Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

dalyvaujant ieškovui I. O., atsakovo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atstovui advokatui Alvydui Gineičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. O. ieškinį atsakovui Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas siekė būti atleistas iš darbo ir po 2008 m. rugsėjo 4 d., tai aiškiai parodė ieškovo veiksmai. Ieškovas elektroniniame laiške, aiškiai suprasdamas, kad jo atleidimas iš darbo bus įformintas suėjus 14 dienų įspėjimo terminui, paprašė atsakovo generalinio direktoriaus nurodyti asmenį, kuriam ieškovas turės perduoti turtą paskutinę ieškovo darbo dieną. Ieškovas neatšaukė savo prašymo. Atsakovas nurodo, jog darbuotojas, persigalvojęs dėl darbo sutarties nutraukimo, privalo atšaukti savo prašymą (pareiškimą) darbdaviui tai padaryti. Teisę atšaukti tokį prašymą suteikia DK 127 str. 4 d.. Ieškovas atsakovui nepateikė jokių prieštaravimų dėl to, kad ieškovo darbo sutarties nutraukimas bus įformintas 2008-09-17. Ieškovas, nereikšdamas jokių pretenzijų, perdavė dokumentus atsakovo generalinio direktoriaus Įsakyme nurodytiems asmenims. Atsakovo generalinis direktorius pagrįstai nesutiko su Ieškovo darbo sutarties nutraukimu nuo 2008 m. rugsėjo 4 d., nes ieškovas, dirbdamas Teisės ir personalo skyriaus viršininku, būdamas visiškai materialiai atsakingas, privalėjo perduoti skyriaus turtą, dokumentus ir kitas vertybes, taip pat buvo įpareigotas iki 2008-09-15 parengti Teisės ir personalo skyriaus nuostatus, skyriaus darbuotojų pareigybės aprašymus. Mano, kad atsakovo generalinis direktorius pagrįstai pasinaudojo savo teise pareikalauti darbo sutartį su ieškovu nutraukti po 14 dienų ir taip sudaryti tinkamas sąlygas ieškovui perduoti visus dokumentus, turtą bei kitas vertybes. Taip pat ieškovas nenurodė, kad jis pageidauja būti atleistas iš darbo 2008-09-04 dėl to, jog turi pasiūlymą dirbti kitą darbą. Jokių įrodymų, pagrindžiančių tokio pasiūlymo egzistavimą ieškovas nepateikė ir pirmosios instancijos teismui. Todėl tikėtina, kad tokio pasiūlymo ieškovas apskritai neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos nepagrįstai nustatė, kad atsakovas Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka nepagrįstai ir neteisėtai 2008-09-10 įsakymu atleido ieškovą I. O. iš darbo pagal LR DK 127 str. 1 d. (darbuotojo pareiškimu), ir patenkino ieškinio reikalavimus.

LR DK 127 str. reglamentuojamas darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu. Pagal šio straipsnio 1 dalį darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų nuo prašymo padavimo dienos. Įstatymas reikalauja, kad darbuotojo valia būtų išreikšta raštu. Lemiamą reikšmę LR DK 127 straipsnio taikymui turi darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį, kurios išreiškimas įstatymo reikalaujama forma sukelia darbo sutarties pasibaigimo teisines pasekmes. Byloje nustatyta, kad ieškovas I. O. dirbo pas atsakovą nuo 2004 m. kovo mėn. 24 d. Teisės ir personalo skyriuje viršininku pagal neterminuotą darbo sutartį (b.l.7-8). 2008-09-03 ieškovas atsakovo direktoriui pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo nuo 2008-09-04 (b.l.5). Atsakovas 2008-09-10 įsakymu atleido ieškovą iš darbo nuo 2008-09-17 pagal LR DK 127 str. 1 d. (darbuotojo pareiškimu) (b.l. 4). Vienas iš darbo sutarties pasibaigimo pagrindų yra darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu (LR DK 127 straipsnis). Šiuo pagrindu darbuotojas turi teisę nutraukti tiek terminuotą, tiek neterminuotą darbo sutartį. Apie pageidavimą nutraukti darbo sutartį DK 127 str. 1 d. pagrindu darbuotojas privalo įspėti darbdavį raštu ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. Reikalavimas įspėti darbdavį apie darbo sutarties nutraukimą iki tam tikro termino nustatytas darbdavio interesais, kad jis galėtų pasirengti būsimam atleidimui (surasti kitą darbuotoją, sutvarkyti atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju reikalus ir pan.). Darbuotojas gali įspėti darbdavį ir anksčiau įstatymo nustatytų terminų, pvz. prieš mėnesį, tačiau įspėti prieš trumpesnį terminą gali tik darbdavio sutikimu. Įstatymo imperatyviai nustatyta, kad, įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju. Nutraukiant darbo sutartį nurodytu pagrindu, lemiamą vaidmenį turi darbuotojo valia. Nagrinėjamu atveju ieškovas siekė nutraukti darbo sutartį nuo 2008-09-04 pagal LR DK 127 str. 1 d.. Tai patvirtino tiek ieškovas teismo posėdžio metu, tiek savo veiksmais, surašydamas atsakovui prašymą dėl atleidimo ir pridėdamas prie prašymo įsakymo apie atleidimą projektą. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas prašyme nutraukti darbo sutartį nurodė konkrečią darbo sutarties nutraukimo datą, tačiau darbdavys nesutiko sutrumpinti įspėjimo termino, o 2008-09-10 įsakymu Nr. P-267, suėjus LR DK 127 str. 1 d. nustatytam įspėjimo terminui, atleido ieškovą iš einamų pareigų nuo 2008-09-17 (b.l. 4). Teismas, pažymėdamas, jog ieškovas neprašė būti atleistas iš darbo 2008-09-17 ar vėliau, ir konstatuodamas, jog atsakovas vienašališkai pratęsė atleidimo iš darbo terminą, pažeidė minėtų LR DK normų aiškinimą. Darbdavys, įspėjimo terminui pasibaigus, privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą (LR DK 127 str. 1 d.). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas (LR CPK 330 str.), byloje priimtinas naujas sprendimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo 2008-09-10 įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo. Taip pat teismas netinkamai ištyrė ir įvertino ieškovo valią nutraukti darbo sutartį. Ieškovas pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo parašė laisva valia. Darbuotojo pareiškimas yra valinis aktas. Kiekvienas asmuo savo subjektinėmis teisėmis disponuoja savarankiškai. Teisėjų kolegija pažymi, kad LR DK 127 str. normų turinio analizė suponuoja išvadą, jog darbuotojas, ketinantis nutraukti darbo sutartį, privalo raštu įspėti apie tai darbdavį, savo pareiškime nurodydamas tiek pareiškimo surašymo, tiek pageidaujamą atleidimo iš darbo datą. Pareiškimo surašymo ir pateikimo darbdaviui datos nurodymas yra būtinas reikalavimas darbo santykiams nutraukti, nes nuo šios dienos skaičiuojamas įspėjimo terminas, po kurio suėjimo darbdavys privalo įforminti atleidimą ir atsiskaityti su darbuotoju, ir LR DK 127 str. 4 d. nustatytas terminas darbuotojui atšaukti savo prašymą. Svarbu pareiškime nurodyti ir įspėjimo pasibaigimo datą, tačiau kadangi LR DK 127 str. jau numato tokio įspėjimo terminą, atleidimo datos nurodymas prašyme dėl atleidimo esminės reikšmės neturi ir valios nutraukti darbo sutartį nekeičia. Darbo sutartis yra dvišalis susitarimas, darbuotojo pasiūlymas nutraukti darbo sutartį anksčiau negu per nustatytą 14 dienų terminą, yra pasiūlymas darbdaviui įspėjimo terminą sutrumpinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš DK 127 straipsnio 1 dalies išplaukianti darbuotojo teisė nutraukti darbo sutartį suponuoja išvadą, kad sutartis gali būti nutraukta ir anksčiau nei po keturiolikos dienų nuo pareiškimo padavimo, t. y. tą dieną, kurią prašo nutraukti sutartį darbuotojas, jei su tuo sutinka darbdavys. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju darbdavys nesutiko su tokiu ieškovo prašymu sutrumpinti įspėjimo terminą. Atsakovui nepatenkinus ieškovo prašymo atleisti iš darbo nuo 2008-09-04, ieškovo prašymas dėl atleidimo iš darbo pagal LR DK 127 str. 1 d. netapo negaliojančiu ar niekiniu, o prasidėjo LR DK 127 str. 1 d. nustatymo įspėjimo termino skaičiavimas. Atsakovas teisėtai pasinaudojo teise nutraukti darbo santykius pagal LR DK 127 str. 1 d., suėjus įspėjamajam terminui. Ieškovas nepasinaudojo savo teise, įtvirtinta LR DK 127 str. 4 d., neatšaukė savo prašymo dėl atleidimo iš darbo per 3 dienas, nors būdamas teisininkas, turėdamas teisinį išsilavinimą, privalėjo žinoti visas su darbo nutraukimu susijusias pasekmes.

Ieškovas darbdaviui pateikė pareiškimą, kuriame buvo jo surašymo data, data, nuo kurios jis prašo nutraukti darbo sutartį. Be to, ieškovas neneigė, kad pareiškimą dėl atleidimo iš darbo parašė 2008-09-03 d., todėl konstatuojama, kad atsakovas teisėtai nutraukė darbo sutartį vadovaudamasis LR DK 127 str. 1 d. 2008-09-17, suėjus 14 dienų įspėjimo terminui. Esant tokioms aplinkybėms, byloje yra nustatytas pakankamas pagrindas pripažinti, kad ieškovo valia nutraukti darbo sutartį atitiko DK 127 straipsnio 1 dalies turinį. Atsižvelgiant i anksčiau išdėstytas aplinkybes, ieškovas aiškiai išreiškė savo valią būti atleistam iš darbo, o atsakovas teisėtai ir pagrįstai jį atleido. Todėl ieškovo atleidimas iš darbo nuo 2008 m. rugsėjo 17 d. pagal LR DK 127 str.1 d., traktuojamas kaip teisėtas darbdavio sprendimas, esant darbuotojo prašymui ir sutikimui. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog darbuotojas buvo atleistas nepagrįstai, yra neteisinga.

Prašymo darbdaviui padavimo diena yra darbdavio įspėjimo minimalaus termino eigos pradžia, taip pat trijų dienų laikotarpio, per kurį darbuotojas turi nevaržomą teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį, pradžia. Kolegija sprendžia, kad yra pagrindas atmesti ieškovo ieškinį dėl pripažinimo atleidimo iš darbo neteisėtu dėl to, jog jis nepasinaudojo LR DK 127 str. 4 d. nustatyta teise ir per tris dienas neatšaukė savo valios dėl darbo sutarties nutraukimo. Pažymėtina, jog darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą, tačiau nėra įpareigotas tai daryti. Apie LR DK 127 str. 4 d. įtvirtintą teisę ieškovas, kaip turinti teisinį išsilavinimą šalis, turėjo žinoti. Ieškovas turėjo teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris dienas nuo prašymo padavimo dienos. Kadangi prašymas nutraukti darbo sutartį turi būti paduodamas raštu, tai ir jį atšaukti darbuotojas gali tik raštu. Ieškovas neįrodė, jog būtų padavęs tokį prašymą, aiškiai raštu išreiškė valią nutraukti su atsakovu darbo santykius, todėl atsakovas pasielgė teisėtai, patenkinęs ieškovo prašymą nutraukti darbo santykius LR DK 127 str. 1 d. pagrindu, nes pasibaigus įspėjimo terminui, jis privalėjo atleisti ieškovą. Todėl ieškovo ieškinys turi būti atmetamas.

Pagal LR DK 127 str. 1 d. darbuotojas neprivalo aiškinti apsisprendimo nutraukti darbo santykius priežasčių, motyvų ir kitų aplinkybių, todėl aplinkybė apie tai, ar nurodė ieškovas atsakovui daro sutarties nutraukimo priežastis, neturi teisinės reikšmės bylai. Šios priežastys gali turėti įtakos darbdavio apsisprendimui sutikti ar ne su ieškovo darbuotojo pasiūlymu dėl įspėjimo termino sutrumpinimo, tačiau neturi reikšmės bylai, jeigu darbdavys nesutinka sutrumpinti įspėjimo termino.

Atsakovo nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse minimos faktinės bylų aplinkybės nėra identiškos nagrinėjamai bylai, bylos buvo nagrinėjamos kitais aspektais, todėl šiai bylai minėtos nutartys neturi įtakos.

Atsakovas sumokėjo 427,55 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Patenkinus apeliacinį skundą, mintos atsakovo išlaidos priteistinos jam iš ieškovo (LR CPK 93 str.). Be to, atsakovas patyrė 6274,06 Lt dydžio advokato teisinės pagalbos išlaidas už atstovavimą pirmos instancijos teisme. Atmetus ieškovo ieškinį, šios atsakovo patirtos išlaidos priteistinos iš ieškovo (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.). Tačiau atsižvelgiant į LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į advokato darbo ir laiko sąnaudas bei bylos sudėtingumą, advokato pagalbos išlaidos mažintinos iki 2000 Lt (LR CPK 93 str., 98 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. sprendimą panaikinti. Ieškovo I. O. ieškinį atsakovui Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai atmesti.

Priteisti atsakovui Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai 2427,55 Lt (du tūkstančiai keturi šimtai dvidešimt septyni litai 55 ct) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo I. O..