Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-05-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-146/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-08
Bylos Nr.
1S-146/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Svajūnas Knizleris
Nuteistasis
M. G., K. G.
Advokatai
Marjaana Laine
Byla Nr. 1S-146/2012
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.1.2.1.; 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 8 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo M. G. gynėjos skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nutarties, kuria nuteistajam M. G. paskelbta paieška ir paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Šia nutartimi taip pat paskelbta paieška ir paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nuteistajai K. G. .

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, už šias nusikalstamas veikas jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nuosprendį Kauno apygardos prokuratūra, nuteistųjų M. G. ir K. G. gynėjai apskundė apeliacine tvarka.

Baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovo 30 d. nutartimi nuteistajam M. G. paskelbė paiešką ir paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad, teismui išnaudojus visas galimybes ir nepavykus surasti nuteistojo M. G. , būtina skelbti jo paiešką ir paskirti kardomąją priemonę – suėmimą. Nuteistasis pasislėpė nuo teismo, nors žino, kad yra pateikti tiek jo paties apeliacinis skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nuosprendžio, tiek prokuroro apeliacinis skundas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais. Tai trukdo teismui greitai bei išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą. Nutartyje teismas pažymėjo, kad iš Suomijos Respublikos teisingumo ministerijos gauto rašto matyti, jog M. G. šioje valstybėje nerastas. Be to ši kompetentinga institucija teismui vengia atsakyti, koks priimtas sprendimas byloje dėl prieglobsčio suteikimo nuteistajam M. G. .

Šalies argumentai

Nuteistojo M. G. gynėja skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nutartį.

Gynėja teigia, kad apygardos teismo nutarties teiginys, jog buvo išnaudotos visos galimybės surasti nuteistuosius M. G. ir jo sutuoktinę K. G. , nepagrįstas. Nuteistieji gyvena Suomijos Respublikoje, kur jiems suteiktas prieglobsčio prašytojo statusas ir šiuo metu šis statusas nėra pasikeitęs. Nei teismas, nei kitos Lietuvos Respublikos institucijos nesikreipė į K. ir M. G. Suomijos Respublikoje atstovaujančią advokatę Marjaana Laine, kuri veda procesą dėl pabėgėlių statuso suteikimo K. ir M. G. , nors duomenys apie ją buvo pateikti teismui su prašymu dėl 2011 m. sausio 27 d. posėdžio. Gynėja pažymi, jog apygardos teismas nutartyje nenurodė, kokios institucijos ir kokių konkrečiai veiksmų ėmėsi, kada, kokiu būdu ir kokius dokumentus teismas siuntė nuteistiesiems, ar buvo įvykdyti Europos Sąjungos Konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosios bylose reikalavimai.

Nuteistojo M. G. gynėja nurodo, kad 2011 m. sausio 27 d. pranešime teismui buvo nurodyta, jog iki prašymo dėl prieglobsčio suteikimo išsprendimo K. ir M. G. negali išvykti iš Suomijos Respublikos dėl to, kad neturi dokumentų, reikalingų kirsti valstybės sieną. Be to, išvykimas iš Suomijos Respublikos teritorijos būtų pagrindas nutraukti nuteistųjų prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo procesą. Tai, gynėjos nuomone, rodo, kad nuteistieji į teismo posėdį neatvyko ne dėl to, kad vengia dalyvauti bylos nagrinėjime, o dėl to, kad dėl objektyvių priežasčių negali to padaryti. Gynėja pažymi, kad šioje byloje Klaipėdos apygardos teismas buvo paskyręs posėdį 2012 m. gegužės 17 d. Tikėtina, kad iki to laiko M. ir K. G. prašymo nagrinėjimo procedūra jau būtų pasibaigusi, todėl jie planavo atvykti į bylos nagrinėjimą. Tačiau posėdis buvo perkeltas į žymiai ankstesnę datą, t.y. kovo 29 d. Nutartyje nėra nurodyta aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, jog teismas ėmėsi tinkamų priemonių informuoti nuteistuosius apie posėdžio datos perkėlimą.

Gynėja teigia, jog apygardos teismo teiginys, kad M. ir K. G. trukdo išnagrinėti bylą, yra visiškai nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, be to, prieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatytai bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje tvarkai. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio nuostatomis, nuteistųjų dalyvavimas nagrinėjant bylą nėra privalomas, todėl nesuprantama, kaip nuteistieji šioje byloje gali trukdyti išnagrinėti bylą. Vienintelė bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje neatvykus nuteistajam sąlyga – tinkamas pranešimas apie bylos nagrinėjimo laiką. Pareiga tinkamai pranešti apie bylos nagrinėjimo laiką tenka teismui (bendradarbiaujant, jeigu tam yra poreikis, su kitomis Lietuvos Respublikos ir užsienio institucijomis). Jeigu institucijos nustatyta tvarka negali įvykdyti pareigos tinkamai pranešti apie posėdžio datą ir laiką, tai nesudaro pagrindo neigiamas pasekmes, atsirandančias dėl institucijų veiksmų, perkelti nuteistiesiems, ypač kai tos pasekmės susijusios su laisvės apribojimu ir asmenų išdavimu valstybei, dėl kurios institucijų veiksmų jiems teko kreiptis prieglobsčio teisės suteikimo į Suomijos Respubliką.

Nuteistojo M. G. gynėjos manymu, nepagrįsti ir teismo nutarties argumentai, jog Suomijos Respublikos teisingumo ministerija atsakė, kad M. ir K. G. apskritai nerasti šios valstybės teritorijoje, kad jie slapstosi ir jų buvimo vieta nežinoma. Suomijos Respublikos teisingumo ministerijos rašte konstatuojamas tik tas faktas, jog nuteistieji nėra registruoti registre, tačiau tai yra suprantama, nes kol kas nėra išspręstas jų prieglobsčio klausimas. Patys nuteistieji niekada neslėpė, jog šiuo metu gyvena Suomijoje, šis faktas žinomas ir iš periodiškai pasirodančių publikacijų Lietuvos žiniasklaidoje.

Gynėja pažymi, kad nuteistieji K. ir M. G. nepageidauja Lietuvos Respublikos institucijoms atskleisti savo gyvenamosios vietos adreso, nes jau ne kartą yra nukentėję nuo šių institucijų neprognozuojamų veiksmų ir visiško žmogaus teisių ignoravimo.

Nuteistojo M. G. gynėja atkreipia dėmesį, jog teismo nutartyje nurodyta, kad ji priimta vadovaujantis BPK 122 straipsnio norma, kur yra išvardintas baigtinis suėmimo pagrindų sąrašas. Iš teismo nutarties teksto galima daryti prielaidą, jog teismas, skirdamas suėmimą, rėmėsi BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto norma, t.y., jog yra pagrindas manyti, kad M. ir K. G. slėpsis nuo teismo, tačiau šiai teismo išvadai, gynėjos nuomone, nebuvo jokio pagrindo, nes nuteistųjų dalyvavimas nagrinėjant apeliacinius skundus nėra būtinas. Pati žodžio „slėptis“ reikšmė šiuo atveju suponuoja asmens sąmoningą vengimą pasirodyti teisme, kai tai yra privaloma pagal įstatymą. Šiuo atveju apygardos teismas net nesvarstė galimybės, kad galbūt asmuo, kurio dalyvavimas procese šioje stadijoje nėra būtinas, neatvyksta į bylos nagrinėjimą, nes tiesiog nepageidauja pasinaudoti savo teise, juolab, kad posėdyje dalyvavo abiejų nuteistųjų gynėjai. Tokia praktika, kai nutariama taikyti kardomąsias priemones, susijusias su asmenų laisvės apribojimu tik už tai, kad jie nepasinaudojo savo teisėmis, gynėjos nuomone, būtų tiesioginis kelias į diktatūrą Lietuvos Respublikoje.

Gynėja teigia, jog apygardos teismas pažeidė BPK 125 straipsnio 2 dalis 4 punkto nuostatą, jog skiriant kardomąją priemonę, turi būti nurodomas tikslas, kurio siekiama skiriant kardomąją priemonę, o kai priimama nutartis skirti suėmimą – dar ir suėmimo skyrimo sąlygos, vienas ar keli BPK 122 straipsnyje nustatyti suėmimo skyrimo pagrindai ir motyvai. Apygardos teismas nesvarstė nė vienos iš šių aplinkybių, Iš nutarties neaišku, koks yra kardomosios priemonės skyrimo tikslas ir kodėl jo negalima pasiekti netaikant kardomosios priemonės. Teismas tik formaliai nurodė BPK 122 straipsnio normą kaip nutarties pagrindą, tačiau nedetalizavo, kokie yra konkretūs suėmimo skyrimo motyvai šioje byloje. Šių imperatyvių įstatymo normų pažeidimai, gynėjos nuomone, ypač reikšmingi, nes teismas sprendė dėl kardomosios priemonės, susijusios su asmenų laisvės apribojimu, su prievartiniu M. ir K. G. atgabenimu į Lietuvos Respubliką, kai yra sprendžiamas prieglobsčio jiems suteikimo klausimas. Tokį teismo sprendimą, gynėjos manymu, galima laikyti tiesioginiu trukdymu M. ir K. G. gauti pabėgėlių statusą Suomijos Respublikoje.

Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo M. G. gynėjos skundą tenkinti, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. G. gynėjos skundas tenkinamas.

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nutartis, kuria nuteistajam M. G. paskelbta paieška ir paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio mėn. 30 d. nutarime Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ nurodyta, jog teisėjai, skirdami suėmimą, privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Vadovaujantis BPK 122 straipsnio nuostatomis, suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje nustatytų pagrindų. BPK 125 straipsnis reglamentuoja, kad teismas, skirdamas kardomąją priemonę – suėmimą, priima motyvuotą nutartį, kurioje be kitų duomenų privalo nurodyti suėmimo skyrimo sąlygas, vieną ar kelis BPK 122 straipsnyje nustatytus suėmimo skyrimo pagrindus ir juos motyvuoti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjo nuomone, apygardos teismas, paskirdamas nuteistajam M. G. kardomąją priemonę – suėmimą, šių nuostatų nesilaikė. Kaip matyti iš apygardos teismo nutarties, paskirdamas nuteistajam M. G. kardomąją priemonę – suėmimą teismas tik formaliai išvardino baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, reglamentuojančias suėmimo skyrimą (BPK 121, 122, 125 straipsniai), tačiau nenurodė nei tikslo, kurio siekiama skiriant šią kardomąją priemonę, nei konkretaus BPK 122 straipsnyje įtvirtinto suėmimo pagrindo, todėl tokia apygardos teismo nutartis iš esmės neatitinka BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimų.

Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas konstatavo, jog išnaudojo visas galimybes surasti nuteistąjį, tačiau jo rasti nepavyko. Žinodamas, kad yra pateikti tiek jo paties apeliacinis skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009-06-04 nuosprendžio, tiek prokuroro apeliacinis skundas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, M. G. pasislėpė nuo teismo ir tokiu būdu trukdo teismui greitai ir išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą. Taigi, kaip teisingai skunde nurodo nuteistojo M. G. gynėja, iš skundžiamos nutarties turinio galima daryti tik prielaidą, kad suėmimas nuteistajam M. G. paskirtas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, jog nuteistasis slėpsis nuo teismo, ir kad šia kardomąja priemone siekiama užtikrinti M. G. dalyvavimą procese bei netrukdomą bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme. Skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo teisėjo nuomone, tokie teismo argumentai yra nepagrįsti.

Kaip matyti iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, M. G. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį subendrinta laisvės atėmimo dešimčiai mėnesių bausme, kurią nuteistasis 2009 m. rugpjūčio 14 d. atliko. Lietuvos apeliaciniam teismui 2009 m. rugsėjo 9 d. panaikinus Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartį pratęsti minėtu nuosprendžiu nuteistajam M. G. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, pastarasis 2009 m. rugsėjo 9 d. iš laisvės atėmimo vietos buvo paleistas (t. 8, b.l. 16), jokia kardomoji priemonė jam nebuvo paskirta. Netrukus nuteistasis su šeima išvyko į Suomijos Respubliką, kur 2009-10-07 kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo. Šias aplinkybes patvirtina tiek 2010-12-02 iš Suomijos Respublikos teisingumo ministerijos gauti dokumentai, iš kurių matyti, jog 2010 m. lapkričio 19 d. Helsinkio mieste nuteistajam M. G. buvo įteiktas teismo šaukimas į 2011 m. sauso 27 d. 13.30 val. vyksiantį Klaipėdos apygardos teismo posėdį (t. 8, b. l. 69-73), tiek nuteistąjį Lietuvoje atstovaujančios advokatės R. Čilinskaitės 2011 m. sausio 27 d. teismui pateikti Suomijos migracijos tarnybos duomenys, iš kurių matyti, jog 2011 m. sausio 26 dienai M. K. G. prieglobsčio klausimas buvo sprendžiamas Suomijos Respublikos Aukščiausiajame administraciniame teisme (t. 8, b.l. 89-90), tiek apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai, iš kurių matyti, jog prieglobsčio M. G. suteikimo klausimas Suomijos Respublikoje buvo nagrinėjamas Suomijos imigracijos tarnyboje, Helsinkio administraciniame teisme bei Aukščiausiajame administraciniame teisme. 2012-03-07 Aukščiausiasis administracinis teismas patvirtino Helsinkio administracinio teismo 2010-05-19 sprendimą, kuriuo buvo panaikintas Imigracijos tarnybos sprendimas atmesti M. G. prašymą, ir šis klausimas grąžintas iš naujo nagrinėti Suomijos imigracijos tarnybai. 2012 m. balandžio 12 d. Suomijos imigracijos tarnyba patvirtino, jog M. G. šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas Suomijoje (t. 10, b.l. 42-51). Pažymėtina, jog 2011 m. sausio 27 d. teismo posėdyje, įvertinęs nuteistojo M. G. atstovės advokatės R. Čilinskaitės pateiktus duomenis bei jos prašyme nurodytas aplinkybes, jog M. G. , kol sprendžiamas jo prieglobsčio klausimas, negali išvykti iš Suomijos Respublikos, nes priešingu atveju prieglobsčio suteikimo svarstymo procesas būtų nutrauktas, apygardos teismas konstatavo, jog nuteistasis į 2011 m. sausio 27 d. teismo posėdį neatvyko dėl objektyvių priežasčių. Tačiau, paskirdamas kardomąją priemonę – suėmimą į 2012 m. kovo 29 d. vykusį teismo posėdį neatvykusiam nuteistajam M. G. , apygardos teismas neįvertino tos aplinkybės, jog iki šio teismo posėdžio nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pirmiau aptarta situacija būtų pasikeitusi, t.y. kad būtų vienu ar kitu būdu išspręstas prieglobsčio M. G. suteikimo Suomijos Respublikoje klausimas, ar kad šis procesas būtų nutrauktas, nuteistajam išvykus iš Suomijos Respublikos. Nors, kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, nuteistasis M. G. teismui savo dabartinės gyvenamosios vietos nenurodė, tačiau jis pasirūpino, kad teismui būtų pateikti duomenys apie jį atstovaujančias advokates tiek Lietuvoje, tiek Suomijoje, per kurias jis domisi šios baudžiamosios bylos eiga, vykstančius teismo posėdžius. Taigi, esant šių aplinkybių visetui, konstatuoti, kad nežinoma nuteistojo M. G. buvimo vieta ir kad jis pasislėpė nuo teismo, nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Juolab, kad kaip rodo baudžiamosios bylos duomenys, nebuvo imtasi priemonių tinkamai informuoti nuteistąjį apie pasikeitusią teismo posėdžio datą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog Klaipėdos apygardos teismas kreipėsi į Suomijos Respublikos kompetentingą instituciją su prašymu įteikti nutiestajam M. G. teismo šaukimą į 2012 m. gegužės 12 d. 13.30 val. vyksiantį posėdį (t. 9, b.l. 105-119), taip pat, prašydamas informuoti nuteistąjį apie šį teismo posėdį, teismas kreipėsi į nuteistąjį Suomijoje atstovaujančią advokatę Marjaana Laine (t. 9, b.l. 121-123). 2012 m. sausio 23 d. gavus Suomijos Respublikos teisingumo ministerijos raštą, kuriame nurodyta, kad per nustatytą laiką teisinės pagalbos prašymo įvykdyti nepavyko, nes adresatai nerasti (t. 10, b.l. 19), ir nesulaukus atsakymo iš minėtos M. G. atstovės, teismo posėdžio data buvo perkelta iš 2012 m. gegužės 12 d. 13.30 val. į 2012 m. kovo 29 d. 9.00 val., be to teismo šaukimas į šį posėdį nuteistajam buvo išsiųstas tik jo paskutinės gyvenamosios vietos Lietuvoje adresu. Dėl teismo šaukimo įteikimo nuteistajam M. G. į Suomijos kompetentingą instituciją kreiptasi nebuvo, nuteistojo atstovei Suomijoje apie pasikeitusią teismo posėdžio datą taip pat nepranešta.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog apygardos teismas, siekdamas išnagrinėti šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, ne kartą kreipėsi į Suomijos Respublikos teisingumo ministeriją, tačiau teisinės pagalbos prašymai dėl teismo šaukimų įtekimo nuteistajam M. G. grįžo neįvykdyti dėl to, kad, kaip jau buvo minėta, adresatas nebuvo rastas. Tačiau iš minėtos institucijos atsakymų nėra aišku, kokių priemonių Suomijos pareigūnai ėmėsi, kad surasti nuteistąjį ir įteikti jam Klaipėdos apygardos teismo siunčiamus dokumentus. Taigi, šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nesudarė pagrindo konstatuoti, jog nuteistasis M. G. vengia atvykti į teismą, ir juo labiau, kad jo šioje valstybėje iš viso nėra.

BPK 322 straipsnis reglamentuoja, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Nuteistasis, nepaisant to, kieno ir kokiais pagrindais paduotas apeliacinis skundas, turi teisę dalyvauti šiame posėdyje, tačiau to daryti neprivalo. Be abejo, apeliacinės instancijos teismas bylą gali nagrinėti neatvykus nuteistajam tik tuo atveju, jei pastarajam buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, tačiau ta aplinkybė, jog nuteistajam nebuvo įteiktas teismo šaukimas, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, negali būti vertinama kaip pagrindas skelbti paiešką ir skirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Juolab, kad Lietuvos apeliacinis teismas šioje baudžiamojoje byloje jau buvo pasisakęs, jog kardomoji priemonė – suėmimas nuosprendžiu paskirtą bausmę atlikusiam nuteistajam, siekiant užtikrinti jo dalyvavimą apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylą, kurioje paduotas tiek nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas, kuriuo prašoma nuosprendį panaikinti ir nuteistąjį išteisinti, tiek prokuroro apeliacinis skundas, paduotas nuteistojo teisinę padėtį sunkinančiais pagrindais, yra neproporcinga procesinė prievartos priemonė. Be to, baudžiamojo proceso įstatymas, reglamentuojantis baudžiamųjų bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka, nenumato procesinės galimybės apeliacinės instancijos teisme nuteistajam, kuris jau atliko nuosprendžiu paskirtą bausmę, skirti naują kardomąją priemonę, nepriklausomai nuo to, kad paduotas apeliacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjo nuomone, apygardos teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl nepagrįstai nuteistajam M. G. paskelbė paiešką ir paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą.

Iš byloje esančio skundą padavusios advokatės R. Čilinskaitės orderio matyti, jog pastaroji šioje byloje atstovauja nuteistąjį M. G. . Tačiau iš gynėjos pateikto skundo turinio akivaizdu, jog ji ginčija suėmimo paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą ne tik M. G. , bet ir K. G. atžvilgiu.

Iš skundžiamos apygardos teismo nutarties matyti, jog teismas nuteistajai K. G. paskelbė paiešką ir kardomąją priemonę – suėmimą paskyrė esant analogiškai situacijai ir analogiškais motyvais, kaip nuteistajam M. G. . Todėl, apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad paieška ir suėmimas M. G. paskirtas nepagrįstai, apygardos teismo nutartis naikintina visa apimtimi, t.y. ir dalyje dėl paieškos paskelbimo ir kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo K. G. , nuteistai Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį, ir atlikusiai šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nutartį, kuria M. G. ir K. G. paskelbta paieška ir paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, panaikinti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Svajūnas Knizleris