Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios isvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovei R. K., dėl tėvystės nuginčijimo, institucija, teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas A. B. prašė ieškinį atmesti. Mama nežino biologinio vaiko tėvo, ir tokiu atveju nenustačius tikrosios tėvystės, vaikas liktų be tėvo, todėl ieškinį prašo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad D. J., gimimo įraše vaiko tėvu įrašytas M. J., motina R. J. (civ. b. l 3). 2020 01 21 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Žmonių gerovės ir ugdymo departamento Civilinės metrikacijos skyriaus rašte nurodoma, kad prašymai bei kiti dokumentai užregistruoti M. J. tėvystę yra sunaikinti, pateikta gimimo įrašo kopija. (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto Civilines metrikacijos skyriuje įrašo Nr. 920, D. J. tėvas įrašytas M. J., a.k (duomenys neskelbtini). (civ. b l 49 )

Tėvystės nustatymo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 – 3.148 straipsniai. CK 3.146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. Pagal CK 3.149 straipsnio 1 dalį, duomenis gimimo liudijime apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., Ck3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).

Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, todėl, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1999 m. birželio 29 d. byloje dėl priimtinumo Nylund prieš Suomiją (Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95,ECHR 1999-VI) nurodė, kad yra visiškai pateisinama, kai nacionaliniai teismai, spręsdami klausimą dėl biologinio fakto nustatymo, laiko vaiko ir šeimos, kurioje jis gyvena, interesus prioritetiniais.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnyje yra įtvirtinta vaiko teisė nuo pat gimimo momento, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam bei turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, o tėvams tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.150 straipsnio 2 dalimi, nuginčyti tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad asmuo nėra vaiko biologinis tėvas. Byloje nėra ginčo, jog ieškovas M. J. nėra biologinis D. J. tėvas. Kas yra tikrasis biologinis D. J. tėvas, atsakovė informacijos apie biologinį tėvą nežino ar nenori pateikti. Byloje nėra duomenų, jog būtų kitų asmenų, kurie laikytų save mergaitės tėvu.

Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. J. yra 15 metų. Po santuokos nutraukimo M. J. nutraukė ryšius su atsakove R. K., nepalaikė jokių ryšių su vaiku. Iš 2020 01 08 vaiko nuomonės išklausymo akto, (civ.b. l. 21-22) vaikas nurodo, kad M. J. visai nepamena, paskutinį kartą jį matė, kai jai buvo keturi metai., Matė vestuvines nuotraukas, tačiau ji laiko jį buvusiu mamos draugu. Ji teigė tėčio neturi ir nežino ar norėtų su juo bendrauti. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tarp ieškovo M. J. ir vaiko D. J. nėra susiformavusių santykių, kaip tėvo ir dukros.

Nors šioje byloje nustatyta, kad per penkiolikos metų laikotarpį, ir nesusiformavo glaudūs ieškovo ir vaiko santykiai, tačiau ieškovas dar 2004 metais pripažino savo tėvystę, iki santuokos nutraukimo 2009 metų vaiką augino kaip savo. Taip pat atsižvelgiant į tai kad biologinio tėvo nustatymas byloje yra neaiškus, todėl, nuginčijus ieškovo tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad ieškovas, pripažindamas savo tėvystę vaikui, kartu prisiėmė su tai susijusias pareigas, kurių negali būti lengvabūdiškai atsisakoma.

Teismas konstatuoja, kad ieškovas apie tai, jog nėra vaiko biologinis tėvas ir apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, žinojo nuo įrašo padarymo dienos, t.y nuo (duomenys neskelbtini) dienos, per penkiolika metų nesiėmė jokių priemonių savo subjektinėms teisėms ginti, neginčijo faktinės tėvystės.

Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis, nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Dėl to ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Kitaip sakant, tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas. Šioje byloje nuginčijus tėvystę, kai nėra nustatomas biologinis vaiko tėvas, vaikas liktų be tėvo.

Dėl ieškinio senaties taikymo

Atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, įstatyme nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis – CK 3.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Taigi kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia gali būti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) kada paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. B. K.; bylos Nr. 3K-3-246/2003, bylos kategorija 70.5).

Ieškovas dar prieš santuokos su atsakove sudarymą, žinojo jog jis nėra vaiko biologinis tėvas, sutiko būti įrašytas vaiko gimo liudijime tėvu, tačiau per penkiolikos metų laikotarpį nesiėmė jokių priemonių savo subjektinėms teisėms ginti ir neginčijo faktinės tėvystės.

Reikšminga aplinkybe taikant ieškinio senatį teismas šioje byloje laiko ieškovo pasyvumą, kad į teismą dėl tėvystės nuginčijimo jis kreipėsi nutraukęs santuoką su atsakove (vaiko motina) ir tik praėjus daugiau kaip penkiolikai metų nuo vaiko gimimo.

Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Taigi kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus - būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis, minėta, nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis)..

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje, jei būtų nusprendžiama dėl tėvystės nuginčijimo, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo, nes biologinio tėvo nustatymas yra visai neaiškus.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, kad ieškovas apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, žinojo nuo įrašo padarymo dienos, tai yra nuo 2004 m. spalio 6 dienos bei atsižvelgiant į tai, kad vaiko teisės yra prioritetinės, teismas konstatuoja, kad, kad ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą tėvystei nuginčyti, todėl ieškinys atmestinas. .

Dėl bylinėjimo išlaidų

Byloje teismas turėjo 8,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos valstybei iš atsakovės (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovo priteistinos atsakovo realiai patirtos ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos: 75,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 150,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 399 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. J., a.k (duomenys neskelbtini) ieškovei R. K., a.k (duomenys neskelbtini) naudai 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidų.

60 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į vieną iš pasirinktų valstybės surenkamųjų banko sąskaitų (gavėjas – valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas -5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.