Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Irenai Griškevičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei I. J. dėl motinos valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko nuolatinės rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir nuolatinio rūpintojo skyrimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. S., M. L., E. M. ir V. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

12. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą jai pranešta tinkamai ( 1 b. t. 160 l.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 51 straipsnio 2 dalimi išnagrinėjo bylą iš esmės nedalyvaujant atsakovei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Bylos dalis nutraukiama.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

13. Byloje nustatyta, kad nepilnametė M. L., gim. 2004 m. gruodžio 29 d., yra atsakovės I. J. dukra (1 b. t. 9, 40, 58 l.). M. L. tėvas V. L. mirė (duomenys neskelbtini) (1 b. t. 14, 59 l.). M. L. nuo 2006 m. kovo 20 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 b. t. 7 l.). Atsakovė nėra registruota priklausomybės ligų centre, buvo teista, tačiau 2005 m. sausio 4 d. išbraukta iš įskaitos, administracine tvarka bausta 3 kartus, paskutinį kartą – 2016 m. rugpjūčio 29 d., jai paskirta ir mokama našlių arba našlaičių pensija (1 b. t. 62-67 l.).

14. 2006 m. lapkričio 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba gavo neprisistačiusio asmens telefoninį pranešimą apie tai, kad I. J. neprižiūri savo mažametės dukros, sergančios mažakraujyste. Padaryta išvada, kad duomenų, patvirtinančių, jog šeimoje girtaujama, nenustatyta, nuspręsta, kad įtraukti šeimos į socialinės rizikos šeimų įskaitą, tuo metu nebuvo pagrindo (1 b. t. 68, 69 l.). 2008 m. vasario 26 d. J. P. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių prašymu dėl to, kad jos kaimynė I. J. nuolat girtauja, o jos namuose gyvenanti mažametė dukra M. verkia, būna neišsimiegojusi, I. J. dukrą plūsta necenzūriniais žodžiais (1 b. t. 70, 71 l.). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2008 m. kovo 3 d. priėmė išvadą I. J. šeimai nustatyti socialinių paslaugų poreikį ir teikti socialinių darbuotojų paslaugas (1 b. t. 72 l.). 2008 m. kovo 20 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centras, įvertinęs I. J. šeimos socialinių paslaugų poreikius, nusprendė, kad, atsižvelgus į I. J. motyvaciją bei gebėjimą rūpintis dukra M. L., šeimos poreikiai gali būti tenkinami bendrosiomis socialinėmis paslaugomis (1 b. t. 73 l.).

15. 2013 m. balandžio 19 d. Kauno Juozo Urbšio katalikiška vidurinė mokykla informavo Kauno miesto VTAS apie neprižiūrimą šios mokyklos 2 klasės mokinę M. L. (1 b. t. 74 l.). Atsižvelgus į gautą informaciją Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2013 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. 83 I. J. nuspręsta teikti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas (1 b. t. 75, 76 l.). 2013 m. spalio 2 d. atsakovė išvyko dirbti į Angliją, nepilnametę jos dukrą M. L. geranoriškai sutiko prižiūrėti E. M., socialinės priežiūros paslaugų teikimas nutrauktas (1 b. t. 77-83 l.). 2017 m. lapkričio 2 d. Kauno miesto VTAS buvo gautas Kauno Juozo Urbšio katalikiškos pagrindinės mokyklos raštas, kuriame buvo nurodyta, kad I. J., grįžusi iš Airijos, girtauja ir nesirūpina savo dukra M. L.. M. L. paaiškino, kad gyvena pas tetą, motina girtauja, pinigų jos išlaikymui neteikia (1 b. t. 85 l.). 2017 m. lapkričio 15 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas pokalbyje su M. L. išsiaiškino, kad M. L., grįžusi iš užsienio, gyveno su motina apie 2 savaites, vėliau persikraustė gyventi pas tetą E. M., nes motina nuolat girtauja su sugyventiniu, ja nesidomi, psichologiškai smurtauja, norėtų gyventi pas tetą Švedijoje. 2017 m. lapkričio 22 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui I. J. paaiškino, kad dirba nelegaliai, rūpinasi savo dukra, turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau konfliktai su dukra kyla dėl jos nenoro tvarkytis, psichologo konsultacijos nepageidauja, tačiau neprieštarauja, kad namuose lankytųsi socialiniai darbuotojai (1 b. t. 86-89). Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimu I. J. skirtos socialinių įgūdžių ir palaikymo paslaugos (1 b. t. 91 l.).

16. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK Veiklos skyrius 2018 m. sausio 15 d. informavo Kauno miesto VTAS, kad 2017 m. gruodžio 17 d. apie 18.25 val. buvo nuvykę adresu (duomenys neskelbtini), kadangi 12 metų amžiaus pranešėja informavo apie savo neblaivią motiną, kuri nuolat vartoja alkoholinius gėrimus. Policijos pareigūnams nuvykus nurodytu adresu namie rasta nepilnametė M. L., neblaivi I. J. ir jos sugyventinis. Atsakovė buvo akivaizdžiai neblaivi, svirduliavo, nerišliai kalbėjo, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, tačiau blaivumą pasitikrinti ji kategoriškai atsisakė. Nustačius, kad nepilnametei M. L. namuose nesaugi aplinka, ji buvo perduota tetai E. M.. I. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį (Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams) (1 b. t. 92 l.). 2018 m. sausio 24 d. Kauno miesto VTAS vykusioje peržiūroje buvo aptarta situacija I. J. šeimoje. Dalyvaujant atsakovei, buvo nutarta ją įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, įvertinti nepilnametės M. L. globos poreikį (1 b. t. 93, 94 l.). 2018 m. vasario 15 d. policijos pareigūnai, atvykę į konfliktą, kuris vyko tarp M. L. ir jos motinos, nustatė I. J. 2,4 promilių girtumą. Dėl nesaugios aplinkos namuose M. L. atvykusi jos teta E. M. sutiko pasirūpinti ir paimti pas save gyventi M. L. (1 b. t. 97-99 l.).

17. 2018 m. gegužės 17 d. Kauno miesto VTAS organizuotoje peržiūroje paaiškėjo, kad M. L. pas tetą gyvena nuo 2018 m. vasario 15 d., per šį laikotarpį atsakovė nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, socialinės darbuotojos paslaugų atsisakė. I. J. peržiūros metu paaiškino, kad 2018 m. gegužės 17 d. išvyksta dirbti į Jungtinę Karalystę (1 b. t. 100, 101 l.). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. Al-826 M. L. nuo 2018 m. gegužės 25 d. buvo nustatyta laikinoji globa, jos globėja paskirta V. V. (1 b. t. 60, 103-113 l.).

18. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. spalio 12 d. gauto rašto duomenimis atsakovė I. J. nesirūpina savo nepilnamete dukra M. L., butą yra pavertusi lindyne. Nustačius M. L. laikinąją globą, globėja paskyrus V. V., situacija nepasikeitė – I. J. nepradėjo rūpintis dukra, išlaikymo jai neteikia. I. J. nevykdo savo pareigos prižiūrėti, auklėti ir išlaikyti savo dukrą M. L.. I. J. nėra motyvuota pokyčiams, jai teiktos socialinės paslaugos teigiamų rezultatų nedavė: ji toliau piktnaudžiauja alkoholiu, nesirūpina dukra, nesiekia jos susigrąžinti, todėl manytina, kad I. J. neterminuotai apribotina motinos valdžia dukters M. L. atžvilgiu (1 b. t. 54-56 l.).

19. Švedijoje esančios Tjörn savivaldybės Socialinių paslaugų administracija, atlikusi I. S. šeimos, kaip globėjų šeimos patikrinimą, nusprendė, kad I. S. ir jos sutuoktinis U. S. turi galimybes ir sąlygas priimti savo namuose M. L. nuolatinei priežiūrai ir auklėjimui (I b. t. 179-185 l.). Capio sveikatos priežiūros centras 2019 m. sausio 21 d. raštu patvirtino, kad I. S. šiame centre gydosi nuo 2007 m. ir vizito metu vertinama kaip visiškai sveika (2 b. t. 4-7 l.). I. S. ir jos sutuoktinis U. S. nori, kad M. L. gyventų jų šeimoje (1 b. t. 171, 172).

Dėl atsakovės I. J. neterminuoto motinos valdžios apribojimo

20. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Pagal šio straipsnio 3 dalį laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

21. Pagal CK 3.182 straipsnio 2 dalį ieškinį dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo gali pareikšti vienas iš tėvų, vaiko artimieji giminaičiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prokuroras ar vaiko globėjas (rūpintojas). CK 3.135 straipsnyje įtvirtinta, kad artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys).

22. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti rašytiniai įrodymai (2018 m. gegužės 17 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atvejo priežiūros protokolo duomenys, ), atsakovės atstovės paaiškinimai, ieškovės atstovės ir trečiųjų asmenų paaiškinimai patvirtina, kad atsakovė nuo 2018 m. gegužės 17 d. yra išvykusi į užsienį (Jungtinę Karalystę), palikusi savo nepilnametį vaiką M. L. I. S. priežiūrai vasarą bei nurodžiusi, kad neprieštarauja, jog vaikui būtų nustatyta laikinoji globa. Ieškovės atstovės, trečiųjų asmenų paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė, išvykusi į Jungtinę Karalystę, M. L. nesidomi, nesirūpina, neteikia jai išlaikymo. M. L. paaiškinimais, atsakovė (jos motina), gyvendama su ja Lietuvoje bei Airijoje, pastoviai vartojo alkoholį, naudodavo prieš M. L. fizinį ir psichologinį smurtą, tampydama dukrą už plaukų, išvadindama necenzūriniais žodžiais. M. L. nurodytą aplinkybę, kad atsakovė pastoviai vartojo alkoholį ir netinkamai elgėsi su savo nepilnamete dukra, patvirtina ir byloje esanti rašytinė medžiaga (žr. sprendimo 14-16 punktus). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, išvykusi į Jungtinę Karalystę, bei palikusi nepilnametę M. L. giminaičių priežiūrai, visiškai nesirūpina vaiku, gyvendama su M. L. Lietuvoje ir Airijoje bei vartodama alkoholinius gėrimus jai matant, darė žalingą įtaka vaikui savo amoraliu elgesiu. Šiuo metu atsakovė taip pat vengia atlikti savo kaip M. L. motinos pareigas. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovės atsiliepime nurodytas aplinkybes (kad atsakovė sutinka, jog būtų apribotos jos kaip M. L. motinos teisės bei nustatyta rūpyba M. L.), daro išvadą, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovės elgesys su M. L. ir byloje nustatyta padėtis gali pasikeisti.

23. Teismas, įvertinęs atsakovės elgesį, jos veiksmų pobūdį, siekdamas užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko intereso likti globoje ir atsakovės intereso vėl būti kartu su M. L., atsižvelgdamas į tai, kad nepilnametės M. L. interesai yra viršesni už jos motinos I. J. interesus, į tai, kad atsakovė aktyviais veiksmais nepuoselėja ir nepalaiko šeimos ryšių su savo nepilnamete dukra, atsižvelgdamas į M. L. nuomonę (kad ji šiuo metu nenori gyventi su motina, nes motina vartoja alkoholį ir visiškai ja nesirūpina), konstatuoja, kad yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią nepilnametės M. L. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinį padavė vaiko teises ginanti institucija, tenkina ieškovės ieškinio reikalavimą, neterminuotai apribodamas atsakovės I. J. motinos valdžią nepilnametės M. L. atžvilgiu (CK 3.182 straipsnio 2 dalis).

Dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo nepilnametei M. L.

24. Pagal CK 3.257 straipsnio 6 punktą vaikui nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko turimam vieninteliam iš tėvų yra neterminuotai apribota tėvų valdžia. Rūpyba nepilnamečiam vaikui, sulaukusiam 14 metų, nustatoma pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimą (CPK 497 straipsnio 1 dalis). Vaiko globos (rūpybos) vieta gali būti globėjo (rūpintojo) gyvenamojoje vietoje (CK 3.265 straipsnio 1 punktas). Vaiko globėjas (rūpintojas) parenkamas atsižvelgiant į jo asmenines savybes, sveikatos būklę, sugebėjimą būti globėju (rūpintoju), jo santykius su netekusiu tėvų globos vaiku bei vaiko interesus (CK 3.268 straipsnio 1 dalis). Nustačius nuolatinę globą (rūpybą) vaiko laikinoji globa (rūpyba) pasibaigia (CK 3.255 straipsnio 3 punktas).

25. CK 3.183 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo, nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus. Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

26. Šioje byloje esant vaiko teisių apsaugos institucijos prašymui dėl laikinos globos panaikinimo ir nuolatinės rūpybos nustatymo nepilnametei M. L., šiuo sprendimu turi būti išspręstas ir klausimas dėl nuolatinės rūpybos nustatymo bei rūpintojo paskyrimo M. L..

27. Byloje esančiais įrodymais šiuo metu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. Al-826 pagrindu M. L. nuo 2018 m. gegužės 25 d. nustatyta laikinoji globa, jos laikina globėja paskirta V. V., M. L. gyvenamoji vieta nustatyta laikinos globėjos gyvenamojoje vietoje (1 b. t. 60 l.).

28. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu ieškovės atstovė palaikė ieškinyje pateiktą prašymą neterminuotai apribojus atsakovės motinos valdžią, nustatyti M. L. nuolatinę rūpybą bei paskirti trečiąjį asmenį I. S. jos nuolatine rūpintoja, nustatant rūpybos vietą nuolatinės rūpintojoje gyvenamojoje vietoje (Švedijoje). Visi proceso dalyviai (tarp jų ir M. L., atsakovės atstovė, laikina globėja V. V. bei potenciali nuolatinė rūpintoja I. S.) sutiko su šiuo ieškovės prašymu.

29. Byloje pateikti įrodymai apie tai, kad I. S. atitinka nuolatinei rūpintojai keliamus reikalavimus (sprendimo 19 punktas). Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių I. S. negalėtų būti paskirta M. L. nuolatine rūpintoja (CK 3.269 straipsnis). Todėl teismas, neterminuotai apribodamas atsakovės motinos valdžią, nustato M. L. nuolatinę rūpybą ir paskiria jos nuolatine rūpintoja I. S., nustatydamas nepilnamečio vaiko rūpybos vietą nuolatinės rūpintojos gyvenamojoje vietoje (CK 3.257 straipsnio 6 punktas, 3.256 straipsnio 1 punktas, 3.268 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad M. L. turi nekilnojamojo turto, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra (žr. sprendimo 13 punktą), daro išvadą, kad šiam turtui turi būti paskirtas ir administratorius. Vadovaujantis CK 3.239 straipsnio 2 dalies, CPK 504 straipsnio 3 dalimi, M. L. priklausančio turto administratore skirtina I. S..

30. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 4 d. įsakymu nustatyta laikina globa pasibaigia CK 3.255 straipsnio 3 punkto pagrindu, todėl teismo sprendimas dėl laikinos globos panaikinimo yra perteklinis, nesukursiantis teisinių pasekmių. Dėl to teismas nutraukia bylos dalį pagal ieškovės prašymą panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 4 d. įsakymu nustatytą laikiną globą kaip prašymą nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

31. Teismas, spręsdamas klausimą dėl M. L. gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo, atsižvelgia į tai, kad šiuo metu M. L. gyvenamoji vieta nustatyta laikinos globėjos V. V. gyvenamojoje vietoje. Mergaitė lanko mokyklą Lietuvoje, o šiuo sprendimu paskirta nuolatinė rūpintoja I. S. gyvena Švedijoje. Todėl M. L. gyvenamosios vietos nustatymas su I. S. iš karto po teismo sprendimo priėmimo gali pažeisti nepilnamečio vaiko interesus į stabilią aplinką bei mokymąsi. Byloje nėra duomenų apie tai, kad laikina globėja V. V. netinkamai atlieka savo kaip laikinos globėjos pareigas. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau pasakyta, sprendžia, kad M. L. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo turi būti nustatyta kartu su laikina globėja V. V. (CK 3.183 straipsnio 2, 4 dalys).

Dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovės I. J. nepilnametei M. L.

32. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 straipsnis).

33. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas (CK 3.194 straipsnio 3 dalis). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

34. Teismui patenkinus šios bylos ieškinio reikalavimus dėl neterminuoto atsakovės motinos valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl išlaikymo priteisimo iš I. J.. Ieškinyje prašoma priteisti 150 Eur dydžio išlaikymą iš atsakovės M. L. naudai. Atsakovė sutinka su tuo, kad išlaikymas iš jos turi būti priteistas, bet nesutinka su jo dydžiu, nurodydama, kad jis jai yra per didelis, bei skaičiavimo terminu (mano kad išlaikymas turi būti priteistas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos).

35. Ieškovės, trečiųjų asmenų paaiškinimais nepilnametės M. L. tėvas yra miręs. Atsakovė gyvena ir dirba užsienyje (Jungtinėje Karalystėje). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė turi sveikatos problemų, dėl kurių ji yra nedarbinga ir negali teikti išlaikymo nepilnametei M. L.. Atsakovės atstovė paaiškino teismui, kad jos atstovaujama neturi kitų išlaikytinių, dirba Jungtinėje Karalystėje, tačiau atstovei nėra žinoma, kokias pajamas jos atstovaujamoji gauna kas mėnesį. Trečiasis asmuo I. S. paaiškino, kad jai iš esmės nereikia lėšų M. L. išlaikymui, nes jos ir sutuoktinio lėšų pakanka tam, kad M. L. būtų aprūpinta viskuo, ko reikia jos pilnavertiškam gyvenimui, tačiau mano, kad išlaikymas turi būti priteistas.

36. Teismas, įvertinęs tai, kad pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus turi būtent jų tėvai, o ne globėjai (rūpintojai), tai, kad atsakovė kitų išlaikytinių, išskyrus M. L., neturi, atsakovė gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, bei tai, kad prašomas priteisti išlaikymas yra mažesnis nei minimalus mėnesio atlyginimas Lietuvoje, sprendžia, kad 150 Eur išlaikymo priteisimas iš atsakovės nepilnametei M. L. atitiktų ir atsakovės turtinę padėtį bei finansinę galimybę išlaikyti vienintelį jos nepilnametį vaiką, ir nepilnametės M. L. interesus. Atsakovės prašymas priteisti mažesnį nei ieškinyje nurodytą išlaikymą atmetama, kadangi ji nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių jos sunkią turtinę padėtį (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Įstatyme esant įtvirtintai nuostatai, kad išlaikymas vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, ieškinyje prašant priteisti išlaikymą nuo ieškinio padavimo teisme dienos, nors bylos duomenimis atsakovė daugiau kaip metus neteikia išlaikymo savo vaikui, M. L. iš atsakovės priteistinas išlaikymas turi būti priteisiamas nuo ieškinio padavimo teisme dienos (t. y. 2019 m. vasario 27 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

37. Patenkinus iš esmės ieškovės pareikštą ieškinį, byloje turi būti išspręstas šalių ir trečiųjų asmenų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Ieškovė kaip valstybinė institucija, pareiškusi ieškinį nepilnamečio vaiko interesais, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje byloje (CPK 83 straipsnio 14, 15 punktai). Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl neterminuoto atsakovės motinos valdžios apribojimo, iš atsakovės turi būti priteista 75 Eur žyminio mokesčio už patenkintą reikalavimą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo M. L. naudai, iš atsakovės priteisiama 40 Eur žyminio mokesčio, apskaičiuoto pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 7 dalį, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Valstybė šioje byloje taip pat turėjo 12,46 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurių atlyginimas, iš esmės patenkinus ieškinį, priteisiamas iš atsakovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Atsakovės prašymas nepriteisti iš jos valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetamas, šiai nepateikus įrodymų apie jos sunkią turtinę padėtį.

38. Iš esmės patenkinus ieškovės ieškinį, buvo patenkintas ir trečiųjų asmenų E. M. bei I. S.savarankiškas reikalavimas, paduotas kaip ieškinys, kurio pagrindu buvo inicijuota ši byla. Todėl patenkinus ir trečiųjų asmenų savarankišką reikalavimą dėl atsakovės neterminuoto motinos valdžios apribojimo, iš atsakovės trečiojo asmens E. M. naudai priteistinas 75 Eur žyminis mokestis, sumokėtas šio trečiojo asmens reiškiant ieškinį nagrinėjamoje byloje (CPK 46 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 79 straipsnio 1 dalis, 1 b. t. 1-5 l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 268-270 straipsniais, 406 straipsnio 1, 2 dalimi, 407 straipsniu, 504 straipsnio 2 dalimi, 293 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

patenkinti ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei I. J..

Neterminuotai apriboti I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnametės M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nuolatinę rūpybą nepilnametei M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir paskirti jos nuolatine rūpintoja bei turto administratore I. S., gimusią (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnametės M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) rūpybos vietą rūpintojos I. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje.

Išaiškinti paskirtai nuolatinei rūpintojai I. S. jos teises ir pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.271, 3.272, 3.275 straipsniuose, t. y. kad vaiko rūpintojas privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka vaiko rūpintojas gali perduoti prižiūrėti vaiką kitam asmeniui. Vaiko rūpintojas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Vaiko rūpintojas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai.

Priteisti iš atsakovės I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur nuo 2019 m. vasario 27 d. iki M. L. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise nuolatinę rūpintoją I. S., gimusią 1961 m. liepos 18 d.

Iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su laikina globėja trečiuoju asmeniu V. V., gimusia (duomenys neskelbtini).

Nutraukti bylos dalį pagal ieškinio reikalavimą panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. A1-826 M. L. nustatytą laikiną globą.

Priteisti trečiajam asmeniui E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 75 (septyniasdešimt penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovės I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 122,46 Eur (vieną šimtą dvidešimt du Eur 46 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, įpareigojant šią sumą pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimo kvitą reikia pateikti Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.