Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

atsakovės Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atstovui šios institucijos Teisės departamento Teisės taikymo ir atstovavimo skyriaus vyriausiajam specialistui V. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovėms Lietuvos kariuomenei ir Lietuvos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Įsakymą, neatnaujinęs termino skundui dėl šio įsakymo pateikti, likusią skundo dalį priėmė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019 m. spalio 23 d. nutartyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartį paliko nepakeistą.

3. Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Į darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka.

LVAT yra išaiškinęs, jog pareiškėjams krašto apsaugos ministro įsakymu paskirtas priedas (dalyvavimo tarptautinėje operacijoje už Lietuvos Respublikos teritorijos ir išskirtinės zonos ribų atveju už tarnybos krizės regione specifiką) turi būti įtrauktas į apskaičiuojamą darbo užmokesčio vidurkį valstybinei pensijai gauti. Krašto apsaugos ministro įsakymu paskirtas priedas, remiantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir Tarnybos įstatymas) 60 straipsnio 4, 5 dalių ir 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laikytinas profesinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo sudėtine dalimi. Pareiškėjams paskirtas priedas neatitinka Profesinės karo tarnybos karių vidutinio atlyginimo apskaičiavimo tvarkos aprašo (patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 32) 4 punkte nurodytų išmokų. Aplinkybė, kad sąlygos buvo pakeistos ir priedai buvo pakeisti kompensacijomis, taip pat nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjams buvo paskirta kompensacinio pobūdžio išmoka.

Pareiškėjo vertinimu, pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų 7 straipsnio 1 dalį, skiriant pareiškėjui valstybinę pensiją, turėjo būti atsižvelgiama į jam nustatytą darbo užmokesčio vidurkį, į kurį įskaitomas ir tarnybinis atlyginimas kartu su paskirtu priedu. Dėl to Įsakymas skirti valstybinę pensiją, priimtas neįskaičius į tarnybinio atlyginimo dydį pareiškėjui paskirto priedo už tarnybos krizės regione specifiką už nurodytą 2005 metų laikotarpį, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintinas, o Ministerija įpareigotina iš naujo apskaičiuoti pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkį ir iš naujo spręsti valstybinės pensijos perskaičiavimo ir skyrimo pareiškėjui klausimą.

4. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog LVAT 2018 m. lapkričio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-941-756/2018, be kita ko, pažymėjo, jog LVAT nagrinėdamas analogišką ginčą, 2017 m. kovo 6 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-767-502/2017) yra išaiškinęs, jog pareiškėjui krašto apsaugos ministro įsakymu paskirtas priedas (dalyvavimo tarptautinėje operacijoje už Lietuvos Respublikos teritorijos ir išskirtinės zonos ribų atveju už tarnybos krizės regione specifiką) turi būti įtrauktas į apskaičiuojamą darbo užmokesčio vidurkį valstybinei pensijai gauti. Be to, kad priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, teismai yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Sužinojęs apie šią nutartį pareiškėjas 2019 m. kovo mėn. viduryje pateikė Krašto apsaugos ministrui prašymą perskaičiuoti paskirtą karių ir pareigūnų valstybinę pensiją pagal jo pasirinktą 2005 m. sausio – 2005 m. gruodžio laikotarpį, nurodytą 2017 m. liepos 04 d. pažymoje Nr. PD 1486, manydamas, jog yra padaryta techninė klaida. Tačiau Ministerija skundžiamu 2019 m. liepos 4 d. sprendimu nurodė, jog minėtoje LVAT byloje faktinės aplinkybės ir kilusio ginčo dalykas nėra tapatūs pareiškėjo nagrinėjamoms aplinkybėms, todėl minėtoje byloje suformuotas teisės aiškinimo taisyklės negali būti taikomos perskaičiuojant pensiją, pareiškėjui pasirinkus laikotarpį. Taip pat pažymėjo, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnyje nustatyti pensijų skyrimo iš naujo atvejai, tačiau jame nenustatytos galimybės perskaičiuoti pensiją aptariamu atveju, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą perskaičiuoti ministro įsakymu paskirtą pensiją.

II

1. Ministerija 2019 m. liepos 4 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą perskaičiuoti jam pensiją bei nurodė, kad Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnyje yra numatytos sąlygos, kada paskirta pensija gali būti perskaičiuota iš naujo. Lietuvos kariuomenė, susipažinusi su pareiškėjo 2019 m. kovo 25 d. prašymu, konstatuoja, kad jis nenurodė jokių aplinkybių, atitinkančių minėto įstatymo nuostatas. Kito teisinio pagrindo iš naujo perskaičiuoti kario valstybinę pensiją teisės aktai nenumato.

2. Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito asmens motyvuotą informaciją apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti. Pareiškėjas nurodo, kad buvo priimtas klaidingas sprendimas dėl pensijos dydžio nustatymo ir kad dėl klaidų ištaisymo kreipėsi į Ministerija. Tačiau atsakovė pažymi, kad pareiškėjas savo 2019 m. kovo 25 d. prašyme nepateikė jokių argumentų apie Įsakyme esančias technines klaidas, todėl klaidingai nurodo, kad kreipėsi dėl klaidų ištaisymo. Atsakovė pažymi, jog Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas rašymo apsirikimo ištaisymo klausimas, kai aktą, sprendimą ar kitą dokumentą surašęs subjektas ketino įrašyti kitus duomenis nei tuos, kuriuos jis faktiškai įrašė.

III

Ministerija, atsisakydama tenkinti pareiškėjo prašymą, sprendime nurodė, kad minėtos administracinės bylos faktinės aplinkybės ir joje kilusio ginčo dalykas nėra tapatus pareiškėjo aplinkybėms ar panašiomis į jas, todėl minėtoje byloje suformuotos teisės aiškinimo taisyklės negali būti taikomos perskaičiuojant paskirtą pensiją, pareiškėjui pasirinkus kitą tarnybos laikotarpį. Ministerijos sprendime taip pat nurodyta, kad Pensijų įstatymo 14 straipsnyje nustatyti pensijų skyrimo iš naujo atvejai, tačiau jame nenustatytos galimybės perskaičiuoti pensiją aptariamu atveju, t. y. pareiškėjo atvejis nepatenka į Pensijų įstatymo 14 straipsnyje nustatytos teisės normos dispoziciją.

3. Administracinėje byloje Nr. eA-941-756/2018 nebuvo nagrinėjamas ginčas dėl pensijos paskyrimo iš naujo dėl to, kad buvo išnagrinėta kokia nors kita individuali administracinė byla, ar dėl paskyrimo pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pagal kitą asmens pasirinktą laikotarpį, arba dėl Pensijų įstatymo 14 straipsnio nuostatų taikymo. Todėl minėtoje administracinėje byloje suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės negali būti taikomos nagrinėjamos bylos atveju. Be to, individualioje administracinėje byloje priimtas sprendimas negali sukurti teisių ir pareigų asmenims nedalyvaujantiems byloje.

Tad pareiškėjas, kreipdamasis į Ministeriją su prašymu perskaičiuoti paskirtą ir įstatymo nustatyta tvarka ir terminu neginčytą Ministerijos Įsakymą, nepateikė naujų duomenų ar įrodymų, dėl kurių būtų galima pritaikyti Pensijų įstatymo 14 straipsnio nuostatas nagrinėjamu atveji.

Motyvuojamoji dalis

4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Ministerijos sprendime yra padaryta pagrįsta išvada, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą perskaičiuoti Įsakymu pareiškėjui paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kad pareiškėjos skundžiamas Ministerijos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjas neįrodė, kad yra Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje numatyti pagrindai dėl kurių skundžiamas Ministerijos sprendimas turėtų būti panaikintas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

IV

1. Teismo posėdyje pareiškėjas R. M. ir jo atstovas advokatas D. J. prašė skundą tenkinti jame nurodytais pagrindais.

2. Teismo posėdyje Ministerijos atstovas šios institucijos Teisės departamento Teisės taikymo ir atstovavimo skyriaus vyriausiasis specialistas V. Z. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Pareiškėjas 2017 m. birželio 13 d. pateikė prašymą skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir priedą (Ministerijoje gauta 2017 m. liepos 13 d. priskirtas Nr. PA6-1016).

2. Lietuvos kariuomenės FAD 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. FS-538 „Dėl darbo užmokesčio pažymėjimų persiuntimo“ Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo Personalo ir administravimo valdybai persiuntė pareiškėjo darbo užmokesčio pažymėjimą už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., kuris buvo nurodytas 2017 m. birželio 20 d. pareiškėjo prašyme parengti darbo užmokesčio pažymėjimą, neįtraukiant priedo už pareigas, susijusias su ypatinga specifika tarptautinės operacijos metu ir darbo užmokesčio pažymėjimą už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d., kuris yra palankesnis pareiškėjui.

3. 2017 m. rugpjūčio 11 d. priimtas Įsakymas, kuriuo pareiškėjui nustatyta (duomenys neskelbtini) Eur pareigūnų ir karių valstybinė pensija (nuo (duomenys neskelbtini) Eur darbo užmokesčio vidurkio). Apie Įsakymą pareiškėjui buvo pranešta 2017 m. rugpjūčio 16 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir priedo už tarnybą skyrimo“.

4. Pareiškėjas 2019 m. kovo 25 d. pateikė Ministerijai prašymą atsižvelgti į R. M. naudai išnagrinėtą bylą ir perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą karių ir pareigūnų valstybinę pensiją pagal 2015 m. sausio – 2015 m. gruodžio mėn. laikotarpį.

5. Ministerija 2019 m. liepos 4 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo nurodė, jog neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą perskaičiuoti jam paskirtą pensiją.

5.1. Sprendime pareiškėjui paaiškinta, jog jo nurodytoje administracinėje byloje Nr. eA-941-756/2018 buvo kilęs ginčas dėl asmeniui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Tuo tarpu pareiškėjas Ministerijai pateikė prašymą dėl jam Įsakymo pagrindu paskirtos pensijos perskaičiavimo už kitą tarnybos laikotarpį, t. y. už 2005 m. Ministerijos vertinimu, minėtos administracinės bylos faktinės aplinkybės ir joje kilusio ginčo dalykas nėra tapatus nagrinėjamoms aplinkybėms ar panašus į jas, todėl minėtoje byloje suformuotos teisės aiškinimo taisyklės negali būti taikomos perskaičiuojant paskirtą pensiją, pareiškėjui pasirinkus kitą tarnybos laikotarpį.

5.2. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnyje nustatyti pensijų skyrimo iš naujo atvejai, tačiau jame nenustatytos galimybės perskaičiuoti pensiją aptariamu atveju. Minėto įstatymo 14 straipsnio nuostata nustato pensijų perskaičiavimą, jei pareigūnui arba kariui, kuriam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė netekto darbingumo pensija, po pensijos paskyrimo nustatomi nauji netekto darbingumo procentai, išskyrus atvejus, kai nustatomi to paties intervalo (nuo 75 iki 100, nuo 60 iki 70 ar nuo 45 iki 55) netekto darbingumo procentai, taip pat jei pareigūnas ar karys, kuriam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, po jos paskyrimo ištarnavo ne mažiau kaip dvejus metus.

Pareiškėjui nurodyta, kad Ministerija neturi teisinio pagrindo tenkinti jo prašymą perskaičiuoti Įsakymu jam paskirtą pensiją.

II

1. Byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą Ministerijos sprendimą (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 5 punktą) ir įpareigoti Ministeriją pareiškėjui iš naujo apskaičiuoti darbo užmokesčio vidurkį už pasirinktus ir nurodytus 2005 metus, įskaičiuojant pareiškėjui paskirtą ir gautą priedą už tarnybos krizės regione specifiką, ir iš naujo skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą.

2. Teismas akcentuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Įsakymą (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 3 punktą), neatnaujinęs termino skundui dėl šio įsakymo pateikti, likusią skundo dalį priėmė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 23 d. nutartyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartį paliko nepakeistą. Vadinasi, vadovaujantis administracinių aktų teisėtumo prezumpcija, nėra jokio teisinio pagrindo abejoti Įsakymo teisėtumu ir pagrįstumu. Juolab, teismas negali sutikti su pareiškėjo argumentais dėl minėtame Įsakyme padarytų techninio pobūdžio klaidų, nes Įsakymo nėra teisinio pagrindo kvestionuoti ir šiuo aspektu; priešingu atveju būtų paneigta administracinių bylų teisėtumo prezumpcija (teismas pabrėžia ir tai, kad pareiškėjas netinkamai aiškina techninio pobūdžio klaidas, žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-812-261/2018).

Įvertinus, kad šioje byloje Įsakymo teisėtumo nėra teisinio pagrindo kvestionuoti, sutiktina su skundžiamame Sprendime padaryta išvada, kad nėra jokio teisinio pagrindo šioje byloje taikyti pareiškėjo minimoje administracinėje byloje Nr. eA-941-756/2018 suformuotas aiškinimo taisykles.

Sprendime nurodoma, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, atitinkančių Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnyje nustatytų pensijų skyrimo iš naujo atvejų, t. y. pareiškėjas nei papildomai tarnavo dvejus metus po pensijos paskyrimo, nei jam nustatyti nauji netekto darbingumo procentai. Remiantis šiais argumentais buvo atsiakyta skirti pareiškėjui pensiją iš naujo. Teismas sutinka su tokiais argumentais, nes Įsakymui galiojant ir laikant jį teisėtu, taip pat nesant Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnyje nustatytų pensijų skyrimo iš naujo atvejų, nėra jokio teisinio pagrindo perskaičiuoti pensiją pareiškėjui.

3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2019 m. liepos 4 d. sprendimas Nr. 12-01-1048 paliktinas nepakeistas. Atitinkamai, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinį reikalavimą įpareigoti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją pareiškėjui iš naujo apskaičiuoti darbo užmokesčio vidurkį už jo pasirinktus ir nurodytus 2005 metus, įskaičiuojant pareiškėjui paskirtą priedą už tarnybos krizės regione specifiką, ir iš naujo skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.