Kauno apygardos teismo nutartis

Nuteistasis A. R. ginčija savo kaltę dėl atskirų nusikalstamų veikų ir nurodo, jog tai, kad jis 2009-04-10 daiktų iš T. S. buto nevogė, įrodo T. S. pareiškimas daiktų ir kitų dokumentų parodymo atpažinti protokole, kad ji neatpažįsta nei vieno pakabuko, o parodymo atpažinti protokole nurodo, jog neatpažįsta nei vieno iš jai parodytų vaikinų.

2009-08-12 daiktų iš Stefanijos L. J. buto jis nevogė, o apklausiamas pareigūnų, davė parodymus apie vagystę iš kito buto, kur prisistatė VST darbuotoju, pavogė apie 5000 Lt nuo stalo, S. L. J. parodžiusi, kad pas ją atėjo vaikinas tikrinti vandens skaitliukų, vėliau ji pasigedo pinigų, dingusių nuo sofos. Šie nesutapimai, A. R. manymu, įrodo tai, jog vagystės iš S. L. J. buto jis nepadarė.

2009-08-25 V. Z. buto neapvogė, save dėl padarytos nusikalstamos veikos apkalbėjo. Šį nusikaltimą padarė jo pažįstami Renaldas bei Lukas.

2009-08-26 vagystės iš A. D. ir G. D. buto taip pat neįvykdė, o ikiteisminio tyrimo metu dėl šio nusikaltimo prisipažino, nes taip pasielgti jį įtikino Renaldas bei Lukas, kad parodymai dėl šios vagystės prieštarauja vieni kitiems.

2009-12-30 vagystės iš I. B. bei J. B. buto nepadarė, nebuvo surinkta įrodymų, įrodančių, jog vagystę iš šių nukentėjusiųjų buto padarė būtent jis.

2010-03-01 vagystės iš V. Ž. buto nepadarė, tik pažįstamo Luko nurodymu susuko saugiklius, daiktų iš V. Ž. nevogė.

2010-03-01 daiktų iš E. Ž. buto nevogė, jos bute nebuvo.

2010-03-01 vagystės iš G. J. T. buto nepadarė, dėl šios vagystės prisipažino Luko bei Renaldo įkalbėtas.

2011-03-15 pinigų iš E. S. buto nevogė, jos bute nebuvo. E. S. nurodė asmenį, kurio išvaizda visai neatitinka A. R., nukentėjusiosios parodymai prieštaringi.

2010-04-09 vagystės iš Z. B. buto nepadarė, nukentėjusioji nurodė, kad ją apvogęs vaikinas buvo su ilgesniais plaukais, o A. R. niekada ilgesnių plaukų nenešiojęs. Pas šią nukentėjusiąją lankėsi tik 2008-09-16 dėl paskolos.

Dėl 2010-05-01 vagystės iš A. S. buto prisipažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi, šią vagystę jam liepė įvykdyti Lukas su Renaldu.

Dėl 2010-05-18 vagystės iš A. M. buto kaltu prisipažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi, apvogti nukentėjusiąją įkalbėjo Lukas su Renaldu.

Dėl 2010-05-19 vagystės iš Onos J. B. ir Jono A. B. buto prisipažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi, šią vagystę jam liepė įvykdyti Lukas su Renaldu.

2010-06-08 vagystės iš P. Ž. ir P. Ž. buto nepadarė, nėra buvęs nukentėjusiųjų bute.

Dėl 2010-06-16 vagystės iš J. B. buto prisipažįsta iš dalies, nes pavogė tik 7000 Lt.

2010-06-16 vagystės iš M. Ž. buto nepadarė, nėra buvęs nukentėjusiosios bute.

2010-06-22 vagystės iš V. D. nepadarė, nėra buvęs nukentėjusiosios bute.

2010-06-23 vagystės iš R. A. buto nepadarė, nėra buvęs jos bute.

Dėl 2010-06-30 vagystės iš E. L. buto prisipažįsta pilnai, apvogti nukentėjusiąją įkalbėjo Lukas su Renaldu.

Dėl 2010-06-30 vagystės iš J. Š. buto prisipažįsta pilnai, apvogti nukentėjusiąją įkalbėjo Lukas su Renaldu.

2010-07-01 vagystės iš S. L. buto nepadarė, niekada nėra buvęs S. L. bute.

T. S. turto slapta vagystė.

Nors nuteistasis neigia įvykdęs šį jam inkriminuojamą nusikaltimą, jo kaltė yra įrodyta pirmos instancijos teismo ištirtais įrodymais. Tai pirmiausia nukentėjusiosios T. S. parodymais, iš kurių seka, kad 2009 m. balandžio mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, pas ją į butą atėjo jaunuolis, kuris siūlė tariamą kompensaciją už pakeistas buto duris, o po jo apsilankymo, nukentėjusioji iškart pasigedo odinės piniginės, rankinės, auksinės grandinėlės ir auksinio pakabuko, t. y., turto už 8310 Lt. Apklausta kaltinamoji D. M. patvirtino, kad ji nuosavybės teise naudojosi garažu, esančiu Marijampolėje, Suvalkiečių g. 11-73 ir taipogi buvo leidusi naudotis garažu tik vieninteliam pašaliniam asmeniui – A. R., kuris atvažiuodavo ir šiame garaže lankydavosi 1 – 2 kartus per savaitę. Jai žinoma, kad A. R. šiame garaže laikė įvairius aukso dirbinius ir kitus daiktus. Taip pat D. M. patvirtino ir tai, kad A. R. nurodymu, šiuos daiktus garaže buvo perdėjusi į kitą vietą, bei A. R. davė jai nurodymus, kad sulaikius policijai, ji neigtų apie jo lankymąsi šiame garaže. Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos protokolo (T. 4, b. l. 109 – 111) seka, kad tarp D. M. ir A. R. buvo užfiksuotas telefoninis pokalbis (šio pokalbio tikrumą patvirtino D. M.) ir šio pokalbio metu nuteistasis duoda nurodymus D. M., kur ir kokius surasti slėptuvėje sudėtus auksinius papuošalus. Iš kratos protokolo (T. 5, b. l. 104 – 129) matyti, kad 2010-08-07 minėtame garaže buvo atlikta krata ir ten rasti įvairūs daiktai, tame tarpe ir aukso dirbiniai – grandinėlės, pakabukai, žiedai. Iš daiktų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusioji T. S., parodžius jai garaže surastus ir paimtus aukso dirbinius, atpažino jai priklausančią ir minimu laiku iš jos pagrobtą aukso grandinėlę.

Tad, vertinant šiuos, virš paminėtus, įrodymus, kurių išsamią analizę atliko ir pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo abejoti, kad inkriminuojamą vagystę padarė nuteistasis, nes būtent jo pasirinktoje slėptuvėje (garaže) buvo surasta ir paimta dalis iš nukentėjusiosios pagrobto turto. Tai, kad nukentėjusioji parodymų atpažinti metu neatpažino nuteistojo kaip asmens, įvykdžiusio nusikaltimą (T. 1, b. l. 36 – 38), nepaneigia virš aptartais įrodymais nustatytų aplinkybių apie nuteistojo dalyvavimą nusikaltimo padaryme. Be to, įvertintina ir tai, kad nusikaltimą įvykdžiusį asmenį ji matė labai trumpai, bei pati nukentėjusioji atpažinimo metu nurodė, kad ji atpažinti asmens negali dėl labai didelio susijaudinimo.

S. L. J. turto slapta vagystė.

Nors nuteistasis neigia įvykdęs šį jam inkriminuojamą nusikaltimą, jo kaltė yra įrodyta pirmos instancijos teismo ištirtais įrodymais. Nukentėjusioji S. L. J. parodė, kad 2009-08-12, apie 13 val., jai būnant savo bute adresu Demokratų 37-3, Kaune, pas ją atėjo nepažįstamas vyriškis, kuris prisistatė, kad tikrina vandens skaitiklius ir liepė sumokėti 200 Lt už permokos sugrąžinimą. Paėmus iš miegamojo kambario, kur laikė pinigus, 200 Lt, tas pats asmuo jai pasakė, kad dar kartą reikia patikrinti vandens skaitiklius ir liepė visur atsukti vandens čiaupus, o jis turįs stebėti, kaip veikia skaitikliai. Po šių veiksmų, sugrįžusi į kambarį, ji tikrintoju prisistačiusio asmens nerado, taip pat pasigedo miegamajame ant sofos paliktų 5500 Lt. Iš asmens parodymo atpažinti pagal fotonuotrauką protokolo (T. 1, b. l. 61 – 64), matyti, kad parodžius šešių asmenų fotonuotraukas, nukentėjusioji iš veido bruožų neabejodama atpažino A. R., kuris prisistatęs „Kauno vandenų“ darbuotoju, lankėsi jos bute ir po šio apsilankymo buvo pagrobti jos pinigai.

Įvertinus šiuos, paminėtus įrodymus, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo abejoti jų tikrumu ir objektyvumu. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo A. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (įtariamojo apklausos protokolas, parodymų patikrinimo vietoje protokolas (T. 5, b. l. 52, 54 – 55)), kuriuose nuteistasis patvirtino, kad užėjęs į vieną butą, esantį gyvenamajame name, Demokratų gatvėje, jis prisistatė VST darbuotoju ir iš ten, iš senyvos amžiaus moters, pagrobė apie 5000 Lt. Šie nuteistojo parodymai iš dalies atitinka nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kad būtent iš jos buto, esančio Demokratų gatvėje, asmuo, prisistatęs specialios tarnybos darbuotoju, slapta pavogė artimą 5000 Lt sumą.

Tad, apelianto argumentai, kad jis inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė, niekuo nepagrįsti ir paneigti ištirtais įrodymais. Niekuo nepagrįsti ir apelianto teiginiai, kad iki parodymo atpažinti jis policijos pareigūnų buvo nuvežtas į nukentėjusiosios butą ir ten su ja bendravo, po ko jį nukentėjusioji ir atpažino.

Dėl šios vagystės padarymo nuteistojo kaltę taipogi patvirtina nukentėjusiosios parodymai, parodymo atpažinti protokolas (T. 1, b. l. 120 – 124), iš kurių seka, kad 2009-08-25 pas nukentėjusiąją į butą, esantį Baranausko 35-2, Kaune, buvo užėję du vyriškiai, apsirengę darbiniais kombinezonais ir prisistatę, kad tikrina vandens skaitiklius. Būtent po šių vyriškių apsilankymo, kurie iš buto pasišalino neįspėję, nukentėjusioji kambaryje buvusio stalo stalčiuje pasigedo 2000 Lt. Pateikus atpažinti nukentėjusioji iš šešių asmenų pagal veido formą, veido bruožus atpažino nuteistąjį, kuris 2009-08-25 apgaule pateko į jos butą ir pavogė 2000 Lt.

Be paminėtų įrodymų, spręsdamas nuteistojo kaltę, padarius inkriminuojamą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas įvertino ir paties nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 5, b. .l. 36 – 37), iš kurių seka, kad 2009 metų vasaros pabaigoje jis užėjo į pasitaikiusį butą, kur duris jam atidarė senyvo amžiaus moteris ir iš ten pavogė 2000 Lt.

Tad, visų šių įrodymų visuma, neduoda pagrindo abejoti, kad inkriminuojamą nusikaltimą padarė nuteistasis. Nuteistojo teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis save apkalbėjo, o nusikaltimą padarė kiti asmenys, kurie nebuvo tyrimo metu nustatyti, niekuo nepagrįsti ir neparemti jokiais kitais objektyviais duomenimis. Nors nukentėjusioji savo parodymuose taip pat buvo nurodžiusi, kad į jos butą buvo užėję du asmenys, tačiau ji neginčytinai atpažino nuteistąjį kaip vieną iš tų, kuris melagingai prisistatė „Kauno vandenų“ darbuotoju ir po kurio apsilankymo buvo pagrobtas jos turtas. Todėl šiuo konkrečiu atveju, nenustačius antrojo nusikaltime dalyvavusio asmens, duomenų, patvirtinančių nuteistojo dalyvavimą nusikaltimo padaryme, pakanka.

Nors nuteistasis neigia padaręs inkriminuojamą nusikaltimą, nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu, prisipažindamas, jog įvykdė šią vagystę, save apkalbėjo, jo kaltė yra įrodyta nukentėjusiųjų parodymais, bei kitais, pirmosios instancijos teismo ištirtais, įrodymais. Nukentėjusysis A. D. parodė, kad 2009 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, pas jį į butą, esantį Juozapavičiaus pr. 110-14, Kaune, užėjo „Kauno vandenų“ darbuotoju prisistatęs vyriškis ir pranešė, jog gali jiems grąžinti permoką už sumokėtą mokestį už vandenį, bet neturi smulkių pinigų, todėl prašė iškeisti 200 Lt, bei taip pat turi patikrinti vandens skaitiklius, kad juos vėliau galėtų pakeisti atėję darbininkai. Jam šis vyriškis liepė atkraustyti vonią, kad galėtų prieiti prie skaitiklių, o žmonai liepė aprodyti virtuvę. Po to išgirdo šį vyriškį išeinant. Jam išėjus, žmona pasigedo virtuvėje buvusios rankinės, kurioje buvo pinigai, bei taip pat, apžiūrėjus sekcijos stalčių, nerado ten buvusių pinigų ir moteriškos bižuterijos. Viso buvo pagrobta jam priklausę 500 Lt ir žmonai priklausę 650 JAV dolerių, 2900 Lt, bei rankinė ir bižuterija, 200 Lt vertės. Analogiškas aplinkybes patvirtino ir nukentėjusioji G. D.. Iš parodymo asmens atpažinti pagal fotonuotraukas protokolų (T. 1, b. l. 81 – 84, 94 – 97) matyti, kad abu nukentėjusieji iš veido bruožų, plaukų atpažino nuteistąjį, kaip tą patį asmenį, kuris apgaule pateko į jų butą ir iš ten pagrobė turtą.

Abejoti šiais nuosekliais ir vienas kitą patvirtinančiais nukentėjusiųjų parodymais, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo, todėl pagrįstai jais rėmėsi nustatant A. R. kaltę įvykdžius inkriminuojamą nusikaltimą. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai, duoti parodymų patikrinimo vietoje metu (T. 5, b. l. 40 – 49), kuriuose jis nurodė tą patį nukentėjusiųjų butą ir vietas bute, iš kur pagrobė moterišką rankinę su pinigais.

Apelianto teiginiai, kad jo atpažinimas ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas pažeidžiant baudžiamojo proceso normas, nes prieš parodant jo fotonuotraukas atpažinti nukentėjusiesiems, jį pareigūnai buvo atvedę į nukentėjusiųjų butą parodymų patvirtinimui, niekuo nepagrįsti ir paneigti faktiniais bylos duomenimis. Būtent, kaip matyti iš bylos medžiagos, asmens parodymo atpažinti procesinis veiksmas su nukentėjusiaisiais buvo atliktas 2010-07-28, o parodymų patikrinimas vietoje, kuomet nuteistasis buvo atvestas į nukentėjusiųjų butą, buvo atliktas po dviejų dienų, t. y., 2010-07-30. Tokiu būdu nukentėjusiesiems nebuvo sudaryta galimybė, kaip teigia apeliantas, pamatyti nuteistąjį, kad vėliau jį galėtų atpažinti fotonuotraukose. Apelianto teigimas, kad nukentėjusiųjų parodymai prieštarauja vieni kitiems ir neatitinka jo nurodytoms nusikaltimo padarymo aplinkybėms, yra deklaratyvaus pobūdžio ir paneigti ištirtaisiais įrodymais.

Nors nuteistasis neigia padaręs inkriminuojamą nusikaltimą, nurodo, jog šios veikos nepadarė, jo kaltė yra įrodyta nuosekliais nukentėjusiųjų parodymais. Nukentėjusioji I. B. parodė, kad 2009-12-30, apie 16 val., į jos butą, esantį Taikos pr. 35-48, Kaune, prisistatęs vandens tinklų darbuotoju, užėjo nepažįstamas vyriškis ir pranešė, kad turi patikrinti vandens skaitliuką, taip pat nurodė, kad jie permokėjo 50 Lt už vandenį ir jis gali šiuos pinigus sugražinti, tačiau, parodęs 500 Lt banknotą, pasakė, kad neturi smulkių ir paprašė iškeisti šiuos pinigus. Po šių veiksmų I. B. atsinešė piniginę, tačiau neturėjo reikiamos grąžinti sumos. Po to nepažįstamasis liepė nukentėjusiajai eiti į virtuvę atsukti karštą vandenį, kad jis galėtų patikrinti skaitliuką. Kai ji atliko šiuos veiksmus, nepažįstamo vyriškio bute jau nebuvo, dingusi buvo ir kambaryje ant sofos buvusi piniginė su 1250 Lt.

Analogiškas aplinkybes patvirtino ir nukentėjusysis J. B..

Netikėti šiais nukentėjusiųjų tapačiais, nuosekliais parodymais, nėra jokio pagrindo. Nors, kaip teigia apeliantas, jis dėl šios konkrečios vagystės nebuvo atpažintas ir nėra kitų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, vistik nukentėjusiųjų parodymai duoda pagrindą pripažinti nuteistąjį kaltu dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Vertinant paminėtus nukentėjusiųjų parodymus ir palyginus juos su kitų nukentėjusiųjų (anksčiau aptartose nusikalstamose veikose) parodymais, kur nuteistasis taipogi nepripažino savo kaltės, matyti, kad apibūdinant nusikalstamas veikas, šių asmenų parodymai pilnai sutampa. Tai yra, šiuo konkrečiu atveju, kaip ir ankstesniais, kada nuteistasis buvo nukentėjusiųjų atpažintas, kaip nusikaltimą įvykdęs asmuo, buvo panaudotas tas pats apgaulės būdas, kad patekti į nukentėjusiųjų butą – prisistatymas vandens tinklų tarnybos darbuotoju, buvo panaudotas tas pats būdas, paprašant grąžos už tariamą permokos gražinimą, kad sužinoti, kur nukentėjusieji laiko savo pinigines lėšas, vėl gi buvo panaudotas tas pats būdas, pasiunčiant nukentėjusiuosius atkraustyti prieigas prie vandens skaitliuko ar atsukti vandens kraną, kad nukreipti nukentėjusiųjų dėmesį ir slapčia pagrobus turtą, pasišalinti iš buto. Šie visiškai identiški sutapimai rodo, kad ir šiuo Balčiūnų turto vagystės atveju, veikė tas pats asmuo – nuteistasis.

Apelianto teigimas, kad nusikaltimo padarymo metu jis nebuvo Kauno mieste – deklaratyvus ir neparemtas jokiais kitais įrodymais.

Nors nuteistasis neigia įvykdęs šį jam inkriminuojamą nusikaltimą, jo kaltė yra įrodyta pirmos instancijos teismo ištirtais įrodymais. Liudytoja P. Ž. parodė, kad 2010-03-01, apie 15.00 val., jai būnant namuose adresu Baršausko g. 51-14, Kaune, pas ją į butą atėjo vyriškis, prisistatęs elektriku iš Kauno elektros tinklų ir paaiškino, kad jis nori pakeisti seną elektros skaitiklį bei įsigyti naują elektros parodymų atsiskaitymo knygelę. Šiai nesutikus, vyriškis pagrasino, kad bus atjungta elektra. Tada ji jam paaiškino, kad jos manymu, keisti elektros parodymų – atsiskaitymo knygutę reikia ir jos pažįstamai V. Ž., gyv. Naručio g. 44-20, Kaune, ir jam pasakė V. Ž. adresą. Po pusvalandžio pas ją į butą atėjo antras vyriškis, kuris prisistatė elektriku, tada pirmas vyriškis pasakė, kad jis eina pas kitus kaimynus, o antram vyriškiui liepė pakeisti jos elektros skaitiklį. Antras vyriškis pas ją kažką dirbo prie elektros skaitiklio apie 20 minučių, o po to jis iš buto išėjo. Kai vyriškiai išėjo ji koridoriuje savo striukės kišenėje pasigedo raktų nuo pažįstamos V. Ž. buto. P. Ž. taip pat parodė, kad ji ikiteisminio tyrimo metu pagal jai pateiktas nuotraukas atpažino asmenį (A. R.), kuris 2010-03-01 buvo atėjęs pas ją į butą prisistatė elektros tinklų atstovu, ir kuriam liudytoja nurodė nukentėjusiosios V. Ž. adresą.

Liudytoja Rožė A. Č. parodė, kad 2010-03-01, apie 16.30 val., ji norėjo užeiti pas kaimynę V. Ž., gyv. Naručio g. 44-20, Kaune. Paskambinusi į jos buto duris, jas atidarė vyriškis. Jis atrodė apie 25-30 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apie 175 cm ūgio, trumpai kirptų plaukų. Jis paaiškino, kad yra P. Ž. giminaitis, laukia kol grįš Pranė. Ji nieko bloga neįtarusi, nuėjo į namus. Jai einant žemyn laiptais paskui ją greitai nusileido minėtas vyriškis. Ji nuėjo pas kaimynę į 11 butą. Bute rado V. Ž.. Ji Vidmantai paaiškino, kad jos bute rado vyriškį. Tada ji su Vidmanta grįžo į jos butą. Vidmanta, apsižiūrėjusi, bute pasigedo juvelyrinių papuošalų. R. A. Č. taip pat parodė, kad ji ikiteisminio tyrimo metu pagal jai pateiktas nuotraukas atpažino asmenį – A. R., kurį 2010-03-01 rado kaimynės V. Ž. bute.

Nukentėjusioji V. Ž. parodė, kad 2010-03-01, apie 07.30 val., ji išėjo iš namų. Apie 15.00 val. grįžo iš darbo ir iš karto užsuko pas sergančią kaimynę V. J.. Jai būnant pas kaimynę, apie 16.20 val., užėjo kaimynė R. Č., kuri pasakė, kad prieš kurį laiką buvo nuėjusi pas ją, o buto duris atidarė jai nepažįstamas vyriškis, prisistatęs V. Ž. giminaičiu. V. Ž., grįžusi namo, rado buto duris bei spynas be laužimo žymių, tačiau atrakintas. Apžiūrėjusi butą pamatė, kad kambaryje spintos durys atidarytos. Kitame kambaryje dėžutėje pasigedo 10 vienetų sidabrinių moteriškų žiedų, kurių bendra vertė 600 litų. Taip pat minėtoje dėžutėje pasigedo vieno auksinio moteriško žiedo, kurio vertė 200 litų. Sekcijoje ant kabyklos pasigedo trijų sidabrinių grandinėlių. Vėliau pasikalbėjusi su savo pažįstama P. Ž., kuri pas ją kartais užeina ir išvalo kambarius, sužinojo, kad 2010-03-01, apie 15.00val., pas ją į butą buvo atėję du vyriškiai, kurie pas ją norėjo keisti elektros skaitiklį, o po jų išėjimo ji pasigedo raktų nuo buto. Dėl vagystės jai padaryta turtinė 575 litų žala.

Netikėti šiais nukentėjusiosios, liudytojų tapačiais, nuosekliais parodymais, nėra jokio pagrindo. Nors, kaip teigia apeliantas, jis buvo tik P. Ž. bute ir tik tada, kai jį pasikvietė jo pažįstamas Lukas, kad jis P. Ž. bute tik sutvarkęs skaitiklius ir išėjęs, šiuos jo teiginius paneigia asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolai (T. 1, b. l. 171 – 173, 174 – 176), iš kurių matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojos P. Ž. ir R. A. Č. atpažino A. R., kaip asmenį, kuris 2010-03-01 atvyko į P. Ž. butą ir prisistatė elektros tinklų atstovu, ir kurį tą pačią dieną liudytoja R. A. Č. rado nukentėjusiosios V. Ž. bute, esančiame Naručio g. 44-20, taip pat daiktų parodymų atpažinti protokolu (T. 1, b. l. 177 – 194), iš kurių matyti, kad nukentėjusioji V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu atpažino 11 žiedų, kurie buvo pavogti iš jos buto ir kurie buvo surasti bei paimti kratos metu garaže Nr. 73, esančiame Marijampolėje, Suvalkiečių g. 11.

Tad virš paminėtais nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, nuteistojo versija, jog jis į butą užėjo tik pakviestas tariamo draugo ir tik tikslu sutvarkyti saugiklius, paneigta ir ja tikėti jokio pagrindo nėra. Niekuo nepagrįstas ir nuteistojo teiginys, kad tyrimo organai nesiėmė priemonių nustatyti antrą bute buvusį asmenį, nes pats nuteistasis apie jį jokių duomenų tyrimo organams nepateikė. Paminėtieji įrodymai patvirtina, kad nuteistasis, apgaule patekęs pas P. Ž. į butą, iš ten slapta pagrobė V. Ž. priklausiusio buto raktus ir jau po to įsibrovė į nukentėjusiosios butą, iš kur pagrobė pastarajai priklausančius sidabro dirbinius, auksinį žiedą, viso turto už 575 Lt.

E. Ž. turto slapta vagystė.

Nors nuteistasis neigia įvykdęs šį jam inkriminuojamą nusikaltimą, jo kaltė yra įrodyta nukentėjusiosios E. Ž. parodymais, kuri parodė, jog 2010-03-01, apie 10.20 val., ji iš parduotuvės grįžo namo adresu V. Krėvės pr. 89-51, Kaune. Įėjusi į laiptinę, kuri yra su kodine spyna išgirdo, kad kažkas nesugeba atidaryti durų. Jai pasakius durų kodą į laiptinę įėjo vyras, kuris prisistatė „Elektros tinklų“ darbuotoju ir pasakė, kad kažkur yra perdegę laidai, dėl ko jis deda buto koridoriuose jungiklius, apsaugančius nuo laidų degimo. Teigė, kad darbai ir priemonės pensininkams nemokami, papildomai keičia „Elektros knygutes“. Ji vyrą parsivedė į namus. Pažiūrėjęs jos elektros knygelę pasakė, kad yra 42 Lt permoka, kurią jis grąžins. Pasiteiravo, ar ji turi pinigų. E. Ž. iš stalčiaus ištraukė 200 Lt ir padėjo ant stalo. Tada vyras nusivedė ją į virtuvę, liepė judinti šviestuvą, po to junginėti jungiklį. Po kurio laiko vyras pasakė, kad viskas gerai, bei pasiteiravo, ar namuose yra nedirbančių žmonių. Ji pasiūlė nueiti iki kaimynės G. T.. Nuėjęs pas Gražiną jis paprašė atsiskaitymo knygutės, paklausė, ar ji turi grąžos iš 200 Lt. Po to reikėjo laikyti šviestuvą, junginėti jungiklį. Vyras buvo ilgokai nuėjęs į kambarį, kaip išėjo iš buto nematė. K. G. pasigedo pinigų, E. Ž., grįžusi namo, taip pat pasigedo savo 200 Lt, bei dviejų auksinių žiedų, kuriuos laikė koridoriuje prie rankinio laikrodžio.

Netikėti šiais nukentėjusiųjų tapačiais, nuosekliais parodymais, nėra jokio pagrindo. Nors apeliantas teigia, kad nukentėjusiosios bute nebuvo, tai paneigia ne tik virš aptarti parodymai, tačiau ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas (T. 2, b. l. 33 – 37), iš kurio matyti, kad nukentėjusioji E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu pagal jai pateiktas nuotraukas atpažino A. R., kaip asmenį, kuris 2010-03-01 atėjęs į jos butą prisistatė elektros tinklų atstovu ir iš jos buto pavogė 200 litų bei du auksinius moteriškus žiedus, taip pat daiktų parodymų atpažinti protokolas (T. 2, b. l. 38 – 41), iš kurio matyti, kad nukentėjusioji E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu atpažino žiedą, kuris buvo pavogtas iš jos buto 2010-03-01, ir kuris buvo rastas bei paimtas kratos metu iš A. R. nuomojamo garažo, kur pastarasis laikė pagrobtus daiktus (tai aptarta ankstesniuose epizoduose).

Niekuo nepagrįsti ir apelianto teiginiai, kad iki parodymo atpažinti jis policijos pareigūnų buvo laikomas tame pačiame kabinete, kur buvo apklausinėjama E. Ž., po ko jį nukentėjusioji ir atpažino. Tokie apelianto teiginiai yra visiškai deklaratyvaus pobūdžio ir neparemti jokiais objektyviais duomenimis.

Tokiu būdu ir šiuo atveju ištirtais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

G. J. T. turto slapta vagystė.

Nors apeliantas teigia, jog vagystės iš G. J. T. buto neįvykdė, o kaltę ikiteisminio tyrimo metu prisiėmė tik įkalbėjus jo pažįstamiems Lukui bei Renaldui, šie teiginiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir vertintini tik kaip niekuo neparemta nuteistojo gynybinė versija. Nuteistojo kaltę, įvykužius inkriminuojamą nusikaltimą, patvirtina nukentėjusiosios G. J. T., liudytojos E. Ž. (kurios parodymai nurodyti ankstesniame epizode) parodymai, bei paties nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai.

Nukentėjusioji G. J. T. parodė, kad turi regos sutrikimą. 2010-03-01, apie 10.30 val., pas ją į butą V. Krėvės pr. 89-39, Kaune, atėjo kaimynė E. Ž. kartu su nepažįstamu vyru, prisistačiusiu elektros tinklų darbuotoju. Vyras paaiškino, kad dėl sudegusių laidų pensininkams nemokamai keičia jungiklius, taip pat, kad pas ją yra 42 Lt elektros permoka, kurią jis grąžins, tačiau jai reikia ieškoti grąžos, kadangi jis turi tik 200 litų banknotą. Paskui vyras ją su kaimyne nusivedė į virtuvę, kur liepė jai ir kaimynei laikyti šviestuvą, vėliau junginėti jungiklį, vyro dirbančio negirdėjo, o atėjus į koridorių jo neberado. Kai nerado 200 Lt, suvokė, jog buvo apgauta. Kambaryje prie lango esančioje spintelėje taip pat pasigedo 500 eurų ir 1350 litų. Kaip jau minėta, dėl ankstesnės vagystės apklausta nukentėjusioji E. Ž., patvirtino, kad būtent asmenį, kurį ji atpažino parodymų atpažinti metu, t. y., A. R., ji nuvedė į nukentėjusiosios G. J. T. butą, kur šis vėl gi apsimetęs elektros tinklų darbuotoju, tariamai atliko tikrinimo darbus, kaip ir ankstesniais kartais, žadėjo gražinti permoką už elektros mokesčius. Be nuoseklių, argumentuotų nukentėjusiųjų parodymų, A. R. kaltę įrodo ir jo paties parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kur A. R., dalyvaujant gynėjai, parodė butą, esantį Kaune, V. Krėvės pr. 89-39 ir paaiškino, jog 2010-03-01, prisistatęs elektros tinklų darbuotoju, iš šiame bute buvusios senyvo amžiaus moters pavogė 1300 litų bei 500 eurų (T. 5, b. l. 14 – 31). Tikėti nuteistojo teiginiais, jog jis prisipažino dėl šios nusikalstamos veikos įkalbėtas kitų asmenų, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo, šiuos teiginius paneigia virš aptarti įrodymai.

E. S. turto slapta vagystė.

Nors A. R. savo kaltės dėl šio nusikaltimo nepripažįsta, teigia E. S. bute nebuvęs ir pinigų iš ten nevogęs, byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina nuteistojo kaltę padarius minėtą nusikaltimą. Nukentėjusioji E. S. parodė, kad 2010-03-15, apie 09.00 val., pas ją į butą atėjo santechniku prisistatęs nepažįstamas vyras ir pasakė, kad ji permokėjusi už šaltą vandenį. Jis taip pat nurodė, kad dėl 9 aukšte trūkusio vamzdžio reikia jos bute atsukti vandens kranus. Kadangi vyrui reikėjo atiduoti grąžą, nukentėjusioji ištraukė iš spintos segtuvą, kuriame laikė pinigus, padėjo jį lovoje po antklode, pati nuėjo į virtuvę ir atsuko vandenį. Tuo tarpu vyras iš buto išėjo, o grįžusi į kambarį E. S. pamatė, kad segtuve nebėra 1100 litų, taip pat pasigedo ant stalo padėtų 150 litų. Nukentėjusioji nurodė, kad vyras atrodė apie 25 metų amžiaus, apie 160cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, apvalaus veido mėlynom didelėm akim, apvalia buka nosimi, ant galvos užsidėjęs megztą juodą kepurę, tamsiais drabužiais.

Nuteistojo kaltę padarius šį nusikaltimą patvirtina ne tik visiškai tapatus nusikaltimo braižas, kokiu buvo padarytos ir anksčiau įvykdytos vagystės, bet ir atliktas atpažinimas (asmens parodymo atpažinti pagal fotonuotrauką protokolas T. 2, b. l. 64 – 66), kurio metu nukentėjusioji iš pateiktų penkių asmenų atpažino būtent nuteistąjį, kuris, prisistatęs „Kauno vandenys“ darbuotoju ir taip patekęs į jos butą, pagrobė pinigus. Apelianto teiginiai, kad šis procesinis veiksmas buvo atliktas pažeidžiant BPK normas, kad jis nukentėjusiajai buvo parodytas atpažinti du kartus, niekuo nepagrįstas ir prieštarauja faktinei bylos medžiagai. Be to pažymėtina ir tai, kad nuteistojo kaltę padarius inkriminuotą nusikaltimą, patvirtina visos bylos apimtimi ištirtų įrodymų visuma, kuri rodo tapatų, tik nuteistajam būdingą, nusikaltimo padarymo būdą.

Nukentėjusioji Z. B. parodė, kad 2010-04-09, apie 10 val., į namus paskambino vyras, prisistatęs elektros tinklų darbuotoju, pasakė, kad reikia keisti elektros knygutę ir kad jų darbuotojas gali šią knygutę atnešti jai į namus. Maždaug po 5 minučių į namus atėjo jaunuolis, prisistatęs elektros tinklų darbuotojų, su savimi turėjo du kažkokius lapus ir pasakė, kad reikia suskaičiuoti namuose esančias rozetes, pradėjo vaikščioti po namus. Taip pat pasakė, kad viskas bus pakeista nemokamai, o už elektrą ji permokėjusi 46 Lt, kuriuos jis grąžins, tačiau ji turinti jam pakeisti 200 Lt. Tuomet ji nuėjo į miegamąjį ir iš spintelės paėmė savo rudos spalvos piniginę, ištraukė 100 Lt ir piniginę padėjo atgal. Atnešusi 100 litų, padėjo ant stalo virtuvėje, tuomet jaunuolis nuėjo į kambarį tikrinti lempos, įkišo į rozetę lempos laidą ir liepė nukentėjusiajai pabūti kambaryje, pats pasakė, kad eina į lauką, kažką atjungs ir jai pabels iš lauko į kambario langą, taip duodamas ženklą lempą išjungti. Maždaug po 5 minučių, nesulaukus jaunuolio ir atėjusi į virtuvę pamatė, kad ant stalo nebėra jos padėtų 100 litų. Jaunuolio namuose nebebuvo. Nuėjusi į miegamąjį ant spintelės pamatė padėtą savo piniginę, kurioje laikė savo santaupas apie 1100 Lt, tačiau pinigų ten nebebuvo.

Analogiškas aplinkybes patvirtino ir nukentėjusiosios dukra liudytoja J. P., tą dieną buvusi pas motiną namuose. Netikėti šiais nuosekliais bei išsamiais nukentėjusiosios bei liudytojos parodymais, nėra pagrindo. Iš šių parodymų seka, kad nuteistasis vėl gi analogišku būdu, kaip ir ankstesniais atvejais, apgaulės būdu prisistatęs specialios tarnybos darbuotoju, pateko į nukentėjusios butą, apgaulės būdu nurodydamas išgalvotą versiją apie pinigų (permokos) gražinimą sužinojo, kur laikomi bute pinigai bei išgalvojęs priežastį, kad nukreipti nukentėjusiosios dėmesį, iš buto pagrobė nukentėjusiosios santaupas.

Kad minėtą nusikalstamą veiką padarė nuteistasis, patvirtina ir parodymų atpažinti iš fotonuotraukų protokolai (T. 2, b. l. 94 – 96, 105 – 107), iš kurių seka, kad pagal pateiktas fotonuotraukas ir nukentėjusioji, ir liudytoja nurodė tą patį asmenį, kurį atpažino iš veido bruožų, t. y., A. R., kuris prisistatęs elektros tinklų darbuotoju lankėsi jų bute ir pagrobė pinigus. Nors vėlesnio atpažinimo (T. 2, b. l. 98 – 100) metu nukentėjusioji jau neatpažino A. R. kaip asmens, įvykdžiusio nusikaltimą, tai nepaneigia ankstesnio atpažinimo rezultatų, nes, kaip matyti iš Z. B. paaiškinimo, ji šio procesinio veiksmo metu blogai jautėsi, be to, priešingai negu parodymų atpažinti pagal fotonuotraukas metu (kai veiksmas buvo atliktas praėjus tik vienam mėnesiui po nusikaltimo padarymo), rodant atpažinti asmenis natūroje, buvo praėję daugiau nei keturi mėnesiai ir tai, įvertinant pačios nukentėjusiosios amžių, bei tai, kad su nuteistuoju bendravo trumpai, įtakojo jos atmintį.

Nors nuteistasis neigia įvykdęs vagystę iš nukentėjusiųjų P. Ž. bei P. Ž. buto, teigia, kad jų bute niekada nesilankė, šiuos nuteistojo argumentus paneigia nukentėjusiosios parodymai, asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ir vaizdo įrašų kartotekų protokolas, kuriame P. Ž. nurodė, jog ji atpažįsta A. R. kaip asmenį, 2010-06-08 iš jos buto pavogusį pinigus bei sūnaus P. Ž. auksinę grandinėlę (T. 3, b. l. 70 – 72), o apklausiama nukentėjusioji parodė, jog 2010-06-08 į namus atėjęs nepažįstamas vaikinas pasakė, kad dėl kilusio gaisro reikia įjungti elektrą, prašė nukentėjusiosios laikyti jungiklį, pats tuo metu buvo kituose kambariuose. Vaikinui išėjus, moteris pasigedo 1500 Lt, iš sūnaus kambario dingo 2000 Lt vertės auksinė grandinėlė. Motinos parodymus apie tai, kad jų bute lankėsi asmuo, prisistatęs elektros tinklų darbuotoju ir po jo apsilankymo dingo paminėtas turtas, patvirtino ir P. Ž., kuriam iškart po įvykio viską papasakojo motina.

Paminėtieji įrodymai paneigia apelianto teiginius, kad jis nukentėjusiosios bute nesilankė ir turto iš ten nepagrobė.

M. Ž. turto slapta vagystė.

Nors dėl šios nusikalstamos veikos A. R. taip pat neprisipažįsta, neigia buvęs nukentėjusiosios bute ir iš ten pavogęs turtą, jo kaltę įrodo nuoseklūs bei argumentuoti, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptarti nukentėjusiosios parodymai, kur ji nurodo, jog vyras, prisistatęs elektros tinklų atstovu užėjo pas ją į butą neva patikrinti elektros laidus, taip pat, peržiūrėjęs atsiskaitymo knygelę pasakė, jog ji už elektrą yra permokėjusi ir jis šią permoką jai grąžins, jei ji pasmulkins jo turimą stambią pinigų kupiūrą. Po to vyriškis išėjo į lauką tikrinti kabelių ir negrįžo, o nukentėjusioji pasigedo savo santaupų – 5000 dolerių bei 2800 litų. Dėl įvykio kreipėsi į policiją, ikiteisminiame tyrime, atliekant parodymų atpažinti asmenį pagal nuotrauką metu, ji atpažino A. R. kaip asmenį, kuris prisistatęs elektros tinklų darbuotojų, pavogė iš jos minėtą pinigų sumą (T. 3, b. l. 125 – 126).

Nuteistasis neigia pavogęs pinigus bei pasą iš V. D. buto, teigia, kad niekada nėra ten buvęs, tačiau byloje surinkti įrodymai paneigia nuteistojo argumentus. Kolegija neturi pagrindo netikėti nuosekliais bei išsamiais, pirmosios instancijos teismo ištirtais, nukentėjusiosios parodymais, kuri nurodė, jog 2010-06-22, apie 14.45 val., jai būnant namuose adresu Sukilėlių pr. 106-19, Kaune, į namus atėjo elektriku prisistatęs vyriškis, kuris išsitraukė 200 litų kupiūrą ir paminėjo, kad ji yra permokėjusi už elektrą 35 litus. Norėjo gauti grąžos. Ji pradarė spintos duris, kur lentynoje laikė pinigus, tačiau pasakė, kad grąžos neturi. Tuomet vyriškis pasakė, kad patikrins bute elektrą. Po kelių minučių išėjusi iš kambario į koridorių pamatė, kad vyriškis išeina iš kito kambario ir eina link laukinių durų. Tuomet ji nuėjo į kambarį, kuriame stovi spinta ir pamatė, kad ji pravira, visi spintoje buvę rūbai suversti, o paso, išduoto jos vardu, kuriame ji laikė santaupas nėra, kaip ir jame buvusių 900 litų. Dėl įvykio kreipėsi į policiją, o ikiteisminio tyrimo metu, atliekant parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų veiksmus, V. D. atpažino A. R. kaip asmenį, kuris minėtu laiku apsimetęs elektros tinklų darbuotoju, pagrobė iš jos pasą bei 900 Lt (T. 3, b. l. 148 – 149).

Nors A. R. savo kaltės dėl šio nusikaltimo nepripažįsta, jo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos įrodyta byloje esančiais įrodymais – nukentėjusiosios parodymais, kur teigiama, kad 2010-06-23, apie 12.00 val., į jos namus adresu Kaune, Taikos pr. 64-4, atėjo nepažįstamas jaunas vyras, kuris prisistatė elektriku, paminėjo apie elektros permoką bei prašė nukentėjusiosios grąžos, vėliau nurodęs jai padėti jam ir palaikyti televizoriaus laidą, pats išėjo kažko tvarkyti į kitą kambarį. Po kiek laiko, nesulaukusi jokio signalo, moteris apžiūrėjo savo butą, pamatė, jog ant lovos paliktų pinigų – 4000 Lt – iš kurių nešė grąžą tariamam elektrikui, nebebuvo, nebebuvo ir paties elektriku prisistačiusio vyro. A. R. nukentėjusioji atpažino kaip vyrą, kuris 2010-06-23 prisistatęs elektros tinklų darbuotojų, pavogė iš jos 4000 Lt (T. 3, b. l. 166 – 168).

Šiuo konkrečiu atveju ikiteisminio tyrimo metu atliktas asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų procesinis veiksmas (T. 3, b. l. 166 – 168) lemiamos reikšmės sprendžiant nuteistojo kaltę neturi. Apelianto nurodyti netikslumai atliekant asmens parodymo atpažinti veiksmą, nelaikytini esminiais, nes iš paties protokolo turinio (proceso eigos aprašymo) matyti, kad R. A. nuteistąjį atpažino ne iš vienos pateiktos nuotraukos, bet peržiūrėjusi fotoalbume esančias nuotraukas.

Dėl šios nusikalstamos veikos apeliantas taip pat neprisipažįsta, teigia, kad niekada nėra buvęs S. L. bute, tačiau jo argumentus paneigia byloje surinkti bei ištirti įrodymai.

Nukentėjusioji S. L. parodė, jog 2010-07-01 prisistatė vaikinas iš „Kauno vandenų“, pasakė, kad jos namuose bus atjungtas vanduo, taip pat pasakė, kad S. L. yra permokėjusi už vandenį ir kad permoką jis grąžins, nukentėjusioji tik turėtų pasmulkinti jam 200 litų kupiūrą. Vėliau jis paprašė prileisti kibirą vandens, pats išėjo į kitą kambarį, paskui greitai pasišalino iš buto. Nuėjusi į kambarį, kuriame laikė savo pinigines santaupas – 6000 Lt – S. L. jų neberado.

Nuteistojo kaltę patvirtina ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kur matyti, jog S. L. atpažįsta A. R. kaip asmenį 2010-07-01 prisistačiusį „Kauno vandenų“ darbuotoju bei pavogusį iš jos 6000 Lt (T. 4, b. l. 71 – 74).

Apelianto argumentai, kad šis procesinis veiksmas buvo atliekamas dalyvaujant jam, kas tariamai ir padėjo nukentėjusiajai jį atpažinti, niekuo nepagrįstas. Iš minėto dokumento matyti, kad jį atliekant Kauno apskrities VPK NTV NNTS tarnybinėse patalpose dalyvavo tik nukentėjusioji S. L. ir to paties policijos skyriaus tyrėjai I. T. ir A. P..

J. B. slapta turto vagystė.

Dėl 2010-06-16 svetimo turto pagrobimo iš J. B. buto, apeliantas savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, jog apsimesdamas elektriku, užėjo į vieną Geležinio Vilko gatvėje esančio namo butą, tačiau jam duris atidariusi moteris pasakė, jog neturinti pinigų grąžai jo neva grąžinamai permokai už elektrą. Ši moteris jį palydėjo į kitą butą, kur gyveno taip pat senyvo amžiaus moteris. Ten prisistatęs darbuotoju iš VST, jis paprašė parodyti atsiskaitomąją knygelę, taip pat pasakė, jog moteris permokėjusi už elektrą ir kad permoką grąžins, tačiau ji turi jam iškeisti pinigus. Kai moteris nuėjo atnešti pinigų, A. R. persigalvojo, pasakė, jog permoką grąžins metaliniais pinigais. Tada liepė bute buvusioms moterims jam padėti, laikyti vonios lubas, o jis tuo metu pavogė svetainėje laikytus pinigus – 7000 Lt, o ne nukentėjusiosios nurodytą 12000 Lt sumą.

Nors nuteistasis neigia pagrobęs jam inkriminuojamą pinigų sumą (nurodo mažesnį jos dydį), be šio dalinio jo prisipažinimo, kaltė įvykužius inkriminuojamą nusikaltimą įrodyta nukentėjusiosios parodymais.

Nukentėjusioji J. B. parodė, kad, 2010-06-16, apie 11-11.30 val., į jos butą kaimynė I. V. atvedė vaikiną, prisistačiusį elektros tinklų atstovu. Tuo metu ji bute buvo kartu su savo 92 metų motina V. J.. Jis paprašė knygelės už elektrą, ją peržiūrėjęs pasakė, kad ji permokėjusi už elektrą, kad permoką grąžins, paprašė jos iškeisti 200 litų. Nukentėjusioji nuėjusi į kambarį, kuriame ant lovos gulėjo jos motina V. J., ieškojo pakeitimui pinigų. Pinigus laikė sekcijos durelėse ir mažame foteliuke. Sekcijoje buvo 5000 litų, o foteliuke 7000 litų. Kai išeidinėjo iš savo kambario, vaikinas pasakė, kad pinigų nereikia, jis atiduos permoką metaliniais litais. Tuomet vaikinas pasakė, kad jis tikrins bute elektrą, liepė jai ir kaimynei eiti į tualetą, vonią ir laikyti lubas. Motinai liepė eiti į kitą kambarį ir kitame kambaryje laikyti už šviestuvo. Pavargus laikyti lubas, nukentėjusioji ėjo ieškoti vaikino, tačiau pamatė, kad praviros koridoriaus durys. Patikrinusi dvi vietas, kuriose buvo laikomi pinigai, atitinkamai 7000 Lt ir 5000 Lt, J. B. pamatė, kad pinigų nebėra, suprato, kad ją apvogė tas vaikinas.

Abejoti nukentėjusiosios parodymais, kad iš jos buvo pagrobta nurodyta pinigų suma, jokio pagrindo nėra. Duodama parodymus nukentėjusioji buvo nuosekli ir jokių abejonių dėl turėtos bei iš jos pagrobtos pinigų sumos, neiškėlė, ji tiksliai nurodė dvi vietas, kur laikė padėtus pinigus ir kokia suma kiekvienoje iš tų vietų buvo padėta.

Apelianto teiginiai, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pažeidžiant baudžiamojo proceso normas, tai yra, išnagrinėta jam nedalyvaujant ir tokiu būdu nesuteikiant galimybės duoti paaiškinimus, gintis pačiam, nepagrįsti, nes kaip matyti iš pirmos instancijos teisiamojo posėdžio protokolo, nuteistasis pažeidinėjo teisiamojo posėdžio tvarką, rodė visišką nepagarbą teismui, įžeidinėjo teismą ir todėl po posėdžio pirmininko įspėjimo, vadovaujantis BKP 259 straipsnio 1 dalimi, jis buvo visam laikui pašalintas iš posėdžių salės. Tad pilnai įgyvendinti savo teises vengė pats nuteistasis ir todėl toks jo teisių suvaržymas nelaikytinas procesiniu pažeidimu. Be to, pažymėtina tai, kad nuteistojo teisė į gynybą buvo užtikrinta jį gynusio advokato dalyvavimu teisiamajame posėdyje.