- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-07-01
- Bylos Nr.
- 1-636-606/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18714-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Kaltinamasis
- A. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Ginos Skersinskytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje
A. R., gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. R. tyčia sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu.
2015 m. kovo 26 d., apie 02.00 val., bendro naudojimo koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kaltinamasis A. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas visuotinai pavojingu būdu, sukeliant pavojų aplinkiniams, tyčia padegė rūbų kabyklą, ant kurios kabėjo jo sutuoktinės L. R. asmeniniai daiktai: moteriška striukė, kurios vertė 50,00 Eur, moteriški aulinukai, kurių vertė 50,00 Eur, sportinė rankinė, kurios vertė 10,00 Eur, moteriška rankinė, kurios vertė 20,00 Eur. Tokiu būdu, kaltinamasis A. R. veikdamas tyčia, visuotinai pavojingu būdu, sukeliant pavojų aplinkiniams, sunaikino nukentėjusiajai L. R. priklausantį turtą, kurio bendra vertė – 130,00 Eur.
Kaltinamasis A. R. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, jog 2015 m. kovo 25 d., ryte, maždaug apie 08.00 val., pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atvyko jo draugas, kuris grįžo iš užsienio. Jis atsinešė du butelius degtinės, po l l talpos. Jie trise, t. y. jo draugas, kuris grįžo iš užsienio, jo sutuoktinė L. R. ir jis, vartojo stiprius alkoholinius gėrimus. Išgėrę visą degtinę, jie nuėjo miegoti. Šiek tiek pamiegoję, jie atsikėlė vakare, laiko tikslaus nepamena, jo draugas ruošėsi eiti namo, jis jam pasakė, kad jį palydės. Einant jo draugas pasiūlė pavaišinti jį alumi. Jie užėjo į parduotuvę, draugas nupirko tris butelius alaus po 0,5 l talpos, kuriuos atidavė jam. Išėję iš parduotuvės, jo draugas nuėjo namo, o jis nuėjo link savo namų. Parėjęs namo, jis nuėjo į savo butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bute tarp jo ir jo sutuoktinės L. kilo žodinis konfliktas. Jie vienas kitą išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Po to, jo sutuoktinė L. išėjo pas kaimynę A. M.. Jis dėl to labai supyko, kad ji išėjo pas kaimynę, todėl beldėsi į kaimynės A. buto duris, tuo tikslu, kad jį įsileistų, keikėsi, bet jo niekas neįsileido. Tada jis grįžo į savo butą, pasiėmė savo šunį ir išvedė jį pavedžioti. Po kurio laiko grįžo namo, bet grįžęs savo sutuoktinės L. jame nerado. Todėl apimtas pykčio, o be to buvo nemažai vartojęs alkoholinių gėrimų, paėmė pirmus po ranka pasitaikiusius daiktus, juos išnešė į bendro naudojimo koridorių ir juos uždegė, o su kuo uždegė, šiuo metu pasakyti negali, nes nepamena, galimai nuo cigaretės bei pasišalino iš bendrabučio. Išėjęs iš bendrabučio, jis iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino į bendrąjį pagalbos centrą bei pranešė apie name kilusį gaisrą ir nurodė adresą. Po keleto valandų, jis grįžo į namus, bendro naudojimo koridoriuje nieko nebebuvo, padegtų daiktų nebuvo, jokių pašalimų asmenų nebuvo, pastebėjo tik nuo gaisro aprūkusią sieną, kurią pats nuplovė su vandeniu. Po nuplovimo neliko jokių gaisro žymių, siena nebuvo pažeista. Taip pat pastebėjo, kad jo buto durų spyna buvo nupjauta, galimai ją nupjovė gaisrinės darbuotojai, nes prieš gaisrą jis su savo augintiniu išeidamas iš buto, duris užrakino raktu. Su savo sutuoktine L. R. santuokoje gyvena apie du metus, bendrų vaikų neturi, gyvena nuomojamame bute, jame jie nėra deklaruoti, buitį veda abu bendrai. Labai nuoširdžiai gailisi dėl šio savo poelgio, šiuo metu jis su savo sutuoktine L. susitaikė, ji jam atleido, jis jai atlygino padarytą turtinę žalą gaisro metu, jie kartu toliau gyvena minėtame bute. Šiuo metu jis nebevartoja alkoholio ir dirba (1 t., b. l. 34-35).
Nukentėjusioji L. R. parodė, kad 2015 m. kovo 26 d., apie 01.30 val., ji buvo pas kaimynę A. M., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, stovėjo prie jos durų ir pamatė pro durų akutę, kad į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, grįžo jos sutuoktinis A. Pamačiusi, kad jis grįžo į namus, ji nuėjo nuo kaimynės buto durų į kambarį, kuriame jos sėdėjo ir šnekėjosi su minėta kaimyne. Po kurio laiko, ji vėl pažiūrėjo pro durų akutę ir pastebėjo bendro naudojimo koridoriuje ugnies liepsną. Ji su kaimyne A. išbėgo į koridorių, paskambino kitam kaimynui į duris ir jam pasakė, kad neštų vandenį, kad dega. Išbėgusi į koridorių, pastebėjo, kad jame stovi jos rūbų kabykla, ant kurios kabėjo jos pūkinė striukė, kurios vertė 50,00 Eur, pavasariniai moteriški aulinukai, kurių vertė 50,00 Eur, dvi moteriškos rankinės, vienos rankinės vertė 20,00 Eur, sportinės rankinės vertė 10,00 Eur, naktinės užuolaidos, kurios buvo plastikiniame maišelyje, jų vertė 5,00 Eur. Ji iš karto paskambino policijai ir pranešė, kad jos sutuoktinis padegė jos rūbus. Policijos pareigūnai pasiteiravo, ar reikalinga gaisrinė, ji jiems pasakė, kad gaisrą užsigesino patys. Netrukus, kai užgesino gaisrą, atvyko policijos pareigūnai, bei gaisrinės darbuotojai. Bendro naudojimo koridoriuje niekas nebuvo pažeista, nebuvo sugadinta, buvo tik nuo dūmų aprūkusi siena. Ji norėjo įeiti į savo butą ir pažiūrėti, kas jame darosi, bet buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, durys buvo užrakintos. Tada gaisrinės darbuotojai nupjovė spyną ir ji pateko į savo butą. Įėjusi į butą, pastebėjo, kad jame yra jos augintis šuo, jos sutuoktinio A. R. nebuvo. Ji yra įsitikinusi, kad daiktus bendro naudojimo koridoriuje padegė jos sutuoktinis A. R., nes koridoriuje pašalinių asmenų nebuvo. Jos sutuoktinis A. galimai jai kerštavo, kad ji jam buvo prieš tai iškvietusi policijos pareigūnus dėl smurto. Su A. R. santuokoje gyvena apie du metus, su juo bendrų vaikų neturi, augina kartu jos mažametį vaiką, bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, jie nėra deklaruoti, butą nuomojasi. Ji yra dirbanti, jos sutuoktinis A. R. oficialiai nėra dirbantis, užsidirba iš papildomų darbų, kuriuosi atlieka nelegaliai. Buitį veda bendrai. Jai padaryta turtinė 135,00 Eur žala.
Nukentėjusioji L. R. parodė, jog jos asmeniniai daiktai, kuriuos padegė jos sutuoktinis A. R., visi yra išmesti, nes jie buvo visiškai sugadinti ir nebetinkami nešioti, o taip pat nuo jų sklido nemalonus degėsių kvapas. Šiuos daiktus išmetė į šiukšlių konteinerį tą pačią dieną iš karto po įvykio. Taip pat po įvykio, kai išvyko policijos pareigūnai bei ugniagesiai, jos su savo kaimyne A., pas kurią ji buvo jos bute, nuėjo miegoti, atsikėlusios ryte, pastebėjo, kad bendro naudojimo koridoriuje siena, kuri buvo aprūkusi nuo dūmų, buvo nuplauta ir švari. Galimai, kai jos miegojo, ją nuplovė jos sutuoktinis A. R.. Be to, po šio įvykio jos sutuoktinis A. R. jos atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė, jis pradėjo dirbti ir jai atlygino 135,00 Eur turtinę žalą, kurią patyrė gaisro metu, kai jis padegė jai asmeninius daiktus, ji jam jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Šiuo metu jos sutuoktinis A. R. nebevartoja alkoholio, jis dirba, su juo gyvena taikiai ir gražiai, jokių konfliktų tarp jų nebėra, jie kartu gyvena tame pačiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (1 t., b. l. 12-13, 14-15).
2015 m. kovo 27 d. Klaipėdos APVGV priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresniojo inspektoriaus vidaus tarnybos leitenanto D. Ž. tarnybiniu pranešimu dėl neatidėliotinos informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo Nr. 96-117 nustatyta, jog gaisro įvykio vieta – bendro naudojimo koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Nustatyta, jog gaisro židinys – 2 aukšto bendro naudojimo koridoriuje, prie 213 buto, ant grindų. Nustatyta, jog gaisro kilimo priežastis – tyčinė žmonių veika (padegimai) (1 t., b. l. 19).
Motyvuojamoji dalis
Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, jog kaltinamojo A. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą baudžiamajame įstatyme numatytą, taigi pavojingą veiką, įrodyta visa apimtimi. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį, kadangi nustatyta, jog kaltinamasis tyčia sunaikino svetimą – nukentėjusiajai – sutuoktinei L. R. priklausantį turtą visuotinai pavojingu būdu.
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio nusikalstama veika, vienok traktuotina kaip apysunkis nusikaltimas.
Kaltinamasis anksčiau neteistas. Nedirba. Kaltinamasis kaltu padarius įstatymui priešingą veiką prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė, laikytina, nusikalstamiems kaltinamojo veiksmams įtakos neabejotinai turėjo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis anksčiau neteistas, suvokė ir kritiškai vertino savo nusikalstamus veiksmus, savo noru atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, esant atsakomybę lengvinančiai ir sunkinančioms aplinkybėms, manytina, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtinti tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus vieną iš švelnesnių sankcijoje, už padarytą nusikalstamą veiką, apibrėžtų bausmių – baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytas baudos vidurkis. Baudos sumokėjimo terminas, nustatytinas šešeri mėnesiai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę - 15 MGL (564,90 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti trečdaliu, ir galutinę bausmę pagal šį teismo baudžiamąjį įsakymą A. R.I paskirti – 10 MGL, tai yra 376,60 Eur baudą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Išaiškinti, kad išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.