- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-06
- Bylos Nr.
- AN2-310-626/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00630-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė
- Pareiškėjas
- A. M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, apeliacine tvarka išnagrinėjo A. M. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutarties, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą A. M. už tai, kad jis 2018 m. sausio 14 d., 10.05 val., Vilniaus r., Užubalių k. vairuodamas automobilį ,,Renault Espace“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 21 p. reikalavimus, t. y. kaip padariusiam administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2018 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-4543-2018 A. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir atsižvelgus į tai, kad nėra jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, jam skirta 75 Eur dydžio bauda. Pareiškėjas, nesutikdamas su Institucijos 2018 m. vasario 13 d. nutarimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-30 nutartimi pareiškėjo A. M. skundas atmestas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2018 m. vasario 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-4543-2018 paliktas nepakeistas.
Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutartį bei nutarimą Nr. 10- ANR_N-4543-2018 ir administracinę teiseną mano atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad išsireikalavus policijos įstaigos darytą vaizdo įrašą, buvo gautas atsakymas, kad įrašas jau sunaikintas. Pareiškėjo teigimu, policija pati sunaikino vienintelį ir neužginčijamą įrodymą apie galimą administracinį nusižengimą, nes jame buvo užfiksuota, kad jam inkriminuojamo nusižengimo pareiškėjas nepadarė. Teismui pateiktais duomenimis, vaizdo įrašas policijoje buvo sunaikintas praėjus dviem mėnesiams po įvykio. Pasak pareiškėjo, Institucija ne tik išsamiai neištyrė bylos aplinkybių, bet pati sunaikino vienintelį ir neužginčijamą įrodymą, kad administracinio nusižengimo jis nepadarė, nes jei tokį nusižengimą būtų padaręs, policijos pareigūnų padarytas vaizdo įrašas nebūtų sunaikintas. Pareiškėjo manymu, teismas nevertino aplinkybių, kad pats policininkas S. S. duodamas parodymus teismui pradžioje teigė, kad telefono A. M. rankoje nematė ir nesugebėjo nurodyti, kuria ranka jis tai darė. Nevertino, kad policininkas R. F. nurodė, jog telefonas buvo laikomas kaire ranka, kai to padaryt nebuvo įmanoma fiziškai. Taip pat nevertino, jog abu pareigūnai teigė, kad atsisakė paimti iškart įvykio metu jiems savanoriškai pateiktą A. M. mobilų telefoną patikrinimui, kad juo nebuvo kalbėtaPareiškėjo įsitikinimu, aplinkybę, jos jis mobiliuoju telefonu nesinaudojo, patvirtina teismui pateiktos mobiliojo ryšio įeinančių ir išeinančių pokalbių išklotinės. Teigia, jog apklausto teisme policijos pareigūno S. S. parodymai yra nenuoseklūs. Policijos pareigūnas parodė, jog prasilenkdamas su iš priešakio atvažiuojančiu A. M. vairuojamu automobiliu matė, jog A. M. laiko ranką prie ausies. Pareiškėjo manymu, teismas nevertino aplinkybių, kad pats policininkas S. S. duodamas parodymus teismui pradžioje teigė, kad telefono A. M. rankoje nematė ir nesugebėjo nurodyti, kuria ranka jis tai darė. Nurodo, kad pažeidimo padarymo vietoje greitis ribojamas iki 50 km/val. ir yra posūkis, todėl akivaizdu, kad iš toli A. M. pamatyti pareigūnas negalėjo dėl posūkio, o posūkyje, mašinoms kiekvienai važiuojant 14 m/s greičiu ir prasilenkiant, mašiną vairuojantis pareigūnas nesugebėjo įžiūrėti jokio mobiliojo telefono A. M. rankoje. Pareiškėjo teigimu, teismas neįvertino ir tai, kad policininkas R. F. nurodė, jog telefonas buvo laikomas kaire ranka. Tačiau pareiškėjo teigimu, taip padaryti posūkyje kaire ranka fiziškai neįmanoma, nes automobilis yra su mechanine pavarų dėže, todėl kaire ranka posūkyje turėjo būti laikomas vairas. Nurodo, kad prie apeliacinio skundo pridėtos dvi fotonuotraukos, kuriose nufotografuotas tas pats įvykyje dalyvavęs automobilis su jame sėdinčiu pareiškėju: vienoje jų kalbama telefonu, kitoje - naudojamasi dantų krapštuku. Pareiškėjas pažymi, kad stovintis automobilis nufotografuotas maždaug 7-10 metrų atstumu, automobilio stiklai yra tonuoti, o priekinis stiklas - selektyvinis, todėl pasižymi intensyvesniu atspindėjimu. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas taip pat nevertino tai, jog abu policijos pareigūnai teigė, kad atsisakė paimti iškart įvykio metu jiems savanoriškai pateiktą A. M. mobilų telefoną patikrinimui, kad juo nebuvo kalbėta. Nurodo, kad teismas išnagrinėjęs įeinančių ir išeinančių skambučių išklotines nustatė, kad nė vienu iš keturių pareiškėjo vardu registruotų telefonų (trys priklauso jo šeimos nariams) artimiausiomis valandomis nei iki įvykio, nei po įvykio naudotasi nebuvo. Pareiškėjo teigimu, teismas savo iniciatyva kreipėsi į specialistus dėl mobiliųjų duomenų naudojimo, atsispindėjusio pokalbių išklotinėje 9.52 val. ir išsiaiškino, kad 13 min. iki įvykio, pats išmanusis telefonas savistoviai, be žmogaus pagalbos, atsisiuntė mobilius duomenis savo programos atsinaujinimui ir jų neužtektų jokiam naršymui internete. Teigia, jog teismas, vertindamas šiuos įrodymus antro posėdžio metu teismas nurodė, kad pareiškėjas telefonu nešnekėjo ir internetu nesinaudojo. Nepaisant to, skundžiamojoje nutartyje teismas padarė priešingą išvadą, jog būtent pokalbių išklotinės, nurodančios, kad telefonais nebuvo naudotasi ir pačio išmanaus telefono savaiminis duomenų atsinaujinimas yra A. M. kaltės įrodymas.Teismas nurodo, kad vien mobiliojo telefono laikymas rankoje vairuojant yra kelių eismo taisyklių pažeidimas. Tačiau pareiškėjo teigimu, byloje nėra nė vieno įrodymo, kad jis laikė rankoje telefoną prispaudęs prie ausies, išskyrus minėtų policijos pareigūnų parodymus, kurie pasak pareiškėjo, yra painūs. Be to, tokius pareiškėjo veiksmus paneigia ir telefonų pokalbių išklotinės. Be to, pareiškėjas visiškai nesutinka su teismo argumentu, jog pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia, kad įvykio metu vairuodamas automobilį naudojosi telefonu. Priešingai, anot pareiškėjo, jis būtent neigia naudojimosi mobiliuoju telefonu ir jo laikymo rankoje faktą ir nesutinka su jam inkriminuotu pažeidimu. Nurodo, kad teismas iškraipydamas pareiškėjo žodžius, kuriais jis posėdžio metu nurodė, kad nepamena, bet gal naudojosi telefonu prie Norfos parduotuvės, esančios 7 kilometrai nuo įvykio vietos 13 min. iki incidento su policijos pareigūnais, susitikime su kitu žmogumi, kai automobilio nevairavo. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliaciniame skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados dėl A. M. kaltės padarius administracinį nusižengimą. Taip pat teigiama, jog teismas nesiėmė priemonių išaiškinti policijos pareigūnų prieštaringus parodymus, pašalinti neaiškumus. Prie apeliacinio skundo taip pat pateikti nauji dokumentai – fotonuotraukos, kurios nebuvo pateiktos pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjo manymu, fotonuotraukos įrodo jo nekaltumą. Siekiant išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, įvertinti apeliacinės instancijos teismui pateiktus dokumentus bei pašalinti byloje esančius neaiškumus, apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas administracinio nusižengimo protokolą surašęs policijos pareigūnas R. F. bei įvykio vietoje dalyvavęs policijos pareigūnas S. S.. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs A. M. skundą žodinio proceso tvarka ir atlikęs papildomą įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad administracinio teisės nusižengimo protokole nurodytos aplinkybės visiškai pasitvirtino, todėl apylinkės teismo nutartis paliktina galioti kaip teisėta ir pagrįsta.Apklaustas apeliacinės instancijos teisme administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. M. dėl padaryto nusižengimo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad su nutarimu nesutinka, nes tuo metu turėjo telefoną, kurį laikė kišenėje. Tvirtino, kad įvykio metu rankoje laikė dantų krapštuką burnoje. Policijos pareigūnus matė jau išvažiuojant iš degalinės, jie prasilenk, todėl jeigu būtum turėjęs telefoną, būtum jį padėjęs. Su šiais pareigūnais anksčiau reikalų neturėjo, tačiau incidentas įvyko dėl prašymo pateikti vaizdo įrašą. Jis susipažinęs su bylos medžiaga paprašė policijos įstaigos pateikti teismui vaizdo įrašą, tačiau jam atsakė, kad visa medžiaga pateikta teismui, tame tarpe ir vaizdinė. Tačiau vaizdo įrašas teismui pateiktas nebuvo. Pareigūnas S. S. jam pasakė, jog dviejų pareigūnų parodymų pakanka šiai bylai. Mano, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisinga, prašė jo skundą tenkinti.Administracinio nusižengimo protokolą surašęs policijos pareigūnas R. F. teisme paaiškino, kad administracinio nusižengimo protokole eismo įvykio aplinkybės nurodytos teisingai. Pateikus R. F. fotonuotraukas apžiūrai jis paaiškino, jog nuotrauka daryta kitoje vietoje. Tai buvo dienos metu, šviesu, giedra, jis sėdėjau keleivio vietoje. Prasilenkiant atstumas buvo nedidelis apie pusę metro, greitis nebuvo didelis ir prasilenkdami matė, kad vairuotojas laikė telefoną, jiems nekilo jokių abejonių, tačiau kurioje rankoje ar prie kurios ausies, tiksliai neatsimena, galbūt prie kairės ausies. Matė, kad atvažiuoja automobilis ir vairuotojas rankose laiko telefoną, priartėjo, kad įsitikinti, apsisuko ir sustabdė pareiškėją. Telefono apžiūros neatlieka, kad nesukelti konflikto. Laikant krapštuką ir telefoną nėra panašumo, tai buvo tikrai telefonas. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme liudytojas policijos pareigūnas S. S. susipažinęs su pateiktomis fotonuotraukomis parodė, kad nuotraukų padarymo vieta yra ne įvykio vieta. Paaiškino, kad važiuojant priešais pamatė automobilį, kuriame vairuotojas naudojasi telefonu. Jie prasilenkė, tačiau vairuotojas visą laiką buvo jų akivaizdoje, automobilį matė iš priekio ir tada iš šono. Vairuotojas telefoną buvo prisidėjęs prie ausies, atrodo iš kairės pusės. Vairuotojas pamatęs pareigūnus sujudėjo, kažkaip pasilenkė. Tuo metu buvo dienos metas, giedra, buvo apie 10 val. ryto, toje vietoje yra kažkokie krūmai, kelias apšviestas, šešėliai netrukdė, didelis šalikėlis. Pareiškėjo automobilyje kitų keleivių nebuvo. Vairuotojo telefonas buvo išlindęs, spalvos neatsimena, bet buvo ne juodos spalvos. Sustabdęs jis priėjo prie vairuotojo, automobilio salone telefono nematė, paaiškino, jog vairuotojas yra sustabdytas dėl mobilaus ryšio telefono naudojimo. Vairuotojas pasimėtė, sakė, kad važiavo iš ligoninės, jis pradžioje kaip ir prisipažino, bet sužinojęs, kad už tai bus surašytas protokolas, pradėjo neigti. Vaizdo įrašas buvo padarytas, iš automobilio. Tuo momentu ištraukti įrašo negalėjo. Po pamainos atiduoda registratoriaus kortelę, įrašas saugomas 60 dienų. Į pareiškėjo klausimus atsakė, kad skiriasi telefonas nuo krapštuko kai pridedi prie ausies. Matė, kad pareiškėjas naudojosi telefonu, neteigia, kad pareiškėjas kalbėjo telefonu, bet laikė rankoje. Policijos pareigūnų parodymų nepaneigia ir paties teismo išreikalautos AB „Telia“ telefono numerio išklotinės (b.l. 32, 33-34). 2018-01-14 išklotinėje yra užfiksuota, kad A. M. telefonu Nr. +37068556034 2018 m. sausio 14 d. 9.52 val. buvo naudojami mobilieji duomenys, bet to, naudojant telefono aparatą surinkus numerį, bet pokalbio nepradėjus, išklotinėje tai gali neatsispindėti. Taigi, įvykio vietoje dalyvavę ir įvykį stebėję teismo posėdyje liudytojais apklausti policijos pareigūnai R. F. ir S. S. patvirtino, jog matė, jog pareiškėjas vairavimo metu rankoje prie ausies laikė būtent mobilaus ryšio telefoną. Visų pirmą pažymėtina, kad pareiškėjo pateiktos fotonuotraukos yra padarytos ne įvykio vietoje, o visiškai kitoje vietoje, prie šalikėlio, kur auga pušys. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai vienareikšmiškai nurodė, jog tuo metu buvo dienos metas, giedra, buvo apie 10 val., prasilenkiant su pareiškėju atstumas buvo nedidelis apie pusę metro, greitis nebuvo didelis ir prasilenkdami matė, kad vairuotojas laikė telefoną ir tai jiems jokių abejonių nesukėlė. Be to, policijos pareigūnas S. S. parodė, jog vairuotojas visą laiką buvo jų akivaizdoje, automobilį matė iš priekio ir tada iš šono. Vairuotojas telefoną buvo prisidėjęs prie ausies, atrodo iš kairės pusės. Vairuotojas pamatęs pareigūnus sujudėjo, kažkaip pasilenkė.Įrodymais pagrįstų aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai - policijos pareigūnai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, teismas nenustatė. Todėl apylinkės teismas pagrįstai tokiais parodymais rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole. Tapačios įvykio aplinkybės yra išdėstytos ir šių policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. (b.l. 17-18), kuriuose nurodytos esminės įvykio aplinkybės, kad 2018-01-14 d. apie 10.00 val. dirbant su R. F., Vilniaus r., Užubalių k., pastebėjo automobilį ,,Renault Espace“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti minėtų liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymais, nes jų parodymai nuoseklūs, nėra duomenų, kad jie būtų suinteresuoti A. M. nepagrįstai apkaltinti. Taigi, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad policijos pareigūnų R. F. ir S. S. parodymai yra painūs, nekonkretūs ir neatitinka pačių pareigūnų duotiems paaiškinimams apie įvykio aplinkybes. Pažymėtina, kad tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės neprieštarauja teisme liudytojais apklaustų pareigūnų parodymams. Pareiškėjo teigimu, policijos pareigūnai patys sunaikino vienintelį ir neužginčijamą įrodymą apie galimą administracinį nusižengimą, nes jame buvo užfiksuota, kad jam inkriminuojamo nusižengimo pareiškėjas nepadarė. Dėl vaizdo įrašo pareigūnai parodė, jog įvykį filmavo, tačiau tuo momentu ištraukti įrašo negalėjo, po pamainos atiduoda registratoriaus kortelę, įrašas saugomas 60 dienų, todėl šioje byloje darytas vaizdo įrašas neišsaugotas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ir be vaizdo įrašo pakanka įrodymų, jog A. M. padarė teisės pažeidimą, kuriuo yra kaltinamas. Visų pirmą atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teisme pareiškėjas nurodė, jog telefonu nesinaudojo, galėjo tuo metu kažką žiūrėti telefone, bet tikrai neskambino niekam ir su niekuo nesikalbėjo. Tarnybiniuose pranešimuose taip pat nurodyta, jog sustabdžius A. M. automobilį, pastarasis pasakė, jog yra susinervinęs ir neatsimena ar kalbėjo telefonu ar ne. Viena vertus, pareiškėjas nuo pat įvykio pradžios ir neneigė aplinkybės, jog vairuodamas automobilį laikė rankose mobilaus ryšio telefoną. Kita vertus, byloje vertinama duomenų visuma, todėl pareiškėjo reikalaujamas vaizdo įrašas keliamu klausimu, ne tik, kad negarantuotų pareiškėjo nepatraukimo administracinėn atsakomybėn, tačiau ir nebūtų laikoma išimtiniu ir vienareikšmiu įrodymu. Juolab, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo parodymus neigiant jam inkriminuoto nusižengimo padarymą laikė neįtikinamais ir vertino juos kitų byloje surinktų įrodymų kontekste ir padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjo pateiktą versiją, jog jis rankoje laikė ne mobilaus ryšio telefoną, o dantų krapštuką, paneigė apklaustų policijos pareigūnų nuoseklūs ir objektyvūs parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Nors apelianto teigimu, įvykio metu vairuodamas automobilį jis rankoje laikė dantų krapštuką, tačiau aukštesnės instancijos teismas laiko akivaizdžiu, kad tokia apelianto įvykių versija vertintina kaip tikrovės neatitinkanti gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Faktas, kad pareiškėjas vairuodamas transporto priemonę naudojosi būtent mobiliojo ryšio telefonu yra įrodytas tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis, policijos pareigūnų parodymais ir telekomunikacijų įvykių išklotinėje nurodytais duomenimis. Įvykį stebėję ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašyme dalyvavę policijos pareigūnai tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje vieningai tvirtino, kad rankoje laikant dantų krapštuką ir mobilaus ryšio telefoną nėra jokio panašumo, tai buvo tikrai mobilaus ryšio telefonas. Taigi, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai atsižvelgė į įvykio vietoje buvusių ir jį užfiksavusių policijos pareigūnų nurodytas įvykio aplinkybes, kadangi nei teismui pateiktoje administracinio nusižengimo bylos medžiagoje, nei A. M. apeliaciniame skunde nėra jokių duomenų, kurių leistų abejoti pareigūnų šališkumu, objektyvumu ar būtų nustatytas jų suinteresuotumas bylos baigtimi. Be to, iš skundžiamos nutarties matyti, kad spręsdamas A. M. kaltės klausimą apylinkės teismas rėmėsi ir savo iniciatyva nustatytomis aplinkybėmis – t. y. iš AB „Telia“ gautais duomenimis. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra tik teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas savaime nėra įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad teismas padarė tokias pačias išvadas kaip ir Instituciją, surašiusį administracinio nusižengimo protokolą ir priėmė tokį sprendimą, nei buvo tikėtasi, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.Atsižvelgiant į aptartus argumentus, konstatuojama, jog pareiškėjų apeliacinis skundas nepagrįstas, jo tenkinti nėra pagrindo, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
A. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.