Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. J. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams D. Ž. ir atsakovei R. G., trečiajam asmeniui E. R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir atsakovų D. Ž. ir R. G. priešieškinį ieškovui N. J., trečiajam asmeniui E. R. dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis paliekamas nenagrinėtas.

Pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2010-10-15 E. R. ir ieškovas N. J. sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį (t. 1, b.l. 6-9), pagal kurią atsakovo D. Ž. naujuoju kreditoriumi tapo N. J., o kartu jis ir įgavo teisę reikalauti, kad skolininkas (D. Ž.) sumokėtų 32160,00 Lt skolą pagal vykdomąjį įrašą Nr. JK-2902 (t. 1, b.l. 12), išduotą 2010-08-24 Trakų rajono 1-ojo notaro biuro notarės Jūratės Klepackienės. Vykdomasis įrašas išduotas, kadangi atsakovas D. Ž. neįvykdė 2009-02-11 paprastuoju vekseliu prisiimto įsipareigojimo - 2010-08-20 sumokėti E. R. 32000 Lt skolą bei 160,00 Lt notarui sumokėtą atlyginimą už vykdomojo įrašo išdavimą (t. 1, b.l. 15). Taigi, ieškovo reikalavimo teisė kyla iš 2010-10-15 Reikalavimo teisės perleidimo sutarties (CK 6.101 str.) ir 2010-08-24 vykdomojo įrašo Nr. JK-2902. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovui D. Ž. buvo žinoma apie reikalavimo teisės dėl 32160,00 Lt skolos perleidimą. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad antstolis Darius Bliznikas pateikė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui 2010-10-22 pareiškimą Nr. 0035/10/01673 dėl išieškotojo pakeitimo (t. 1, b.l. 10); Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-11-08 nutartimi pakeitė išieškotoją E. R. ir pagal teismo nutartį naujuoju išieškotoju tapo N. J. (t. 1, b.l. 11); ši Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis, ją D. Ž. apskundus, Vilniaus apygardos teismo 2011-05-24 nutartimi palikta nepakeista (t. 1, b.l. 16-19). Be kita ko, šioje teismo nutartyje yra konstatuota, jog byloje nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad D. Ž. nėra skolingas, kaip jis teigė, E. R.. Taip pat, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-16 nutartimi (t. 1, b.l. 29-30), išnagrinėjus pareiškėjo D. Ž. skundą suinteresuotiems asmenims N. J., antstolei Ramunei Jasutei dėl antstolės Ramunės Jasutės veiksmų, kuriuo D. Ž., nurodęs, kad skolą pagal minėtą dokumentą yra pilnai sumokėjęs ankstesniam kreditoriui E. R., prašė nutraukti visus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje pagal vykdomąjį dokumentą – notarės Jūratės Klepackienės 2010-08-24 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JK-2902 dėl 32160 Lt skolos išieškojimo iš D. Ž. išieškotojo N. J. naudai ir vykdomąją bylą užbaigti, pareiškėjo skundas buvo atmestas. Teismas 2012-03-16 nutartyje nurodė, jog pareiškėjas (D. Ž.) prašo užbaigti vykdomąją bylą, nurodydamas, kad jis yra visiškai atsiskaitęs su išieškotoju (N. J.); teismas pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismas 2011-05-24 konstatavo, kad D. Ž. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad skola sumokėta, bei įrodymų dėl 2010-10-15 reikalavimo perleidimo sutarties nuginčijimo ar panaikinimo; teismas nurodė, kad vadovaujasi apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis CPK 182 str. 1 d. 2 p. pagrindu, taip pat pažymėjo, kad šios teismo išvados nepaneigia pareiškėjo papildomai į vykdomąją bylą pateiktas notarės G. K. 2011-12-23 patvirtintas E. R. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad skolą iš D. Ž. pagal 2009-02-11 paprastąjį vekselį 32000 Lt sumai E. R. gavo. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-16 nutartis yra įsiteisėjusi. Taigi, įsiteisėjusiomis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-11-08 nutartimi ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-16 nutartimi taip pat patvirtinama, kad kreditorius N. J. turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Atsižvelgiant į vykusius teisminius procesus dėl išieškotojo pakeitimo, byloje esantį antstolio pareiškimą dėl išieškotojo pakeitimo, laikytina, kad atsakovui D. Ž. buvo žinoma apie reikalavimo teisės, atsiradusios pagal 2010-08-24 vykdomąjį įrašą Nr. JK-2902, perleidimą. Taigi, atsakovas skolą turėjo mokėti ne E. R., o naujajam kreditoriui – ieškovui N. J.. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas D. Ž. sumokėjo skolą ieškovui, o byloje esantis 2011-12-23 pareiškimas, kuriame nurodyta, kad E. R. gavo iš atsakovo D. Ž. 32000 Lt (t. 1, b.l. 85), yra teisiškai nereikšmingas bylos nagrinėjimo dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu kontekste; pažymėtina, kad notarė, tvirtindama šį pareiškimą, patvirtino tik E. R. parašo tikrumą, bet ne šiame dokumente išdėstytus faktus, kaip yra nurodyta notarės nurodytame pareiškime. Taip pat kritiškai vertintini ir atmestini anksčiau išdėstytais motyvais atsakovų argumentai, kad D. Ž. visiškai atsiskaitė su E. R., ką, atsakovų teigimu, patvirtina byloje esanti ir 2010-08-24 vykdomojo įrašo Nr. JK-2902 kopija (t. 1., b.l. 86, 157) su E. R., neva 2010-09-06, padarytu prierašu, kad jis gavo iš D. Ž. 12000 Lt ir pareiškia, kad vykdomasis įrašas Nr. JK-2902 visiškai įvykdytas ir jis pretenzijų D. Ž. neturi. Ieškovu teigimu, šis prierašas yra padarytas ne 2010-09-06, o 2011-12-23, ką patvirtino teismo posėdyje ir pati atsakovė R. G. (t. 1, b.l. 168), kai Vilniaus m. 13-ojo notaro biuro notarės buvo patvirtintas E. R. pareiškimas dėl 32000 Lt skolos gavimo iš D. Ž., t.y. iš karto po 2011-12-22 atsakovų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir juo labiau – po 2010-10-15 Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo. Kaip nurodė ieškovas, ir byloje nėra tai paneigiančių įrodymų, ant jam (ieškovui) perduoto minėto vykdomojo įrašo jokių E. R. ranka padarytų įrašų dėl kokių tai atsiskaitymų padaryta nebuvo, o šie įrašai padaryti jau po Reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo. Ieškovas kategoriškai teigia, kad skola jam nėra grąžinta; nagrinėjant bylą teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad nors E. R. yra sumokėjęs jam 15000 Lt, tačiau tai nėra skolos pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį mokėjimas, kadangi E. R. jam (ieškovui) iš viso yra skolingas 75000 Lt; tokius pat paaiškinimus ieškovas davė ir 2013-01-08 bylos nagrinėjimo metu (t. 1, b.l. 131). Tai, kad skola ieškovui nėra sumokėta, patvirtina ir atsakovų bei trečiojo asmens E. R. paaiškinimai bylos nagrinėjimo teisme metu (t. 1, b.l. 146-147, 166-169), kuomet šalys ir trečiasis asmuo derėjosi dėl taikos sutarties sudarymo ir skolos ieškovui grąžinimo. Be kita ko pažymėtina, kad trečiasis asmuo E. R., dalyvaudamas 2013-01-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdyje (t. 1, b.l. 134-137), nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, jo nepalaiko, nepripažįsta, tuo pačiu E. R. 2013-01-08 patvirtino, kad jo ir ieškovo N. J. 2010-10-15 Reikalavimo teisių perleidimo sutartis sudaryta pagrįstai ir teisėtai, pripažinti ją negaliojančia, kaip to prašė atsakovai, nėra pagrindo.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis, sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus teises: jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai ir teisės, turi būti vertinama pagal konkrečios bylos faktines aplinkybes. Nustatinėjant šią actio Pauliana instituto taikymo sąlygą, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir tokiais skolininko sudarytais sandoriais, kurie nors ir nesukėlė skolininko bendro nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti; kreditoriaus teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas ir toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka gerokai ilgiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R. ir kt. v. J. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-191/2006; 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Disca Baltica“ v. UAB „Panevėžio balsas“, bylos Nr. 3K-3-420/2005).

Iš byloje esančios 2011-12-22 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties kopijos (t. 1, b.l. 180-184) matyti, kad atsakovas D. Ž. atsakovei R. G. pardavė ½ dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas yra 1,0832 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovė, pirkdama šį sklypą, sumokėjo atsakovui D. Ž. 5000 Lt. Atsakovas D. Ž., parduodamas žemės sklypą atsakovei R. G., sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, t.y. po minėto sandorio sudarymo išieškojimas gali būti nukreiptas tik į ½ dalį minėto žemės sklypo. Iš VĮ Registrų centro pažymos (t. 1, b.l. 158) matyti, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2013-05-27 nustatyta 10400 Lt; 2013-10-23 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (t. 2, b.l. 6-8) minėto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2011-12-05, buvo 9400 Lt. Šie duomenys rodo, kad net ir nesudarius žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, realizuojant žemės sklypą nebūtų tinkamai įvykdyta prievolė, o atlikus 2011-12-22 minėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovui D. Ž., vertė buvo dar labiau sumažinta – atsakovui D. Ž. po minėtos sutarties sudarymo priklauso ne visas minėtas žemės sklypas, o ½ jo dalis. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad ginčijamas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris, sudarytas 2011-12-22 tarp D. Ž. ir R. G., pažeidžia kreditoriaus N. J. teises.

CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (actio Pauliana) ieškinį dėl skolininko sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Iš byloje esančios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties kopijos bei nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandoris sudarytas 2011-12-22; R. G. nuosavybės teisė įregistruota 2012-01-04, o ieškinys teismui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu paduotas 2012-04-13. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas.

Sandorio privalomumu nustatomos sutarties laisvės principo ribos. Skolininko sudaryto sandorio privalomumas nulemia actio Pauliana instituto netaikymą. Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę. Skolininko pareiga sudaryti sandorį taip pat gali būti nustatyta teismo sprendimu, gali kilti iš skolininko vienašališko įsipareigojimo (pvz., paskolos sutartyje nustatytas skolininko įsipareigojimas pagal kreditoriaus pareikalavimą įkeisti turtą), ikisutartinių santykių, viešo konkurso ir kitų imperatyvų. Byloje jokių duomenų (teismo sprendimo ar sutarties ir pan.), patvirtinančių, kad jų pagrindu D. Ž. su R. G. privalėjo sudaryti ginčijamą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, nėra, todėl darytina išvada, kad D. Ž. ginčijamos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudaryti neprivalėjo.

Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Vertinant skolininko ir trečiojo asmens sąžiningumą sudarant sandorį reikia nustatyti, ar jie turėjo ką nors žinoti, daryti ar nedaryti, bei, ar galėjo ką nors žinoti, daryti ar nedaryti, tai vertintina atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, jų amžių, išsimokslinimą ir kt. Kaip minėta, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas D. Ž. (skolininkas) žinojo apie reikalavimo teisės perleidimą naujajam kreditoriui N. J., tuo pačiu ir išieškotojo pakeitimą; be to, skolininkui buvo žinoma, kad reikalavimo teisė pagal 2010-08-24 vykdomąjį įrašą užtikrinta žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini); ši aplinkybė patvirtinta turto arešto aktais (t. 1, b.l. 21-22, 62-63). Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovus R. G. ir D. Ž. siejo ir sieja artimi santykiai, jie gyvena kartu tuo pačiu adresu, yra sugyventiniai; kaip nurodė pati atsakovė R. G., dalyvavusi 2013-01-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdyje nagrinėjant šią bylą, jie gyvena kaip šeima, ketina statyti namą ir t.t. (t. 1, b.l. 136), todėl darytina išvada, kad R. G., sudarydama 2011-12-22 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, elgėsi nesąžiningai, t.y. žinodama apie D. Ž. skolą, vykdomą jos išieškojimą, apie tai, kad reikalavimo teisė dėl 32160 Lt užtikrinta žemės sklypu, sudarė ginčijamą sandorį su savo sugyventiniu D. Ž..

Taigi, įvertinus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad abu atsakovai, sudarydami ginčijamą sandorį, žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus N. J. teises, ir elgėsi nesąžiningai.

Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu byloje nustatoma, jog kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, turi tikslą ne patenkinti savo reikalavimą, o kad teismas tik pripažintų sandorį negaliojančiu, toks ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu negali būti tenkinamas.

Ieškovas prašo taikyti restituciją – panaikinus ginčijamą sutartį grąžinti ½ žemės sklypo dalį atsakovui D. Ž. tam, kad nukreiptų į žemės sklypą išieškojimą pagal 2010-10-15 Reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir 2010-08-24 vykdomąjį įrašą dėl 32160 Lt sumos išieškojimo. Taigi, konstatuotina, kad ieškovo tikslas – panaikinus ginčijamą sutartį patenkinti savo reikalavimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje yra nustatytos visos sąlygos pripažinti ginčijamą 2011-12-22 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu, todėl toks ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pripažinus 2011-12-22 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo momento) taikytinos sandorio negaliojimo teisinės pasekmės – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), grąžintinas atsakovui D. Ž.. Nustatyta, kad atsakovė R. G., įsigydama žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui D. Ž. sumokėjo 5000 Lt (t. 1, b.l. 182). Todėl grąžinus turtą buvusiam savininkui, atsakovei R. G. priteistina iš atsakovo D. Ž. 5000 Lt.

Kiti byloje esantys įrodymai yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl priimant sprendimą teismo neanalizuojami ir nevertinami.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos ieškovui jo turėtos 312,00 Lt bylinėjimosi išlaidos - ieškovo sumokėtas žyminis mokestis valstybei (t. 1, b.l. 5; t. 2, b.l. 15) (CPK 93 str. 1 d.), t.y. ieškovui iš kiekvieno atsakovo priteistina po 156,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priešieškinį palikus nenagrinėtą dėl atsakovų ir jų atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbių priežasčių, atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos – 139,00 Lt žyminis mokestis (t. 1, b.l. 84) – jiems neatlygintinos.

Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, 15,01 Lt bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 7,50 Lt, iš atsakovų nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.66 str., CPK 5, 83, 93, 96, 177-178, 246, 259, 260, 270 str. str., 296 str. 1 d. 5 p., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia 2011-12-22 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, kuria D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) atlygintinai perleido R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuo jos sudarymo momento.

Taikyti restituciją – grąžinti ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), D. Ž. nuosavybėn.

Priteisti iš D. Ž. R. G. 5000 Lt 00 ct (penkis tūkstančius litų 00 ct) jos sumokėtų pinigų.

D. Ž. ir R. G. priešieškinį N. J. dėl 2010-10-15 Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš D. Ž. 156 Lt 00 ct bylinėjimosi išlaidų N. J..

Priteisti iš R. G. 156 Lt 00 ct bylinėjimosi išlaidų N. J..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.