- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-19
- Bylos Nr.
- eI-2863-535/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00972-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.), Ina Kirkutienė, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- K. Z.
- Atsakovas
- Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba
- Trečiasis asmuo
- AB Energijos skirstymo operatorius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Inos Kirkutienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Z. skundą atsakovei Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. Z. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) 2020-03-12 raštą Nr. R2-(VTGI)-1285 nutraukti skundo nagrinėjimą ir priimti sprendimą atidėti skundo nagrinėjimą iki kol valstybinė žemės tarnyba pateiks duomenis apie apsaugos zonos įregistravimą.
Pareiškėjas nurodo, kad atsakovė 2020-03-12 išnagrinėjo skundą dėl trečiojo asmens reikalavimų nugriauti (duomenys neskelbtini) statinį, kuris yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta ir kuriame jis yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Atsakovė priėmė sprendimą nutraukti skundo nagrinėjimą, motyvuodama įgaliojimų neturėjimu, kadangi apsaugos zona nėra įregistruota. Pareiškėjas pažymi, kad trečiasis asmuo siekia ginčyti (duomenys neskelbtini) statinį, kuris yra jo gyvenamoji vieta, o taip būtų pažeistos jo konvencinės, konstitucinės, tarptautinio piliečio ir politinių teisių pakto numatytos žmogaus teisės.
Pareiškėjo teigimu, Taryba nagrinėdama jo skundą pritaikė vėlesnį teisinį reglamentavimą, nei ginčo aplinkybių, padarinių atsiradimo metu galiojusius teisės aktus. Pareiškėjas mano, kad ginčo esmė yra susijusi su 2000-07-20 Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 39 straipsniu. Nesutinka su atsakovės teiginiu, kad ginčas susijęs su 2004-07-01 Elektros energetikos įstatymo Nr. IX-2307 50 straipsniu.
Atsiliepimas
Atsakovė Taryba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas Tarybai pateiktuose dokumentuose ir paaiškinimuose nurodė, kad statinys baigtas statyti 1994 metais, nors Tarybai minėtus duomenis patikrinus, buvo nustatyta, kad tiek Sklype esantis pastatas−gyvenamasis namas, tiek pastatas−garažas, kuris šiuo atveju ir yra Statinys, pastatytas po 0,4 kV elektros oro linija L-200 (tarp atramų Nr. 200/5 – 200/6), pagal Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis yra įregistruoti kaip nebaigti statyti pastatai. Taip pat įvertinus Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis buvo nustatyta, kad sklype nėra įregistruotų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų – elektros tinklų apsaugos zonų.
Statinys pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra įregistruotas kaip nebaigtas statyti pastatas, o sklype nėra įregistruotų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų – elektros tinklų apsaugos zonų, taip pat įvertinus Tarybos kompetenciją elektros energetikos sektoriuje, nagrinėjamu atveju Taryba nėra įgaliota įvertinti ir (ar) konstatuoti ar skundžiamos įmonės pareiškėjo atžvilgiu keliami reikalavimai susiję su sklype esančio statinio projektiniais sprendimais ir sklypui taikytinomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, yra teisėti ir pagrįsti, todėl Taryba vadovaudamasi Vartotojų skundų taisyklių 48.1 papunkčiu, kuriame nurodyta, kad Taryba nutraukia skundo nagrinėjimą, jeigu neturi įgaliojimų priimti sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo nutraukė pareiškėjo skundo Tarybai nagrinėjimą. Taip pat atitinkamai įvertinusi aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, ir atsižvelgusi į tai, kad Statybos įstatymo 39 straipsnio 1 dalis numato, kad nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis statinys ir daiktinės teisės į jį, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį nesudėtingasis statinys ir daiktinės teisės į jį ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo pradžios turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) išduotos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių pagrindu, persiuntė Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai skundo Tarybai nagrinėjimo metu surinktą medžiagą, pagal kompetenciją įvertinti ar nagrinėjimu atveju sklype esantys pastatai atitinka projektinius sprendinius ir kitus būtinus statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos kompetenciją organizuojant Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų teritorijų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, skundo Tarybai nagrinėjimo metu surinktą medžiagą, Taryba taip pat persiuntė pagal kompetenciją įvertinti ir Nacionalinei žemės tarnybai.
Taryba atkreipia dėmesį, kad atitinkamo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo taisykles, taikymo specifiką konkretiems teisiniams santykiams, juridiniams faktams, teisėms ir pareigoms nustato bendrosios nuostatos – įstatymas atgaline tvarka negalioja. Tai reiškia, kad pareiškėjas ankstesnės ir jam palankesnės įstatymo redakcijos galiojimo metu nepradėjęs realizuoti galimybės įteisinti minėtą statinį, neįgijo tokios teisės.
Atsakovės teigimu, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo. Taryba pažymi, kad pagal kompetenciją išnagrinėjo pareiškėjo skundą Tarybai teisės aktų nustatyta tvarka ir priėmė motyvuotą sprendimą. Tarybos įsitikinimu, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių skundžiamo rašto teisėtumą, ar patvirtinančių tai, kad Taryba veikė ne taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo srityje ir tai tiesiogiai darė įtaką pareiškėjo teisėms ar teisėtiems interesams.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad atsakovės kompetenciją apibrėžiantys teisės aktai nesuteikia Tarybai teisės vertinti Pastato statybos/rekonstrukcijos teisėtumo, todėl atsakovė pagrįstai bei teisėtai, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 34¹ dalies 2 punktu, 3 punktu, Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalimi, pareiškėjo skundo nagrinėjimą nutraukė, o nagrinėjimo metu surinką medžiagą persiuntė Nacionalinei žemės tarnybai bei Inspekcijai.
Būdama viešojo administravimo subjektu atsakovė savo veikloje privalo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintu įstatymo viršenybės principu, numatančiu, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus.
Taigi nustačius, kad pareiškėjo Tarybai pateiktame skunde išdėstytas klausimas yra priskirtas ne Tarybos, bet Inspekcijos kompetencijai, atsakovė ne tik neturėjo, bet ir negalėjo nagrinėti skundo iš esmės bei nuspręsti dėl su tuo susijusių pareiškėjo teisių ir pareigų, kadangi toks Tarybos veikimas neatitiktų Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtinto teisėtumo principo. Nagrinėjamu atveju atsakovė veikė jai suteiktų įgaliojimų ribose, laikydamasis Energetikos įstatymo ir Tarybos taisyklių reikalavimų, todėl nėra teisinio bei faktinio pagrindo naikinti pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
ESO paaiškina, kad santykiuose su pareiškėju veikė ir toliau veikia tik taip ir tokiu būdu, kaip tai numatyta ESO veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. ESO siųstais raštais buvo siekiama ne priversti sklypo savininką nugriauti pastatą, bet užtikrinti ESO priklausančių skirstomųjų tinklų saugumą bei patikimumą, teisinį reguliavimą atitinkantį jų eksploatavimą, priežiūrą, valdymą bei plėtojimą. Pastato savininkui siųstame įspėjime buvo nurodyti keli galimi jo elgesio variantai, įskaitant galimybę pateikti paraišką dėl elektros oro linijos perkėlimo ar rekonstravimo savo asmeninėmis lėšomis. 2020-01-15 pastato savininkė pateikė paraišką, pagal kurią 2020-01-16 buvo išduotos sąlygos. ESO ne kartą prašė bendradarbiauti ir pateikti pastato statybos metus bei teisėtumą patvirtinančius dokumentus, kadangi ESO tokia informacija nedisponuoja. Tokie dokumentai iki šiol nepateikti.
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Taryba 2020-01-21 gavo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2020-01-21 raštu Nr. 4E-1485 persiųstą 2020-01-16 pareiškėjo skundą, dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ veiksmų reikalaujant pareiškėjo pašalinti statinį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), arba savo lėšomis perkelti ESO priklausančius elektros energetikos objektus. 2020-01-30 Taryboje buvo gautas analogiško turinio pareiškėjo 2020-01-30 skundas.
Pareiškėjas pateiktuose skunduose nurodė, kad 2020-01-30 iš ESO gavo pranešimą, kuriame nurodoma, kad jis per 2 mėnesius turi nugriauti statinį arba savo lėšomis perkelti ESO priklausančius elektros energetikos objektus. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su tokiais ESO reikalavimais ir prašė Tarybos pripažinti juos nepagrįstais.
Taryba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, nustatė, kad Taryba nėra įgaliota įvertinti ir (ar) konstatuoti ar ESO pareiškėjo atžvilgiu keliami reikalavimai susiję su pareiškėjo sklype esančio statinio projektiniais sprendimais ir sklypui taikytinomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, yra teisėti ir pagrįsti, todėl Taryba vadovaudamasi Vartotojų skundų nagrinėjimo Taryboje taisyklių, patvirtintų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2019-06-27 nutarimu Nr. O3E-225 „Dėl Vartotojų skundų nagrinėjimo Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje taisyklių patvirtinimo“, 48.1 papunkčiu, nutraukė pareiškėjo skundo Tarybai nagrinėjimą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalimi, pagal kompetenciją persiuntė skundą ir nagrinėjimo metu surinktą medžiagą įvertinti Nacionalinei žemės tarnybai ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos.
Pareiškėjas su Tarybos rašte padarytomis išvadomis nesutinka ir pateikė skundą teismui.
Tarybos atliekamos funkcijos yra apibrėžtos Energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalyje. Energetikos įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalyje papildomai nustatyta, kad Taryba pagal šiame ir atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą kompetenciją nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų, dėl energetikos įmonių atliekamo energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo, laikymo ar neveikimo, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir (ar) sistemomis nesuteikimo ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi. Energetikos įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti vartotojų skundai nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo Tarybos nustatyta tvarka.
Vartotojų skundų nagrinėjimo taisykles Taryboje reglamentuoja Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2019-06-27 nutarimu Nr. O3E-225 patvirtintos Vartotojų skundų nagrinėjimo valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje taisyklės (toliau – Taisyklės).
Taisyklių 48.1 punkte įtvirtinta, kad Taryba nutraukia skundo nagrinėjimą, jeigu neturi įgaliojimų priimti sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl pastato statybos/rekonstrukcijos teisėtumo.
Taigi nagrinėjamu atveju aplinkybė, ar pastatas, kuris patenka į OL laidų apsaugos zoną, yra pastatytas / rekonstruotas teisėtai, laikantis teisės aktų reikalavimų, ar jis pastatytas / rekonstruotas iki OL eksploatavimo pradžios, ar po to, yra esminės aplinkybės, kurias privalu nustatyti, siekiant įvertinti pareiškėjo reiškiamų pretenzijų (ne-) pagrįstumą.
Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalį statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. To paties straipsnio 2 dalis detalizuota, kad statybos valstybinė priežiūra apima: [...] 2) statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą; 3) statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą; 4) statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą; 5) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą.
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Taryba nagrinėdama pareiškėjo skundą, nustatė, kad statinys pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra įregistruotas kaip nebaigtas statyti pastatas, o sklype nėra įregistruotų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų – elektros tinklų apsaugos zonų.
Taigi, įvertinus ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, Tarybos kompetenciją elektros energetikos sektoriuje, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo Tarybai pateiktame skunde išdėstytas klausimas yra priskirtas ne Tarybai, bet Inspekcijos kompetencijai. Taryba nustačiusi šias aplinkybes pagrįstai, vadovaudamasi Taisyklių 48.1 papunkčiu, kuriame nurodyta, kad Taryba nutraukia skundo nagrinėjimą, jeigu neturi įgaliojimų priimti sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, nutraukė pareiškėjo skundo Tarybai nagrinėjimą.
Teismas, ištyręs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir bylos rašytinę medžiagą, daro išvadą, kad Taryba sprendimą nutraukti skundo nagrinėjimą, priėmė ištyrusi visas reikšmingas faktines aplinkybes ir įvertinusi visus ginčo aspektus.
Teismas nenustatė, jog atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, būtų pažeidusi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus individualiems administraciniams aktams. Skundžiamas sprendimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas sprendimas laikytinas teisėtu bei pagrįstu, priimtu tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, taigi naikinti šio sprendimo nėra teisinio pagrindo. Teismui konstatavus, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo K. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.