Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Eglei Stanevičienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, nukentėjusiojo L. K. atstovei pagal įstatymą Vaiko gerovės centro ,,Pastogė“ darbuotojai Ingai Bradūnienei, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei Svetlanai Čumačenko, kaltinamajai L. A., jos gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, pagrindinio išsilavinimo, dirbanti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, esanti vaiko priežiūros atostogose, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaune, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 163 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. A. laikotarpiu iki 2011 lapkričio mėn., tikslesnis laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, sistemingai psichiškai gniuždė savo mažametį sūnų L. K., gimusį (duomenys neskelbtini), nuolat keikdama jį įžeidžiamais žodžiais: „kiauras, asilas, durnius, debilas, dalbajobas“, o už prasižengimus bausdama fizinėmis bausmėmis, t.y. mušė ar kitaip smurtavo, dėl ko mažametis L. K. bėgo iš namų. Tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2011 m. lapkričio mėn., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, maistui skirtu metaliniu dubenėliu tyčia ne mažiau kaip du kartus sudavė savo mažamečiui sūnui L. K. į dešinę ranką, tuo sukeldama mažamečiui fizinį skausmą bei padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu fiziškai bei psichiškai gniuždydama savo mažametį sūnų L. K., piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis.

Kaltinamoji L. A. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad sūnaus L. susilaukė būdama 20 metų, su vaiko tėvu išsituokė, kai sūnui buvo 1,5 metų. Laurynas nuo mažens augo pas močiutę, t.y. pas jos mamą. Mirus mamai, nuo 2008 metų vaikas auga jos šeimoje. Ji gyvena su V. M., turi dar vieną sūnų ir dukrą. Pripažįsta nemokėjus auklėti aštuonmečio sūnaus, barė jį, vadino kaltinime nurodytais žodžiais, kai šis neparuošdavo pamokų, negrįždavo laiku, mušdavo, kai pabėgdavo iš namų, mušė diržu už tai, kad pamatė rūkantį. Vaiką gniuždė ir naudojo fizinį smurtą, nes nesugebėjo su juo susitvarkyti. Metaliniu dubenėliu sūnui netrenkė, jis pats bėgdamas atsitrenkė į jos nešamą metalinį dubenėlį. Vaikų gerovės centre ,,Pastogė“ vaikas atsidūrė po to, kai ketvirtą kartą pabėgo iš namų ir jį ten nuvežė jo teta D. J.. Vaikas ten gyvena nuo 2011 metų rudens, jį aplanko, be to, ir pats sūnus turi galimybę lankytis namuose, šiuo metu jų santykiai geri.

Liudytoja D. J. parodė, kad yra L. K. teta, jo tėvo sesuo. L. A. yra sakiusi, kad L. bėga iš namų. 2011 metų lapkričio mėnesį L. vėl pabėgo iš namų, parsivedus vaiką pas save, jis paaiškino, kad mama puodo dangčiu prakirto ranką, rodė įbrėžimą plaštakos paviršiuje, sakė, kad mama ir jos sugyventinis jį skriaudžia, liepia prižiūrėti sesę. Pabėgęs iš namų, jis būdavo lindynėse. Vaikas pats pasiprašė nuvežamas į Vaikų gerovės centrą ,,Pastogė“.

Liudytojas V. M. parodė, kad yra L. A. sugyventinis, su ja turi du vaikus, kartu gyvena nuo 2006 metų. Pradėjus gyventi su L. A., L. jį priėmė normaliai, vadina tėčiu. Problemos tarp L. ir mamos atsirado prieš 1,5 metų. Vaikas susidėjo su netinkama draugų kompanija kieme, valkatavo, vogė. Namie jam buvo skiriama tik viena bausmė – stovėti kampe. Kai L. mamą išvesdavo iš kantrybės, ji jį pavadindavo durniumi. Jam išvykus dirbti į užsienį, paskmabinusi L. A. sakė, kad L. bėga iš namų. Kaip jis buvo sužalotas metaliniu dubenėliu, nematė, nes buvo kitame kambaryje, tik girdėjo, kad L. verkė, matė nubrozdinimą plaštakoje.

Liudytoja L. I., Dainavos policijos komisariato nepilnamečių reikalų specialistė, parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausė mažametį L. K.. Apklausos metu vaikas pats labiau pasakojo, nei atsakinėjo į klausimus. Šio vaiko šeimą žinojo iš anksčiau, nes vaikas bėgdavo iš namų. Berniuką apklausė Vaiko gerovės centro ,,Pastogė‘ patalpose, pabėgimo iš namų priežastį L. nurodė sužalojimą dubenėliu. Matė įdrėskimą ant vaiko rankos.

Nukentėjusiojo L. K. atstovė pagal įstatymą Vaiko gerovės centro ,,Pastogė“ darbuotoja Inga Bradūnienė parodė, kad vaiką į jų centrą atvežė D. J., nes jis pabėgo iš namų. Pamačiusi šašą ant rankos, nubrozdinimus ant kojų ir senas mėlynes, vaiką jį nuvežė pas teismo medicinos ekspertus.

Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr.G3114/11(02) L. K. konstatuoti odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, padaryti kietais buklais daiktais, dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje 5-12 parų iki apžiūros, galimai tiriamojo nurodytomis aplinkybėmis. Suažlojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 32).

Valstybinės Teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akte Nr.lO3MS-43/2O12 nurodyta, kad L. K., atsižvelgiant į jo amžių ir turimas žinias, byloje nagrinėjamų įvykių metu galėjo ir šiuo metu gali suprasti su juo atliktų veiksmų esmę, tačiau negalėjo šiems veiksmams priešintis (įtariamoji yra tiriamojo mama, jam reikšmingas asmuo, nuo kurio jis yra priklausomas). L. K., atsižvelgiant į jo protinio išsivystymo lygį bei pažintinės veiklos ypatumus, galėjo ir gali teisingai suprasti tam tikras konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio vietą ir laiką, įvykio dalyvius, jų veiksmus) ir duoti apie tai parodymus. L. K. parodymai realistiški, atitinkantys jo žodyną, gyvenimišką patirtį. L. K. emocinė būsena ekspertizės metu atspindi esamą situaciją: jis jaučiasi ramesnis, kalba apie tai, jog bendrauja su įtariamąja, nori grįžti namo. Nors L. K. ekspertizės metu yra atviras, atsako į jam pateikiamus klausimus, tačiau pripažįsta, jog jam nėra malonu šnekėti apie byloje nagrinėjamus įvykius. Atsižvelgiant į minėtą jo emocinę būseną, toliau apklausti L. K. bei jam dalyvauti teismo posėdžiuose nerekomenduojama. Be to jis yra davęs aiškius, realistiškus parodymus. L. K. parodymai realistiški, atitinkantys jo žodyną, gyvenimišką patirtį bei jo emocinę būseną. Šios ekspertizės metu L. K. emocinė būsena labiau atspindi dabartinę situaciją: jis jaučiasi ramesnis, mama jį aplanko, jis kalba apie tai, jog bendrauja su mama, nori grįžti namo. Negauta objektyvių duomenų apie kitų asmenų daromą poveikį jo duodamiems parodymams. L. K. šiuo metu konstatuojamas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas, kurio atsiradimui didžiausią reikšmę turi vaiko artimiausia aplinka. Iš bylos medžiagos matyti, kad stebimas L. K. nuolatinis pakitęs elgesys, emocijų sunkumai; galima manyti, kad šių sutrikimų atsiradimas yra sutrikusios jo adaptacijos bei sutrikusio jo ir jo artimų žmonių tarpusavio ryšio pasekmė (taip pat jo ir jo mamos; iš tiriamojo žodžių, iki 7 metų jį augino močiutė). Šiuo metu dar stebimas jautrus tiriamojo emocinis reagavimas į byloje nagrinėjamą įvykį. Minėtas įvykis, apsunkinti tiriamojo ir jo mamos tarpusavio santykiai skatina, gilina tiriamojo elgesio ir emocijų sutrikimus (b.1.27-30).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad L. A. piktnaudžiavo motinos teisėmis fiziškai ir psichiškai gniuždydama mažametį sūnų L.: vadino jį žodžiais ,,kiauras, asilas, durnius, debilas, dalbajobas“, už prasižengimus baudė fizinėmis bausmėmis, jį mušė, metaliniu dubenėliu ne mažiau kaip du kartus trenkė per dešinę ranką, sukeldama jam fizinį skausmą ir padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl ko mažametis sūnus bėgo iš namų. Kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, neneigė mušusi sūnų, vadinusi jį žodžiais ,,kiauras, asilas, durnius, debilas, dalbajobas“, nes nesugebėjo su juo sustvarkyti, kai šis neparuošdavo pamokų, laiku negrįždavo, rūkė, bėgdavo iš namų. Teisme kaltinamoji nurodė, jog metaliniu dubenėliu sūnui netrenkė, jis pats atsitrenkė į jos nešamą dubenėlį. Teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad apklausti ir dalyvauti teismo posėdžiuose L. K. nerekomenduojama, akte nurodyta, kad vaiko parodymai yra realistiški, atitinkantys jo žodyną, gyvenimišką patirtį bei jo emocinę būseną (b.l. 27-30), todėl siekiant patikrinti byloje esančius įrodymus, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti L. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (LR BPK 276 str. 4 d.). Nukentėjusysis parodė, jog mama paprašė atnešti sesei dubenėlį, jam atnešus ne tą, mama tuo dubenėliu kirto jam per dešinę ranką, jis pajuto skausmą, verkė, bėgo kraujas. Jam niekas nepadėjo, jis pats susirado pleistrą, užsiklijavo žaizdą. Po šio įvykio jis pabėgo iš namų ir paprašė tetos nuvežti jį į Vaikų gerovės centrą ,,Pastogė“. Kaltinamosios parodymai, kad vaikas pats atsitrenkė į jos nešamą dubenėlį, prieštarauja ir teismo medicinos specialisto išvadai, kur nurodyta, jog odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, padaryti kietais buklais daiktais, dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Liudytojas V. M. posėdžio metu patvirtino, jog kaltinamoji sūnų vadindavo durniumi, patvirtino girdėjęs L. verkiant ir matė sužalojimą ant jo rankos. Liudytojos D. J. ir L. I. taip pat nurodė mačiusios nubrozdinimą ant vaiko rankos.

Kaltinamoji psichiškai ir fiziškai gniuždydama savo mažametį sūnų, piktnaudžiavo motinos teisėmis, tokie jos veiksmai kvalifikuojami kaip nusikalstama veika, numatyta LR BK 163 straipsnyje.

Pagal LR BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būto paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Esant R. M. prašymui perduoti L. A. jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamoji padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, nusikalstamą veiką ji padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Be to, kaltinamoji padarė išvadas dėl netinkamo elgesiu su savo vaiku, stengiasi palaikyti gerus santykius su sūnumi, lanko jį Vaiko gerovės centre ,,Pastogė“, augina dar du mažamečius vaikus, tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotoja R. M. gerai pažįsta L. A. šeimą nuo 2006 metų, nes yra kaltinamosios sugyventinio sesuo, dažnai su ja bendrauja, lankosi jų namuose, gyvena tame pačiame mieste. R. M. neteista, administracine tvarka nebausta, dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadybininkų asistente, teigiamai charakterizuojama darbdavio. R. M. nurodė savo elgesiu galėsianti daryti teigiamą įtaką L. A., ypač jos elgesiui su vaikais.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms LR BK 40 str. 1-3 d., teismas sprendžia, kad L. A. gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui nustačius, kad kaltinamoji smurtavo savo mažamečio sūnaus atžvilgiu, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (LR BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. A., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 163 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (LR BK 40 str.) ir baudžiamąją bylą nutraukti.

L. A. perduoti laiduotojos R. M. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą

Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., L. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.