Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio valdymo fakto nustatymo, suinteresuotasis asmuo byloje VĮ „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 235 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai viena proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kita šalis per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuris dalyvaujantis byloje asmuo paprašo žodinio bylos nagrinėjimo arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Civilinės bylos šalys savo paaiškinimus dėl bylos esmės pateikė teismui parengiamuosiuose dokumentuose, nereikalavo būti betarpiškai teismo išklausytos, byloje nėra reikalaujama išklausyti liudytojų, ekspertų, specialistų, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

4. Pareiškimas tenkinamas.

5. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas A. G. priėmė palikimą po savo sutuoktinės E. G. mirties faktiškai pradėdamas jį valdyti. Kitokia tvarka jis negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis). Šis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes, nes nuo šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jo teisę paveldėti visą po tėvo mirties atsiradusį palikimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

6. Civilinės bylos nagrinėjimo metu, pateiktų įrodymų turiniu nustatyta, kad pareiškėjo mama E. G., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Notarų biuro pateikti duomenys patvirtina, kad po E. G. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, palikėja testamento nebuvo sudariusi. E. G. mirė santuokoje, kurią sudarė (duomenys neskelbtini), sutuoktinis – A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). E. G. turėjo du vaikus – D. G., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir V. G., gimusį (duomenys neskelbtini) (pareiškėją). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatyta, jog E. G. ir A. G. vardu yra registruoto nekilnojamojo turto. Mirus E. G., jos sutuoktiniui A. G. paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas, paveldėjimo byla nebuvo užvesta.

7. Pareiškėjo teigimu, gyvenamojo namo dalyje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), po mamos E. G. mirties ir toliau gyveno tėvas A. G., kuris mokėjo visus komunalinius mokesčius ir rūpinosi nekilnojamuoju turtu. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo pateikti įrodymai, jog tėvas mokėjo šio namo komunalinius mokesčius. Minėta, jog byloje pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, jog po E. G. mirties paveldėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo išduotas, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad palikėjos vardu nėra įregistruotų testamentų.

8. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1-2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

9. Pažymėtina, kad palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, o įpėdinis priimdamas palikimą šiuo būdu savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

10. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjo tėvas A. G. po savo sutuoktinės E. G. mirties rūpinosi likusiu turtu, nuo (duomenys neskelbtini) metų gyveno sutuoktinei ir jam pačiam priklausiusiame name, adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo komunalinius mokesčius, šį turtą prižiūrėjo. Byloje pateikti mokėjimo išrašai patvirtina nurodytas aplinkybes. Minėti teismo posėdyje ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad mirusysis A. G. aukščiau aptartu būdu priėmė po savo sutuoktinės E. G. mirties atsiradusį palikimą.

11. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja mirusiosios E. G. palikimo sudėties.

12. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, nes neviršija minimalios nustatytos priteistinos sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.

Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės E. G., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė atsiradusį palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.