Utenos apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant pareiškėjui A. B., suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, išvadą teikiančios Anykščių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atstovaujamo rūpintojos ir turto administratorės R. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dėl praleisto nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo ir leidimo priimti palikimą pareiškėjo vardu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikianti institucija Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius į bylos nagrinėjimą neatvyko. Kadangi apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Kadangi faktų nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėjas negali įgyvendinti savo teisių paveldėti, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (LR CPK 444 str. 2 d. 1, 8 p.).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Bylos medžiaga, pareiškėjo atstovės, liudytojų A. B., Z. N. parodymais, nustatyta, jog 2005 m. gruodžio 30 d mirė pareiškėjo A. B. sesuo O. A., kurios paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (11,14,15,19 b.l.). Po O. A. mirties liko nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) (18 b.l.). O. A. buvo priėmusi savo sutuoktinio J. A., mirusio 1991-01-14, palikimą (11 b.l.). Po O. A. mirties jos sūnus V. A. liko gyventi tame pačiame name, naudojosi tais pačiais namų apyvokos daiktais, baldais, indais atliko kitus aktyvius veiksmus ir tokiu būdu palikimą, atsiradusį po motinos mirties, priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Šias aplinkybes patvirtino posėdyje apklausti liudytojai. V. A. mirė 2012-12-24 (12 b.l.). Po jo mirties liko turtas. Pareiškėjas A. B. yra vienintelis savo sūnėno V. A. įpėdinis. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi pareiškėjo atstovės, rūpintojos ir turto administratorės R. K. (10 b.l.), liudytojų parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje. Nustatytos aplinkybės bei pateikti įrodymai leidžia teismui labiau tikėti, kad nurodomas faktas buvo, todėl tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CPK 185 str. 1 d.).

Konstatuotina, jog pareiškėjo sūnėnas V. A. priėmė palikimą po savo motinos O. A. mirties pradėjęs faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiosios turtą jam nebuvo išduotas (CK 5.51 str. 1 d.). V. A. yra palikėjos O. A. pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą. Kadangi kitų įpėdinių nėra, todėl V. A. turi teisę paveldėti turtą, likusį po jo motinos mirties (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Kadangi pareiškėjo prašomą nustatyti faktą patvirtino tiek apklausti liudytojai, tiek ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 str.).

Taip pat pareiškėjo atstovė R. K. prašo pratęsti A. B. terminą priimti palikimui, atsiradusiam po V. A. mirties, nes jį praleido dėl svarbių priežasčių. R. K. atstovauja savo rūpintinio A. B. interesus. Kadangi A. B. buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, jis dėl sveikatos būklės negalėjo savimi pasirūpinti ir dėl nurodytų priežasčių 2013-04-19 Anykščių apylinkės teismo nutartimi jam buvo nustatyta rūpyba, jo rūpintoja ir turto administratore paskirta R. K. (10 b.l.). Todėl pareiškėjo atstovė mano, jog terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo. LR Civilinio kodekso 5.57 straipsnis numato, jog teismas šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas, išklausęs pareiškėjo atstovo, liudytojų paaiškinimus ir išnagrinėjęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl palikimui priimti terminas pratęstinas.

Be to, pareiškėjo atstovė R. K. prašo išduoti jai teismo rūpintinio A. B. vardu priimti palikimą, atsiradusį po jo sūnėno V. A. mirties. Po V. A. mirties atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai. Pareiškėjas A. B. yra penktos eilės įstatyminis įpėdinis (LR CK 5.11 str. 1 d. 5 p.). Pagal išvadą, pateiktą institucijos- Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus, kurioje nurodoma, jog pareiškėjas A. B. yra artimiausiais mirusiojo V. A. giminaitis bei atsižvelgiant į tai, jog A. B. teismo nutartimi nustatyta rūpyba ir jam paskirta rūpintoja ir turto administratorė, neprieštarauja, kad teismas išduotų leidimą priimti palikimą pareiškėjo A. B. vardu (28 b.l.). Rūpintojas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens teises ir teisėtus interesus bei priima palikimą šio asmens vardu (CK 3.240 str. 1 d., CK 5.56 str.). Kadangi nenustatyta, jog V. A. turėjo kreditorinių įsiskolinimų, jo turtinės teisės nėra suvaržytos, laikytina, kad palikimo priėmimas jo įpėdinio pagal įstatymą A. B., teisių ir interesų nepažeis. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad be išankstinio teismo leidimo rūpintojai neturi teisės rūpintinių vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, rūpintojai ir turto administratorei R. K. išduotinas teismo leidimas globotinio A. B. vardu priimti palikimą, atsiradusį po jo sūnėno V. A. mirties (LR CK 3.244 str. 1 d., 3 d.).

Nagrinėjamoje byloje susidarė 8,05 Lt pašto išlaidų, kurios yra nepriteistinos, nes yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų 10 Lt sumą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 ir 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., CPK 576-578, 579-582 str.,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. A., gim. (duomenys neskelbtini), miręs 2012 m. gruodžio 24 d., priėmė palikimą, atsiradusį po savo motinos O. A., gim. (duomenys neskelbtini), mirties 2005 m. gruodžio 30 d. pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Pratęsti įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą A. B., gim. (duomenys neskelbtini), priimti palikimą, atsiradusį po V. A., gim. (duomenys neskelbtini), mirties 2012 m. gruodžio 24 d.

Išduoti teismo leidimą rūpintojai ir turto administratorei R. K., savo globotinio A. B., gim. (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą, atsiradusį po jo sūnėno V. A., gim. (duomenys neskelbtini), mirties 2012 m. gruodžio 24 d.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.