbų vykdymą ir mokėti netesybas dėl sutarties netinkamo vykdymo.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu ieškovė G. M. M. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Ieškovės nuomone, atsakovė nepagrįstai susiaurina ieškovės pareikštą reikalavimą. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir teismui tenkinus ieškinio reikalavimus teismo sprendimas gali būti faktiškai neįgyvendinamas, nes atsakovė ant ieškovei priklausančių statinių bus pastačiusi gyvenamąjį namą ir taip jį iš esmės pakeitusi, taip pat bus perleidusi gyvenamąjį namą ir Žemės sklypą tretiesiems asmenims, dėl to išreikalauti turtą iš sąžiningų trečiųjų asmenų nebus galimybės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
7. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, jeigu yra būtinos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
8. Apeliantė O. C. atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės ieškovės ieškinio patenkinimo atveju. Apeliantės nuomone, laikinosios apsaugos priemonės neužtikrins ieškovės teisių apsaugos ir gynybos, nesukels ieškovei teisinių padarinių.
9. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės atskirojo skundo argumentus, jog skundžiamoje teismo nutartyje numatytų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu areštuojamas turtas nėra šios bylos dalykas. Nustatyta, kad ieškinyje ieškovė G. M. M. pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančia tarp atsakovų A. J. ir O. C. 2017 m. liepos 19 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. M-5603 ir taikyti dvišalę restituciją – atsakovui A. J. grąžinti Žemės sklypą, o O. C. priteisti iš atsakovo A. J. pinigines lėšas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Žemės sklype, priklausiusiame A. J., ieškovės asmeninėmis lėšomis buvo įrengti gyvenamojo namo pamatai. Ieškovės teigimu, pagal ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį atsakovas pardavė O. C. ne tik Žemės sklypą, bet ir jame esantį statinį – pamatus, nors atsakovas neturėjo teisės parduoti ieškovei priklausančio turto.
10. Byloje ginčijamoje 2017 m. liepos 19 d. pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. M-5603 kaip sutarties dalykas nurodytas Žemės sklypas. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, ieškovės ieškiniu ginčijama visa 2017 m. liepos 19 d. pirkimo–pardavimo sutartis ir prašoma dėl minėto nekilnojamojo turto objekto taikyti restituciją natūra. Ginčas kilęs dėl konkretaus Žemės sklypo perleidimo sandorio teisėtumo. Apeliantė atskirajame skunde pati nurodo, kad jeigu ieškovės reikalavimas būtų patenkintas, atsakovei O. C. kiltų pareiga grąžinti negaliojančiu pripažinto sandorio dalyką, būtent ginčo žemės sklypą, kuris yra areštuotas pagal skundžiamą teismo nutartį.
11. Nors apeliantė teigia, kad teismo sprendimas tenkinti ieškinio reikalavimą nesukels ieškovei jokių teisinių pasekmių, tačiau pažymėta, kad ieškovės ieškinio faktiniu pagrindu nurodytų aplinkybių vertinimas ir klausimas, ar pareikšto ieškinio reikalavimo išsprendimas apgins ieškovės teises, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas iš esmės nenagrinėjamas, bet tik patikrinama, ar konkrečiu atveju bylos duomenys sudaro pakankamą pagrindą imtis laikinų ieškinio reikalavimo užtikrinimo priemonių.
12. Apeliantė O. C. argumentus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas jai sukelia neproporcingą žalą grindžia motyvais, jog apeliantė pradėjo vykdyti gyvenamojo namo Žemės sklype statybą, yra sudariusi preliminarią statomo gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį su pirkėju, apeliantė yra priversta sustabdyti statybos darbų vykdymą ir mokėti netesybas dėl netinkamo sutarties vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nurodyti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
13. Visų pirma, apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2018 m. balandžio 19 d. statomo gyvenamojo namo rezervavimo sutartį, sudarytą tarp apeliantės (pardavėjos) ir kliento. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios sutarties 4 punkte numatyta sąlyga, jog klientas per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo sumoka pardavėjai sutartyje numatyto dydžio rezervavimo mokestį. Minėtame sutarties punkte taip pat pažymėta, kad klientui nesumokėjus rezervavimo mokesčio nustatyta tvarka ir sąlygomis, sutartis be atskiro pranešimo netenka galios, nebent šalys susitartų kitaip. Nors apeliantė remiasi minėta sutartimi, kaip galiojančia, tačiau kartu su atskiruoju skundu nepateikė patvirtinančių duomenų, kad rezervavimo mokestis yra sumokėtas.
14. Be to, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovės nurodomi veiksmai žemės sklype, dėl kurio byloje kilęs ginčas, ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju galėtų objektyviai apsunkinti tokio teismo sprendimo įvykdymą. Šiuo atveju laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės siekiama išsaugoti esamą teisinių santykių padėtį (status quo). Atsižvelgiant į ieškinio faktiniu pagrindu nurodomas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus nenustatyta pagrindo daryti išvadą, jog šioje proceso stadijoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra netikslingas ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymu sukeliamos pasekmės būtų neproporcingos siekiamiems tikslams.
15. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.