Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė, sekretoriaujant Alinai Žilionienei,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Rita Markevič-Babičevienė,

teismo posėdyje išnagrinėjusi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietės V. S. alternatyvios sulaikymo priemonės taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. VSAT Užsieniečių registracijos centro atstovas teikimą palaikė ir prašė jį tenkinti.

3. (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė V. S. teismo posėdžio metu teikimui neprieštaravo, prašė neatskirti su vyru, kuris yra sulaikytas VSAT užsieniečių registracijos centre. Nurodė, kad nežinojo, jog galima prašyti prieglobsčio, sužinojusi iš sutuoktinio iškart jį pateikė. (duomenys neskelbtini) Respublikoje yra likę keturi vaikai, kuriuos nori pamatyti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

5. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas).

6. Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

7. Vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalimi, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 punktas); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 punktas); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 punktas); pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį (4 punktas); kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (5 punktas).

8. Tuo tarpu Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės – neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo ir kt. (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4, 13 punktai).

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog užsienietė yra viršijusi leistino bevizio režimo buvimo laikotarpį Lietuvoje. VSAT 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. 23S129342 nusprendė grąžinti užsienietę į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 15 d. nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. Šis sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad asmuo neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir neteisėtai joje yra. Nesuėjus minėtam terminui, užsienietė pateikė prieglobsčio prašymą.

10. Bylos duomenimis, kita Europos sąjungos valstybė Vokietija 2023 m. gegužės 23 d. užsienietės atžvilgiu yra paskelbusi draudimą atvykti, bei jos atžvilgiu buvo priimtas sprendimas dėl grąžinimo į kilmės šalį.

11. Atsižvelgiant į aukščiau esančias aplinkybes, teismas sprendžia, jog byloje ginčo, kad užsienietė Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, nekilo. VSAT užsieniečių registracijos centro pateiktame teikime nurodoma, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, jog užsienietė gali trukdyti priimti ar vykdyti sprendimą, bei gali siekti išvengti grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo. Teismas įvertinęs pateiktus duomenis sutinka su VSAT užsieniečių registracijos centro pateikta išvada žemiau nurodytų motyvų pagrindu.

12. Visu pirma, užsienietei Europos Sąjungos valstybė narė, t. y. Vokietija, 2023 m. gegužės 23 d. buvo priėmusi sprendimą dėl užsienietės grąžinimo į kilmės šalį, tad darytina išvada, jog užsienietė jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra, tačiau gavusi jai nepalankų sprendimą, siekdama išvengti deportacijos pabėgo į Lietuvos Respubliką. Aplinkybių visumą, o būtent tai, jog prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, buvo pateiktas tik po apsilankymo VSAT užsieniečių registracijos centre, bei po to, kai buvo nustatyta, jog jos buvimo laikas Lietuvoje viršija bevizio režimo laikotarpį, taip pat sudaro pagrindą spręsti, jog užsienietė iki minėto apsilankymo sąmoningai neteikė prašymo dėl prieglobsčio. Tad pasitarusi su sutuoktiniu nusprendė pateikti prašymą ir tokiu būdu sutrukdyti išsiuntimo procedūrą. Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietė gali pasislėpti teismas taip pat įvertina ir tai, jog byloje nėra duomenų apie užsienietės gyvenamosios vietos adresą. Be to, nenustatyta, jog užsienietė Lietuvos Respublikoje dirbtų ir turėtų lėšų pragyventi.

13. Įvertinusi nurodytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo atveju Migracijos departamento pateikti duomenys pagrindžia užsienietės sulaikymo būtinumą pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 punktą, t. y. dėl to, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad prašymas dėl prieglobsčio pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, bei tai, jog užsienietė jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra. Byloje nėra duomenų apie užsienietės gyvenamąją vietą, ekonominius ar socialinius ryšius Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjos VSAT prašoma alternatyvi sulaikymo priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje trims mėnesiams, bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas prieglobsčio byloje, ­ teismo vertinimu proporcinga siekiamiems tikslams – priimti sprendimą dėl užsienietės prašymo suteikti prieglobstį ir jį įvykdyti.

14. Atsižvelgiant į šio sprendimo 9-13 punktuose nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjos teikimą tenkina, užsienietei paskiriama alternatyvi sulaikymui priemonė – užsienietę apgyvendinant VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje trims mėnesiams, bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas prieglobsčio byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsniu, 140¹⁹ straipsniu,

nusprendžia:

Teikimą tenkinti.

Paskirti (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje trims mėnesiams, bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas prieglobsčio byloje.

Sprendimą asmuo, kurio atžvilgiu paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.