- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-10-28
- Bylos Nr.
- 1-2965-754/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-02219-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alberta Baltušytė
- Kaltinamasis
- J. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Alberta Baltušytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Rimutės Dzimanavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 17-1-02219-14 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) betonuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas 7 kartus: 1) 1999-10-27 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 16 str. 2 d., 272 str. 2 d. - laisvės atėmimu 2 m., su 1/6 dalies turto konfiskavimu; 2) 2001-02-15 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 272 str. 2 d. - laisvės atėmimu 4 m., su ¼ dalies turto konfiskavimu. Vadovaujantis LR BK 43 str., dalinai pridėta bausmė su Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 199-10-27 nuosprendžiu paskirta bausmė, galutinė bausmė - 4 m. 1 mėn. laisvės atėmimo su ¼ dalies turto konfiskavimu; 3) 2006-11-06 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. – bauda 18 MGL (2250 Lt); 4) 2007-05-25 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., 64 str. 3 d., subendrinta su Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2006-11-06 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė – 1 m. laisvės atėmimas ir 2000 Lt bauda; 5) 2007-07-24 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. (2 epizodai), vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., bausmė subendrinta su Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2007-05-25 nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn. ir 2000 Lt bauda; 6) 2010-09-03 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 2 d. – bauda 20 MGL (2600 Lt), sumokant per 4 mėn.; 7) 2012-02-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., 180 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 63 str., paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 m. Paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę 2014-08-22,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. B. kaltinamas tuo, kad jis, 2014-10-26, apie 14.00 val. būdamas bute adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė ant lovos gulėjusį nukentėjusiojo A. T. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C5“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 210 Lt (60,82 Eur) vertės su jame buvusia „Tele2 Pildyk“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 25 Lt (7,24 Eur) vertės, po ko iš buto išėjo ir būdamas minėto namo laiptinėje, pribėgęs prie nukentėjusiosios V. J., iš pastarosios rankų griebė mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 160 Lt (46,34 Eur) vertės su jame buvusia SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš įvykio vietos pasišalino, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną apie 14.30 val. būdamas prie Gelvonų g. 55-ojo namo, Vilniuje, iš nugaros pusės priėjęs prie nukentėjusiojo A. T., iš šio rankos griebė nukentėjusiajam V. J. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną “SAMSUNG SGH-U600” IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 5 Lt (1,45 Eur) vertės su jame buvusia SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą nukentėjusiajam A. T. priklausantį turtą 235 Lt (68,06 Eur) vertės, nukentėjusiajai V. J. priklausantį turtą 160 Lt (46,34 Eur) vertės, nukentėjusiajam V. J. priklausantį turtą 5 Lt (1,45 Eur) vertės. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo J. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga:
Kaltinamojo J. B. ikiteisminio tyrimo metu (2015-10-09) duotais parodymais, kad pareikšto įtarimo esmę suprato, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai prisipažįsta. Paaiškino, kad dabar jau neprisimena visų įtarime aprašyto įvykio aplinkybių ir negali tiksliai paaiškinti visų įvykio aplinkybių. Pamena, kad bute, kur atvažiavo, įvyko muštynės su kažkokiu vaikinu, po to jis buvo paėmęs telefonus. Kiek pamena, jis paėmė vieną telefoną bute, o išėjęs iš buto, laiptinėje iš merginos rankų griebė telefoną, po ko iš ten išėjo. Kiek vėliau, buvo susitikęs su vaikinu, su kuriuo įvyko muštynės, tačiau nepamena, kodėl susitiko ir kas buvo to susitikimo metu. Neatmeta galimybės, kad paėmė iš šio kažkokį telefoną. Bet gerai pamena, kad to susitikimo metu tam vaikinui grąžino telefoną, kurį paėmė bute, ir telefoną, kurį paėmė iš merginos laiptinėje. Vėliau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Dėl savo veiksmų gailisi (2 t., b. l. 59).
Kaltinamojo J. B. ikiteisminio tyrimo metu (2014-10-27) duotais parodymais, jis savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad dėl pateikto įtarimo prisipažįsta iš dalies. 2014-10-26, apie 13 val. dienos, jam paskambino draugas V., pavardės nepamena. Jis jį pažįsta nuo 2012 metų, kartu su juo atliko bausmę Alytaus pataisos namuose. Jis jam paskambino ir pakvietė atvažiuoti į Paberžės g., buto numerio tiksliai nežino, bet jis žinomas visame Vilniuje. V. kvietė atvažiuoti „pabaliavoti“, sakė, kad yra merginų. Ir taip pat minėjo, kad jam iš bute esančių žmonių kažkas grasina. Minėjo, kad kažkoks vaikinas, bet vardo nepasakė. Jis paskambino savo draugui E., koks jo tikrasis vardas, negali pasakyti. Paprašė, kad nuvežtų į Paberžės gatvę. Kadangi jis tuo metu kai, jam skambino draugas V. ir kvietė į svečius, buvo pas kitą draugą M. Gerosios Vilties g. 6, Vilniuje, buto numerio nežino, tai jis Martyną pasikvietė kartu važiuoti su juo. E. juos paėmė iš M. namų, atvažiavęs vienas pats su savo automobiliu BMW, valst. Nr. nežino, tamsiai mėlynos spalvos. Kelintą valandą buvo bute jis, nepamena. Atvykę prie namo, E. liepė palaukti automobilyje, o jis su M. nuėjo į butą apžiūrėti situacijos. Laiptinės durys buvo praviros, todėl į ją užėjo laisvai. Prie buto durų paskambino į duris ir juos įleido mergina, kurios nepažįsta, bet mano, kad jos vardas V.. Bute dar buvo M., kurią jau seniai pažįsta, V. ir dar kažkoks vaikinas, kurio nepažįsta ir vardo nežino. Bute taip pat buvo du vaikai apie 3-5 metų amžiaus, kuriuos tik jiems atėjus M. nusivedė į kambarį. Jis bute buvusio nepažįstamo vyro paklausė, ko priekabiauja prie jo draugo V.. O jis jam atsakė, kad ne jo reikalas ir ko apskritai kišasi. Jie susiginčijo ir jis stovėdamas priešais jį, ranka pastūmė jį per kairįjį petį ir jis griūdamas ant dešinio šono veidu atsitrenkė į radiatorių. Ko pasekoje prasikirto veidą aukščiau kairiojo antakio ir nosies kuprelę. Tada jis atsistojo ir gindamasis jam trenkė delnu į veidą. Jie susikibo ir jis jį pargriovė ant žemės. Krisdamas jisai susitrenkė galvą, kur tiksliai, negali pasakyti. Tarp jų prasidėjo grumtynės į kurias įsikišo M., pradėjo juos skirti. Tuo metu V. sėdėjo ant lovos, o V. kambaryje net nebuvo. M. juos išskyrus, V. pasiūlė susitaikyti ir išgerti. Jis pasisiūlė nueiti į parduotuvę, bet pasakė, kad neturi telefono sąskaitos, kad paskambinti jam, kad atidarytų laiptinės duris, tada V. jam davė savo mobilaus ryšio telefoną „Samsung“. Jis su M. išėjo iš buto ir lauke laukiančio E. paprašė, kad nuvežtų į „Maxima“ parduotuvę Gelvonų g., Vilniuje. Jiems išeinant iš buto pastebėjo, kad V. stovėdama laiptinėje kviečia policiją. Jis jai praeidamas pasakė, kad viskas gerai, nieko nekviesti. Jiems nuvykus prie parduotuvės, jis vienas išlipo iš mašinos ir nuėjo į parduotuvę. Netoli durų prisiminė, kad neturi pinigų ir nusprendė grįžti prie mašinos. Tada pamatė, kad automobilį apsupę pareigūnai. Jam priėjus prie mašinos liepė viską išimti iš kišenių. Tada juos pristatė į komisariatą. Jis jokių, išskyrus savo ir V. duoto telefonų, neturėjo ir V. tikrai nemušė (2 t., b. l. 52-53).
Liudytojo A. T. ikiteisminio tyrimo metu (2014-10-26) duotais parodymais, kad gyvena nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo seserimi V. J.. 2014-10-26, apie 14.00 val., jis buvo namuose nurodytu adresu. Be jo nurodytame bute buvo sesuo V. J., jos draugas V. ir mergina vardu M.. Visiems būnant kambaryje iš koridoriaus į kambarį staigiai užėjo du vaikinai. Jam atsistojus prie stovinčios jo sesers, vienas vaikinas su kreivais dantimis pradėjo jam smūgiuoti rankomis, pataikydamas du kartus kumščiu į veidą. Jis gindamasis trenkė smūgį atgal ir abu susikibo. Tuo metu kitas vaikinas, kuris buvo stambesnis, pradėjo kumščiais smūgiuoti į galvą iš nugaros. Vėliau jį abu partrenkė ant žemės ir abu spardė kojomis į įvairias kūno dalis. Baigę jį mušti, vaikinai atsitraukė, vaikinas su kreivais dantimis paėmė jo mobilaus ryšio telefoną „Nokia C5“, gulėjusį ant lovos. Vaikinai pasišalino iš buto. Nei vienas iš vaikinų nieko jam nesakė ir nieko neaiškino dėl ko buvo mušamas. Vaikinai į butą pateko užeidami pro neužrakintas buto duris. Įvykio metu iš jo buvo pagrobtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia C5“, kurio vertė 210 Lt kartu su jame buvusia Tele2 „Pildyk“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Mano, kad užpultas buvo dėl to, kad apie 13.00 val. apsižodžiavo kalbėdamas su M. skambinusiu vaikinu. Mano, kad vienas iš jį mušusių vaikinų buvo kaip tik tas, kuris skambino Marinai(1 t., b.l. 23).
Liudytojo A. T. papildomai ikiteisminio tyrimo metu (2014-12-04) duotais parodymais, kad jis 2014 m. spalio 26 d., apie 13 val., buvo namuose (duomenys neskelbtini), su M. L., jis su ja artimai bendrauja, su sese V. J. ir V., jo pavardės nežino. M. į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino vaikinas. Kiek girdėjo, M. su juo bendraudama pasakė, kad jai daugiau neskambinėtų. Jis sėdėjo prie M.s ir girdėjo, kaip vaikinas pradėjo pakeltu tonu su ja kalbėti. Jis pasakė M., kad ji padėtų ragelį. Minėtas vaikinas išgirdo jo balsą ir liepė duoti jam ragelį, tačiau ragelį paėmė jo sesuo V.. V. su vaikinu per telefoną susiginčijo, tada ragelį paėmė jis. Jis kalbėdamas telefonu taip pat pasakė vaikinui, kad daugiau nebeskambintų M. ir jie susiginčijo. Vaikinas jo pradėjo klausti, kas jis toks, iš kur. Jis vaikinui atsakė, kad tai ne jo reikalas ir padėjo ragelį. Vaikinas pradėjo skambinėti M., tačiau jie nekėlė ragelio. Maždaug valandos bėgyje jiems besėdint kambaryje, taip pat kambaryje buvo V. sūnus 6 metų, dukra 7 metų, į kambarį užėjo du vaikinai, vienas iš jų apie 27 metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, neaukštas, kitas vaikinas stambesnio kūno sudėjimo, maždaug apie 26 metų amžiaus. Mažesnis vaikinas įėjęs paklausė: ,,kas čia toks kalbėjo per telefoną“, jis pasakė, kad tai jis kalbėjo ir atsistojo. Smulkesnis vaikinas iš karto jį puolė su kumščiais mušti į galvos sritį, pataikė maždaug 3 kartus, jie abu susigrūmė. Tuo metu M. išvedė vaiką į balkoną, V. išėjo su kitu vaiku į kitą kambarį, o V. atsistojus, jį stambesnis vaikinas iš karto išvedė į koridorių. Besigrumdami, jis ir smulkesnis vaikinas, pargriuvo ant žemės ir jis smulkesnį vaikiną užspaudė prie žemės ir užlaužė ranką. Tuo metu vaikinas sušuko ir prie jų priėjo stambesnis vaikinas. Stambesnis vaikinas jam spyrė į galvos sritį ir jis nugriuvo ant žemės, ant nugaros. Jis susirietė ir užsidengė savo galvą rankomis. Stambesnis vaikinas jį pradėjo spardyti kojomis į šonus, jis įspyrė maždaug 2 kartus, tuo metu nuo žemės atsistojo smulkesnis vaikinas ir pradėjo jį mušti kumščiais per galvą, viso sudavė maždaug 8 kartus. Tuo metu, kai jį mušė per galvą, stambesnis vaikinas jam įspyrė į kojas du kartus. Tuo metu jis išgirdo, kaip stambesnis vaikinas pasakė rusiškai, kad reikia eiti, nes tuoj atvažiuos policija. Stambesnis vaikinas iš karto išėjo iš buto, o smulkesnis vaikinas jam spyrė du kartus į veido sritį, paėmė nuo lovos jo gulėjusį telefoną „Nokia C5“, kurio vertė 210 Lt su SIM kortele Tele 2, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 25 Lt, ir išėjo iš buto. Jis tada atsistojo, iš karto pradėjo ieškoti V.. V. buvo laiptinėje, ji laikėsi už galvos, verkė. Jis ją iš karto įsivedė į kambarį. V. jam pasakė, kad smulkesnis vaikinas sudaužė jos telefoną ir pasiėmė. Tuo metu į butą atėjo V., kuris kalbėjo telefonu, kiek suprato kvietė policijos pareigūnus, iš jo V. paėmė telefoną ir toliau tęsė pokalbį. Maždaug po 5 minučių atvyko policijos pareigūnai. Visiems bendraujant su policijos pareigūnais, V. paskambino vaikinas ir pasakė jam, kad jei nori atsiimti telefonus, turi atnešti 100 Lt prie Gelvonų g. esančios parduotuvės „Maxima“ ir nekviesti policijos. Jis paėmė iš V. telefoną, įjungė garsiakalbį ir jam atsiliepus, vaikinas paklausė su kuo kalba. Jis pasakė, kad su A.i ir vaikinas, paklausė ,,koks A., ar plikas su auskaru, kurį atspardėm“. Jis pasakė: ,,taip“. Vaikinas iš karto pasakė, kad jei jie nori atgauti telefonus, kad turi duoti jam už kiekvieną telefoną po 100 Lt ir atnešti prie Gelvonų g. esančios parduotuvės „Maxima“. Jis pasakė jam, kad atneš ir pokalbį baigė. Telefonu kalbėjo tas pats vaikinas, kuris prieš tai skambino M.. M. sakė, kad jo vardas Ž.. Jis susitarė su pareigūnais, kad nueis vienas prie parduotuvės „Maxima“ ir su vaikinais susitiks, o pareigūnai jam su vaikinais susitikus, juos sulaikys. Jam nuėjus prie parduotuvės „Maxima“, nei vieno vaikino nebuvo. Palaukus maždaug 10 minučių, prie jo priėjo smulkesnis vaikinas ir paklausė, ar turi pinigus. Jis pasakė, kad neturi ir vaikinas paklausė, ko jis atėjo. Jiems bekalbant, vaikinas atidavė jo ir V. telefonus, tačiau iš jo atėmė V. telefoną ir pasakė, kad jei nori susigrąžinti telefoną, turi jam paskambinti. Jis nuėjo namo. Maždaug po 5 minučių į butą atėjo pareigūnas ir pasakė, kad pažiūrėtų per langą, ar jie sulaikė tuos vaikinus, kurie juos sumušė. Jis ir V. pažiūrėjo per langą ir pamatė sulaikytus du vaikinus. Vienas iš jų buvo stambesnis vaikinas, kuris buvo jų bute, kitas vaikinas buvo jiems nematytas. Pareigūnai išvažiavo su dviem vaikinais. Maždaug po 15 minučių atėjo pareigūnas ir pasakė, kad jie turės važiuoti į policijos komisariatą. Komisariate jie parašė pareiškimus. Dėl sumušimų jis nesikreipė į jokias medicinines įstaigas (1 t., b. l. 24).
Liudytojo A. T. papildomai ikiteisminio tyrimo metu (2015-01-16) duotais parodymais, kad po to, kai su vaikinu vardu Ž., kuris sumušė jį 2014-10-26 bute adresu (duomenys neskelbtini), ir pavogė jo telefoną, buvo sutarta susitikti tikslu atsiimti jo ir jo sesės V. J. mobiliojo ryšio telefonus, jis nuėjo su pastaruoju susitikti prie parduotuvės „Maxima“, esančios Gelvonų gatvėje, Vilniuje. Į tą susitikimą nuėjo vienas. Kadangi tuomet neturėjo savo mobiliojo ryšio telefono, nes šį pavogė Ž., jis pasiėmė V., pavardės nežino, mobiliojo ryšio telefoną. Šio telefoną pasiėmė, nes į V. numerį skambino Ž., kad galėtų su šiuo susisiekti. Kaip suprato, šie buvo pažįstami. Jis priėjo prie minėtos parduotuvės, bet Ž. ten nematė. Ir tuomet į Vitalijaus numerį paskambino Ž. ir pradėjo klausinėti, ar jis atnešė pinigus, kad atgautų telefonus. Jis atsakė, kad pinigų neatnešė ir tuomet iš už nugaros kažkas griebė jam iš rankų telefoną. Jis atsisuko ir pamatė, kad šalia jo stovi Ž. ir rankoje laiko ką tik iš jo rankų pagriebtą V. telefoną. Tuomet netoliese pasirodė policijos pareigūnai ir Ž., pamatęs šiuos, numetė ant žemės jo ir jo sesės V. telefonus, o pats pabėgo. V. telefono Ž. neatidavė, neišmetė, su tuo telefonu pabėgo. Tada jis pakėlė nuo žemės jo ir jo sesės telefonus ir nuėjo namo. Namuose pažiūrėjo, kad jo telefone nebuvo SIM kortelės. Įvykio metu iš jo Ž. pavogė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C5“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su Tele2 „Pildyk“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 25 Lt vertės. Dėl mobiliojo ryšio telefono pagrobimo padaryta materialinė žala 25 Lt sumai, nes telefonas buvo be jame buvusios SIM kortelės. Jį bute mušė Ž. ir kartu su šiuo atėjęs draugas. Jis negali nurodyti konkrečių Ž. ir šio draugo veiksmų mušant jį, nes to nesureikšmino. Tik tikras, kad pirma jį puolė Ž., po to šis kartu su savo draugu jį ir mušė, ir spardė kojomis. Bet jis negali nurodyti, kiek būtent smūgių ir spyrių jam buvo suduota. Mušant jį nei vienas iš šių nieko iš jo nereikalavo. Baigęs mušti, Ž. nuėjo nuo jo, paėmė ant lovos gulėjusį jo minėtą mobiliojo ryšio telefoną ir iš buto kartu su savo draugu pasišalino. Kada ir kaip buvo pavogtas jo sesės V. telefonas, jis nematė. Taip pat nematė kas, kaip ir kada sumušė V.. Apie tai sužinojo iš V., kai šie asmenys pasišalino iš buto. Policijoje jam buvo išduotas siuntimas pas medicinos ekspertus, bet pas pastaruosius nenuvyko, nes turėjo važiuoti į darbą. Pas gydytojus dėl jam padarytų kūno sužalojimų jis taip pat nesikreipė, nes jį tik pykino ir galvos srityje ant kaktos buvo keli guzai, buvo patinusi dešinė ausis. Jis nesureikšmino tų sužalojimų, be to, negalavimai greitai praėjo. Dėl jam padarytų kūno sužalojimų nei pas medicinos ekspertus, nei pas gydytojus nesikreipė ir nesikreips (1 t., b. l. 25).
Liudytojo A. T. papildomai ikiteisminio tyrimo metu (2015-05-14) duotais parodymais, kad savo ankščiau duotus parodymus patikslina tuo, kad 2014-10-26 bute adresu (duomenys neskelbtini), jį sumušė vaikinas vardu Ž. ir kartu su šiuo į minėtą butą atėjęs Ž. draugas. Įvykio metu iš jo būtent Ž. pavogė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C5“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertės tuomet buvo 210 litų, kuriame buvo Tele2 „Pildyk“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 25 Lt vertės. Jis negali nurodyti konkrečių Ž. ir šio draugo veiksmų mušant jį, nes to nesureikšmino. Tik tikras, kad pirmas jį puolė Ž., po to šis, kartu su savo draugu jį ir mušė, ir spardė kojomis. Bet jis negali nurodyti konkrečių nei Ž., nei šio draugo veiksmų mušant jį, taip pat negali nurodyti, kiek būtent smūgių ir spyrių jam sudavė kiekvienas iš šių. Mušant jį nei vienas iš jų nieko iš jo nereikalavo. Baigęs mušti, Ž. nuėjo nuo jo, paėmė ant lovos gulėjusį jo minėtą mobiliojo ryšio telefoną ir iš buto kartu su savo draugu pasišalino. Pas gydytojus dėl jam padarytų kūno sužalojimų jis nesikreipė, nes jį tik pykino ir galvos srityje ant kaktos buvo keli guzai, buvo patinusi dešinė ausis. Jis nesureikšmino tų sužalojimų, be to, negalavimai greitai praėjo. Dėl jam padarytų kūno sužalojimų nei pas medicinos ekspertus, nei pas gydytojus nesikreipė ir nesikreips. Dėl jam padarytų kūno sužalojimų ir sukelto fizinio skausmo jis nei Ž., nei šio draugui pretenzijų neturi ir neturės. Taip pat norėtų pasakyti, kad turtinė žala dėl SIM kortelės jam yra nereikšminga ir civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 26).
Liudytojo V. J. ikiteisminio tyrimo metu (2014-10-26) duotais parodymais, kad 2014-10-26, apie 13.30 val., atėjo pas pažįstamą vardu V., gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini). Be jo, minėtame bute buvo V., jos brolis A. ir mergina vardu M.. Taip pat buvo abu V. vaikai. Jiems sėdint kambaryje, staiga pro kambario duris užėjo du vaikinai. Mažesnį jis pažino, nes jis iš anksčiau, jam iš matymo, pažįstamas, jis vardu Ž.. Mažesnis vaikinas pripuolė prie A. ir pradėjo jį mušti. Jis bandė atitraukti Ž. nuo A.. Tuo metu kitas stambesnis vaikinas sugriebė jį už drabužių ir atitraukęs išmetė iš buto į laiptinę. Jis atsipeikėjęs pradėjo kviesti policijos pareigūnus. Taip pat matė, kaip iš namo kiemo, po abiejų vaikinų pasišalinimo, išvažiavo mėlynos spalvos BMW automobilis. Jis jokių pretenzijų dėl įvykusio konflikto niekam neturi. Daugiau dėl įvykusio nieko nurodyti negali. Savo turėtą „Samsung“ mobilaus ryšio telefoną padavė A., einančiam su pareigūnais susitikti dėl telefonų (1 t., b. l. 63).
Liudytojo V. J. papildomai ikiteisminio tyrimo metu (2015-01-15 ir 2015-06-02) duotais parodymais, kad 2014-10-26, apie 13.30 val., buvo svečiuose pas savo pažįstamą V., pavardės nežino, kaip vėliau sužinojo ši tuomet gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Tame bute tuomet buvo dar V. brolis A. T., dar viena mergina vardu M.. Būdamas tame bute jis vartojo alkoholį ir nelabai gerai prisimena, kas tada atsitiko. Pamena, kad kažkokiu momentu į tą butą atėjo du vyriškiai – vienas iš šių buvo vardu Ž., šį pažinojo, nes ankščiau su šiuo teko bendrauti. Kitą vaikiną matė pirmą kartą, šio jokių duomenų nežino, kaip atrodė, neprisimena, atpažinti negalės. Kodėl minėti 2 vaikinai atėjo į tą butą, jis nežinojo ir nežino, tiesiog pamatė, kad šie atėjo. Ar šiuos kažkas pakvietė, ar šie atėjo patys, nežino ir pasakyti negali. Šiems užėjus į butą, Ž. iš karto puolė A., kiek pamena, Ž. sudavė A. kelis kartus kumščiu į galvą, o jis tada pabandė atitraukti Ž. nuo A., bet kitas vaikinas, atėjęs kartu su Ž., ištempė jį iš buto į laiptinę. Po to tas antras vaikinas grįžo į butą. Jis nuėjo prie lifto, esančio laiptinėje, ir pradėjo skambinti policijai. Tačiau jis nežinojo tuomet adreso, kur buvo, tai norėdamas sužinoti adresą, grįžo į butą. Tuomet bute nei Ž., nei šio draugo jau nebuvo. Kada šie pasišalino iš buto, jis nematė. Tuomet bute buvo A., V. ir M.. Jis pamatė, kad A. atrodo prastai, ant veido matėsi sumušimo žymės, veidas buvo raudonas, tačiau kraujo nebuvo, kažkur ant priekinės galvos dalies, arčiau kaktos, matėsi guzas. Tada A. papasakojo, kad Ž. jį sumušė, bet kaip būtent jis buvo sumuštas, A. jam nepasakojo. Tuo pat metu pastebėjo, kad V. ant kaktos taip pat atsirado guzas. Kiek pamena, V. pasakė, kad ją irgi sumušė Ž.. Bet dėl to jis nėra visiškai tikras, nes kaip sakė, buvo girtas ir nelabai pamena, kas ir ką sakė. Dar tada A. paminėjo, kad Ž. paėmė jo telefoną ir V. telefoną. Tačiau A. neminėjo, kaip būtent ir iš kur būtent Ž. paėmė šių telefonus. Tada jis su V. paskambino į policiją. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Kažkokiu momentu A. kalbėjo telefonu su Ž.. Tačiau jis nepamena, ar Ž. paskambino jam, ar iš jo telefono A. paskambino Ž.. Jis turėjo Ž. telefono numerį, nes, kaip minėjo, su šiuo buvo pažįstami. Pokalbio metu Ž. sakė, kad jeigu nori atgauti savo telefonus, tai turi kažkur ateiti ir atnešti pinigų. A., paėmęs jo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, nuėjo susitikti su Ž.. Jis dabar nepamena, ar tuomet bute buvo policijos pareigūnai. Po kažkiek laiko A. grįžo ir pasakė, kad Ž. susitikimo vietoje atėmė dar ir jo telefoną. Apie tai, kad Ž. grąžintų A. šio ir V. telefonus, A. jam nesakė. Po kažkiek laiko į butą atvažiavo policijos pareigūnai ir jį, A. ir V. nuvežė į policijos komisariatą. Komisariate jis pamatė ant stalo gulinčius mobiliojo ryšio telefonus, kiek jų buvo, nepasakys, nes nesureikšmino, bet vieną iš telefonų atpažino kaip savo. Apie tai pasakė pareigūnams, paaiškino, kad įvedus PIN kodą, telefonas įsijungia ir ekrane matosi jo nuotrauka. Pareigūnai tai patikrino, pamatė jo nuotrauką ir telefonas vėliau jam buvo grąžintas. Kaip tas telefonas atsirado policijos komisariate, jis nežino. Jis iš A. žinojo, kad jo telefoną iš A. atėmė Ž.. Kiek žino, telefonus A. ir V. taip pat grąžino policijoje. Jis nežino, ar A. mokėjo Ž. pinigus, kad atgauti telefonus. Jis nematė, kaip ir kas būtent mušė A., nes jo tuomet bute nebuvo. Taip pat jis nematė kada, kas ir kaip sumušė V., nes jo bute nebuvo. Jis grįžęs į butą pamatė jau A. ir V. sužalotus. Jo niekas nemušė, jokio smurto jo atžvilgiu nenaudojo, nieko iš jo neatėmė. Jis niekam jokių pretenzijų neturi ir neturės (1 t., b. l. 64-65).
Liudytojos V. J. ikiteisminio tyrimo metu (2014-10-26) duotais parodymais, kad gyvena nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo broliu A. T.. 2014-10-26, apie 14.00 val., ji buvo namuose nurodytu adresu. Be jos bute buvo brolis A. T., jo draugas V. ir mergina vardu M.. Taip pat bute buvo ir du jos nepilnamečiai vaikai S. J., gim. 2007 m., ir S. J., gim. 2008 m. Visiems būnant kambaryje staiga į kambarį užėjo du nepažįstami vaikinai iš kurių mažesnis rusiškai paklausė su kuriuo kalbėjo telefonu. Jos brolis atsakė, kad su juo. Tada mažesnis vaikinas puolė jos brolį A. mušti. Paskui prie jo prisijungė ir stambesnis vaikinas. Ji paėmusi abu vaikus nuvedė į kitą buto kambarį ir paliko su iš paskos atėjusia M.. Pati išbėgo iš buto į laiptinę, kur skambindama iš savo turėto mobilaus ryšio telefono bandė kviesti policijos pareigūnus. Tuo metu pro atviras buto duris stambesnis iš vaikinų pamatė, kad ji skambina telefonu ir apie tai pasakė mažesniam vaikinui. Mažesnis vaikinas pribėgo prie jos ir sugriebęs ištraukė iš rankos turėtą mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ ir trenkė į žemę, nuo ko telefonas pabiro į tris dalis. Vaikinas keikdamasis necenzūriniais žodžiais jos atžvilgiu, užsimojo jai suduoti. Ji bijodama, kad nebūtų mušama per pilvą, nes yra besilaukianti, susilenkė. Vaikinas koja sudavė jai per galvą, per veidą ir vieną smūgį į šoną. Po suduotų smūgių vaikinas susirinko jos sudužusį telefoną ir abu vaikinai pasišalino iš laiptinės. Atvykus policijos pareigūnams jie viską papasakojo. Dar būnant pareigūnams, vienas iš vaikinų paskambino į M. telefoną ir pasiūlė jai ir broliui atsiimti jų telefonus sumokant 100 Lt. Sutarus susitikti dėl telefonų prie Gelvonų parduotuvės „Maxima“, pareigūnai sulaikė minėtus vaikinus. Jos pagrobto mobilaus ryšio telefono „Samsung“ vertė 160 Lt (1 t., b. l. 36).
Liudytojos V. J. papildomai ikiteisminio tyrimo metu (2015-04-30) duotais parodymais, kad savo ankščiau duotus parodymus patikslina tuo, kad 2014-10-26, dienos metu, buvo bute adresu (duomenys neskelbtini), kur tuomet gyveno. Tame bute tuomet buvo dar jos brolis A. T., jos draugas V. J., mergina vardu M.. Pamena, kad M. į mobiliojo ryšio telefoną paskambino vaikinas. Kiek girdėjo, M. su juo bendraudama pasakė, kad jai daugiau neskambinėtų. Tuomet A. T. sėdėjo prie M. ir girdėjo, kaip vaikinas pradėjo pakeltu tonu su M. kalbėti. A. T. pasakė M., kad ji padėtų ragelį, o minėtas vaikinas išgirdo jos brolio balsą ir liepė duoti jam ragelį, tačiau ragelį paėmė ji. Telefoninio pokalbio su M. pažįstamu vaikinu metu ji su šiuo susiginčijo ir tada telefono ragelį paėmė jos brolis A. T.. Kiek pamena, A. T. kalbėdamas telefonu taip pat pasakė tam vaikinui, kad daugiau nebeskambintų M. ir šie irgi telefonu susiginčijo. Brolis sakė, kad tas vaikinas klausinėjo brolio, kas jis toks, iš kur. Bet brolis A. T. tam vaikinui atsakė, kad tai ne šio reikalas ir padėjo ragelį. Vaikinas tada vėl pradėjo skambinėti M., tačiau niekas iš jų nekėlė ragelio. Ir maždaug valandos bėgyje, jiems visiems būnant minėtame bute, ten užėjo du nepažįstami vaikinai. Tie vaikinai užėjo į butą, nes buto durys buvo neuždarytos. Šiems vaikinams užėjus į butą, vienas iš šių paklausė su kuriuo jis kalbėjo telefonu. Tas vaikinas buvo neaukšto ūgio, kalbėjo rusiškai, kaip vėliau sužinojo šio vardas Ž.. Kitas vaikinas buvo stambesnis ir aukštesnis, šio jokių duomenų nežino. Brolis atsakė, kad su juo. Ir tada tas vaikinas staiga, jau nieko nesakydamas, puolė A., kiek pamena, šis sudavė A. kelis kartus kumščiu į galvą, ir kiek pamena, tada pribėgo prie A. ir kitas vaikinas. Ji tada paėmė abu savo vaikus ir nuvedė šiuos į kitą buto kambarį, kur paliko su M.. O pati tada išbėgo iš buto į laiptinę, kur iš savo turėto mobilaus ryšio telefono skambino į policiją, kad iškviesti policijos pareigūnus. Tuo metu pro atviras buto duris stambesnis vaikinas pamatė, kad ji skambina telefonu ir apie tai pasakė savo draugui, t.y. Ž.. Ir tada tas Ž. pribėgo prie jos, griebė iš jos rankos mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, kurį iš karto trenkė į grindis, nuo ko telefonas pabiro į tris dalis. Tas Ž. keikdamasis necenzūriniais žodžiais jos atžvilgiu užsimojo ranka, tą ranką laikė pilvo lygyje. Ji išsigando, kad gali gauti į pilvą, nes tuomet buvo nėščia, ir susilenkė. Jai, taip būnant susilenkus, Ž. ranka sudavė jai kelis smūgius į galvos sritį, pataikė į kaktą ir į pakaušį. Po to nuėjo nuo jos ir ji pamatė, kad šis surinko jos sudužusį telefoną ir kartu su savo stambesniu draugu pasišalino iš laiptinės. Ji tada grįžo į butą. Tada A. papasakojo, kad tie vaikinai jį sumušė, bet kaip būtent jis buvo sumuštas, A. jai nepasakojo. Tuo pat metu pastebėjo, kad jai ant kaktos atsirado guzas. Ji irgi pasakė, kad ją sumušė tas pats Ž.. Tada A. paminėjo, kad Ž. paėmė jo telefoną, nors neminėjo, kaip būtent ir iš kur būtent paėmė telefoną. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Kažkokiu momentu A. kalbėjo telefonu su Ž. ir šis sakė, kad jeigu nori atgauti savo telefonus, tai turi kažkur ateiti ir atnešti pinigų. A. paėmė V. mobiliojo ryšio telefoną ir nuėjo susitikti su Ž.. Po kažkiek laiko A. grįžo ir pasakė, kad Ž. susitikimo vietoje atėmė iš jo V. telefoną. A. papasakojo, kad kai pasirodė policijos pareigūnai, tas Ž., pamatęs šiuos, numetė ant žemės jos ir jo telefonus, o pats pabėgo. A. pakėlė nuo žemės jos ir savo telefonus ir nuėjo namo. Po kažkiek laiko į butą vėl atvažiavo policijos pareigūnai ir ją, A. ir V. nuvežė į policijos komisariatą. A. atidavė jai jos telefoną, kurį laiptinėje pavogė Ž.. Įvykio metu iš jos tas vaikinas pavogė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Telefono vertė 160 litų arba šiai dienai 46 eurai. Kortelės nevertina. Kadangi mobiliojo ryšio telefonas grąžintas, materialinė žala nepadaryta. Civilinio ieškinio nereikš. Ją laiptinėje mušė tik vienas vaikinas - Ž., šis ir paėmė jos telefoną. Kitas, aukštesnis ir stambesnis, vaikinas jos nemušė, nieko nedarė, telefono neėmė. Ji negali nurodyti, kiek būtent smūgių jai sudavė Ž., nes neskaičiavo, tikrai buvo 2-3 smūgiai ranka į galvos sritį. Mušant ją tas vaikinas iš jos nieko nereikalavo. Policijoje jai buvo išduotas siuntimas pas medicinos ekspertus, bet ji pas pastaruosius nenuvyko, nes jai negalima buvo daryti rentgeno. Pas gydytojus dėl padarytų kūno sužalojimų taip pat nesikreipė. Ji nesureikšmino tų sužalojimų, be to negalavimai greitai praėjo. Dėl padarytų kūno sužalojimų nei pas medicinos ekspertus, nei pas gydytojus nesikreipė ir nesikreips. Dėl jai padarytų kūno sužalojimų ji tam vaikinui pretenzijų neturi ir neturės. Kada ir kaip buvo pavogtas brolio A. telefonas, ji nematė. Taip pat nematė, kas, kaip ir kada sumušė A.. Apie tai sužinojo iš A., kai šie asmenys pasišalino iš buto (1 t., b. l. 37-38).
Liudytojos M. L. ikiteisminio tyrimo metu (2014-11-18) duotais parodymais, kad 2014 m. spalio 26 d., apie 13 val., būnant namuose (duomenys neskelbtini), kartu su A. T., V., jo pavardės nežino, V. J. ir dviem V. vaikais (6 metų ir 7 metų amžiaus) į jos mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino Ž., jo pavardės nežino ir tel. Nr. nežino. Su Ž. ji susipažino 2014 m. spalio 24 d. bendrame vakarėlyje (penktadienį) su draugais. Ji su juo vakarėlyje bendravo, tai pat vakarėlyje buvo jos draugė M. L.. Ji su Ž. susikeitė telefono numeriais ir su juo po vakarėlio porą dienų bendravo telefonu. Ž. paskambinus 2014-10-26, apie 13.00 val., ir su juo bendraujant, Ž. išgirdo šalia jos vyriškus balsus. Tai išgirdęs jis supyko ir liepė jai duoti ragelį kam nors iš vyrų, esančių šalia jos. Ji ragelį davė V.. Kiek ji žino, V. Ž. pažįsta, jie kartu atlikinėjo bausmę kalėjime, kokiame tiksliai, pasakyti negali. V. telefonu bendraujant su Ž., jie abu apsižodžiavo. Tada iš V. paėmė ragelį kalbėti A.. Jie taip pat abu apsižodžiavo, ginčijosi, ką būtent kalbėjo, ji negali pasakyti. A., pakalbėjęs su Ž., ragelį padavė V.. V. taip pat susiginčijo su Ž.. Kiek ji suprato, Ž. V. prašė pasakyti, kur jie gyvena, tačiau V. jam nepasakė, tik pasakė, kad yra šalia jų du maži vaikai. Ž. pradėjo jai grasinti, kad sudegins jų namus, kad jis atvažiuos, V. pasakė, kad pas juos nevažiuotų ir negąsdintų. Tuo pokalbis baigėsi. Visi toliau sėdėjo kambaryje ir žiūrėjo televizorių. Maždaug po valandos į jų butą užėjo Ž., o už jo stambesnis vaikinas, kurio ji nepažįsta. Ž. paklausė, kur M. (jis turėjo omenyje M. L., ji yra buto šeimininkė) ir iš karto puolė prie A. jį mušti rankomis, kur sudavė, negali pasakyti, kadangi ji buvo už A.. A. pradėjo gintis, jie susimušė. Tuo metu juos pradėjo skirti V.. Ž. iš karto V. išstūmė iš buto. Tuo metu, kai Ž. stūmė V., stambesnis vaikinas atėjęs su Ž. puolė mušti A.. Ž. su A. susimušė. Ji tai pamačiusi iš karto paėmė V. dukrą už rankos ir išėjo į balkoną, o V. su sūnumi išėjo į kitą kambarį. Jai būnant balkone, girdėjo muštynių garsus. Būnant balkone, ji atsitūpė ir per neuždengtas užuolaidas matė ant žemės gulintį A. ir kaip jį spardė į visą kūną, kas spardė, negali pasakyti, kadangi pagal kojas negali atpažinti žmogaus. Ji neįsidėmėjo nei batų, nei kelnių Ž. ir to stambesnio nepažįstamo vaikino. Išgirdusi, kad muštynės jau baigėsi, ji įėjo į kambarį. Ž. su nepažįstamu vaikinu jau nebuvo bute. A. tuo metu ėjo praustis veido ir tuo metu į kambarį užėjo V., kuriai ant kaktos buvo didelis guzas. Ji pasakė, kad Ž. spyrė jai į galvą, nes ji kvietė policijos pareigūnus. Taip pat pasakė, kad kai ji skambino į policiją, Ž. atėmė iš jos telefoną, metė į žemę ir paskui pakėlęs jį išbėgo iš laiptinės. Maždaug po 20 minučių atvyko policijos pareigūnai. Jiems besiaiškinant visas įvykio aplinkybes, V. į mobiliojo ryšio telefoną paskambino Ž. ir pasakė, kad jei nori, kad gražintų jų paimtus telefonus, turi Ž. sumokėti 100 Lt. V. susitarė su Ž., kurioje vietoje atsiims telefonus. Visą informaciją perdavė policijos pareigūnams. Kiek ji žino, policijos pareigūnai sulaikė Ž., nepažįstamą vaikiną, kuris buvo užėjęs pas juos į butą su Ž. ir dar vieną vaikiną. Šiuo metu su Ž. jokių ryšių nepalaiko (1 t., b. l. 77).
Liudytojo T. K. ikiteisminio tyrimo metu (2014-12-05) duotais parodymais, kad 2014-10-26, apie 14.12 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu P. V. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), į butą įsiveržė nepažįstami asmenys ir muša pranešėją. Atvykus minėtu adresu, laiptinėje pasitiko moteris, kuri kaip vėliau paaiškėjo, V. J., ji buvo išsigandusi, ir pasakė, kad į namus įsiveržė du vyrai, kurie pradėjo mušti bute jos brolį ir draugą. V. J. apibūdino įsiveržusius į jų butą vyrus, vienas vyras buvo aukšto ūgio, stambaus kūno sudėjimo, apsirengęs tamsia, juoda kepure su snapeliu, kitas vyras buvo neaukšto ūgio, lieso kūno sudėjimo, mėlynu kapišonu, panašus į narkomaną. Tuo metu, kai nepažįstami du vyrai įsiveržė į butą ir mušė V. J. brolį A. T., ji išbėgo iš buto į laiptinę ir iškvietė policijos pareigūnus. V. J. pasakė, kad vienas vyras, kuris buvo panašus į narkomaną, jai spyrė į galvos sritį ir atėmė iš jos telefoną. Bute taip pat buvo V. J. brolis A. T., kurio veidas buvo paraudęs, matėsi, kad sumuštas. A. T. taip pat paaiškino, kad į butą įsiveržė du vaikinai, kurių jis nepažįsta, ir sumušė jį. A. T. neįvardino, kaip jį mušė. Paklausus A. T., kodėl jį sumušė, jis negalėjo atsakyti. Bute dar buvo V. J., dar viena mergina ir du vaikai maždaug 6 metų amžiaus, visi buvo išsigandę. Pareigūnams bendraujant su nukentėjusiaisiais, V. J. paskambino į mobiliojo ryšio telefoną. Jis su kažkuo kalbėjosi, susiginčijo ir padėjo ragelį. Kolega P. V. paklausė, kas jam skambino. V. J. atsakė, kad skambino užpuolikai. Pareigūnams besikalbant į V. J. telefoną vėl paskambino užpuolikas. P. V. liepė jam įjungti garsiakalbį. Atsiliepęs V. J. įjungė garsiakalbį ir paklausė, kur telefonai. Jam pasakė, kad jei nori atsiimti telefonus, jis turi atnešti 100 Lt už telefonus prie Gelvonų g. parduotuvės „Maxima“ ir nekviesti policijos. Telefono ragelį iš karto paėmė A. T., jam taip pat buvo pasakyta, kad jei nori atgauti telefonus, jis turi prie Gelvonų g. esančios parduotuvės „Maxima“ atnešti 100 Lt. A. T. pasakė, kad atneš ir padėjo ragelį. Jis su P. V. iškvietė kitus patrulius „Ap-48“ į pagalbą. Jam su P. V. privažiavus Paberžės g. – Gelvonų g. sankryžą, jis išlipo ir nuėjo pėsčiomis link Gelvonų g. 38 namo, o vyriausiasis patrulis P. V. nuvažiavo link Gelvonų g. 55 namo. Jam stebint ar neateina įtariamieji, jis pamatė, kaip į Gelvonų g. 7 namo kiemą įsuka automobilis BMW, tamsios spalvos ir iš jo išlipa vaikinas, kuris vilki mėlyną striukę su kapišonu ir atitinka požymius nurodytus nukentėjusiųjų. Jis iš karto per radijo ryšį perdavė kolegai P. V., kad vienas iš įtariamųjų eina link parduotuvės „Maxima“, o automobilis įvažiuoja į Gelvonų g. 7 namo kiemą. Jis pradėjo stebėti, kur važiuoja automobilis ir laukė pastiprinimo. Automobilis BMW apsisuko ir pradėjo išvažinėti iš Gelvonų g. 7 namo kiemo, tuo metu atvažiavo jo kolega P. V. ir kitas patrulis „Ap-48“, kurie sustabdė automobilį BMW. Jam priėjus prie kolegų ir sustabdyto BMW automobilio, įtariamieji jau buvo sulaikyti, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo E. G. ir M. B.. Minėti asmenys buvo įsodinti į atskirus tarnybinius automobilius. Į jo ir P. V. tarnybinį automobilį buvo įsodintas E. G., į patrulių „Ap-48“ tarnybinį automobilį buvo įsodintas M. B.. Pirmiausia patrulis „Ap-48“ vežė prie Paberžės g. 16 namo, norėdami nukentėjusiesiems parodyti, ar sulaikytas asmuo buvo įsiveržęs į jų butą. Nukentėjusieji atpažino sulaikytą asmenį, kaip įtariamąjį, kuris buvo įsiveržęs į jų butą ir juos sumušęs. Patruliams „Ap-48“ grįžus su sulaikytuoju M. B., jie pasiliko prie automobilio BMW, o jis su kolega P. V. nuvežė sulaikytąjį E. G. prie Paberžės g. 16 namo, norėdami nukentėjusiesiems parodyti, ar sulaikytas asmuo buvo įsiveržęs į jų butą. Nukentėjusieji nurodė, kad sulaikytasis asmuo nebuvo jų bute. Pareigūnams važiuojant link palikto BMW automobilio, per radijo ryšį iš patrulių „Ap-48“ gavo pranešimą, kad sulaikytas trečias įtariamasis, kaip vėliau paaiškėjo tai J. B.. Visi trys sulaikytieji, J. B., M. B., E. G. buvo pristatyti į 6 PK. Taip pat į 6 PK atvyko nukentėjusieji ir parašė pareiškimus. Daugiau nieko pasakyti negali (1 t., b. l. 78).
Liudytojos A. L. ikiteisminio tyrimo metu (2015-01-09) duotais parodymais, kad 2014-10-26, apie 14.20 val., dirbant pagal darbo grafiką ir patruliuojant Vilniaus m. 6 PK teritorijoje kartu su vyriausiuoju patruliu P. O., radijo ryšiu gavo informaciją, kad kolegoms P. V. ir T. K. reikalinga pagalba. Jiems buvo nurodyta atvykti prie Gelvonų g., Vilniuje, esančios parduotuvės „Maxima“. Kiek pamena, jiems atvykus į vietą, ten buvo kitas patrulių ekipažas „AP-43“, t.y. kolegos P. V. ir T. K.. Buvo sustabdytas automobilis BMW, valst. Nr. dabar jau nepamena, kuriame sėdėjo 2 asmenys. Asmenys iš minėtos mašinos buvo susodinti į skirtingus policijos automobilius, vienas – į jų automobilį, kitas – į kolegų iš „AP-43“ automobilį. Į jų tarnybinį automobilį buvo pasodintas automobilio BMW keleivis, su kuriuo ji sėdėjo automobilyje. Tuomet kolegos iš „AP-43“ išvažiavo su automobilio BMW vairuotoju pas nukentėjusiuosius, o jie liko vietoje. Tuomet pastebėjo vaikiną, kuris sustojo prie minėto automobilio BMW ir pradėjo kažkam skambinti. Tada nusprendė patikrinti tą vaikiną. Prieš tai ji paklausė sėdėjusio jų automobilyje sulaikyto vaikino, ar pažįsta vaikiną, stovintį prie BMW automobilio, tas atsakė, kad pažįsta ir buvo kartu su šiuo. Tuomet išlipo iš tarnybinio automobilio ir priėjo prie minėto vaikino, stovėjusio prie BMW automobilio. Tuomet atvažiavo ir kolegos „AP-43“. Tada visus sulaikytus, tai buvo 3 vaikinai, pristatė į 6 PK. Vaikino, sėdėjusio jų tarnybiniame automobilyje, ir to, kurį sulaikė paskutinį, atžvilgiu buvo panaudotos spec. priemonės – antrankiai. Kiek pamena, pas visus sulaikytus vaikinus buvo paimti mobiliojo ryšio telefonai, tačiau konkrečiai kokie telefonai, kiek telefonų ir pas ką buvo paimti, pasakyti negali, nes dabar jau nepamena. Atvežę į komisariatą sulaikytus asmenis, su P. O. išvažiavo pas nukentėjusiuosius, kuriuos irgi pristatė į komisariatą, jų buvo 3, du vaikinai ir mergina. Su sulaikytais asmenimis ji daugiau nebendravo. Kiek pamena, komisariato patalpose vienas iš nukentėjusiųjų, pamatęs gulinčius ant stalo mobiliojo ryšio telefonus, nurodė, kad vienas iš telefonų yra jo. Tačiau ji negali pasakyti nukentėjusiųjų duomenų ir negali pasakyti, kuris būtent sakė, kad telefonas jo (1 t., b.l. 79).
Liudytojo P. O. ikiteisminio tyrimo metu (2015-01-14) duotais parodymais, kad 2014-10-26, apie 14.20 val., dirbant pagal darbo grafiką ir patruliuojant Vilniaus m. Šeštojo policijos komisariato teritorijoje kartu su patrule A. L., radijo ryšiu gavo informaciją, kad kolegoms P. V. ir T. K. reikalinga pagalba. Jiems buvo nurodyta atvykti prie Gelvonų g., Vilniuje, esančios parduotuvės „Maxima“. Kiek pamena, jiems atvykus į vietą, ten jau buvo patrulių ekipažas „AP-43“, t.y. kolegos P. V. ir T. K.. Buvo sustabdytas automobilis BMW, valst. Nr. dabar jau nepamena, kuriame sėdėjo 2 asmenys. Asmenys iš minėtos mašinos buvo susodinti į skirtingus policijos automobilius, vienas – į jų automobilį, kitas – į kolegų iš „AP-43“ automobilį. Į jų tarnybinį automobilį buvo pasodintas automobilio BMW keleivis, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo M. B., su kuriuo jų tarnybiniame automobilyje sėdėjo A. L.. Tuomet kolegos iš „AP-43“ išvažiavo su automobilio BMW vairuotoju, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo E. G., pas nukentėjusiuosius, o jie liko vietoje. Tuomet pastebėjo vaikiną, kuris sustojo prie minėto automobilio BMW ir pradėjo kažkam skambinti. Tada nusprendė patikrinti tą vaikiną. Prieš tai A. L. paklausė sėdėjusio jų automobilyje sulaikyto vaikino, ar pažįsta vaikiną, stovintį prie BMW automobilio, tas atsakė, kad pažįsta ir buvo kartu su šiuo. Tuomet išlipo iš tarnybinio automobilio ir priėjo prie minėto vaikino, stovėjusio prie BMW automobilio, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo J. B.. Pradėjo su šiuo bendrauti, šis pradėjo muistytis, tuomet buvo prispaustas prie minėto automobilio, buvo padaryta paviršutinė J. B. apžiūra ir rasti 3 vnt. mobiliojo ryšio telefonų, pavadinimų dabar jau nepamena. Tuomet atvažiavo ir kolegos „AP-43“. Tada visus sulaikytus, tai buvo 3 vaikinai, pristatė į 6 PK. Vaikino, sėdėjusio jų tarnybiniame automobilyje, ir to, kurį sulaikė paskutinį, atžvilgiu buvo panaudotos spec. priemonės – antrankiai. Jis nežino, ar pas kitus sulaikys buvo paimti mobiliojo ryšio telefonai. Atvežę į komisariatą sulaikytus asmenis, su A. L. išvažiavo pas nukentėjusiuosius, kuriuos irgi pristatė į komisariatą. Šių buvo 3, du vaikinai ir mergina. Su sulaikytais asmenimis jis daugiau nebendravo. Kiek pamena, komisariato patalpose, vienas iš nukentėjusiųjų pamatęs gulinčius ant stalo mobiliojo ryšio telefonus, nurodė, kad vienas iš telefonų yra jo. Tas telefonas buvo išjungtas. Tą telefoną, kurį atpažino vienas iš nukentėjusiųjų, jis rado pas J. B. paviršutinės apžiūros metu su šiuo bendraujant prie automobilio BMW. Kiek pamena, nukentėjusysis nurodė, kad įvedus PIN kodą, telefonas įsijungs ir ekrane pasirodys jo nuotrauka. Įjungė tą telefoną ir telefono ekrane pamatė nukentėjusiojo asmens nuotrauką (1 t., b. l. 80).
Liudytojo E. G. ikiteisminio tyrimo metu (2015-01-14) duotais parodymais, kad 2014-10-26 buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Jam paskambino pažįstamas J., jokių kitų šio duomenų tada nežinojo, nes su šiuo susipažino per bendrus pažįstamus maždaug prieš mėnesį iki aptariamo įvykio. J. paskambinęs paprašė, kad jį nuvežtų į Šeškinės mikrorajoną. J. minėjo, kad važiuoja į svečius. Su J. susitarė, kad jis privažiuos prie Gerosios Vilties autobusų sustojimo, tikslaus adreso nežino. Į sutartą vietą nuvažiavo jam priklausančiu automobiliu BMV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tamsiai mėlynos spalvos. Kai privažiavo sutartą vietą, ten jau laukė J.. Kartu su J. buvo bendras pažįstamas M., jokių kitų duomenų nežino. M. pažįsta jau seniai. J. pasakė, kad juos reikia nuvežti į Šeškinės mikrorajoną, bet adreso nesakė. Kai atvažiavo į Šeškinės mikrorajoną, tai J. rodė, kur važiuoti. Jis nežino ir negali nurodyti adreso, kur atvežė savo minėtus pažįstamus. Kažkokio namo kieme J. ir M. išlipo iš mašinos. Kadangi J. sakė, kad galimai ilgai neužtruks, tai jis pasakė, kad šių apie 10-15 minučių palauks, kad vėliau nevažiuoti antrą kartą. Maždaug už 10 minučių J. su M. grįžo, įsėdo į mašiną ir pasakė, kad reikia nuvažiuoti iki parduotuvės. J. vėl sakė, kur važiuoti, nes jis Šeškinės mikrorajono nepažįsta ir nežino, kur kas randasi. Kai privažiavo J. nurodymu iki parduotuvės, tai pamatė, kad tai buvo parduotuvė „Maxima”, bet adreso nežino. Sustojo ne minėtos „Maxima“ parduotuvės aikštelėje, o šalia esančio namo kieme, prie įvažiavimo. J. išlipo iš mašinos ir nuėjo link parduotuvės. Jis nematė, ar J. įėjo į parduotuvę. Jis su M. liko mašinoje laukti J.. Jiems sėdint mašinoje, netrukus po to, kai J. iš šios išlipo, prie jo automobilio privažiavo policijos pareigūnai, kurie apsupo automobilį ir liepė išlipti iš automobilio. Kai jis išlipo iš mašinos, tai jam buvo pasakyta padėti turėtą mobiliojo ryšio telefoną ant automobilio stogo, ką jis ir padarė. Jis savo turėtą mobiliojo ryšio telefoną „iPhone4“ ištraukė iš kišenės ir padėjo ant savo automobilio stogo. Tada jį įsodino į pareigūnų mikroautobusą ir nuvežė prie to namo, prie kurio prieš tai jis vėžė M. su J.. Ten jam liepė išlipti ir kažkam pasirodyti, tačiau jam niekas nieko neaiškino, jis pats suprato, kad turėjo kažkam pasirodyti. Po to su pareigūnais grįžo prie savo automobilio, kur jis kartu su vienu pareigūnu įsėdo į savo automobilį ir taip atvažiavo į policijos komisariatą. Kai po pasirodymo grįžo prie savo automobilio, tai ten matė J.. M. nematė, kur šis buvo, nežino. Jam būnant policijos komisariate, ten atvežė M. ir J.. Nežinojo, kodėl buvo sulaikytas. Jis nežinojo, pas ką nuėjo J. ir M., kur šie buvo ir ką darė. Jis nematė jokių muštynių, nieko apie tai pasakyti negali. Apie tai, kad J. su M. kažką pagrobė, sužinojo, kai jam policijoje buvo pranešta apie įtarimą dėl nusikaltimo padarymo. Kol jis vežė savo pažįstamus į parduotuvę, tai automobilyje jokios kalbos apie muštynes, pavogtus daiktus, nebuvo. Jie tik klausėsi muzikos ir J. aiškino, kur važiuoti. Jis suprato, kad savo pažįstamus veža į parduotuvę pirkti alkoholio, po ko turės juos parvežti atgal į svečius. N. J., nei M. nesakė, kur šie buvo, pas ką ir ką veikė. Mobiliojo ryšio telefonas, kuris buvo iš jo paimtas vietoje, jam buvo grąžintas tyrėjos (1 t., b. l. 109).
Liudytojo M. B. ikiteisminio tyrimo metu (2015-06-04) duotais parodymais, kad 2014-10-26 buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Kartu buvo draugė M., jos vaikas V. ir draugas A.s. Jam paskambino pažįstamas vardu J. B., kurį jis vadina Ž., ir pasakė, kad reikia susitikti. Netrukus prie savo namų jis susitiko su Ž.. Kiek vėliau prie namų atvažiavo Ž. pažįstamas, kurį tą kartą pamatė pirmą kartą, jokių šio duomenų nežino. Tas Ž. pažįstamas buvo su automobiliu BMW, kurio valst. Nr. neįsidėmėjo, tik pamena, kad mašina buvo tamsios spalvos. Ž. papasakojo, kad kažkokie žmonės įžeidinėja jį, vadina visokiais necenzūriniais žodžiais, kviečia atvažiuoti pas juos ir pasiaiškinti. Ž. pasakė, kad važiuoti pakalbėti su šiais vienas nenori ir paprašė jo nuvažiuoti kartu. Tada Ž. pažįstamo automobiliu nuvažiavo į Šeškinės mikrorajoną, tačiau tikslaus adreso nežino, ir dviese su Ž. nuėjo į kažkokį butą. Juos atvežęs vaikinas pasiliko mašinoje. Į namo laiptinę užėjo laisvai, nes durys buvo praviros. Buto durys taip pat buvo atrakintos, todėl su Ž. laisvai užėjo į kažkokį butą. Jis negali pasakyti, iš kur Ž. žinojo adresą, kur reikia eiti, jam šis apie tai nesakė, o jis šio neklausinėjo. Jis tiesiog ėjo kartu su Ž.. Užėjęs į butą, ten pamatė 2 vaikinus, kiek pamena, vienas buvo plika galva, o kitas aukštas ir tamsus, taip pat buvo moteriškė vyresnio amžiaus ir mergina iki 30 metų amžiaus. Nei vieno bute buvusio asmens nepažinojo. Jiems tik įėjus į butą, Ž. įėjo į kambarį ir susigrūmė su nepažįstamu vaikinu plika galva. Kitas bute buvęs vaikinas, jam dar stovint buto koridoriuje, pro jį prasiveržė ir išėjo iš buto. Jis nuėjo šiam iš paskos ir pamatė, kad šis laiptinėje laiptais pakilo į viršų. Tada jis grįžo į butą, nuėjo į kambarį, kur Ž. mušėsi su nepažįstamu vaikinu ir pribėgęs kumščiu nestipriai 2 ar 3 kartus trenkė tam nepažįstamam vaikinui, kiek pamena, vieną kartą pataikė į petį, kitą - į krūtinę. Kur tuo metu buvo moterys ir vaikai, nežino, šių nematė. Po suduotų smūgių tam vaikinui, jis apsisuko ir išbėgo iš to buto. Laiptinėje stovėjo abi moterys. Jis iš karto išbėgo ir iš laiptinės, nubėgo link mašinos ir įsėdo į mašiną. Tuoj pat, gal po kokios pusės minutės, grįžo ir Ž.. Tada Ž. sakė, kad važiuos namo ir planavo važiuoti į Karoliniškes, kur šis gyveno. Pakeliui dar nuvažiavo prie „Maxima“ parduotuvės, esančios Šeškinės mikrorajone, bet tikslaus adreso, nežino. Kiek pamena, sustoti prie tos parduotuvės paprašė Ž., ir niekas neprieštaravo. Ko Ž. reikėjo parduotuvėje, nežino, nes šis nieko nesakė. Ž. išlipęs iš mašinos, nuėjo link parduotuvės „Maxima“, o jis su šio draugu laukė mašinoje. Sėdint mašinoje, privažiavo pareigūnai ir juos sulaikė. Jis suprato, kad juos sulaikė dėl muštynių bute, kur buvo su Ž.. Jis nematė, ar Ž. įėjo į parduotuvę. Kokiu tikslu Ž. paprašė sustoti prie parduotuvės ir kur būtent šis nuėjo, jis nežino, nes Ž. nieko nesakė. Jis nieko nežinojo apie tai, kad Ž. tame bute pagrobė mobiliojo ryšio telefonus, telefonų pas Ž. nematė. Ž. nieko nepasakojo apie tai, kad paėmė kažkokius telefonus. Jis nematė kada, iš ko ir kaip būtent Ž. tame bute paėmė telefonus. Jo akivaizdoje Ž. nei vienai moteriškei iš to buto nesmūgiavo, nei vienos atžvilgiu jokio smurto nenaudojo, nei iš vienos telefono neatiminėjo. Jis negali nurodyti Ž. veiksmų muštynių su tuo nepažįstamu vaikinu metu, nes to nesureikšmino, matė tik tai, kad šie tarpusavyje mušėsi, be to, viskas įvyko labai greitai. Apie tai, kad Ž. pagrobė telefonus, sužinojo, kai jam policijoje buvo pranešta apie įtarimą dėl nusikaltimo padarymo. Kol važiavo į parduotuvę, tai automobilyje jokios kalbos apie muštynes, pavogtus daiktus, telefonų išpirkimą nebuvo. Jie tik klausėsi muzikos ir Ž. aiškino savo pažįstamam, kur važiuoti. Po to įvykio dar kažkiek dienų su Ž. bendravo, bet vėliau šis dingo iš akiračio, Ž. nematė, su šiuo nebendravo ir kur šis gali būti, nežino (2 t., b. l. 43).
2014-10-26 A. T. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2014-10-26, apie 14.00 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), pro neužrakintas buto duris užėję du nepažįstami vaikinai, sumušė suduodami smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas bei pasišalindami pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Nokia C5“ (1 t., b. l. 1).
2014-11-17 Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktais 2 garso įrašais skaitmeninėje laikmenoje, kurie 2014-12-03 užfiksuoti apžiūros protokolu, kurie apžiūrėti kaip daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, surašant garso įrašo apžiūros protokolą, 2 garso įrašai, įrašyti CD-R laikmeną, prijungti prie ikiteisminio bylos medžiagos (1 t., b. l. 19-22).
Kaltinamasis J. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2014-10-26 15.20 val. iki 2014-10-27 14.55 val. (2 t., b. l. 67-68).
2014-10-27 kaltinamajam J. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 60-62).
Įvertinus surinktų įrodymų visumą darytina išvada, kad kaltinamasis J. B. padarė nusikalstamą veiką, kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Kaltinamojo J. B. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 str.).
Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo J. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių - nenustatyta (Lietuvos Respublikos BK 60 str.). Kaltinamasis J. B. administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 75), teistas, (2 t., b. l. 86-90), dirbantis (2 t., b. l. 107), VšĮ Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (2 t., b. l. 94), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (2 t., b. l. 95), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (2 t., b. l. 96).
Kaltinamasis J. B. neprieštaravo prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūloma bausme – bauda, prašė leisti baudą sumokėti per 6 mėnesius (2 t., b. l. 112-114). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. B. dirba, jam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas
nusprendė:
J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir skirti jam 21 MGL (790,86 Eur) baudą;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 14 MGL (527,24 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 2 d., į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014-10-26 15.20 val. iki 2014-10-27 14.55 val. (vieną parą), prilyginant 1 (vieną) parą 2 MGL baudai ir laikyti, kad neatliktos bausmės dalis – 12 MGL, t.y. 451,92 EUR dydžio bauda.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, arba sąskaitą banke „Norde Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nustatytu laiku nesumokėta bauda, bus išieškoma priverstinai (LR BVK 22 str.).
Išaiškinti J. B., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytais bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas LR BPK 352 str. nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.