- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-14
- Bylos Nr.
- eI3-525-505/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02407-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Daina Kukalienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), UAB "Agroservisas LT"
- Atsakovas
- Jurbarko rajono savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pranešėja ir pirmininkė), Ramūno Šarkos,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą atsakovei Jurbarko rajono savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, dėl neveikimo ir/ar vilkinimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti Jurbarko rajono savivaldybės administraciją išspręsti pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 17 d. prašymą įregistruoti tris naudotus traktorius (duomenys neskelbtini) per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Pareiškėja skunde nurodė, kad ji įsigijo tris naudotus traktorius (duomenys neskelbtini), kuriuos norint eksploatuoti, pagal galiojančius teisės aktus, privaloma įregistruoti Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, todėl 2020 m. rugpjūčio pradžioje kreipėsi į atsakovę Jurbarko rajono savivaldybės administraciją su prašymu įregistruoti minėtus (duomenys neskelbtini) traktorius, tačiau be jokių paaiškinimų prašymą su dokumentais buvo atsisakyta priimti. Paaiškino, jog 2020 m. rugpjūčio 17 d. pakartotinai raštu pateikė atsakovei prašymą įregistruoti tris bendrovės įsigytus naudotus traktorius (duomenys neskelbtini), kuris be jokių pastabų ir / ar pretenzijų dėl prašymo turinio arba priedų buvo priimtas. Pareiškėjos nuomone, abiem atvejais prašant įregistruoti traktorius atsakovei buvo pateikti visi dokumentai, kuriuos privaloma pateikti pagal teisės aktus. Pažymėjo, kad, nesulaukusi jokio raštiško atsakovės atsakymo dėl raštu pateikto prašymo įregistruoti traktorius, pareiškėja el. paštu kreipėsi į Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorių, kuris formaliai atsakė, jog raštu bus atsakyta ne vėliau kaip per 20 darbo dienų. Pareiškėjos įsitikinimu, gautas 2020 m. rugsėjo 1 d. raštas Nr. R4-29-1674 tik dar kartą patvirtino, jog atsakovė neketina vykdyti teisės aktais jai pavestos funkcijos, užuot priėmusi sprendimą dėl traktorių registracijos, pareikalavo pateikti techninės tarnybos išvadą apie ketinamos įregistruoti transporto priemonės saugą ir atitiktį reglamentuojantiems teisės aktų reikalavimams bei traktorių patikrinimo pažymą pagal jų buvimo vietą. Pareiškėja su tokia biurokratine procedūra nesutinka, kadangi pagal teisinį reglamentavimą savivaldybės administracijos darbuotojas, gavęs prašymą įregistruoti traktorių, privalo patikrinti pateiktus dokumentus, atlikti traktoriaus patikrą ir įregistruoti traktorių arba informuoti pareiškėją apie pateikto prašymo ir / ar dokumentų trūkumus. Teisės aktai nenumato jokio termino, per kurį prašymas įregistruoti traktorių būtų svarstomas ar kuris būtų suteikiamas sprendimui dėl tokio prašymo priimti. Mano, kad Jurbarko rajono savivaldybės administracija pažeidė teisinį reglamentavimą ir nepagrįstai nusišalino nuo pareigos įregistruoti traktorius pagal pareiškėjos prašymą arba informuoti apie pateiktų prašymo ir / ar dokumentų realius (teisės aktais nustatytus, o ne išgalvotus) trūkumus, t. y. atsakovė atsisakė vykdyti jai deleguotą viešojo administravimo funkciją. Pabrėžė, kad pareiškėja negali naudotis įsigytais traktoriais dėl atsakovės neveikimo, t. y. neįvykdytos jai teisės aktais nustatytos pareigos išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 17 d. prašymą įregistruoti įsigytus naudotus traktorius (duomenys neskelbtini), todėl yra priversta kreiptis į teismą, kad apgintų savo pažeistą teisę į laiku suteiktą kokybišką viešojo administravimo paslaugą. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Jurbarko rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą nurodė, kad atsakovei yra pateiktas tik vienas pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 14 d. prašymas raštu, kuris Dokumentų valdymo sistemoje užregistruotas 2020 m. rugpjūčio 17 d. ir į kurį atsakyta Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. R4-29-1674 „Dėl (duomenys neskelbtini) traktorių registracijos“. Paaiškino, jog 2020 m. rugpjūčio 17 d. pareiškėjos atstovė buvo atvykusi į savivaldybės administraciją, nes apie traktorių registraciją norėjo asmeniškai pasikalbėti su registraciją atliekančiu specialistu. Atsakovės įsitikinimu, pareiškėjai atsisakius ginčyti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 1 d. raštą Nr. R4-29-1674, šioje byloje nėra ginčo objekto. Mano, kad pareiškėja teikia teismui tikrovės neatitinkančią informaciją ir klaidina teismą, kadangi, pagal traktorių registraciją reglamentuojančius teisės aktus, nustatytos formos registravimo prašymą užpildo savivaldybės darbuotojas, kurį registruojantis asmuo pasirašo, ir atskiras registruojančio asmens prašymas įregistruoti transporto priemones yra visiškai nereikalingas. Akcentavo, jog, išnagrinėjus su 2020 m. rugpjūčio 14 d. prašymu pateiktus dokumentus ir nustačius, kad jam tinkamai įvertinti reikalinga papildoma informacija, 2020 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjai buvo išsiųstas raštas Nr. R4-29-1674 su prašymu pateikti techninės tarnybos išvadą ir pagal transporto priemonių buvimo vietą savivaldybės pažymą apie techninių ir eksploatacinių duomenų patikrinimą, t. y. buvo paprašyta pateikti papildomus dokumentus, kurie iki šios dienos nėra pateikti, todėl sprendimas dėl pareiškėjos prašymo vis dar nėra priimtas. Atkreipė dėmesį, kad tuo atveju, jei pareiškėja prašomų dokumentų nepateiks, bus priimtas sprendimas pareiškėjos prašymo nenagrinėti, o tai nereiškia, kad atsakovė atsisako vykdyti jai priskirtas funkcijas, priešingai, traktorių registravimo procedūra yra pradėta, t. y. užpildytas ir priimtas pareiškėjos prašymas su dokumentais, dokumentai išanalizuoti, pareiškėjai, laikantis prašymų nagrinėjimo terminų, 2020 m. rugsėjo 1 d. išsiųstas raštas dėl papildomų dokumentų pateikimo, į kurį pareiškėja neatsakė.
Taip pat atsakovė pažymėjo, kad dėl pareiškėjos transporto priemonių įregistravimo Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre elektroniniu paštu buvo kreiptasi į Registro valdytoją, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, su prašymu paaiškinti, ar šiuo konkrečiu atveju ji turi teisę įregistruoti pareiškėjos traktorius kaip naudotus, neturėdama tipo patvirtinimo, ir 2020 m. lapkričio 17 d. buvo gautas atsakymas, kuriame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Infrastruktūros ir biokuro panaudojimo skyriaus vyriausioji specialistė dar kartą patvirtino, kad 2019 m., 2020 m. gamybos (duomenys neskelbtini)) markės ratiniai traktoriai, importuoti iš Baltarusijos, Lenkijoje registruojami kaip naudoti ir patvirtinimo procedūra bei susiję dokumentai šiems traktoriams netaikomi. Tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Mano, kad atsakovė, įregistravusi pareiškėjos traktorius, neįsitikinusi, kad šie traktoriai turi tipo patvirtinimą pagal Reglamentą Nr. 167/2013, ne tik kad nesilaikytų Registro valdytojo pateiktos pozicijos šiuo klausimu, tačiau taip pat pažeistų Reglamento Nr. 167/2013 nuostatas. Taigi, dėl to, kad pagal Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus pareiškėjai priklausantys (duomenys neskelbtini) traktoriai laikytini naujais ir pareiškėja kartu su registracijai reikalingais dokumentais atsakovei nepateikė dokumentų dėl tipo patvirtinimo, pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. R4-29-1674 buvo paprašyta pateikti techninės tarnybos išvadą. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą nurodė, kad traktorių registravimo procedūras detaliai nustato Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3D-384, aktualūs Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro įsteigimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 247, taip pat tiesiogiai taikomas 2013 m. vasario 5 d. Europos Tarybos ir Parlamento reglamentas (ES) Nr. 167/2013 dėl žemės ir miškų ūkio transporto priemonių patvirtinimo ir rinkos priežiūros, pagal kurį nuo 2018 m. sausio 1 d. galima pateikti rinkai, registruoti arba pradėti eksploatuoti tokias transporto priemones, kurios atitinka tipo patvirtinimą pagal šį reglamentą. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, savivaldybės darbuotojas, gavęs prašymą registruoti traktorių, visų pirma turi įvertinti, ar traktorius atitinka registruojamą objektą, t. y. ar atitinka minėto Reglamento Nr. 167/2013 reikalavimus. Pažymėjo, jog iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad traktoriai (duomenys neskelbtini) pagaminti 2019 metais, todėl šie traktoriai turi atitikti Reglamento Nr. 167/2013 nuostatas ir turėti Europos Sąjungos tipo patvirtinimą, todėl atmestini pareiškėjos argumentai, kad atsakovė atlikdama teisės aktais jai priskirtas funkcijas dėl traktorių registravimo elgėsi biurokratiškai, neteisėtai ar neatliko veiksmų ar juos vilkino. Akcentavo, jog traktorių, kurie neatitinka Reglamento Nr. 167/2013 nuostatų, įregistravimas Lietuvoje neatitiktų tikslo užtikrinti saugą keliuose, aplinkos kokybę ir saugą darbe. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė nėra priėmusi neigiamo sprendimo dėl pareiškėjos ketinamų įregistruoti traktorių, atsakovė tik 2020 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. R4-29-1674 paprašė pareiškėjos pateikti papildomus dokumentus, t. y. techninės tarnybos išvadą apie įregistruojamo traktoriaus atitiktį jo saugą reglamentuojantiems teisės aktų reikalavimams. Pažymėjo, kad pareiškėja neginčija šio atsakovės sprendimo, kita vertus, nesant galutinio atsakovės sprendimo, iškėlė teisminį ginčą, prašydama teismo įpareigoti atsakovę užregistruoti naudotus traktorius. Mano, kad atsakovė atliko tinkamai visus veiksmus pagal priskirtą kompetenciją, taip pat laikėsi pareiškėjos atžvilgiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų gero viešojo administravimo, įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo principų. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl atsakovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos įpareigojimo atlikti veiksmus.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir UAB (duomenys neskelbtini)) pagal 2020 m. balandžio 5 d. ir 2020 m. balandžio 11 d. pirkimo -pardavimo sutartis pirko (duomenys neskelbtini) traktorius (duomenys neskelbtini). Šie traktoriai buvo pagaminti 2019 m. Baltarusijos Respublikoje, t. y. trečiojoje šalyje (kilmės šalis), ir juos įvežus į Lenkijos Respubliką (t. y. Europos Sąjungos teritoriją) iki 2020 m. balandžio 5 d. (t. y. iki tol, kol juos įsigijo pareiškėja) priklausė trims skirtingiems savininkams. Pirmosios registracijos Lenkijos Respublikoje data nurodoma 2019 m. lapkričio 26 d.
Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 14 d. laisvos formos prašymu, kuris atsakovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Dokumentų valdymo sistemoje buvo užregistruotas 2020 m. rugpjūčio 17 d., pridėdama turimus dokumentus, kreipėsi į atsakovę Jurbarko rajono savivaldybės administraciją, kuriuo prašė įregistruoti minėtus traktorius UAB (duomenys neskelbtini) vardu, kurie jau buvo registruoti ir eksploatuoti Europos Sąjungoje, turi Europos Sąjungos valstybės narės išduotus registracijos pažymėjimus ir valstybinius numerius, arba priimti motyvuotą neigiamą sprendimą jų neregistruoti. Taip pat pareiškėja pažymėjo, kad sąlyga dėl tipo patvirtinimo dokumento pagal Reglamento Nr. 167/2013 nuostatas netaikoma.
Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, 2020 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. R4-29-1674 „Dėl (duomenys neskelbtini) traktorių registracijos“ pateikė atsakymą. Šiame rašte atsakovė nurodė teisinį reglamentavimą dėl traktorių registravimo, taip pat, jog Reglamento Nr. 167/2013 73 straipsnyje nustatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos, t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d. pateikta Europos Sąjungos rinkai transporto priemonė, turinti T kategoriją (traktorius), privalo turėti tipo patvirtinimą pagal Reglamento (ES) Nr. 167/2013 nuostatas.
Taip pat vadovaudamasi Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3D-384, 16, 17 ir 26 punktais prašė Jurbarko rajono savivaldybės administracijai pateikti techninės tarnybos išvadą apie ketinamos įregistruoti transporto priemonės atitiktį ir jos saugą reglamentuojantiems teisės aktų reikalavimams, bei pagal transporto priemonės buvimo vietą „26. Įregistruojant kitos savivaldybės teritorijoje esantį traktorių arba keičiant jo registro duomenis, traktoriaus duomenis patikrina savivaldybės darbuotojas pagal traktoriaus buvimo vietą. Šiuo atveju išduodama pažyma apie traktoriaus techninių ir eksploatacinių duomenų tikrinimą. Pažyma galioja 1 mėnesį.“ savivaldybės išduotą pažymą apie techninių ir eksploatacinių duomenų tikrinimą kartu su informacija pagal Taisyklių 24 punktą (taip nurodyta tekste).
Pareiškėja skundu prašė įpareigoti Jurbarko rajono savivaldybės administraciją išspręsti pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 17 d. prašymą įregistruoti tris naudotus traktorius (duomenys neskelbtini) per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nes Jurbarko rajono savivaldybės administracija pažeidė teisinį reglamentavimą ir nepagrįstai nusišalino nuo pareigos įregistruoti traktorius pagal pareiškėjos prašymą arba informuoti apie pateiktų prašymo ir / ar dokumentų realius (teisės aktais nustatytus, o ne išgalvotus) trūkumus, t. y. atsakovė atsisakė vykdyti jai deleguotą viešojo administravimo funkciją, ir dėl to pareiškėja negali naudotis įsigytais traktoriais dėl atsakovės neveikimo.
Traktorių registravimo procedūras detaliai nustato Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006-10-02 įsakymu Nr. 3D-384 (toliau – ir Taisyklės), taip pat aktualūs Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro įsteigimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 247 (toliau – ir Nuostatai). Be šių nacionalinių teisės aktų, taip pat tiesiogiai taikomos 2013 m. vasario 5 d. Europos Tarybos ir Parlamento reglamento (ES) Nr. 167/2013 dėl žemės ir miškų ūkio transporto priemonių patvirtinimo ir rinkos priežiūros (toliau - Reglamentas Nr. 167/2013) nuostatos.
Vykdant Reglamento Nr. 167/2013 5 straipsnio 1 dalyje nustatytą valstybių narių pareigą įsisteigti ar paskirti patvirtinimo klausimais kompetentingas patvirtinimo institucijas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija yra paskirta kompetentinga institucija dėl žemės ar miškų ūkio transporto priemonių atitikties įvertinimo ir tipo patvirtinimo bei apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangos techninės apžiūros sistemos plėtros.
Nuostatų (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2019 10 26) 7, 8, 13 ir 16 punktai numato, kad Registro valdytoja ir Registre tvarkomų asmens duomenų valdytoja yra Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, o Registro tvarkytojai ir Registre tvarkomų asmens duomenų tvarkytojai yra: valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras ir savivaldybių administracijos. Pagal Nuostatus savivaldybių administracijos priima iš Registro duomenų teikėjų (Registro objekto savininkai, asmenys, įgalioti atstovauti Registro objekto savininkui, juridinių asmenų ar kitų organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso ar jų filialų ar atstovybių vadovai arba jų įgalioti asmenys, jeigu Registro objekto savininkas yra juridinis asmuo ar kita organizacija, neturinti juridinio asmens statuso ar jų filialas ar atstovybė) Registro objektui (traktoriai, savaeigės mašinos, savaeigės žemės ūkio mašinos, kurių variklio galia viršija 8 kW, taip pat jų priekabos ir puspriekabės) įregistruoti arba išregistruoti, jo duomenims atnaujinti, ištaisyti arba papildyti reikalingus prašymus ir dokumentus (12.1 papunktis); atlieka pirminę teikiamų duomenų ir dokumentų patikrą, priima sprendimą įregistruoti Registro objektą, ištaisyti, atnaujinti arba papildyti jo duomenis arba atmeta prašymą, nurodydamos priežastis raštu (12.2 papunktis); skiria Registro duomenų teikėjui terminą trūkumams pašalinti, jeigu nustatoma, kad Registro objektui registruoti pateikti duomenys netikslūs arba dokumentai neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų (12.13 papunktis).
Pagal Nuostatų 22 punktą Registro objektas įregistruojamas arba Registro duomenys atnaujinami, kai Registro duomenų teikėjas kreipiasi į savivaldybės administraciją pateikdamas užpildytą prašymą, kurio formą tvirtina Registro valdytoja, ir Registro duomenų teikėjo tapatybę patvirtinantį dokumentą ar tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją. Registro objekto registravimo tvarka nustatyta Registro valdytojos patvirtintoje tvarkoje.
Pagal Taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 08 09 iki 2021 01 01) 19.1 papunktį traktoriams įregistruoti pateikiami šių taisyklių 1 priede nurodyto pavyzdžio registravimo prašymas, kurį (Registravimo prašymą) užpildo savivaldybės darbuotojas, atliekantis registravimo procedūrą, o Registravimo prašymą pasirašo traktorių registruojantis asmuo. Taip pat registruojant traktorių kartu su registravimo prašymu pateikiami Taisyklių 19.2.1 - 19.2.7 papunkčiuose nurodyti dokumentai.
Vertinant šią situaciją, t. y. nors pareiškėja skundą teikia dėl atsakovės neveikimo ir/ar vilkinimo atlikti veiksmus, tačiau iš skundo turinio ir prie skundo pateiktų dokumentų matyti, kad Jurbarko rajono savivaldybės administracija išnagrinėjo pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 14 d. prašymą bei atsakė pareiškėjai 2020 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. R4-29-1674 (duomenys neskelbtini) traktorių registracijos“, pripažintina, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakoma priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinė byla nutraukiama kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas negalėtų apginti asmens teisių, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; kt.).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Taigi suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-259-261/2015, 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-248-146/2015, 2015 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-730-492/2015, kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus, kaip teisinės sąvokos, nėra tapačios. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-406/2003, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4, 296 p.). Pažymėtina, jog sprendžiant, ar pareiškėjas skundžia atsakovo aktą ar neveikimą, visais atvejais vertintinas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis, o ne vien pareiškėjo reikalavimo žodinė išraiška. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-458-552/2016, 2007 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-296/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 13).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr. 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015 ir kt.).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Tačiau šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m.). Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundą teikia dėl atsakovės neveikimo ir/ar vilkinimo atlikti veiksmus, tačiau iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad Jurbarko rajono savivaldybės administracija išnagrinėjo pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 14 d. prašymą bei atsakė pareiškėjai 2020 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. R4-29-1674 „Dėl (duomenys neskelbtini) traktorių registracijos“ Nuostatų 12.13 papunkčio pagrindu, nes atsakovei atlikus pirminę teikiamų duomenų ir dokumentų patikrą buvo kliūčių įregistruoti pateiktus Registro objektus.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šiame sprendime aptartu teisiniu reguliavimu bei įvertinusi Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 1 d. rašto Nr. R4-29-1674 „Dėl (duomenys neskelbtini) traktorių registracijos“ turinį, daro išvadą, kad atsakovė pradėjo parengiamuosius veiksmus (skyrė Registro duomenų teikėjui terminą trūkumams pašalinti) dėl Registro objekto, t. y. traktorių (duomenys neskelbtini), registracijos, kurie sudaro prielaidas priimti galutinį sprendimą ir savaime neapriboja pareiškėjos nuosavybės teisių, tačiau nepriėmė galutinio sprendimo įregistruoti Registro objektą arba atmesti prašymą, nurodant priežastis raštu.
Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams atsakovė yra išnagrinėjusi ir pateikusi atsakymą į pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 14 d. prašymą dėl naudotų traktorių įregistravimo, todėl pareiškėja neteisingai vertina susiklosčiusią faktinę situaciją, traktuodama ją kaip atsakovės vilkinimą atlikti veiksmus, taigi savo teisę į teisminę gynybą realizuoja netinkamai. Prie skundo pateikti duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 14 d. prašymas yra išnagrinėtas ir dėl jo yra priimtas administracinis sprendimas Nuostatų 12.13 papunkčio pagrindu, nes atsakovei atlikus pirminę teikiamų duomenų ir dokumentų patikrą buvo kliūčių įregistruoti pareiškėjos pateiktus Registro objektus, ir atsakovė neturėjo pagrindo priimti administracinės procedūros sprendimo įregistruoti Registro objektą arba atmesti prašymą, nurodant priežastis raštu (Nuostatų 12.2 papunktis), ir tokie veiksmai negali būti vertinami kaip neveikimas (vilkinimas), o pareiškėjos skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).
Pareiškėja prašo priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias 1 240,00 Eur išlaidas, kurias sudaro 30,00 Eur žyminis mokestis ir 1 210,00 Eur išlaidos už advokato pagalbą rengiant skundą teismui.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti ir gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šio straipsnio 5 dalis suteikia teisę proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas ir nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
Šioje byloje pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundas yra atmestas kaip nepagrįstas, todėl prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.