- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-23
- Bylos Nr.
- 2K-467/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Prapiestis (pirm.), Benediktas Stakauskas, Albinas Sirvydis (pran.)
- Nuteistasis
- A. M., ir E
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį už 647 685 Lt pasisavinimą laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 184 straipsnio 1 dalį už 4253,48 Lt iššvaistymą laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 184 straipsnio 1 dalį už 19 020,98 Lt iššvaistymą laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 184 straipsnio 2 dalį už 46 804,47 Lt iššvaistymą laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 184 straipsnio 1 dalį už 4515,53 Lt iššvaistymą laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 184 straipsnio 2 dalį 52 922,19 Lt iššvaistymą laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 183 straipsnio 1 dalį už 25 946,09 Lt pasisavinimą laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 183 straipsnio 1 dalį už 16 265,45 Lt pasisavinimą laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už 160 937,63 Lt pasisavinimą laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 183 straipsnio 1 dalį už 10 457 Lt pasisavinimą laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 184 straipsnio 1 dalį už 4505,99 Lt iššvaistymą laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 183 straipsnio 1 dalį už 1054,40 Lt pasisavinimą laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už kiekvieną nusikalstamą veiką 3 MGL dydžio bauda, pagal BK 63 straipsnio 4, 5, 6 dalis, 65 straipsnio 2 dalį A. M. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams ir 191 MGL dydžio baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 27 d. nuosprendis, kuriuo, A. M. išteisinus pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir nustačius jai galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams, likusi A. M. priimto Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 2 d. nuosprendžio dalis palikta galioti.
Be to, šioje byloje nuteistos ir E. B. bei L. D., o L. Č. išteisinta ir kita bylos dalis jai nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Dėl jų kasacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad, dirbdama (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) vyriausiąja buhaltere, 1995 m. liepos 4 d. – 2003 m. gruodžio 30 d. laikotarpiu neužpajamuodama iš banko gautų pinigų į kasą, klastodama tikrus dokumentus ir užpajamuodama mažesnę sumą negu gavo iš banko, per kelis kartus pasisavino didelės vertės šio lopšelio-darželio turtą – 647 685 Lt.
A. M. nuteista pagal BK 184 straipsnio 1 dalį už tai, kad, dirbdama minėto lopšelio-darželio vyriausiąja buhaltere, 2003 m. kovo 26 d. – 2003 m. liepos 7 d. laikotarpiu nepagrįstai kaip darbo užmokestį pervesdama lėšas iš lopšelio-darželio sąskaitos į kitų asmenų sąskaitas, iššvaistė jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą turtą – šio lopšelio-darželio 4253,48 Lt.
A. M. nuteista pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir už tai, kad, dirbdama minėto lopšelio-darželio vyriausiąja buhaltere, 1998 m. sausio 1 d. – 2001 m. sausio 23 d. laikotarpiu padarydama neteisingus įrašus darbo užmokesčio žiniaraščiuose iš kasos išmokant kitiems asmenims darbo užmokestį ir avansą, iššvaistė jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą turtą – šio lopšelio-darželio 19 020,98 Lt.
A. M. nuteista pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir už tai, kad, dirbdama minėto lopšelio-darželio vyriausiąja buhaltere, 1994 m. kovo 7 d. – 2003 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu pervesdama lėšas pagal darbuotojų sudarytas savanoriškas gyvybės ir sveikatos draudimo sutartis ir neišskaičiuodama iš jų darbo užmokesčio, iššvaistė jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą turtą – šio lopšelio-darželio 4515,53 Lt.
A. M. nuteista pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir už tai, kad, dirbdama minėto lopšelio-darželio vyriausiąja buhaltere, 1994 m. kovo 7 d. – 2004 m. kovo 3 d. laikotarpiu išmokėdama iš kasos ir pervesdama iš lopšelio-darželio sąskaitos kitiems asmenims didesnes pinigų sumas nei nurodyta surašytose žemės ūkio produktų pirkimo sąskaitose, iššvaistė jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – šio lopšelio-darželio 46 804,47 Lt.
A. M. taip pat nuteista pagal BK 184 straipsnio 2 dalį už minėto lopšelio-darželio 52 922,19 Lt iššvaistymą, pagal BK 183 straipsnio 1 dalį už šio lopšelio-darželio 25 946,09 Lt pasisavinimą, pagal BK 183 straipsnio 1 dalį už šio lopšelio-darželio 16 265,45 Lt pasisavinimą, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už šio lopšelio-darželio 160 937,63 Lt pasisavinimą, pagal BK 183 straipsnio 1 dalį už šio lopšelio-darželio 10 457 Lt pasisavinimą, pagal BK 184 straipsnio 1 dalį už šio lopšelio-darželio 4505,99 Lt iššvaistymą, pagal BK 183 straipsnio 1 dalį už šio lopšelio-darželio 1054,40 Lt pasisavinimą, taip pat – pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Šių nuteisimų bei jos išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį A. M. kasacine tvarka neskundžia.
Kasaciniu skundu A. M., ginčydama tik jos nuteisimą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už 647 685 Lt pasisavinimą, pagal BK 184 straipsnio 1 dalį už 4253,48 Lt iššvaistymą, pagal BK 184 straipsnio 1 dalį už 19 020,98 Lt iššvaistymą, pagal BK 184 straipsnio 2 dalį už 46 804,47 Lt iššvaistymą ir pagal BK 184 straipsnio 1 dalį už 4515,53 Lt iššvaistymą, prašo ją dėl šių nusikalstamų veikų išteisinti ir jai paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Kasatorė, savaip interpretuodama bylos aplinkybes, teigia, kad teismai, ją nuteisdami už minėtas nusikalstamas veikas, padarė esminius BPK pažeidimus ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatorės nuomone, teismai netinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su šiomis veikomis, ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismai nevertino kasatorės parodymų, netinkamai įvertino rašytinius įrodymus ir nepagrįstai vadovavosi kitų nuteistųjų subjektyviais parodymais. Teismų išvadą, kad ji buvo materialiai atsakingas asmuo vien dėl to, jog užėmė vyriausiojo buhalterio pareigas, kasatorė laiko neteisinga. Aptardama kiekvieną skundžiamą nusikalstamą veiką kasatorė nurodo šias aplinkybes. Ji nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už iš banko gautų neužpajamuotų 647 685 Lt pasisavinimą nepagrįstai, nes ji šių pinigų iš banko negavo, be to, jų negalėjo ir neturėjo teisės užpajamuoti, nes nebuvo atsakinga už kasos vedimą. Dėl šios kaltinimo dalies kasatorė pripažįsta tik tai, kad klastojo dokumentus, kuriais tuometinė lopšelio-darželio direktorė bandė paslėpti lėšų trūkumą. Tuo tarpu teismai vadovavosi rašytiniams įrodymams prieštaraujančiais minėtos direktorės parodymais, nevertino kitų duomenų, o padarydami neišsamias bei nenuosekliais išvadas dėl šios veikos laikotarpio, pademonstravo savo šališkumą. Kasatorė laiko, kad ji nepagrįstai nuteista ir pagal BK 184 straipsnio 2 dalį už 46 804,47 Lt, susijusių su žemės ūkio produkcija, iššvaistymą. Ji įsitikinusi, kad ši nusikalstama veika jai inkriminuota vien dėl to, kad įstaigos vadovai tyrimui pateikė ne visus arba netinkamai įformintus žemės ūkio produkcijos pajamavimo dokumentus. Teismai neatsižvelgė į kasatorės parodymus, kad specialistai, darydami įstaigos ūkinės veiklos patikrinimą, privalėjo įvertinti ir faktinį maisto, tarp jų – žemės ūkio produktų, suvartojimą, kuris minėtame lopšelyje-darželyje buvo gerokai didesnis už patvirtintas teorines maisto produktų suvartojimo normas, o padarydami neišsamias bei nenuosekliais išvadas dėl šios veikos laikotarpio, teismai vėl pademonstravo savo šališkumą. Kasatorės parodymus dėl šios kaltinimo dalies patvirtino kaip liudytojai apklausti žemės ūkio produkciją pridavę asmenys, tačiau į tai taip pat neatsižvelgta. Be to, apeliacinės instancijos teismas, nepatenkinęs kasatorės prašymo dėl kompleksinės ekspertizės skyrimo, suvaržė jos teises dėl objektyvaus ir tinkamo aplinkybių išaiškinimo. Kasatorė taip pat nesutinka su jos nuteisimu už 4253,48 Lt ir 19 020,98 Lt iššvaistymą. Ji teigia, kad dėl padarytų klaidų, susijusių su minėtomis sumomis, ji pagrįstai nuteista už apgaulingą apskaitą, tuo tarpu teismai, padarydami išvadas, kad ji šias sumas iššvaistė, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir neatsižvelgė į tai, kad finansinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai ir kad kasatorei inkriminuotas žalos dydis nustatytas neteisingai. Nesutikdama su nuteisimu pagal pagal BK 184 straipsnio 1 dalį už 4515,53 Lt iššvaistymą, kasatorė teigia, kad ji pripažįsta savo kaltę dėl netinkamo pinigų išskaičiavimo už savo, G. M. ir E. B. savanoriškus gyvybės ir sveikatos draudimus, o tai, nuteistosios nuomone, turėtų būti vertinama tik kaip buhalterinės apskaitos klaida. Kasatorė taip pat nurodo, kad ji į nusikalstamas veikas, kurias iš tiesų padarė, buvo įtraukta atsitiktinai. Kasatorė neigia, kad jos veikoje buvo vieninga tyčia, nes ji veikė tik pagal aplinkybes, kurias diktuodavo tuometinė lopšelio-darželio direktorė. Todėl kasatorė mano, kad, įvertinus šias aplinkybes bei jos asmenybę, sveikatos būklę, dėl kurios jai reikalinga nuolatinė gydytojų priežiūra, šeiminę padėtį, tai, kad ji atlygino dalį žalos, ir kitus bylos duomenis, yra pagrindas pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį jai skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Atsiliepimais į kasacinį skundą prokurorė R. Miltinytė bei civilinio ieškovo atstovas prašo nuteistosios A. M. kasacinį skundą atmesti. Jie nurodo, kad iš byloje esančių ir tinkamai įvertintų įrodymų matyti, jog A. M. yra teisingai nuteista už kasaciniu skundu skundžiamas nusikalstamas veikas, o priešingi kasatorės argumentai yra nepagrįsti, todėl turi būti atmesti. Tenkinti kasacinį skundą nurodomais kasatorės argumentais dėl BPK pažeidimų bei paskirtos bausmės, jų nuomone, taip pat nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl A. M. skundžiamų nuteisimų
Iš šioje byloje paduoto kasacinio skundo matyti, kad A. M. nesutinka su jos nuteisimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) 647 685 Lt pasisavinimą, pagal BK 184 straipsnio 1 dalį už šio lopšelio-darželio 4515,53 Lt bei 19 020,98 Lt iššvaistymą ir pagal BK 184 straipsnio 2 dalį už minėto lopšelio-darželio 46 804,47 Lt iššvaistymą. Kolegijos nuomone, A. M. nuteista už šias nusikalstamas veikas pagrįstai, nes teismų išvados dėl šių jos veikų yra pagrįstos įrodymais, patvirtinančiais A. M. kaltę padarius minėtas nusikalstamas veikas. Kasatorės priešingi teiginiai atmestini, nes jie prieštarauja teismų išnagrinėtų įrodymų visetui.
Pažymėtina, kad A. M. teiginiai dėl pirmiau nurodytų nusikalstamų veikų yra iš esmės analogiški jos apeliacinio skundo teiginiams. Dauguma šių teiginių susiję su bylos aplinkybių ir įrodymų nauju vertinimu, todėl jie nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytų bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu, todėl A. M. kasacinio skundo teiginiai, susiję su jos versijomis, faktinių bylos aplinkybių, jos parodymų bei byloje esančių įrodymų vertinimu, šioje nutartyje nagrinėjami tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnyje nurodytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą. Pagal BK 184 straipsnį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą. Pagal šių straipsnių 2 dalis atsako tas, kas pasisavino ar iššvaistė didelės vertės svetimą turtą. Turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai perleidžia tretiesiems asmenims.
Kasatorės teiginiai, kad ji nebuvo atsakinga už kasos vedimą, kad su ja nebuvo sudaryta materialinės atsakomybės sutartis, šiuo atveju neturi reikšmės kvalifikuojant jos skundžiamas veikas pagal BK 183 ar 184 straipsnį. Iš bylos matyti, kad teismų sprendimuose nurodytos minėto lopšelio-darželio lėšos A. M., kaip vyriausiajai buhalterei, buvo patikėtos ir esančios jos žinioje dėl užimamų pareigų, o šias lėšas A. M. neteisėtai pavertė savo turtu ir neteisėtai perleido kitiems asmenims. Iš teismų sprendimais nustatytų aplinkybių taip pat matyti, kad A. M. ne tik tvarkė apskaitą, bet tiesiogiai tvarkė ir lopšelio-darželio lėšas. A. M. skundžiamų veikų aplinkybės liudija ir tai, kad šios veikos susidėjo iš tapačių veiksmų, jos padarytos vieninga tyčia, jomis buvo siekiama vieningo rezultato. Veika, kuri susideda iš tapačių veiksmų, esant vieningai kaltei ir siekiant vieningo rezultato, laikoma tęstine. Todėl atmestini kasatorės teiginiai, kad jos veikos nepagrįstai pripažintos tęstinėmis.
Nesutikdama su nuteisimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už 647 685 Lt pasisavinimą A.M. teigia, kad ji šių pinigų iš banko negavo, be to, jų negalėjo ir neturėjo teisės užpajamuoti, nes nebuvo atsakinga už kasos vedimą. Šie teiginiai, kurie yra analogiški jos apeliacinio skundo teiginiams, yra išsamiai apsvarstyti apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje ir pagrįstai paneigti. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apkaltinamojo nuosprendžio išvadas, tinkamai įvertino A. M. parodymus dėl šios veikos ir pagrįstai jais rėmėsi tiek, kiek jie atitinka kitus įrodymus. Iš šių įrodymų, tarp jų – teismų sprendimuose aptartų rašytinių įrodymų, matyti, kad iš banko paimti pinigai per kelis kartus buvo atiduoti A. M. kaip tuometinei lopšelio-darželio vyriausiajai buhalterei, kuri tuo metu faktiškai tvarkė ir kasą – pildė kasos pajamų orderius bei tvarkė kasos knygą. Įvertinę šias aplinkybes bei minėtus įrodymus teismai nustatė, kad A. M., neužpajamuodama iš banko gautų pinigų į kasą ir užpajamuodama mažesnę sumą, negu gavo iš banko, per kelis kartus pasisavino didelės vertės šio lopšelio-darželio turto – 647 685 Lt. Teismų sprendimuose yra išdėstyti įrodymai, kuriais remdamiesi teismai padarė tokią išvadą, bei motyvai, kuriais vadovaudamiesi teismai atmetė šiai išvadai prieštaraujančius A. M. teiginius. Bylos aplinkybių ir įrodymų naujas vertinimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Nesutikdama su nuteisimu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį už 46 804,47 Lt, susijusių su žemės ūkio produkcija, iššvaistymą, kasatorė laiko, kad ši nusikalstama veika jai inkriminuota vien dėl to, kad įstaigos vadovai tyrimui pateikė ne visus arba netinkamai įformintus žemės ūkio produkcijos pajamavimo dokumentus, be to, nebuvo atsižvelgta į žemės ūkio produkciją pridavusių asmenų parodymus bei kasatorės parodymus, jog specialistai, darydami įstaigos ūkinės veiklos patikrinimą, privalėjo įvertinti ir faktinį maisto, tarp jų – žemės ūkio produktų, suvartojimą, kuris minėtame lopšelyje-darželyje buvo gerokai didesnis už patvirtintas teorines maisto produktų suvartojimo normas. Šie kasatorės teiginiai taip pat analogiški jos apeliacinio skundo teiginiams, kuriuos apeliacinės instancijos teismas taip pat išsamiai apsvarstė ir pagrįstai paneigė. Iš specialisto išvadų, specialisto paaiškinimų apeliacinio proceso metu matyti, kad minėtame lopšelyje-darželyje, superkant iš asmenų žemės ūkio produkciją ir forminant dokumentus, atsiskaitymai už minėtą produkciją žymiai viršijo tiekimo sumas. Iš teismų sprendimuose aptartų įrodymų matyti, kad atsiskaitant už šią produkciją kasos išlaidų orderius, pagal kuriuos buvo išmokami pinigai iš kasos, bei mokėjimo pavedimus surašė ir pasirašė tuometinė lopšelio-darželio vyriausioji buhalterė A. M.. Įvertinę šias aplinkybes teismai padarė įrodymus atitinkančią išvadą, kad A. M. dėl užimamų pareigų jai patikėtą ir esantį jos žinioje didelės vertės svetimą turtą – lopšelio-darželio 46 804,47 Lt – iššvaistė išmokėdama iš kasos ir pervesdama iš lopšelio-darželio sąskaitos kitiems asmenims didesnes pinigų sumas nei nurodyta surašytose žemės ūkio produktų pirkimo sąskaitose. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apkaltinamąjį nuosprendį, įvertino ir A. M. teiginius dėl finansinių dokumentų tyrimo bei lopšelyje-darželyje patvirtintų maitinimo normų, nurodydamas, kad kasatorės teiginiai, jog tyrimui buvo pateikti ne visi dokumentai, yra deklaratyvūs ir kad maitinimo normos dydis neturėjo reikšmės, nes šiuo atveju iššvaistymas yra susijęs ne su pereikvojimais, o su nepagrįstu apmokėjimu už žemės ūkio produkciją. Bylos aplinkybių ir įrodymų naujas vertinimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Nesutikdama su nuteisimu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį už 4515,53 Lt ir 19 020,98 Lt iššvaistymą A. M. teigia, kad šios veikos vertintinos kaip buhalterinės apskaitos klaida. Tuo tarpu teismų sprendimuose yra išdėstyti įrodymai, kuriais remdamiesi teismai padarė išvadas, jog tuometinė minėto lopšelio-darželio vyriausioji buhalterė A. M., pervesdama lėšas pagal darbuotojų sudarytas savanoriškas gyvybės ir sveikatos draudimo sutartis ir neišskaičiuodama iš jų darbo užmokesčio, išvaistė šio lopšelio-darželio 4515,53 Lt, o padarydama neteisingus įrašus darbo užmokesčio žiniaraščiuose iš kasos išmokant kitiems asmenims darbo užmokestį ir avansą, išvaistė šio lopšelio-darželio 19 020,98 Lt. Šie įrodymai rodo, kad A. M., būdama vyriausiąja buhaltere, ne tik netinkamai tvarkė apskaitą, bet ir šiais atvejais iššvaistė lopšelio-darželio lėšas. Vienais atvejais iš atlyginimų buvo išskaičiuojama didesnė suma nei pervedama draudimo bendrovei, kitais atvejais – išskaičiuojama mažesnė, o draudimo bendrovei pervedama didesnė suma. Mokėjimai, susiję su darbo santykiais, buvo įvertinti kaip neteisėtai atlikti mokėjimai dėl to, kad nepagrįstai išmokėtos sumos neatsispindėjo kituose buhalterinės apskaitos dokumentuose ir kad nuo šių sumų nebuvo išskaičiuoti mokesčiai. Pažymėtina ir tai, kad kasatorės teiginiai dėl minėtų veikų yra iš esmės susiję su bylos aplinkybių ir įrodymų nauju vertinimu, todėl šioje nutartyje nesvarstytini. Dėl šių A. M. teiginių, kurie yra analogiški jos apeliacinio skundo teiginiams, išsamiai pasisakė apeliacinės instancijos teismas.
Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatas kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. A. M. kasacinio skundo klausimai dėl jos nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį už minėto lopšelio-darželio 4253,48 Lt nebuvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl šioje nutartyje nesvarstomi.
Dėl kasaciniame skunde nurodomų pažeidimų
A. M. teiginiai dėl bylos aplinkybių išnagrinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo nėra pagrįsti. Teismai šioje byloje savo išvadas dėl kasaciniu skundu skundžiamų nusikalstamų veikų grindė įrodymų visuma, A. M. parodymai taip pat buvo įvertinti. Apkaltinamojo nuosprendžio išvados dėl A. M. kaltės padarius skundžiamas veikas yra pagrįstos įrodymų analize, ją apeliacinės instancijos teismas patikrino laikydamasis BPK reikalavimų. Kasatorės argumentai, kad nebuvo tirti vieni ar kiti duomenys, atmestini. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad teismai, vertindami bylos aplinkybes ir įrodymus, susijusius su A. M. kalte dėl šių veikų, buvo šališki ar nesilaikė minėtų BPK reikalavimų, nėra pagrindo. Kasatorės teiginiai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo siejami su įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu todėl, nustačius, kad įrodymų vertinimo taisyklės dėl A. M. nebuvo pažeistos, atmetami.
Kasatorė nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nepatenkinęs kasatorės prašymo dėl ekspertizės skyrimo, suvaržė jos teises dėl objektyvaus ir tinkamo aplinkybių išaiškinimo. Šį prašymą apeliacinės instancijos teismas išsprendė nepažeisdamas BPK nustatytos prašymų išsprendimo tvarkos. Iš šios bylos taip pat matyti, kad BPK 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisės teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui, apeliacinio proceso metu A.M. nebuvo suvaržytos.
Dėl A. M. paskirtos bausmės
A. M. už skundžiamas nusikalstamas veikas bausmės paskirtos nepažeidžiant BK 54 straipsnio nuostatų. Šios bausmės atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, jų švelninti ir dėl to keisti galutinės subendrintos bausmės A. M. nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad A. M. padaryti nusikaltimai, numatyti BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, priskiriami prie sunkių, už juos įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Kasatorė teigdama, kad jai pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį turi būti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, nurodo aplinkybes, tarp jų – dėl jos asmenybės, sveikatos būklės, šeiminės padėties, kurias teismai jau įvertino ir į kurias atsižvelgta nustatant A. M. skirtinos bausmės dydį. Iš bylos matyti, kad skiriant A. M. bausmę nebuvo nustatytos išimtinės aplinkybės, kurios leistų padaryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tokių aplinkybių nenustatė ir kasacinės instancijos teismas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistosios A. M. kasacinį skundą atmesti.