Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2010-05-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-122-487/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-05-11
Bylos Nr.
1-122-487/2010
Teisminio proceso Nr.
1-18-1-01934-2009-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Čepukėnienė
Kaltinamasis
V. M.
Advokatai
Jolanta Teresė Litvinskienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-122-487/2010(Proceso Nr. 1-18-1-01934-2009-9)Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.4.8.3.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 11d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Jolanta Čepukėnienė,sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei,gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,mažamečio nukentėjusiojo įstatyminei atstovei O. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 1998-02-04 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 225 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis LR BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2. 2003-09-01 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., 187 str. 3 d., 63 str. 5 d. bauda 625 Lt, apie baudos sumokėjimą duomenų nėra, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal LR BK 140 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. M. mušdamas nežymiai sužalojo mažametį, o būtent:

jis 2009-09-05 apie 02.30 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties paėmė mažametį O. Č., gim. (duomenys neskelbtini), už rūbų, pakėlė jį nuo žemės trenkė pastarąjį į sieną, tuo padarydamas nukentėjusiajam O. Č. poodines kraujosruvas kaklo dešinėje pusėje, krūtinės dešinėje pusėje, kliniškai nustatytą galvos sumušimą, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu nežymiai sutrikdė mažamečio O. Č. sveikatą.

Kaltinamasis V. M. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2009-08-04 jis kartu su sūnumi L. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., į namus grįžo apie 22.00 val. žmonos O. M. prašymu, tačiau namuose jos nerado. Namuose buvo paliktas jo žmonos sūnus O., jis buvo vaikų kambaryje, žaidė kompiuteriu. O. namuose buvo ne vienas, jis buvo paliktas su jo pažįstamu G. G., kuris tuo metu buvo trumpam apsistojęs jų bute. Kai V. M. grįžo į namus, jis dar nuėjo į parduotuvę ir nusipirko alaus. Grįžęs namo, rado neblaivią žmoną O. M., jie susiginčijo. V. M. ėmė jai priekaištauti, kam ji kvietė grįžti, jei pati girtuokliauja. Ji jį aprėkė, išvadino necenzūriniais žodžiais. Konflikto pradžia vyko miegamajame. Jis tuomet ją pastūmė ir ji nugriuvo ant lovos. Jis žmonai pasakė, kad ji nelįstų jam į akis, kad jis išeina į virtuvę, o rytojaus dieną išvažiuos pas savo tėvus. Jam konfliktuojant su žmona, jis jai sudavė vieną kartą delnu, bet į kurią kūno vietą nurodyti negali. Sudavė nesmarkiai. Viso konflikto metu jo žmona O. rėkė ant jo, vadino necenzūriniais žodžiais. Išgirdęs triukšmą į miegamąjį atėjo O. ir jį pavadino necenzūriniu žodžiu „pideras“. Jis paėmė O. ranka už peties ir papurtė, po to jam pasakė, kad jis neturi teisės V. M. įžeidinėti. Po to jis nuėjo į virtuvę ir gėrė alų. Su juo virtuvėje sėdėjo G. Virtuvėje ant čiužinio taip pat buvo jo sūnus L.. Jam geriant alų, į virtuvę vėl atėjo žmona ir vėl pradėjo jį įžeidinėti, rėkti, keikti necenzūriniais žodžiais. Jis taip pat ją keikė necenzūriniais žodžiais, nes jau buvo nemažai išgėręs. Atsakydama į jo žodžius, O. M. metė į jį vazoną, tačiau nepataikė, vazonas nukrito ir sudužo. Išgirdęs triukšmą, į virtuvę atėjo ir jos sūnus O. Atėjusi į virtuvę ir parėkusi, O. daužė indus, norėjo skambinti į policiją. Kodėl ji norėjo skambinti į policiją, jis nežino. Po kurio laiko atvažiavo policija, pareigūnams jis paaiškino, kad žmona namuose triukšmauja. Už ką jį sulaikė - jis nežino. Jam uždėjo antrankius, bet už ką jam juos uždėjo - jis nežino. Atvykusios greitosios medicinos pagalbos gydytojai pasiėmė vaikus. O. jis tikrai nemetė į sieną, jis jį tik papurtė, paėmęs už peties, nuo to jam galėjo atsirasti mėlynės ant peties, kitų sužalojimų žmonos sūnui jis nepadarė, atvykus policijos pareigūnams ir greitosios medicinos pagalbos medikams, O. neatrodė sužalotas. Jam yra žinoma, kad O. Č. po šio įvykio buvo ligoninėje tris dienas.

Kaltinime nurodytų veiksmų O. Č. atžvilgiu jis neatliko, mano, kad yra apkalbamas O., su kuriuo, jam vedus O. M. ir pradėjus kartu gyventi, iš pradžių santykiai buvo geri. Vėliau, kai jis ėmė aktyviau dalyvauti žmonos sūnaus auklėjime, domėtis jo mokslu, santykiai atšalo, O. yra linkęs meluoti, nes buvo atvejis, kai jis išleido duotus pinigus mokyklai savo reikmėms ir prašė vėl, ne kartą yra sakęs, kad nieko neužduota pamokų, o vėliau buvo pastabos, kad neatlikti namų darbai.

Po įvykio santykiai su žmona O. M. ir jos sūnumi O. pagerėję, nes jie kartu su žmona daugiau dėmesio skiria vaikų auklėjimui.

Dėl jam pareikšto kaltinimo jaučiasi nekaltas.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo O. Č., liudytojų G. G., O. P. parodymais, rašytiniais įrodymais byloje.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas adresu (duomenys neskelbtini), nurodytas kambarių išsidėstymas viduje (b.l.5-6).

Iš protokolo – pareiškimo bei pareiškimo (b.l.1, 8, 9) matyti, kad 2009-09-08 O. M. pranešė policijos komisariatui, jog 2009-09-05 apie 02.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) jos vyras V. M. sumušė jos sūnų O. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m. V. M. buvo išgėręs ir ėmė kabinėtis prie vaiko bei pradėjo mušti ją. Vėliau jis sugriebė sūnų O. Č. už kaklo ir daužė galvą į sieną, sūnui ant veido liko mėlynės.

Mažametis nukentėjusysis O. Č., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad tą dieną grįžo V. ir pradėjo triukšmauti, kibti prie mamos. Jis nuėjo į virtuvę pažiūrėti, kas vyksta, tada jis sugriebė jį už krūtinės ir metė į sieną. Po to atvažiavo policija, greitoji ir jį išvežė į ligoninę. V. yra jo mamos vyras. Kartu su jais buvo G., kuris yra V. draugas ir tuo metu gyveno su jais. Ar tą dieną V. buvo girtas, jis nežino. Tai buvo penktadienį apie pirmą pusė dviejų nakties. Jis tuo metu dar nemiegojo, nes buvo penktadienis, todėl žaidė kompiuteriu, kodėl V. jį sugriebė už krūtinės ir metė į sieną jis nežino. Jis atsitrenkė į sieną galva ir susitrenkė galvą. Dėl to tris dienas gulėjo ligoninėje. Prieš sugriebdamas jį už krūtinės ir mesdamas jį į sieną V. jam nieko nesakė. Tai buvo pirmas ir vienintelis kartas, kada jis jį mušė. V. jo neatsiprašė, kai gulėjo ligoninėje, nelankė. Nors šiuo metu V. gyvena su jais, tačiau jis nenori, kad V. užeidinėtų į jo kambarį (b.l. 28-29).

Liudytojas G. G. parodė, kad 2009 metų rugsėjo pradžioje jis laikinai buvo apsistojęs pas savo pažįstamą V. M. adresu (duomenys neskelbtini). 2009 m. rugsėjo 04 pavakarį V. M. grįžo su savo sūnumi L., jis grįžo blaivus, ir nerado savo žmonos. G. G. tuo metu buvo kambaryje ir klausėsi muzikos. Namuose kitame kambaryje buvo O. M. sūnus O. Po kurio laiko į butą grįžo neblaivi O. M.. Liudytojas, būdamas kambaryje, girdėjo, kaip tarp O. M. ir V. M. kilo konfliktas, O. M. šaukė, t.y. garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, kažką šaukė ir V. M.. Į jų konfliktą jis nesikišo. Jis nuėjo miegoti. Apie 02.30 val. jis, būdamas kambaryje, išgirdo O. klyksmą. Jis atsikėlė ir nuėjo į virtuvę. Virtuvėje jis matė, kad virtuvėje stovi ir verkia O. Ant grindų buvo sudaužytas gėlės vazonas. Virtuvėje dar buvo išsigandęs O. V. tuo metu virtuvėje nebuvo. Kas atsitiko ir ko O. verkė, jis neklausė, nes jis nenorėjo kištis į jų konfliktus, nes tai buvo ne pirmas konfliktas, kurį jis matė, kuris vyko tarp O. ir V. Tuo metu, kai jis atėjo į virtuvę, kažkas pradėjo belstis į buto duris. Kas atidarė duris, jis neprisimena. Atėjo kažkokie pašaliniai asmenys, po to atvažiavo policijos pareigūnai, greitosios medicinos pagalbos medikai. Prie policijos pareigūnų, O. ir V. besiginčijant, V. norėjo trenkti O. ir tuo metu pareigūnai jį sulaikė, uždėjo jam antrankius ir išsivežė. Greitoji buvo iškviesta vaikams, nes O. buvo kažkoks keistas, sutrikęs, tačiau ant jo išorinių sužalojimų jis nematė, o L. nuolatos verkė. Greitoji medicinos pagalba išsivežė abu vaikus. Paties konflikto jis nematė. Dėl ko prasidėjo konfliktas tarp O. ir V. - jis nežino, mano - dėl to, kad O. tą vakarą grįžo išgėrusi. V. M. namo grįžo blaivus, tačiau vėliau buvo išgėręs alaus.

Liudytoja O. P. parodė, kad 2009 m. rugsėjo mėnesio 05 d. darbo metu, patruliuojant kartu su patruliais D. L. ir E. G., apie 1 val. nakties iš Vilniaus apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą kad (duomenys neskelbtini), vyksta šeimyninis konfliktas, bute konfliktavo kaltinamasis su savo žmona, jie abu buvo neblaivūs, bute buvo du vaikai, vienas didesnis, kitas mažesnis, jie buvo išsigandę, verkė, tiesiog isteriškai šaukė, didesnysis, vos pamatęs kaltinamąjį, imdavo drebėti, bėgo, šaukė ir verkė. Atvykę pareigūnai rado greitosios medicinos pagalbos automobilį, gydytoja jai ir jos kolegoms paaiškino, kad patėvis V. M. sumušė mažametį savo žmonos sūnų O. Č., kurį greitosios medicinos pagalbos brigada vėliau išvežė į Santariškių ligoninę. Įėjus į minėto namo laiptinę, girdėjosi riksmai, laiptinėje rėkavo vyras, kaip po to paaiškėjo - V. M.. Jis šūkavo, išėjęs iš buto. Būdamas laiptinėje, V. M., laikydamas ant rankų sūnų, grasino kartu su juo nušokti iš laiptinės penktojo aukšto. Jiems įėjus į butą Nr. (duomenys neskelbtini), jame buvo triukšmas. Tarpusavyje vienas ant kito rėkė V. M. ir jo žmona O. M.. Bute buvo dar vienas vyras, koridoriuje laukė kaimynai, kurie paaiškino, kad, būdami lauke, išgirdo rėkiančią moterį ir užėjo pažiūrėti, kas vyksta, bei iškvietė policiją. Policijos pareigūnams aiškinantis kas atsitiko, V. M. su savo žmona stumdėsi ir mušėsi tarpusavyje, bet kuris kuriam kiek smūgių sudavė - pasakyti negali, nes neįsidėmėjo. V. M. su savo žmona O. M. buvo neblaivūs, nuo jų sklido alkoholio kvapas. Abu elgėsi agresyviai, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Liudytoja įkalbino V. M., kad jis jai duotų palaikyti mažąjį berniuką. Kai ji L. laikė ant rankų, O. M. išprovokavo naują konfliktą. Ji stumdėsi su savo vyru. Ir kai jų akivaizdoje V. M. sudavė savo žmonai, tuomet jos kolegos jį bandė sulaikyti, užlaužė jam rankas už nugaros ir uždėjo antrankius. Jai būnant bute, matė, kad O. Č. buvo labai išsigandęs, jis pamatęs V. pradėdavo drebėti ir verkti. Pas jį akivaizdžių sužalojimų ji nematė. Jis pats papasakojo, kad jį sumušė patėvis. Kaip jį mušė, jis nepaaiškino. Kadangi V. ir O. sūnus - L. M. nuolat verkė, tai jį atvykusi greitosios pagalbos 61 - oji brigada nuvežė į Antakalnio ligoninę. Apie 02.30 val. V. M. pristatė į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto septintąjį policijos komisariatą. Į komisariatą taip pat buvo pristatyta O. M., nes norėjo parašyti pareiškimą dėl jos ir jos sūnaus O. sumušimo (b.l. 50-51).

Iš Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės 7 kupos 1 būrio patrulės O. P. tarnybinio pranešimo (b.l.49) matyti, kad 2009-09-05 apie 01.00 val. buvo gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini) vyksta šeimyninis konfliktas. Atvykus į įvykio vietą, policijos pareigūnus pasitiko greitosios medicinos pagalbos brigada, kuri paaiškino, kad patėvis V. M. sumušė posūnį O. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m., kurį medikai išsivežė į ligoninę. V. M. buvo neblaivus, grasiai rėkavo namuose ir laiptinėje, keikėsi necenzūriniais žodžiais, konfliktavo su žmona O. M., kuri taip pat buvo neblaivi. Taip pat V. M. grasino, kad su mažamečiu vaiku iššoks iš penkto aukšto. Namuose V. M. ir O. M. mušėsi, o mažametis vaikas L. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., nuolat verkė ir bijojo tėvų, todėl vaiką taip pat į ligoninę išvežė medikai. V. M. pasipriešino policijos pareigūnams, dėl to buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Įvykio vietoje buvę liudininkai paaiškino, kad jie, būdami lauke, išgirdo, kad rėkia moteris ir atėjo į butą.

Iš Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3561/09(01) matyti, kad O. M. padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, kairiajame žaste, kairiajame dilbyje, dešiniajame dilbyje, odos nubrozdinimas smakro dešinėje pusėje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 16-17).

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009-11-06 nutarimu (b.l.18-21) ikiteisminis tyrimas dalyje dėl O. M. sužalojimo nutrauktas.

Iš alkotesterio kvito (b.l. 7) matyti, kad O. M. nustatytas 1,71 promilės neblaivumas. Iš alkotesterio kvito (b.l. 53) matyti, kad V. M. nustatytas 1,78 promilės neblaivumas.

Iš medicininių dokumentų 2009-09-07 išrašo (b.l.31) matyti, kad O. Č. buvo hospitalizuotas Vilniaus universiteto vaikų ligoninės neurochirurgijos poskyryje nuo 2009-08-05 iki 2009-08-07, diagnozė contusio capitis, stacionarizuotas skubos tvarka, sumušė patėvis.

Iš VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės 2010-04-13 rašto (b.l.132) matyti, kad O. Č. buvo gydomas vaikų traumatologijos skyriuje nuo 2009-09-05 iki 2009-09-07 dienos.

Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3562/09(01) matyti, kad O. Č. padaryta poodinės kraujosruvos kaklo dešinėje pusėje, krūtinės dešinėje pusėje, kliniškai nustatytas galvos sumušimas. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 32-33).

Teismo posėdyje apklaustas specialistas E. B. paaiškino, kad jis 2009-09-08 atliko O. Č. tyrimą, aprašė rastus sužalojimus, taip pat nurodė, kad kliniškai buvo nustatytas galvos sumušimas, kadangi tokia diagnozė buvo matyti iš pateiktų medicininių dokumentų; gydymo neurochirurgijos poskyryje datą parašė tokią, kokia buvo nurodyta dokumentuose.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, kaltinamojo, mažamečio nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, specialisto išvadą, medicininių dokumentų išrašą, teismas daro išvadą, kad V. M. įvykdė nusikalstamą veiką mažamečio O. Č. atžvilgiu ir jo kaltė pilnai įrodyta.

Nors kaltinamasis neigia savo kaltę ir tvirtina, už mažamečio pasakytą necenzūrinį žodį tik suėmęs jį už peties, dėl ko galėjo likti mėlynės, tačiau, teismo nuomone, tokius jo parodymus paneigia ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų įrodymų analizė, tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina, kaip jo pasirinktą gynybos būdą. Mažametis nukentėjusysis O. Č., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė, kad kaltinamasis, kaip jis jį įvardina – mamos vyras V., sugriebė jį už krūtinės ir metė į sieną, dėl ko jis galva atsitrenkė į sieną ir susitrenkė galvą. Šiuos nukentėjusiojo teiginius patvirtina tiek liudytoja apklausta policijos pareigūnė O. P., parodžiusi, kad policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą pagal iškvietimą dėl šeimyninio konflikto, rado du verkiančius vaikus, vietoje buvusi GMP medikė paaiškino, kad vyresnį iš jų sumušė patėvis, O. P., būdama bute, matė, kad O. Č. buvo labai išsigandęs, jis, pamatęs kaltinamąjį V. M., pradėdavo drebėti ir verkti, vaikas pats papasakojo, kad jį sumušė patėvis, kaip jį mušė, jis nepaaiškino; tokias pat aplinkybes O. P. nurodė ir tarnybiniame pranešime. Šias aplinkybes patvirtina specialisto išvada, kurioje nustatytos mažamečiui O. Č. padarytos poodinės kraujosruvos kaklo dešinėje pusėje, krūtinės dešinėje pusėje, kliniškai nustatytas galvos sumušimas, kaip paaiškino teismo posėdyje apklaustas specialistas E. B. - ši diagnozė nustatyta iš pateiktų medicininių dokumentų. Baudžiamojoje byloje pateikti duomenys, kad nukentėjusysis O. Č. buvo gydomas VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės vaikų traumatologijos skyriuje nuo 2009-09-05 iki 2009-09-07 dienos, diagnozė contusio capitis, stacionarizuotas skubos tvarka, sumušė patėvis. Kad įvykio laiku buvo sužalotas O. Č., iš dalies patvirtina ir liudytojas G. G., tuo metu apsistojęs pas kaltinamąjį jo namuose, nurodęs, jog matė, kaip O. buvo išsigandęs, vėliau buvo iškviesta GMP, nes O. buvo kažkoks keistas, sutrikęs, nors išorinių sužalojimų ant jo nebuvo matyti. Šios nustatytos aplinkybės leidžia teismui remtis mažamečio nukentėjusiojo O. Č. parodymais, kaip teisingais ir nuosekliais, ir atmesti kaltinamojo V. M. poziciją, laikant ją pasirinkta gynybine versija. Nors mažametis nukentėjusysis buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nedalyvaujant V. M., įvertintina tai, kad kaltinamajam V. M. tuo metu dar nebuvo pareikšti įtarimai. Teismas remiasi ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais nukentėjusiojo O. Č. parodymais, juos perskaitęs LR BPK 280 str.3d. pagrindu, gi kaltinamasis klausimų nukentėjusiajam neturėjo, tik atkreipė teismo dėmesį, kad nukentėjusysis yra linkęs meluoti - yra išleidęs savo reikmėms mokyklai duotus pinigus, yra ne kartą teigęs, kad neužduota pamokų, nors vėliau gavęs pastabas, kad jų neatliko. Teismas, vertindamas nukentėjusiojo parodymus, kurie visiškai ar iš dalies yra patvirtinti kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, laiko juos teisingais, taip pat mano, kad kaltinamojo nurodytos aplinkybės, neva patvirtinančios nukentėjusiojo polinkį meluoti, yra veikiau mažamečio būdo bruožai, neturintys reikšmės, nustatant faktines aplinkybes baudžiamojoje byloje.

Teismas, vertindamas įvykio eigą, nesiremia mažamečio nukentėjusiojo O. Č. įstatyminės atstovės motinos O. M. parodymais, kadangi, kaip nustatyta baudžiamojoje byloje, ji įvykio laiku konfliktavo su kaltinamuoju, dėl jos sužalojimų kaltinamajam buvo pareikšti įtarimai, kurie vėliau nepasitvirtino ir tyrimas toje dalyje buvo nutrauktas, be to, teisminio įrodymų tyrimo metu ji pasinaudojo teise neduoti parodymų prieš sutuoktinį.

Ištyrus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, nustatyta, kad kaltinamasis V. M. mušdamas nežymiai sužalojo mažametį – tarpusavio konflikto su žmona O. M. metu jis, suėmęs mažametį žmonos sūnų O. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m., už rūbų, pakėlė jį nuo žemės, trenkė pastarąjį į sieną, tuo padarydamas nukentėjusiajam O. Č. poodines kraujosruvas kaklo dešinėje pusėje, krūtinės dešinėje pusėje, kliniškai nustatytą galvos sumušimą, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu nežymiai sutrikdė mažamečio O. Č. sveikatą. Tokie kaltinamojo V. M. veiksmai nustatyti aukščiau aptartais įrodymais; šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka; jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu (BPK 20 str. 4 d.).

Tokiu būdu, laikytina, jog aukščiau aptartų įrodymų visetu baudžiamojoje byloje nustatyta kaltinamojo V. M. kaltė jam inkriminuojamos veikos padarymu, jo veika ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuota ir atitinka LR BK 140 str. 2d.

Valstybinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi nukentėjusysis buvo gydytas gydymo įstaigoje dėl kaltinamojo padarytų sužalojimų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikaltimą, padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Kaltinamasis anksčiau baustas administracine tvarka, teistas du kartus, teistumas neišnykęs, nėra duomenų apie ankstesnės bausmės atlikimą – baudos sumokėjimą. Kaltinamasis dirba, išlaiko šeimą, tame tarpe ir mažametį nukentėjusįjį, kaip paaiškino mažamečio nukentėjusiojo įstatyminė atstovė – kaltinamasis ir jos, ir O. Č. atsiprašė, pats kaltinamasis nurodė, kad santykiai tiek su žmona O. M., tiek su jos sūnumi – nukentėjusiuoju O. Č. yra pagerėję. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį vadovaujantis LR BK 61 str., parenkant artimesnį sankcijoje numatytam bausmės minimumui, o vykdymą LR BK 75 str.1, 2d. 4p., 7p. pagrindu atidedant.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 302-303 str., teismas

nusprendė:

V. M. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu 7 mėnesiams, LR BK 75 str.1d., 2d. 4p., 7p. pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos bei be Pataisos inspekcijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš V. M. 791,17 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Čepukėnienė