Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2006-07-21 · Administracinė byla Nr. A-502-1163-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Data
2006-07-21
Bylos Nr.
A-502-1163-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Birutė Janavičiūtė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Artūras Drigotas (pran.)
Trečiasis asmuo
Kauno teritorinės muitinės
Pareiškėjas
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“
Atsakovas
Muitinės departamentui
Advokatai
Ruslanas Bronikovas
Kategorijos
  • 10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A5 - 1163 - 06Procesinio sprendimo kategorija 10.4., 49 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. liepos 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Rūtai Šipkauskienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Ruslanui Bronikovui,atsakovo atstovui Dariui Binkiui,

trečiojo suinteresuotojo asmens Kauno teritorinės muitinės atstovui Gediminui Ramanauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ skundą atsakovui Muitinės departamentui dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacija „Linava" (toliau - asociacija „Linava“) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos 2005 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. 1A-18.5-479 dalį, kuria Muitinės departamentas pavedė Kauno teritorinei muitinei atlikti pakartotinį prekių muitinės vertės patikrinimą ir priimti naują sprendimą. Kitą Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos 2005 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. 1A-18.5-479 dalį, kuria buvo panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2004 m. kovo 29 d. sprendimai Nr.4KM18033, Nr. 4KM18034 ir Nr. 4KM18035 bei 2004 m. spalio 7 d. mokestinės pretenzijos Nr. 10000007575, Nr. 10000007578, Nr. 10000007585, palikti nepakeistą.

Pareiškėjas teigė, kad 2004 m. lapkričio 29 d. skundu asociacija „Linava" ginčijo skolos muitinei atsiradimą. Pagal asociacijos turimus įrodymus TIR tranzito procedūros su TIR knygelėmis SX 39 287 643. XB 38 866 217 ir XE 39 295 145 buvo užbaigtos tinkamai, todėl Kauno teritorinė muitinė neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo įregistruoti skolą muitinei, t.y. priimti 2004 m. kovo 29 d. sprendimus Nr. 4KM18033, Nr. 4KM18034, Nr. 4KM18035. Be to, jei būtų nustatytas tranzito procedūros pažeidimas, tai skola muitinei R. J. negalėjo būti įregistruota. 2005 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Muitinės departamentas atmetė visus asociacijos „Linava" 2004 m. lapkričio 29 d. skunde išdėstytus argumentus dėl tranzito procedūrų su TIR knygelėmis tinkamo užbaigimo, skolos muitinei nepagrįsto bei neteisėto įregistravimo. Muitinės departamentas pažymėjo, kad Kauno teritorinė muitinė 2004 m. kovo 29 d. sprendimais Nr. 4KM18033, Nr. 4KM18034, Nr. 4KM18035 pagristai įregistravo skolą muitinei, nes TIR procedūros buvo užbaigtos apgaulės būdu. Tačiau Muitinės departamentas nusprendė, kad minėtais Kauno teritorinės muitinės sprendimais skola muitinei buvo apskaičiuota netinkamai taikant muitinio įvertinimo metodus, todėl panaikino minėtus sprendimus ir pavedė atlikti pakartotinį prekių muitinės vertės patikrinimą bei priimti naują sprendimą. Atsižvelgus į aukščiau paminėtas aplinkybes, teisiniu ir faktiniu pagrindu pavesti Kauno teritorinei muitinei atlikti pakartotinį prekių muitinės vertės patikrinimą bei priimti naują sprendimą buvo Muitinės departamento išvada, kad TIR tranzito procedūros su TIR knygelėmis buvo baigtos apgaulės būdu, skola muitinei įregistruota pagrįstai, tačiau apskaičiuota netinkamai.

Pareiškėjas nurodė, kad pavesti atlikti pakartotinį prekių muitinės vertės patikrinimą bei priimti naujus sprendimus dėl skolos muitinei įregistravimo, kaip tai padarė Muitinės departamentas, galima tik tada, kai yra nustatytas tranzito procedūros pažeidimo faktas, nes pagal LR Muitinės kodekso 186-189 str., 210-211 str. skola muitinei gali atsirasti ir būti registruojama priimant sprendimą tik, jei faktiškai yra padaromas ir nustatomas atitinkamas muitų teisės aktų pažeidimas.

Muitinės departamentas 2005 m. rugsėjo 23 d. sprendime nurodė, kad pagal iš Panevėžio apygardos prokuratūros gautus Latvijos muitinės raštus 2003-11-25 Nr. 20.2/2000, 2003-12-02 Nr. 20.2/2033 prekės, gabentos su TIR knygelėmis, nebuvo įvežtos į Latvijos Respubliką. Remdamasis šiais raštais, Muitinės departamentas padarė išvadą, kad TIR procedūros su TIR knygelėmis buvo užbaigtos apgaulės būdu. Tačiau nei vieno iš minėtų raštų Muitinės departamentas asociacijai „Linava“ nėra pateikęs, todėl pareiškėjas mano, jog Muitinės departamentas negali patvirtinti jų nurodytų aplinkybių. Jei tranzito procedūra buvo užbaigta Lietuvoje, t.y. prekės buvo pristatytos į tranzito paskirties muitinės įstaigą Lietuvoje (nagrinėjamu atveju atitinkamą Panevėžio teritorinės muitinės kelio postą), procedūros vykdytojas laikomas tinkamai įvykdžiusiu savo prievoles Lietuvos muitinei ir skola Lietuvos muitinei negali atsirasti. Lietuvoje atliekamos tranzito procedūros vykdytojas nėra įsipareigojęs Lietuvos muitinei gabenti prekes per užsienio valstybės teritoriją ir jas pristatyti į galutinę paskirties muitinės įstaigą užsienio valstybėje, todėl prekių neįvežimas į užsienio valstybės teritoriją ir/arba negabenimas užsienio valstybės teritorija negali būti laikomas procedūros vykdytojo įsipareigojimų Lietuvos muitinei pažeidimu. Pabrėžė, kad prekes pristačius į tranzito paskirties muitinės įstaigą Lietuvoje, muitinė privalo užtikrinti, kad prekės būtų išvežtos iš Lietuvos. Pagal pateikiamus dokumentus prekės buvo vežamos per tokius muitinės kelio postus, kuriuose yra pasienio kontrolės punktai bei kurie yra prie pat Lietuvos sienos su Latvija.

Teigė, kad muitinė, nurodydama, kad TIR procedūros baigtos apgaulės būdu, iš esmės tvirtino, kad vežėjas savo veiksmais sąmoningai suklaidino Lietuvos muitinės pareigūnus. Tačiau muitinė turi nurodyti, kokiais veiksmais vežėjas sąmoningai suklaidino Lietuvos muitinės pareigūnus ir įrodyti, kad tokie veiksmai buvo atlikti. Pagal TIR konvencijos 10 str. 2 d. paaiškinamąją pastabą Nr. 0.10, kuri pagal TIR konvencijos 43 ir 51 straipsnius yra TIR konvencijos sudėtinė dalis, liudijimas apie TIR procedūros baigimą gali būti laikomas gautu apgaulės arba netinkamu būdu, kai nustatoma, kad TIR procedūra buvo vykdoma naudojant neteisėtiems tikslams pritaikytas krovinių sekcijas ar konteinerius, suklastotus ar netikslius dokumentus, sukeičiant gabenamas prekes, suklastojant muitinės plombas ir pan. Muitinės departamento 2005 m. rugsėjo 23 d. sprendime muitinė nenurodė vežėjo veiksmų, kuriais pastarasis sąmoningai suklaidino Lietuvos muitinės pareigūnus, nenurodė įrodymų, kurie patvirtintų, kad vežėjas tokį veiksmą atliko, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad tranzito procedūra buvo baigta apgaulės būdu. Aplinkybė, kad prekės nebuvo gabenamos užsienio valstybės teritorija, neturi reikšmės sprendžiant klausimą, ar vežėjas tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus Lietuvos muitinei, be to, negalėtų įrodyti, kad vežėjas atliko kažkokius apgaulingus veiksmus Lietuvos muitinės pareigūnų atžvilgiu.

Mokesčių administravimo įstatymo 118 str. l d. numato, kad mokesčių administratorius neturi teisės pakartotinai tikrinti mokesčių mokėtojo dėl to paties mokesčio už tą patį mokestinį laikotarpį, jei buvo priimtas atitinkamas mokesčių administratoriaus sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo rezultatai buvo patvirtinti patikrinimo pažyma. Kauno teritorinės muitinės 2004 m. kovo 29 d. sprendimai Nr. 4KM18033, Nr. 4KM18034, Nr. 4KM18035 laikytini sprendimais dėl patikrinimo akto tvirtinimo, nes jais vietinis mokesčių administratorius - Kauno teritorinė muitinė - patvirtino mokesčių mokėtojo R. J. mokestines prievoles, jų dydžius, t.y. mokesčių mokėtojo patikrinimo rezultatus, Atsižvelgiant į tai, kad Kauno teritorinės muitinės sprendimai laikytini sprendimais dėl patikrinimo akto tvirtinimo, vadovaujantis LR Mokesčių administravimo įstatymo 118 str. l d. atlikti pakartotinį mokesčių mokėtojo patikrinimą šiuo atveju draudžiama.

Šalies argumentai

Atsakovas Muitinės departamentas prie LR Finansų ministerijos su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b.l. 122-123) nurodė, kad vykdant TIR procedūras pagal knygeles Nr.XB38866217, Nr.SX39287643, Nr.XE39295145 prekės buvo gabenamos iš Lenkijos į Latviją tranzitu per Lietuvos Respublikos muitų teritoriją. Esantys įrodymai patvirtina (to neginčija ir asociacija „Linava"), kad prekės buvo gabenamos tranzitu per Lietuvos Respublikos muitų teritoriją į Latviją. Tačiau Latvijos muitinės raštuose Nr.20.2/2000 (2003-11-25) ir Nr. 20.2/2033 (2003-12-02) pateikta informacija, kad prekės, gabentos su TIR knygelėmis Nr. XB38866217, Nr. 8X392.87643, Nr. XE39295145, nebuvo įvežtos į Latvijos Respubliką. Ši informacija patvirtina, kad prekės nebuvo išvežtos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, todėl yra pagrįsta išvada, kad TIR procedūros užbaigtos apgaulės būdu. Latvijos muitinės pateikta informacija nėra paneigta, pagrindo ja abejoti nėra. Muitinės kodekso 188 straipsnis reglamentuoja importo skolos muitinei atsiradimą neįvykdžius prekių laikinojo saugojimo arba muitinės procedūros taikymo įsipareigojimų. Kadangi nagrinėjamu atveju TIR procedūros vykdytojas neįvykdė savo įsipareigojimų, susijusių su TIR procedūra, tai vadovaujantis Muitinės kodekso 188 straipsnio l dalies l punktu atsirado importo skola muitinei. Atsižvelgus į tai, atsakovas teigė, kad Kauno teritorinė muitinė pagrįstai 2004-03-29 sprendimais Nr. 4KM18033, Nr. 4KM18034 ir Nr. 4KM18035 įregistravo skolą muitinei.

Pasak atsakovo, asociacija „Linava“ skunde nepagrįstai teigia, kad Muitinės departamentas neturėjo teisės pavesti atlikti pakartotinį prekių muitinės vertės patikrinimą. Šį teiginį asociacija „Linava“ grindė LR Mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsnio l dalimi, kur reglamentuotas pakartotinis patikrinimas mokesčio mokėtojo dėl tam tikro mokesčio už tam tikrą laikotarpį. Tačiau nagrinėjamu atveju Muitinės departamentas pavedė muitinei atlikti prekių muitinės vertės patikrinimą ir priimti naują sprendimą, o ne atlikti mokesčio mokėtojo patikrinimą, kaip tai numato Mokesčių administravimo įstatymas. TIR knygelių (muitinės deklaracijų) patikrinimą po muitinio įforminimo reglamentuoja Muitinės kodekso (galiojusio mokestinės prievolės atsiradimo metu) 77 straipsnio bei Komisijos reglamento (EEB) Nr.2454/93 dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr.2913/92 nustatančio Bendrijos, muitinės kodeksą 78 straipsnio nuostatos ir Kauno teritorinės muitinės 2004-03-29 sprendimai Nr. 4KM18033, Nr, 4KM18034 ir Nr. 4KM18035 priimti vadovaujantis Muitinės kodekso, o ne Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis.

Šalies argumentai

Tretysis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b.l. 128-129) nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad TIR procedūros užbaigtos tinkamai, nes apie prekių neišvežimo iš Lietuvos Respublikos faktą, taikant muitinio tranzito procedūrą pagal TIR knygeles Nr. XB38866217 (2003-09-11), Nr. 8X39287643 (2003-09-27) ir Nr.XE39295145 (2003-10-18) Kauno teritorinė muitinė buvo informuota Muitinės kriminalinės tarnybos 2004-01-23 raštu Nr. 3R-7.2/12-292, kuriame nurodyta, kad visi kroviniai su TIR knygelėmis Nr. XB38866217 , Nr. 8X39287643 ir Nr. XE39295145 gabenti tranzitu per LR, nebuvo išvežti. Teigė, kad prekių iš Lietuvos Respublikos neišvežimo faktą patvirtina ir Muitinės kriminalinės tarnybos Panevėžio skyriaus baudžiamosios bylos Nr. 04-1-503-03 pagal LR BK 200 str. l d. (neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimas iš Lietuvos Respublikos) iškėlimas, Muitinės kriminalinės tarnybos 2004-02-12 raštas Nr. 3R-7.2/12-579. Be to, kad prekės, gabentos su TIR knygelėmis Nr. XB38866217, Nr. 8X39287643, Nr. XE39295145 nebuvo įvežtos į Latvijos Respubliką patvirtina ir Muitinės departamento 2005 m, rugsėjo 23 d. sprendime Nr. 1A-18.5-479 nurodytuose Latvijos muitinės raštuose Nr.20.2/2000 (2003-11-25) ir Nr.20.2/2033 (2003-12-02) pateikta informacija. Tvirtina, kad nėra pagrindo teigti, kad prekės pagal TIR knygeles Nr. XB38866217, Nr. SX39287643, Nr. XE39295145 buvo išvežtos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, o TIR procedūra buvo užbaigta tinkamai. Pažymi, jog nustačius prekių neišvežimo iš Lietuvos Respublikos faktus t.y. muitinio tranzito procedūros neužbaigimo atvejus, neatsižvelgiant į baudžiamosios bylos baigtį, kaltų asmenų dėl padaryto nusikaltimo nustatymą, importo skola muitinei vadovaujantis LR muitinės kodekso 188 str. l d. l p., 2 d. l p., 217 str. 3 d. atsiranda TIR procedūros vykdytojui, šiuo atveju R. J. , t.y . už kurio tinkamą TIR procedūros įvykdymą bei galimą atsirasti skolą garantavo garantinė asociacija „Linava“.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog vykdant TIR procedūras pagal knygeles Nr.XB38866217, Nr.SX39287643, Nr.XE39295145 prekės buvo gabenamos iš Lenkijos į Latviją tranzitu per Lietuvos Respublikos muitų teritoriją. Tačiau Latvijos muitinės raštuose Nr.20.2/2000 (2003-11-25) ir Nr. 20.2/2033 (2003-12-02) (b.l. 125, 126a) pateikta informacija, kad prekės, gabentos su TIR knygelėmis Nr. XB38866217, Nr. 8X392.87643, Nr. XE39295145, nebuvo įvežtos į Latvijos Respubliką, įrodo, kad prekės nebuvo išvežtos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, todėl TIR procedūros užbaigtos apgaulės būdu.

Muitinės kodekso 188 straipsnis reglamentuoja importo skolos muitinei atsiradimą neįvykdžius prekių laikinojo saugojimo arba muitinės procedūros taikymo įsipareigojimų. Kadangi nagrinėjamu atveju TIR procedūros vykdytojas neįvykdė savo įsipareigojimų, susijusių su TIR procedūra, vadovaujantis Muitinės kodekso 188 straipsnio l dalies l punktu atsirado importo skola muitinei. Atsižvelgus į tai, Kauno teritorinė muitinė pagrįstai 2004-03-29 sprendimais Nr. 4KM18033, Nr. 4KM18034 ir Nr. 4KM18035 įregistravo skolą muitinei. TIR procedūrų vykdytojas buvo Lenkijos vežėjas R. J. , kuriam garantinė asociacija išdavė TIR knygeles. Vadovaujantis Muitinės kodekso 94 straipsnio l dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr. 1610 patvirtintos Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos 5 punktu, muitinio tranzito procedūros vykdytojas atsako už tai, kad visos prekės, deklaruotos išvykimo įstaigoje, būtų pateiktos paskirties įstaigai. Kadangi nagrinėjamu atveju TIR procedūros vykdytojas neįvykdė savo įsipareigojimų, susijusių su TIR procedūra, vadovaujantis Muitinės kodekso 188 straipsnio l dalies l punktu atsirado importo skola muitinei, o remiantis šio straipsnio 3 dalies l punktu skolininku laikytinas TIR procedūros vykdytojas.

Taip pat teismas konstatavo, jog pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad Muitinės departamentas neturėjo teisės pavesti atlikti pakartotinį prekių muitinės vertės patikrinimą. Šį teiginį asociacija „Linava“ grindė LR Mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsnio l dalimi, reglamentuojančia pakartotinį patikrinimą mokesčio mokėtojo dėl tam tikro mokesčio už tam tikrą laikotarpį. Nagrinėjamu atveju Muitinės departamentas pavedė muitinei atlikti prekių muitinės vertės patikrinimą ir priimti naują sprendimą, o ne atlikti mokesčio mokėtojo patikrinimą, kaip tai numato Mokesčių administravimo įstatymas. TIR knygelių (muitinės deklaracijų) patikrinimą po muitinio įforminimo reglamentuoja Muitinės kodekso (galiojusio mokestinės prievolės atsiradimo metu) 77 straipsnio bei Komisijos reglamento (EEB) Nr.2454/93 dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr.2913/92 nustatančio Bendrijos, muitinės kodeksą 78 straipsnio nuostatos ir Kauno teritorinės muitinės 2004-03-29 sprendimai Nr. 4KM18033, Nr. 4KM18034 ir Nr. 4KM18035, priimti vadovaujantis Muitinės kodekso, o ne Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Sprendimas priimtas ne po atlikto mokesčių mokėtojo patikrinimo ir juo netvirtintas joks patikrinimo aktas. Taigi, teismas konstatavo, jog Muitinės departamentas, veikdamas kaip išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, turėjo teisę vadovaudamasis Muitinės įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punkto ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004-05-19 įsakymu Nr. 1B-540 patvirtintų Skundų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos muitinėje nuostatų 28.3 pavesti Kauno teritorinei muitinei priimti naują sprendimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėjas asociacija „Linava“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 23 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – patenkinti asociacijos „Linava“ skundą bei pareiškėjo naudai iš atsakovo priteisti bylos nagrinėjimo išlaidas, t.y. sumokėtą žyminį mokestį bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Skunde nurodo, kad vadovaujantis LR muitinės kodekso 94 str., 90 str. bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (adm. bylos Nr. P(1)-25-2005, Nr. P(1)-32-2005), darytina išvada, kad tranzito procedūros vykdytojas, kuris su nustatytais dokumentais pristato prekes į paskirties muitinės įstaigą Lietuvoje, laikomas tinkamai užbaigusiu tranzito procedūrą ir tinkamai įvykdžiusiu visus savo įsipareigojimus Lietuvos muitinei. Tinkamai užbaigus muitinio tranzito procedūrą, t.y. pristačius prekes į paskirties muitinės įstaigą Lietuvoje, skola muitinei (prievolė sumokėti atitinkamą muitų ir mokesčių sumą) negali atsirasti, nes prekių pristatymas į paskirties muitinės įstaigą (tranzito procedūros užbaigimas) reiškia, kad procedūros vykdytojas tinkamai įvykdė visus savo įsipareigojimus muitinei, jokio muitų teisės akto pažeidimo nepadarė ir neigiamos pasekmės, susijusios su muitinio tranzito procedūra, jam kilti negali. Taigi, nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant klausimą, ar procedūros vykdytojas tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus Lietuvos muitinei, turėjo būti nustatinėjamas tranzito procedūrų užbaigimo Lietuvoje (prekių pristatymo į paskirties muitinės įstaigą Lietuvoje) faktas. Vadovaujantis Muitinio tranzito atlikimo tvarkos 51 punktu, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2001 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo Nr. 496 „Dėl Bendrosios garantijos sutarties tarp Muitinės departamento ir Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA" Nr. L01 įgyvendinimo" 1.1 punktu, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 1999 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 159 „Dėl TIR knygelės naudojimo instrukcijos patvirtinimo" III skyriaus „TIR knygelės įforminimas muitinės įstaigose" 4.1-4.3 punktais, atliekant tranzito procedūrą su TIR knygele, tranzito procedūros kontrolei muitinėje buvo ir tebėra naudojama TIR knygelės žaliojo lapo atplėšiamoji dalis. Taigi, jei išvykimo muitinės įstaiga gauna iš paskirties muitinės įstaigos TIR knygelės žaliojo lapo atplėšiamąją dalį su muitinės pareigūno spaudu ir parašu, laikoma, kad tranzito procedūra su TIR knygele buvo pabaigta be pažeidimų ir tinkamai įforminta. Kadangi pirmos instancijos teismui buvo pateikti įrodymai: ginčo TIR knygelių šaknelių, tinkamai įformintų paskirties muitinės įstaigose (atitinkamose Panevėžio teritorinės muitinės kelio postuose), kopijos su vertimu į lietuvių kalbą (I t., b.l. 35-42), Muitinės informacinių sistemų centro išrašas iš Muitinės informacinės sistemos (I t., b.l. 71-72), kuriame nurodyta, kad TIR procedūros su ginčo TIR knygelėmis buvo tinkamai užbaigtos, įformintos ir prekės, kurios buvo gabenamos su minėtomis TIR knygelėmis, buvo pristatytos į paskirties muitinės įstaigą Lietuvoje bei išvežtos už Lietuvos Respublikos muitų teritorijos ribų, Lietuvos muitines pareigūnų parašais ir spaudais pažymėti patvirtinimai-suderinimai³ (angį. reconcilation form), kurie buvo pateikti Tarptautinei kelių transporto sąjungai (IRU) ir asociacijai „LINAVA" (I t., b.l. 49-54), TIR knygelės XH 39 295 146 geltonojo lapo nuorašas (I t., b.l. 107-108), išrašas iš SAFETIR duomenų bazės (I t., b.l. 109-111), patvirtinantis, kad TIR procedūra su TIR knygele XH 39 295 146 buvo tinkamai užbaigta ir įforminta Latvijoje, vežėjo paaiškinimas (I t., b.l. 112-114) dėl TIR knygelės XE 39 295 145, todėl darytina išvada, kad prekės, gabentos per Lietuvą su TIR knygele XE 39 295 145 buvo išvežtos iš Lietuvos ir tinkamai pristatytos į galutinį kelionės tašką ir paskirties muitinės įstaigą Latvijoje, nes SAFETIR duomenys rodo, kad procedūra su TIR knygele XH 39 295 146, t.y. su ta TIR knygele su kuria buvo gabenamos tos pačios prekės, kurios Lietuvoje buvo gabenamos su TIR knygele XE 39 295 145, buvo tinkamai užbaigta ir įforminta Latvijoje. Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, pareiškėjas daro išvadą, kad TIR knygelės turėtojas R. J. tinkamai įvykdė visus savo įsipareigojimus Lietuvos muitinei, nepažeidė nė vieno Lietuvos Respublikos teisės akto, reguliuojančio muitinės procedūrų vykdymą, todėl pirmos instancijos teismo išvada, kad TIR procedūros vykdytojas neįvykdė savo įsipareigojimų Lietuvos muitinei yra nepagrįsta.

Dėl įrodymų, galinčių pagrįsti procedūros vykdytojo įsipareigojimų muitinei nevykdymą pareiškėjas nurodo, kad pirmos instancijos teismas savo išvadą dėl tranzito procedūros vykdytojo įsipareigojimų muitinei pažeidimo nepagrįstai ir neteisėtai grindė nesusijusiais su įrodinėjimu dalyku įrodymais - Latvijos muitinės 2003 m. lapkričio 25 d. ir 2003 m. gruodžio 2 d. raštais, kurie negali patvirtinti tinkamą tranzito procedūros užbaigimą Lietuvoje, t.y. prekių pristatymą į paskirties muitinės įstaigą Lietuvoje, nes Latvijos muitinė nėra kompetentinga pateikti duomenis apie prekių pristatymą į paskirties muilinės įstaigą Lietuvoje. Pagal Muitinės kodekso 90 ir 94 straipsnius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teisino praktiką, nustatinėjant, ar tranzito procedūros vykdytojas įvykdė savo įsipareigojimus Lietuvos muitinei, turi būti nustatinėjamas ir įrodinėjamas ne prekių išvežimo iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, bet jų pristatymo į paskirties muitinės įstaigą Lietuvoje faktas. Taigi, Latvijos muitinės raštai, kuriuose nėra jokių duomenų, paneigiančių faktą, jog prekes, gabentos su ginčo TIR knygelėmis, buvo pristatytos į paskirties muitinės įstaigą Lietuvoje, nagrinėjamu atveju negalėjo būti laikomi įrodymais, patvirtinančiais tranzito procedūros vykdytojo įsipareigojimų Lietuvos muitinei neįvykdymą. Šiuo atveju Latvijos muitinės raštai yra nesusiję su nagrinėjamo ginčo esme, t.y. klausimu ar vežėjas tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus Lietuvos muitinei, ir todėl yra neleistini įrodymai šioje byloje. Pažymi, kad asociacijos skundo 1-oje dalyje nurodomi įrodymai būtent ir įrodo, kad prekės nustatyta tvarka buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai Lietuvoje, t.y. tranzito procedūros vykdytojas tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus Lietuvos muitinei, tračiau šių įrodymų Vilniaus apygardos administracinis teismas visiškai nevertino bei jų netyrė. Todėl pareiškėjas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas iš esmės netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, reguliuojančias tranzito procedūros vykdytojo įsipareigojimų muitinei įvykdymą ir pabaigą, netinkamai nustatė ir atskleidė nagrinėtos administracinės bylos esmę, netinkamai apibrėžė įrodinėjimo dalyką ir paskirstė įrodinėjimo naštą šioje byloje, todėl tyrė bei vertino su ginčo esme nesusijusias aplinkybes, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje turėjo būti arba buvo nustatinėjami ginčo prekių pristatymo į paskirties muitinės įstaigą, jų išvežimo iš Lietuvos muitų teritorijos faktai, kurie tebėra tiriami ikiteisminiame tyrime Nr. 04-1-503-03, kurį atlieka Muitinės kriminalinės tarnybos Panevėžio skyrius. Todėl, pareiškėjo nuomone, pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes bei pareiškėjo pirmos instancijos teismui pateiktą 2006 m. sausio 9 d. prašymą, privalėjo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki tol kol bus atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-1-503-03 ir išnagrinėta ši baudžiamoji byla (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio l dalies 3 punktas), nes baudžiamojoje byloje nustatyti faktai ir aplinkybės galėtų turėtų prejudicinės reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai. Nesustabdydamas administracinės bylos Vilniaus apygardos administracinis teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio l dalies 3 punkte nustatytą pareigą ir sudarė galimybę, kad ateityje atsiras du priešingi teismo sprendimai. Be to, nesustabdydamas nagrinėjamos bylos pirmos instancijos teismas pažeidė ir pareiškėjo teises į efektyvią gynybą, nes dėl ikiteisminio tyrimo duomenų slaptumo, pareiškėjas šiuo metu negali gauti ir pateikti ikiteisminiame tyrime surinktų įrodymų, kurie galimai gali dar įtikimiau patvirtinti jo teiginius ir dar svariau paneigti Latvijos muitinės 2003 m. lapkričio 25 d. ir 2003 m. gruodžio 2 d. raštuose nurodomas aplinkybes.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas Muitinės departamentas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė taip pat prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, tačiau kitais motyvais.

Administracinis ginčas kilęs dėl Muitinės departamento sprendimo, kuriuo teritorinei muitinei pavesta atlikti pakartotinį prekių muitinės vertės patikrinimą ir priimti naują sprendimą.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Nagrinėjamu atveju ši taisyklė reiškia tai, kad pareiškėjas turi teisę ginčyti tą muitinės aktą, kuris sukelia jam teisines pasekmes, t.y. nustato pareigą mokėti TIR procedūros vykdytojo nesumokėtus muitus ir mokesčius; iš kitos pusės, pareiškėjas, siekdamas apginti savo tikrai ar tariamai pažeistą teisę, turi nuginčyti muitinės aktus, kuriais šis pažeidimas padarytas, t.y. nustatyta minėta pareiga. Teisinė prievolė/pareiga mokėti muitų ir importo mokesčius garantinei asociacijai atsiranda nuo to momento, kai muitinė jai pateikia atitinkamą reikalavimą/pretenziją, galiojančiuose teisės aktuose nėra nuostatų, kurios garanto prievolės muitinei atsiradimą sietų su muitinės sprendimo dėl skolos įregistravimo muitinės procedūros vykdytojui priėmimu. Iki reikalavimo/pretenzijos pateikimo garantinė asociacija yra informuojama apie TIR procedūros pažeidimą, tačiau toks muitinės pranešimas nesukuria garantinei asociacijai pareigos mokėti mokesčius, kadangi faktinė ir teisinė situacija dar lieka neapibrėžta ir nevienareikšmė: skola muitinei gali būti iš viso neįregistruota, jeigu bus įrodyta, kad TIR procedūros pažeidimo nebuvo ir prievolė mokėti muitus importo/eksporto mokesčius neatsiras nei muitinės procedūros vykdytojui, nei garantinei asociacijai; skolą muitinei gali sumokėti pats muitinės procedūros vykdytojas, šiuo atveju garantinei asociacijai taip pat nekils prievolė mokėti muitus ir mokesčius. Tik tuo atveju ir nuo to momento, kai muitinė pateikia garantinei asociacijai reikalavimą/pretenziją mokėti muitus ir mokesčius, garantinė asociacija privalo šį reikalavimą vykdyti teisės aktų bei sutarties nustatyta tvarka ir terminais, o jai šios prievolės neįvykdžius ar įvykdžius netinkamai, muitinė įgyja teisę išieškoti skolą įstatymo nustatyta tvarka prieš garantinės asociacijos valią. Konstatavimas, kad muitinės sprendimas įregistruoti skolą muitinės procedūros vykdytojui nesukuria garantinei asociacijai prievolės mokėti muitus ir mokesčius, tuo pačiu reiškia, kad garantinė asociacija neturi teisės ginčyti muitinės sprendimo dėl skolos įregistravimo TIR procedūros vykdytojui teismine tvarka ir neprivalo jo ginčyti, siekdama paneigti savo prievolės mokėti muitus ir mokesčius buvimą. Tokios praktikos laikomasi administraciniuose teismuose (Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr.A14–1479-05, nutartis administracinėje byloje Nr. A7-1698-05).

Ginčijamu sprendimu Muitinės departamentas, iš dalies tenkindamas skundą, panaikino Kauno teritorinės muitinės mokestines pretenzijas (Nr. 10000007575, 10000007578 ir 10000007585) asociacijai „Linava“, o būtent aktus, sukeliančius teisines pasekmes pareiškėjui. Kita ginčijamo sprendimo dalis, kuria teritorinei muitinei pavesta atlikti pakartotinį prekių muitinės vertės patikrinimą ir priimti naują sprendimą, pareiškėjo teisių ir pareigų šiuo momentu neįtakoja, todėl pareiškėjas neturi reikalavimo teisės jos ginčyti. Taigi, pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmestas.

Tuo tarpu teismas be pagrindo vertino nagrinėjamojoje byloje iškeltą klausimą dėl muitinio tranzito procedūros pabaigimo ir padarė nepagrįstas išvadas.

LR muitinės kodekso 188 str. reglamentuoja importo skolos muitinei atsiradimą neįvykdžius prekių laikinojo saugojimo arba muitinės procedūros taikymo įsipareigojimų. Atsakovas teigia, kad nagrinėjamu atveju TIR procedūros vykdytojas neįvykdė savo įsipareigojimų, susijusių su TIR procedūra, t.y. neužbaigė muitinio tranzito procedūros, todėl Kauno teritorinė muitinė pagrįstai 2004-03-29 sprendimais Nr. 4KM18033, Nr. 4KM18034 ir Nr. 4KM18035 įregistravo skolą muitinei. Pirmosios instancijos teismas tokias išvadas patvirtino.

Pagal LR muitinės kodekso 90 str. muitinio tranzito procedūra baigiama pateikus prekes, kurioms ši procedūra įforminta, kartu su atitinamais dokumentais paskirties muitinės įstaigai, o muitinė pripažįsta muitinio tranzito procedūrą įvykdyta, kai sugretinusi išvykimo muitinės įstaigos ir paskirties muitinės įstaigos turimus duomenis gali nustatyti, kad yra įvykdyti šios procedūros užbaigimo reikalavimai. Taigi, sprendžiant klausimą, ar muitinio tranzito procedūra buvo baigta, turi būti nustatinėjami tam reikšmingi duomenys , analizuojami ir vertinami procedūros atlikimą patvirtinantys veiksmai ir dokumentai.

Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad prekės nebuvo išvežtos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos ir TIR procedūros užbaigtos apgaulės būdu, atsižvelgė ir vertino tik Latvijos muitinės raštus, Nr.20.2/2000 (2003-11-25) ir Nr. 20.2/2033 (2003-12-02) (b.l. 125, 126a), kuriuose nurodyta, kad prekės, gabentos su TIR knygelėmis Nr. XB38866217, Nr. 8X392.87643, Nr. XE39295145, nebuvo įvežtos į Latvijos Respubliką. Tačiau vien tokiais įrodymais ši išvada negali būti pagrįsta. Neįmanomas šio klausimo sprendimas neišanalizavus teisės aktais sureguliuotos mutinio tranzito procedūros, jos pradžią bei pabaigą apsprendžiančių veiksnių ir juos patvirtinančių įrodymų bei šių įrodymų tinkamai neįvertinus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutari a:

Pareiškėjo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArtūras DrigotasBirutė Janavičiūtė