Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam G. B. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. liepos 26 d. priimtu nutarimu Nr. RV-23-6448 nutarta taikyti nuteistajam G. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 3 mėnesių 20 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. liepos 25 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 4 dalį. Komisijos nutarime nurodoma, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (mažėjanti). Nuteistasis dirba, paskatintas už gerai atliekamą darbą, vykdo Individualiame resocializacijos plane paskirtas priemones, laikosi įstaigoje nustatytos tvarkos, pozityvaus užimtumo renginiuose dalyvauja reguliariai ir aktyviai, mandagiai bendrauja su įstaigos administracija ir kitais nuteistaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

G. B. nuteistas Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 4, dalimis - galutinė bausmė 5 metai laisvės atėmimo. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį - galutinė bausmė 90 parų arešto. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. sausio 16 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsniu subendrinta 2022 m. sausio 31 d., 2023 m. birželio 20 d. ir 2023 m. liepos 10 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės - galutinė bausmė 5 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo ir 76 MGL dydžio bauda.

Bausmės pradžia – 2022 m. lapkričio 17 d., bausmės pabaiga – 2027 m. lapkričio 15 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam G. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Pažanga vertinama atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, įvertinant jo elgesio pokytį ir pažangą mažinant kriminogeninių veiksnių įtaką jo elgesiui, taip pat įvertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Pabrėžtina tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis G. B. atitinka BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas, tai yra jam sutikus su intensyvia priežiūra, lygtinio paleidimo institutas jam galėtų būti taikomas devyniais mėnesiais ankščiau nei reglamentuota BVK 82 straipsnio 1 dalyje ir tai laikytina formalaus pagrindo, lygtinio paleidimo taikymui, egzistavimu. Kartu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir į Komisijos nutarimą, konstatuotina, jog nuteistojo G. B. elgesyje šiuo metu neegzistuoja materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, tai yra jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė. Teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. B. bausmės atlikimo laikotarpiu drausmine tvarka nebaustas, skatintas tris kartus, dirba, santykius su artimaisiais palaiko šiltus (močiute, mama), laikosi įstaigoje nustatytos tvarkos, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, turi patvirtintą gyvenamąją vietą bei patvirtintą darbo vietą lygtinio paleidimo atveju, vykdo Individualiame resocializacijos plane paskirtas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, mandagiai bendrauja su įtaigos administracija ir kitais nuteistaisiais. Nuteistasis kreipėsi į mediatorių siekdamas susitaikyti su nukentėjusiuoju, bet nukentėjęs asmuo mediacijos procese dalyvauti atsisakė. Teismo nuomone, nuteistasis G. B. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Bylos duomenys patvirtina, jog pagal „OASys“ metodiką G. B. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nuteistajam nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai (kriminalinė istorija (3 teistumai); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; probacijos / bausmės vykdymo atidėjimo pažeidimas), kurių korekcija nėra galima, be to vis dar išlieka nemažai nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančių dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos / probacijos tarnybos personalo atžvilgiu), kurie nustatyti atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu. Vis dar egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, tik tokiu atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, dėl galimo lygtinio paleidimo. Nors vertinimo metu yra nustatytas vienas apsauginis kriminogeninis veiksnys (motyvacija darbinei veiklai), tačiau šis apsauginis veiksnys nelaikytinas itin išimtinai nuteistąjį sulaikantis nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi darbą nuteistasis turėjo nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau tai nuteistajam nesutrukdė įvykdyti nusikaltimų, už kurių padarymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Todėl nors nuteistojo elgesyje egzistuoja teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir teismą įtikinanti, jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliuotam nuo visuomenės, kadangi, kaip jau minėta, šiuo metu nuteistasis elgiasi būtent taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Teismas atkreipia dėmesį, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek G. B. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vis tik, nagrinėjamu atveju nenustačius akivaizdaus dinaminių kriminogeninių veiksnių pokyčio nuteistojo elgesyje, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, negalima spręsti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcija, šiuo metu jau yra pakankama ir leidžianti spręsti dėl lygtinio paleidimo galimumo.

Teismas vertina, tai, kad G. B. šis teistumas yra trečias. Šiuo metu nuteistasis G. B. atlieka bausmę už du nuosprendžius - už sunkų sveikatos sutrikdymą, neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (2 epizodai). Nuteistojo nusikaltimų istorijoje yra faktų apie tai, kad anksčiau yra įvykdęs tokias nusikalstamas veikas kaip viešosios tvarkos pažeidimas, melagingas pranešimas apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę. Vertinimo metu savo kaltės dėl padarytų nusižengimų neneigia tačiau stengiasi ją minimalizuoti ir ieško tą pateisinančių priežasčių. Analizuojant nuteistojo kriminalinę istoriją stebima, kad pastaroji nusikalstama veika nėra sunkesnė už buvusias, tačiau tai yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. Modelį sudaro nusikalstamos veikos viešajai tvarkai. Nuteistasis nevisiškai suvokia savo nusikalstamos veikos pasekmes aukai ir visuomenei, pasekmes vertina daugiau sau nei kitiems. Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus bei apysunkio (2 epizodai) nusikaltimų padarymą. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis praeityje teistas, tačiau išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė. Minėtos aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl šiuo atveju būtina griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistasis neatlikęs pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies - 3 metų 3 mėnesių ir 20 dienų (paskirta bausmė - 5 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo) tai neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai, kad net ir taikant intensyvią priežiūrą, nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra lemiamas faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga.

Iš socialinio tyrimo matyti, kad nuteistasis turi pasiėmęs būsto paskolą (25 000 Eur), taip pat yra priteisti civiliniai ieškiniai tiek turinei, tiek neturtinei žalai atlyginti, nuteistasis dirba ir planuoja savanoriškai dengti civilinius ieškinius, pateikta pažyma ūkininko A. J., jog nuteistajam G. B. lygtinio paleidimo laikotarpiu bus suteiktas darbas (vairuotojo – krovėjo). Iš medžiagos matyti, kad nuteistasis labiau linkęs save vertinti iš teigiamos pusės, tačiau negeba įžvelgti ir įvardinti neigiamų būdo bruožų ar savybių kurias norėtų pakeisti. Nusikalstamo elgesio istorijoje buvo fiksuota asmens savitvardos praradimo ar instrumentinės agresijos panaudojimo atvejų, kai buvo nuteistas už viešosios tvarko pažeidimą, tačiau jo teigimu atsidūrė ne laiku ir ne vietoje, pats save apibūdina kaip ramų į konfliktus veltis nelinkusį asmenį. Vertinimo metu pripažino, kad kartais gyvenime per daug impulsyviai reaguoja į tam tikras situacijas kas nėra gerai ir priveda prie neteisėtų padarinių, tokių kaip administraciniai nusižengimai ar dabartinis nusikaltimas. Įvertinimo metu kalbant apie nusikaltimą bei jo aplinkybes negeba įvertinti savo elgesio pasekmes platesne prasme, įvertindamas pasekmes tik sau ir tam tikriems asmenims, teigė, kad nepagalvojo, kad viskas taip pakryps ir bus nuteistas. Minėtos aplinkybės iš esmės nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir sudaro pagrindą abejoti G. B. pakankama motyvacija savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam G. B. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ojo kalėjime priimtą 2024 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. RV-23-6448.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ojo kalėjime priimtą 2024 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. RV-23-6448 taikyti nuteistajam G. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.