Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2011-04-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-29-783/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Data
2011-04-07
Bylos Nr.
1-29-783/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Skaraitis
Nukentėjusysis
M. M. B.
Kaltinamasis
E. Z.
Advokatai
Žygimantas Rutkauskas
2011 m. balandžio 7 d.Kupiškis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,

sekretoriaujant Redai Stonikienei, dalyvaujant:prokurorei Aušrai Vingilei,nukentėjusiajai M. M. B.,nukentėjusiosios M. M. B. atstovui Jonui Milčiui,kaltinamojo gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) fakultete II nuolatinių studijų kurso studentas, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas.

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. Z. 2010 m. rugsėjo 5 d. apie 14.30 min. Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) kaime, M. M. B. gyvenamojo namo kieme, tyčia kumščiu trenkė nukentėjusiajai M. M. B. į krūtinę, kuriai po smūgio nukritus ant žemės buvo sumušta galva, lūžo dešinio žastikaulio gumburas, tuo M. M. B. E. Z. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis E. Z. kaltu neprisipažino bei parodė, jog tada buvo savaitgalis, kartu su tėvu, motina ir S. Ž. tvėrė tvorą S. Ž. motinos sodyboje, kai priėjusi M. M. B. pradėjo ant jų šaukti dėl tvoros statymo. S. Ž. su M. M. B. pasikalbėjo, ir S. Ž. jų paprašė atitverti tvorą. Matė, kaip eidama M. M. B. suklupo, prie jos priėjusios jo mama su S. Ž. ją už rankų pakėlė. Girdėjo, kaip viena moteris pradėjo šaukti, kad mušama močiutė. Neigia M. M. B. sudavęs smūgį kumščiu. Po kelių dienų su S. Ž. nuėjo pas M. M. B. pasikalbėti, dėl ko ši jį apkalba. Mano, kad nukentėjusioji nori pasipelnyti.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis neigia savo kaltę, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta šiais teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji M. M. B. parodė, jog 2010-09-05 nuėjusi savo sodyboje už tvarto pamatė E. Z. tėvą tveriantį tvorą, šalia buvo E. Z. motina, pats E. Z. bei S. Ž.. Ji paklausiusi, dėl ko jie tveria tvorą, pasikalbėjo su S. Ž., ir ši paprašė E. Z. tėvo tvoros nebetverti. Šis pasipiktino, pasipiktino ir E. Z. motina, pasakiusi, kad reikia skambinti į apylinkę. Bešnekant tarpusavyje E. Z. priėjo prie jos ir trenkė į krūtinę. Ji nuo smūgio krito, krisdama užsigavo petį, galvą ir nugarą. Po to, kai nukrito, prie jos priėjo E. Z. motina ir paėmusi pakėlė. Moteris klausė, ar jai nieko neskauda. Pasakius, kad skauda, ši pažadėjo atvežti vaistų. Girdėjo, kaip po E. Z. smūgio netoliese buvusi N. G. pradėjo gėdinti, jog muša seną žmogų. Po valandos į namus atėjusi N. K. apžiūrėjo petį, matėsi, kad jis ištinęs. Atvažiavusi jos dukra nuvežė į Kupiškio ligoninės priimamąjį, kur kilo konfliktas tarp jos ir E. Z. tėvo, kuris, kiek suprato, yra tos įstaigos vairuotojas. Kad sumušė E. Z. tėvas, ligoninėje nesakė, tačiau neneigia, kad kalbėjo apie tai, kad jis yra susijęs su šiuo įvykiu. Po įvykio, praėjus gal dviem savaitėm, pas ją į namus buvo atėjęs E. Z. su S. Ž., E. Z. jos atsiprašė dėl smūgio. Ji klausė, dėl ko šis jai sudavė, E. Z. paaiškino, kad jam „užbangavo“. Ji pasiūlė E. Z. ir S. Ž. ateiti su tėvais, pakalbės tarpusavyje, atlygins už vaistus ir susitaikys, tačiau S. Ž. pasakė, kad jos motina neis, ir tuo viskas užsibaigė. Daugiau nei E. Z. su S. Ž., nei jų tėvai pas ją nesilankė.

Liudytoja N. K. parodė, jog 2010 m. rugsėjo 5 d., sekmadienį, su seserimi N. G. eidamos prie tvenkinio matė prie M. M. B. ir Ž. sklypo stovinčius E. Z., jo tėvus, S. Ž. ir M. M. B., kažką garsiai aptarinėjančius. Grįžusios nuo tvenkinio ir būdamos už savo ūkinio pastato išgirdo pakeltų balsų garsą. Atsisukusios pamatė stovinčius tuos pačius E. Z., jo tėvus, S. Ž. ir M. M. B., pamatė, kaip priėjęs E. Z. kumščiu smogė M. M. B. į krūtinę, po ko ši parkrito. Ji tada su seserimi pradėjo šaukti, kam šie muša seną žmogų, matė, kaip E. Z. motina pakėlė M. M. B., nuvalė ją. Atstumas tarp jų ir bekonfliktuojančių asmenų buvo nedidelis, nes jų sklypas ribojasi su Ž. sklypu. Su seserimi N. G. kažkur už pusvalandžio aplankė M. M. B., ši skundėsi, jog skauda ranką, buvo išsigandusi. Ji davė M. M. B. telefonu pakalbėti su dukra. Kategoriškai teigia, jog matė, kaip E. Z. smogė M. M. B. trenkė į krūtinę, po ko ši nukrito ant nugaros.

Liudytoja N. G. parodė, jog 2010 m. rugsėjo 5 d. eidamos su seserimi N. K. prie tveninio matė, kaip E. Z. tėvas tveria tvorą Ž. žemės sklype, sesuo jai sakė, kad Ž. nori užtverti M. B. priėjimą į rūsį. Grįžusios nuo tvenkinio matė tuos pačius žmones besiginčijančius. Po kurio laiko namuose su seserimi nuėjo į daržą pažiūrėti braškių už ūkinio pastato, išgirdusios pakelto tono balsus atsisuko į tą pusę, kur prieš tai matė stovinčius E. Z., jo tėvus, S. Ž., M. M. B., ir pamatė, kaip E. Z. trenkia M. M. B. į krūtinę, ir ši nukrito ant nugaros. Ji pradėjo šaukti, kam muša seną žmogų. Matė, kaip M. M. B. pakėlė E. Z. motina, nuvalė. Po kurio laiko buvo nuėjusios sus seserimi pas M. M. B. į namus, ši skundėsi, kad skauda ranką, veidas buvo pabalęs. Kategoriškai teigia, jog matė, kaip E. Z. kumščiu smogė M. M. B..

Liudytoja S. G. parodė, jog 2010 m. rugsėjo 5 d. jai paskambino N. K. ir pasakė, kad Ž. gauja muša jos motiną. Skambino ir mamai, ši prašė atvažiuoti. Nuvažiavusi pas mamą matė, kad motinos petys patinęs, ji pati sakė, kad jai sudavė S. Ž. draugas.

Liudytoja S. Ž. parodė, jog jų šeima konfliktuoja su M. M. B. dėl to, kad M. M. B. eina per jų sklypą į savo rūsį. Yra tvėrę ir tvorą, tačiau M. M. B. ją nuardydavo. 2010 m. rugsėjo 5 d. vėl nutarė tvorą užtverti. Su atėjusiąja M. M. B. kalbėjo gražiai, niekas jai nesudavė. Pati M. M. B. parkrito. Ji dar su savo draugo E. Z. motina Z. Z. padėjo M. M. B. atsikelti. M. M. B. niekuo nesiskundė, nesakė, kad ką nors skaudėtų. Po to, kai M. M. B. atsisėdo, girdėjo šaukiančias ir gėdijančias N. K. ir N. G., dėl ko jos šaukė, nežino. Mano, kad tiek M. M. B., tiek N. G., tiek N. K. juos apkalba, nes su M. M. B. konfliktuoja dėl tvoros, o N. G. ir N. K. yra P. P. dukros, o P. P. palaiko artimus santykius su M. M. B.. Kategoriškai neigia, jog E. Z. sudavė M. M. B..

Liudytoja Z. Z. parodė, jog 2010 m. rugsėjo 5 d. buvo pas Ž., savo sūnaus draugės tėvus kaime, paprašė jų užtverti tvorą nuo M. M. B. kiemo. Sakė, kad tą tvora nuolat nuardoma. Nuėjo prie tvoros, ten buvo sūnus, S. Ž.. Atėjusi M. M. B. ją, liudytoją, iškeikė, pradėjo šnekėti dėl tvoros. Bekalbant matė, kaip M. M. B. vienu metu atsisėdo. Nei jos sūnus, nei kas kitas M. M. B. nesudavė, ji pati atsisėdo. Ji ir S. Ž. pakėlė M. B. B., ši dar sakė, kad jai skauda nugarą. Bekeliant girdėjo šaukiančią moterį, kai vėliau sužinojo – N. G., ši gėdino, kam muša seną žmogų. Kategoriškai neigia, kad M. M. B. būtų kas mušęs, ji pati atsisėdo, užkliuvusi už duobelės.

Liudytojas E. Z. parodė, jog 2010 m. rugsėjo 5 d., paprašytas tvėrė tvorą sūnaus draugės tėvų sodyboje, kai prie jų priėjo M. M. B., pradėjo kalbėtis su S. Ž. dėl tvoros. Po pokalbio S. Ž. pasakė vėl atitverti tvorą. Matė, kaip M. M. B. eidama atgal užkliuvo ir parkrito ant nugaros. Tuo metu jo sūnus buvo toliau ir M. M. B. nesudavė. Po parkritimo M. M. B. pakėlė jo žmona su S. Ž.. Kai parkrito M. M. B., girdėjo šaukiančias seseris. Kodėl M. M. B. apkalba, nežino, galbūt dėl konflikto. Tą dieną dar buvo ligoninėje susitikęs M. M. B. ir jos dukrą, M. M. B. jį apkaltino, kad tai jis sudavė jai. Kategoriškai teigia, kad jo sūnus M. M. B. nesudavė.

Liudytoja P. V. parodė, jog M. M. B. konfliktuoja su V. Ž., girdėjo apie konfliktą 2010 m. rugsėjo pradžioje, kurio metu M. M. B. neva buvo sužalota, tačiau kažkur po dviejų savaičių matė M. M. B. perkeliančią telyčią, todėl mano, kad M. M. B. nebuvo sužalota.

Liudytoja N. S. parodė, jog ji dirba Kupiškio ligoninės slaugytojos padėjėju, ir dirbo tą dieną, kai į ligoninę atvažiavo M. M. B.. Ji sakė, kad jai skauda ranką, nugarą. Atėjus į priimamąjį vairuotojui E. Z., močiutė pradėjo sakyti, kad „šitas šitas sumušė, tegul dabar veža į ligoninę“, sakė, kad atrodo kaip kalinys. Kad M. M. B. būtų minėjusi kitus asmenis, ją sumušusius, ji negirdėjo.

Liudytoja R. P. parodė, jog ji dirba Kupiškio ligoninės priimamajame skyriuje, dirbo ir 2010 m. rugsėjo 5 d., kai į priimamąjį dėl medicininės pagalbos atvyko M. M. B., kartu su ja buvo ir jaunesnė moteris. M. M. B. sakė, kad griuvo, susimušė. Pamena, jog į priimamąjį įėjus ligoninės vairuotojui E. Z., M. M. B. pažiūrėjo į jį ir pasakė, kad „tas“. Paklausus, kas tas, M. M. B. pasakė „matau, kad dažnai atvažiuoja“. Jaunesnė moteris, buvusi kartu su M. M. B., pasakė „primušė, tai dabar vežti turės“. Dar minėjo, jog panašus į nusikaltėlį.

Iš tarnybinio pranešimo (b.l. 1) matyti, jog policijos pareigūnas patvirtino, kad 2010-09-05 buvo gautas telefoninis M. M. B. pranešimas apie tai, kad 2010-09-05 apie 14 val. Kupiškio r. (duomenys neskelbtini) k. konflikto metu ją pastūmė S. Ž. draugas. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 5-7) matyti, jog apžiūrėta vietovė šalia ūkinio pastato priestato, matyti, kad stovi du betoniniai stulpeliai, tarp jų pastatyti šiferio lapai, toliau - tinklinė tvora. Iš specialisto išvados (b.l. 8) matyti, jog apžiūrėjus M. M. B., susipažinus su medicinine dokumentacija, jai konstatuotas galvos sumušimas, dešinio žastikaulio gumburo lūžis; sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galėjo būti padaryti nukentėjusiosios nurodomomis aplinkybėmis ir laiku; dėl dešinio žastikaulio gumburo lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Iš nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokolo, fotonuotraukos (b.l. 12-14) matyti, jog M. M. B. parodė vietą, kur ji stovėjo, kai E. Z. sudavė smūgį į krūtinę. Iš akistatos protokolų (b.l. 33-34, 35-36, 37-38) matyti, jog akistatų metu su įtariamuoju E. Z. liudytojos N. G. ir N. K., nukentėjusioji M. M. B. patvirtino, kad E. Z. vieną kartą kumščiu sudavė M. M. B. į krūtinę. Iš dokumentų – asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės Nr. PR10/6341, 2010-09-05 išrašo iš medicininių dokumentų, M. M. B. asmens sveikatos istorijos 76 l. matyti, jog M. M. B. į VšĮ Kupiškio ligoninę atvyko 2010-09-05 ją apžiūrėjusiai budinčiai gydytojai B. V. nurodė, jog 2010-09-05 apie 14.30 val. buvo sumušta kaimynės dukters draugo, kuris kumščiu trenkė jai į krūtinę, po ko griūdama traumavo dešinį petį, 2010-09-25 19.23 val. buvo pristatyta į VšĮ Panevėžio ligoninę, kur skundėsi skausmais dešinio peties srityje, galvos skausmu, svaigimu.

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str. jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis E. Z. 2010 m. rugsėjo 5 d. apie 14.30 val. tyčia kumščiu trenkė į krūtinę nukentėjusiajai M. M. B., dėl ko ši krisdama sumušė galvą, jai lūžo dešinio žastikaulio gumburas, tai yra kaltinamasis E. Z. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajai sveikatą, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d., kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pripažįstama, kad E. Z. smurtas buvo tyčinis, nukreiptas tiesiogiai į nukentėjusiąją, ir nors jis gal nenorėjo tokių pasekmių, kai ši krisdama susidaužė galvą ir lūžo dešinio žastikaulio gumburas, vis gi Lietuvos baudžiamajame įstatyme nėra mišrios kaltės formos, ir teismų praktikoje pripažįstama, kad jeigu nukentėjusysis, be tiesioginių smūgio padarinių, patiria ir kitų sužalojimų (pavyzdžiui, krisdamas) ir dėl to yra sutrikdoma jo sveikata, kaltininko veika kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas. Teismas, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, atmeta kaltinamojo E. Z., liudytojų S. Ž., E. Z. ir Z. Z. parodymus, jog E. Z. nesudavė nukentėjusiajai smūgio į krūtinę, kadangi šie parodymai paneigti nukentėjusiosios M. M. B., liudytojų N. G., N. K. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada. Teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo abejoti liudytojų N. G. ir N. K. parodymais, jog jos betarpiškai matė smūgį M. M. B. į krūtinę, šios liudytojos asmeniškai nepažįsta E. Z. ir nenustatyta priežasčių, dėl kurių jos turėtų kaltinamąjį apkalbėti. Tuo labiau, jog tie patys liudytojai S. Ž., Z. Z., E. Z. patvirtino, kad po to, kai M. M. B. parkrito, liudytojo N. G. ir N. K. pradėjo šaukti, ar negėda mušti seną žmogų. Jeigu remtis šių liudytojų parodymais, kad E. Z. nesmurtavo prieš M. M. B., ši pati atsisėdo ant žemės, būtų nesuprantama ir logiškai nepaaiškinama liudytojų N. G. ir N. K. reakcija sugėdijant šiuos liudytojus dėl smurto prieš senyvą žmogų. Nebent reikėtų pripažinti, kad šios abi liudytojos (N. K. ir N. G.) turėjo nepaaiškinamą motyvą iš anksto apkalbėti E. Z. ir vėliau įtikinti M. M. B. melagingai liudyti, kad E. Z. smurtavo prieš ją. Teismo neįtikino ir liudytojos S. Ž. samprotavimai, kad N. G. su N. K. galėtų liudyti M. M. B. naudai, nes ši palaiko intymius santykius su P. P., kadangi tą aplinkybę kategoriškai atmetė pati nukentėjusioji, atsižvelgus į jos senyvą amžių, teismas neturi pagrindo netikėti ja. Be to, neįtikino kaltinamojo E. Z. paaiškinimai, kad jis po kurio laiko su S. Ž. ėjo aiškintis pas M. M. B., dėl ko ši apkalba, ir tiki nukentėjusiosios paaiškinimais, kad kaltinamasis buvo atėjęs atsiprašyti ir susitaikyti. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys ir į liudytojos Z. Z. poziciją bei jos parodymų vertinimą. Ji parodymus davė tik teisiamojo posėdžio metu, ikiteisminio tyrimo metu pasinaudojo teise, numatyta BPK 82 str. 2 d. bei atsisakė duoti paaiškinimus. Nors tokią teisę ji turi ir teismas negali jos vertinti įtariamojo ar kaltinamojo nenaudai, tačiau vėlesnėje stadijoje davus parodymus, tokie parodymai turi būti vertinami itin atsargiai. Taip pat teismas atmeta ir liudytojos P. V. parodymus, jog M. M. B., praėjus kelioms savaitėms po įvykio, dirbo ūkio darbus, kadangi šie parodymai neturi įtakos vertinant sužalojimą. BK 138 str. 1 d. yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris apima ir tokį asmens sužalojimą, dėl kurio nukentėjęs asmuo ilgai sirgo. Teismo ekspertas, surašęs specialisto išvadą, M. M. B. dėl dešinio žastikaulio gumburo lūžio nustatė nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Tai, kad M. M. B. 2010-09-05 buvo diagnozuotas dešinio žastikaulio gumburo lūžis, patvirtina asmens sveikatos istorija (a.s.i. 76-80), kas remiantis 2003 m. gegužės 23 d. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kad M. M. B. po to, kai nukrito, skaudėjo, patvirtino ne tik N. G. bei N. K., bet ir Z. Z., paliudijusi, jog M. M. B. keliama skundėsi skausmais nugaros srityje. Todėl remtis liudytojų parodymais, jog M. M. B. nebuvo sužalota, nėra pagrindo. Taip pat teismas atmeta kaltinamojo gynybos argumentus, kad pati nukentėjusioji nebuvo tikra, kas ją sužalojo, nes, kaip teigia gynyba, tą pačią dieną po įvykio gydymo įstaigoje pamačiusi kaltinamojo tėvą E. Z., nurodė, kaip asmenį, smurtavusį prieš ją. Priešingai, tos aplinkybės, kad M. M. B. E. Z. įvardino kaip asmenį, smurtavusį prieš ją, nepatvirtino liudytoja R. P., tą dieną budėjusi priėmimo skyriuje, paaiškinusi, jog M. M. B. tiesiogiai neįvardino E. Z. kaip asmens, ją sumušusio. Tuo labiau, jog M. M. B. sveikatos istorijos 76 l. yra rankraštinis įrašas, jog atvykusi į VšĮ Kupiškio ligoninę 2010-09-05 ją apžiūrėjusiai gydytojai B. V. M. M. B. pasakė, kad ją sužalojo kaimynės dukters draugas, tą pati informacija atspindėta ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (b.l. 1). Todėl teiginiai, kad nukentėjusioji ligoninėje apkaltino kaltinamojo tėvą padarius nusikalstamą veiką, yra paneigti. Kaltinamojo E. Z. teiginiai, kad nukentėjusioji apkalba norėdama pasipelnyti, niekuo nepagrįsti, tuo labiau, yra įrodyta, kad kaltinamasis prieš nukentėjusiąją smurtavo ne tik vienos nukentėjusiosios parodymais. Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus kaltinamojo gynėjo advokato Ž. R. teiginius, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai pažeidžiant BPK normų reikalavimus, jie negali būti įrodymais, kadangi akistatų metu buvo užduodami menami klausimai, tačiau dėl šio argumento yra pasisakęs ikiteisminio tyrimo teisėjas, iš dalies 2010-12-13 nutartimi tenkindamas tuo metu įtariamojo E. Z. skundą (b.l. 61-63), šio argumento nei kaltinamasis E. Z., nei jo advokatas neginčijo, todėl pakartotinai dėl jo pasisakyti nėra pagrindo. Taip pat negalima sutikti su kaltinamojo gynėjo teiginiais, kad tyrimas nėra išsamus, neišaiškintos visos aplinkybės. Teisiamojo posėdžio metu buvo apklausti visi liudytojai (S. Ž., Z. Z., E. Z., N. G., N. K.), matę įvykį ar netrukus po to bendravę su nukentėjusiąja (liudytojos N. S., R. P.), atlikti kiti veiksmai, leidę ištirti visas aplinkybes, turinčias reikšmės nusikalstamai veikai, prašymų papildyti įrodymus kaltinamojo gynėjas nepareiškė nei prieš pradedant įrodymų tyrimą teisme, nei prieš jį baigiant, todėl toks teiginys, kad tyrimas neišsamus, nesuprantamas. Teismui nekelia abejonių, kad liudytojos N. G. ir N. K. matė konfliktą ir kaltinamojo smūgį nukentėjusiajai, nes buvo šviesus paros metas, atstumai, kuriuos nurodė liudytojos (nuo 15 iki 30 m.), taip pat atstumas, kurį įvardino E. Z. (apie 100 m), yra pakankamas, kuriam esant specialių tyrimų nustatyti matomumo galimybei nereikia. Tai, kad E., E. ir Z. Z., S. Ž. liudytojas N. G. ir N. K. pamatė tik po to, kai šios pradėjo šaukti, paaiškinama tuo, kad tuo metu buvo konfliktas, ir nei vienas iš konfliktuojančių nesidairė ir nežiūrėjo aplinkui, mato kas ar nemato jų konfliktą, tuo labiau, jis ten truko ne akimirką (liudytojos N. G. ir N. K. parodė, kad per tą laiką jos buvo nuėjusios iki tvenkinio ir atgal, grįžusios ir tada nuėjusios už ūkinio pastato). Todėl pripažįstama, kad E. Z. atliko smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją, sukeldamas jai sužalojimą, tarp veiksmų ir sužalojimo yra priežastinis ryšys, ir jis privalo atsakyti už padarytą veiką.

Kaltinamojo E. Z. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam E. Z. bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (LR BK 11 str.), kuriuo pasikėsinta į kito asmens sveikatą, atsižvelgia į padarytos veikos intensyvumą, trukmę (suduotas vienas smūgis, į krūtinę), į tai, kad buvo smurtauta prieš senyvo amžiaus žmogų, kuris fiziškai yra silpnesnis, padarymo motyvus (dėl konfliktinės situacijos, susiklosčiusios tarp kaltinamojo partnerės šeimos ir kaimynės). Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: yra neteistas (b.l. 41), nebaustas administracine tvarka (neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 42)), mokymosi įstaigos charakterizuojamas teigiamai (b.l. 44), nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga jam skirti už šios nusikalstamos veikos padarymą laisvės apribojimo bausmę, dydį parenkant sankcijos ribose, nustatant tam tikrus įpareigojimus. Parenkant įpareigojimus atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis E. Z. nusikalto prieš senyvo amžiaus žmogų, nusikalstama veika - smurtinė.

Nukentėjusioji Marijona M. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 Lt turtinės ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 85-86). Nurodo, jog turtinę žalą sudaro pinigai, kuriuos ji išleido raminamiesiems vaistams, vitaminams, pagerintam maitinimui. Be to, dėl kaltinamojo veikos ji patyrė didelį dvasinį ir fizinį skausmą, gilius išgyvenimus, emocinę depresiją, nukentėjo nuo asmens, kuris jai tiktų į anūkus. Be to, patirti sužalojimai, išgyvenimai sukėlė didelių nepatogumų bendraujant su aplinkiniais, apribojo jos galimybes namuose dirbti ūkio darbus, fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą. Todėl neturtinę žalą vertina 10000 Lt. Įrodymų, patvirtinančių turtinę žalą, nepateikė, kadangi iš anksto tokiems gyvenimo pasikeitimams nesiruošė. Ieškinys tenkinamas iš dalies. Dėl turtinės žalos. Remiantis LR CK 6.245 str., 6.246 str., civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti žalą, o kita šalis privalo atlyginti padarytą žalą, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti. Nustačius, kad kaltinamasis E. Z. neteisėtais veiksmais padarė žalą nukentėjusiajai M. M. B., ši turi teisę reikalauti žalos atlyginimo (LR CK 6.247 str.). Nukentėjusioji nepateikė įrodymų dėl išlaidų, nurodo, jog ji išleido 300 Lt medikamentams, vitaminams, pagerintam maistui, tačiau nepateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus. Tačiau atsižvelgus į tai, jog nukentėjusioji patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, po sužalojimo savo (dukters) transportu vyko į Panevėžio m. esančią ligoninę, dėl sužalojimo sukeltų pasekmių vyko ir į Kupiškio m. pirminės asmens sveikatos priežiūros centrą (įrašai asmens sveikatos istorijoje), be to, pagal traumos pobūdį jai buvo apsunkintas galėjimas pačiai pasiruošti valgį, apsirūpinti juo, tą aplinkybę, kad dukra vežė ir maisto produktus, patvirtino ir teisme, nukentėjusiajai dėl traumos buvo reikalinga pagalba ir ūkyje, manoma, jog M. M. B. neišvengiamai patyrė tam tikrus ir turtinius nuostolius, dėl amžiaus bei sveikatos problemų galėjo vartoti ir raminamuosius vaistus, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, ieškinys tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo yra priteisiama 200 Lt turtinės žalos. Dėl neturtinės žalos. Remiantis LR CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, LR CK 6.250 str. 2 d. numato, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybė atėmimo. Teismo nustatyta, jog prieš nukentėjusiąją buvo padarytas nusikaltimas, sužalota nukentėjusiosios sveikata, ir ji turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos, padarytos M. M. B., dydį, atsižvelgia į tai, jog sužalojimas yra nesunkus, sukėlęs nepatogumus ūkiškai gyvenančiai nukentėjusiajai tiek savo ūkyje, prižiūrint gyvulius, namų ruošoje, taip pat į tai, jog sužalojimus ji patyrė iš už ją žymiai jaunesnio ir stipresnio asmens. Pripažįstama, kad ji patyrė emocinius išgyvenimus, tam tikrus fizinius nepatogumus, susijusius su trauma. Atsižvelgia ir į pačio nusikaltimo pobūdį (nesunkus nusikaltimas), pavojingumo laipsnį (suduotas vienas smūgis), į kaltinamojo kaltės formą (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nukentėjusioji sužalojimą, dėl kurio sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, patyrė nukritusi po smūgio), motyvus (konfliktas tarp jo partnerės šeimos ir nukentėjusiosios, nukentėjusioji konflikte nebuvo pasyvi pusė), atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę (yra jauno amžiaus, studentas, remiamas tėvų). Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į suformuotą teismų praktiką (baudžiamosiose bylose dėl nesunkių sveikatos sutrikdymų buvo priteisiama nuo 800 Lt iki 10000 Lt neturtinės žalos) teismas mano, jog 2000 Lt dydžio piniginė neturtinės žalos yra pakankama kompensacija M. M. B. už prieš ją padarytą nusikalstamą veiką. Didesnės kompensacijos priteisimas nebeatitiktų protingumo principų. Tuo labiau, jog nukentėjusiosios ieškinyje nurodomos aplinkybės dėl suprastėjusio bendravimo su aplinkiniais, emocinės depresijos yra deklaratyvios, šios aplinkybės teisiamojo posėdžio metu nebuvo įrodytos.

Dokumentai – asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelė Nr. PR10/6341, 2010-09-05 išrašas iš medicininių dokumentų, M. M. B. asmens sveikatos istorija, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinami VšĮ Kupiškio PASPC (BPK 94 str. 3 p.).

Vadovaujantis LR BPK 103 str. 6 p., 105 str., 106 str. 2 d., iš kaltinamojo E. Z. išieškoma valstybei 21 Lt proceso (pašto) išlaidų (2011-04-01 pažyma) bei 440 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje (b.l. 87, 88).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 str., teismas

nusprendžia:

E. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. bei paskirti laisvės apribojimą 8 mėn. (aštuoniems mėnesiams), įpareigojant neatlygintinai per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 75 (septyniasdešimt penkias) valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą E. Z., iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios M. M. B. ieškinį tenkinti iš dalies bei iš E. Z. M. M. B. naudai priteisti 200 Lt (du šimtus litų) turtinės žalos bei 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Dokumentus - asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelę Nr. PR10/6341, 2010-09-05 išrašą iš medicininių dokumentų, M. M. B. asmens sveikatos istoriją, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti VšĮ Kupiškio PASPC.

Išieškoti iš nuteistojo E. Z. valstybei 21 Lt (dvidešimt vieną litą) proceso (pašto) išlaidų bei 440 Lt (keturis šimtus keturiasdešimt litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (į valstybės biudžetą mokėti valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, a.s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas ,,Swedbank”, AB banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 (išlaidoms, susijusiosioms su procesinių dokumentų įteikimu), įmokos kodas 5630 (atstovavimo išlaidoms)).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėjas parašas Virginijus Skaraitis