- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-30
- Bylos Nr.
- N-575-6484-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Antanas Ablingis
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo A. C. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nutarimo A. C. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. C. už tai, kad jis 2010 m. birželio 25 d., apie 01.20 val., Jiezno seniūnijoje, Prienų rajone, vairavo automobilį Opel Astra neturėdamas tam teisės, būdamas neblaivus (nustatytas 2,24 promilės girtumas) ir prieš tai baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 129 straipsnį. Šiais veiksmais administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus. Administracinę atsakomybę už tai numato ATPK 130² straipsnis (b. l. 1).
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 9 d. nutarimu pripažino A. C. kaltu padarius ATPK 130² straipsnyje numatytą teisės pažeidimą, ir, įvertinęs pažeidėjo asmenybę (anksčiau baustas administracine tvarka, baudų nemoka), jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skyrė administracinę nuobaudą – dvidešimt penkių parų administracinį areštą su transporto priemonės Opel Astra konfiskavimu (b. l. 14).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. C. prašo pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nutarimą ir netaikyti jam papildomos administracinės nuobaudos – automobilio, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimo. Paaiškina, kad nubaustas pagrįstai, tačiau už tai jam paskirta neteisinga ir neprotinga poveikio priemonė. Dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo A. C. prisipažįsta ir gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Nusprendus, kad transporto priemonės savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą darant neteisėtą veiką, būtų pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Šiuo atveju automobilio Opel Astra savininkė G. J. nebuvo įtraukta į procesą, todėl neturėjo galimybės duoti byloje reikšmingų paaiškinimų. Automobilį Opel Astra apeliantas, būdamas blaivus, pasiskolino iš G. J. marčios, kuriai nesakė, jog nėra įgijęs teisės vairuoti. Taigi G. J. visiškai nesusijusi su padarytu teisės pažeidimu. Transporto priemonės konfiskavimas jai, o ne teisės pažeidėjui, sukels neigiamų emocijų ir finansinių pasekmių (b. l. 17-19).
Institucija nesutinka su A. C. apeliaciniu skundu ir prašo jo netenkinti. Nurodo, kad pagal ATPK 30¹ straipsnio 2 dalį, asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 130² straipsnyje, negali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda. Pažymi, jog apeliantas nėra įgaliotas ginti transporto priemonės savininkės interesų, susijusių su jos nuosavybės teisės apribojimais. Be to, byloje nėra duomenų, jog G. J. būtų ėmusis visų priemonių savo turtui nuo neteisėto panaudojimo apsaugoti, priešingai, automobilį Opel Astra ji perdavė marčiai, kuriai sutinkant ir leidžiant vairavo A. C.. Apeliantas neturi teisės vairuoti transporto priemones, yra baustas administracine tvarka, vengia mokėti skirtas baudas. Todėl akivaizdu, kad anksčiau taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir nepadarė jam teigiamos įtakos (b. l. 29-32).
Atsiliepimas
G. J. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad A. C. nepažįsta ir už jo veiksmus nėra atsakinga. Kadangi nebuvo įtraukta į bylos procesą, negalėjo paaiškinti, jog minėtą transporto priemonę perdavė naudotis marčiai, vienai auginančiai mažametį vaiką. Anūkas dažnai serga, todėl reikalingas automobilis jį vežti į gydymo įstaigas (b. l. 35-36).
Teismo posėdyje apeliantas paaiškino, kad turi mažametį sūnų, motina yra neįgali, todėl reikalingas automobilis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad A. C. padarė ATPK 130² straipsnyje numatytą veiką, t. y. būdamas neblaivus (b. l. 2, 3), teismo 2009 m. birželio 25 d. nutarimu baustas pagal ATPK 129 straipsnį (b. l. 10-11), ir neturėdamas tam teisės (b. l. 12), vairavo transporto priemonę Opel Astra (b. l. 1, 7-9, 18). Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, jį teisėjų kolegija pripažįsta visiškai įrodytu.
A. C. apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Teigiama, kad už jo įvykdytą pažeidimą neteisėtai paimama G. J. nuosavybė.
ATPK 130² straipsnyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems <...>, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, – asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, užtraukia administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Pagal ATPK 26 straipsnio 1 dalį, šio kodekso 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo atveju daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, gali būti konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise tas daiktas priklauso.
Iš aptariamo teisinio reguliavimo matyti, kad įstatyme neįtvirtinta galimybė neskirti transporto priemonės konfiskavimo, kuris taikomas neatsižvelgiant į tai, kas yra transporto priemonės savininkas. Tačiau įvertinant aplinkybę, kad minėtos nuobaudos paskyrimas tiesiogiai daro įtaką konfiskuojamos transporto priemonės savininko teisėms, ir šis asmuo turi aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti savo interesus, automobilio savininkui, kurio transporto priemonė gali būti konfiskuota, turi būti pranešta apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008).
Analizuojamu atveju yra pagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo neinformavęs apie posėdį automobilio, kuriuo buvo padarytas pažeidimas, savininkės, nors turėjo duomenų, jog apeliantas vairavo G. J. vardu registruotą transporto priemonę (b. l. 7). Tačiau nepaisant to, kad Prienų rajono apylinkės teismas neįtraukė G. J. į bylą šalimi, ji Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė išsamų atsiliepimą į A. C. apeliacinį skundą (b. l. 35-36), taip pat turėjo galimybę tinkamai realizuoti įstatymuose įtvirtintas savo teises nagrinėjant šį skundą žodine tvarka, kadangi jai buvo tinkamai pranešta apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio laiką ir vietą (b. l. 43). Taigi apeliacinio proceso metu buvo pašalintos pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos, todėl naikinti 2010 m. liepos 9 d. nutarimą nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi G. J. ir A. C. paaiškinimus apie automobilio Opel Astra perdavimo pastarajam aplinkybes, konstatuoja, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad minėta transporto priemonė buvo paimta prieš savininkės valią. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr. 12/96-5/97 nurodė, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau, nepaisant to, asmuo gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.
Nustatyta, kad apeliantas pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, t. y. tuo padarė itin šiurkščią veiką, todėl vien tik simbolinės, jo pageidavimus tenkinančios, nuobaudos paskyrimas prieštarautų administracinės nuobaudos tikslams. Tai, kad A. C. prisipažįsta nusižengęs ir dėl to gailisi, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nurodyta ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Tačiau reikšmingi ir tie faktai, kad A. C. teisės pažeidimus pradėjo daryti dar būdamas nepilnametis, pagal ATPK 174 straipsnį, 178 straipsnio 5 dalį ir 129 straipsnį skirtų baudų iki šiol nėra sumokėjęs, kiekvienais metais elgiasi vis įžūliau ir pavojingiau. Todėl Prienų rajono apylinkės teismas, siekdamas jį auklėti ir nubausti, pagrįstai skyrė dvidešimt penkių parų administracinį areštą su privalomu daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. C. apeliacinio skundo netenkinti.
Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.