- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-13
- Bylos Nr.
- e2A-412-230/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00019-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Albina Rimdeikaitė, Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- J. M.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Panemunės regioninio parko direkcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Jurbarko rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui J. M., tretiesiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Panemunės regioninio parko direkcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Jurbarko rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) ieškinyje teismo prašė įpareigoti atsakovą J. M. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2016 m. spalio 21 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-70-161021-00025, parengiant projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant ieškovei; nevykdant šio reikalavimo, įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti statomą neypatingųjų statinių kategorijai priskiriamą statinį – gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, o neįvykdžius šio reikalavimo, suteikti ieškovei teisę nugriauti gyvenamąjį namą, sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo; neįvykdžius šių įpareigojimų per nustatytus terminus, įpareigoti atsakovą mokėti ieškovės naudai 30 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įpareigojimų nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti neteisėtos statybos padariniai, pasibaigimo. Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. spalio 3 d. Panemunių regioninio parko direkcijos skundo pagrindu atlikus statybos patikrinimą (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), atsakovui buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-70-161021-00026, kuriuo konstatuota, kad atsakovas, neturėdamas privalomo statybą leidžiančio dokumento, Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, Panemunių regioninio parko ir Nemuno kraštovaizdžio draustinio teritorijoje stato nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamą statinį – gyvenamąjį namą (9,15 m x 7,20 m). Savavališkai statomo neypatingųjų statinių kategorijai priskiriamo statinio – gyvenamojo namo dalis patenka į valstybinę žemę, kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT). Atsakovui 2016 m. spalio 28 d. surašytas privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-70-161028-00026, kuriuo jis įpareigotas ne vėliau kaip iki 2017 m. balandžio 28 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovas taip pat buvo informuotas apie teisę kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Ieškovė privalomo nurodymo įvykdymo terminus pratęsė iki 2017 m. liepos 28 d. Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 3 d. surašė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą, kuriuo konstatavo, kad atsakovas savavališkos statybos padarinių nepašalino – nenugriovė savavališkai pastatytų statinių (duomenys neskelbtini) ir nesutvarkė statybvietės.
2. Atsakovas J. M. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad statyba buvo pradėta pagal 1989 m. gruodžio 13 d. leidimą Nr. 2517 ir buvo statoma jo galiojimo laikotarpiu iki 1992 m. gruodžio 13 d. Statyba buvo vykdoma J. M. 1989 m. gruodžio 13 d. sutartimi skirtame žemės sklype neterminuotam naudojimui. 1989 m. žemės sklypas įgytas teisėtai, atsakovas toliau vykdo procedūras, kad galėtų įteisinti ir vykdyti statybas (kreipėsi dėl statybos leidimo pratęsimo, žemės sklypo suformavimo po pastatais), procedūros užtruko dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Sutartis, kuria atsakovui suteiktas žemės sklypas, nebuvo panaikinta, atsakovas nebuvo informuotas apie tai, kad žemės sklypas po jo pastatais įtrauktas į privatizaciją bei kad žemės sklypo dalis pateko į parko teritoriją.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentas) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), yra nekilnojamojo kultūros paveldo objekto Veliuonos senojo miesto vietos teritorijoje, kuri pripažinta valstybės saugoma moksliniam pažinimui nekilnojamąja kultūros vertybe. Leidimas statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje yra privalomas. Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai departamentas rašytinio pritarimo nėra išdavęs.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, NŽT atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2016 m. spalio 12 d. patikrinimo metu nustatyta, jog atsakovo žemės sklype yra dalis pamatų, kita jų dalis išlieta valstybinėje žemėje ir užimtas jos 25,31 m² plotas. NŽT negali suteikti leidimo atlikti statybos darbus nesuformuotame valstybinės žemės sklype bei tokį žemės sklypą perleisti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl atsakovas praktiškai negalės įgyvendinti ieškovės reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius valstybinėje žemėje, parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai 2018 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovą J. M. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti statomą neypatingųjų statinių kategorijai priskiriamą statinį – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, neįvykdžius šio įpareigojimo per nustatytą terminą, skirti J. M. 5 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną iki tol, kol bus visiškai pašalinti neteisėtos statybos padariniai, atsakovui J. M. neįvykdžius įpareigojimo per nustatytą terminą, ieškovė Inspekcija turi teisę nugriauti statinį – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant iš J. M. patirtas išlaidas, priteisė iš atsakovo J. M. valstybės naudai 100 Eur žyminį mokestį ir 50,47 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
6. Teismas nustatė, kad 2016 m. spalio 12 d. Inspekcijos atstovai atliko patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengti 7,20 m x 9,15 m juostiniai betono monolito pamatai, ant dalies pamato išmūrytas plytų mūras, statinio aukštis nuo 0,85 m iki 1,10 m, dalis pamatų patenka į valstybinę žemę. 1989 m. gruodžio 13 d. tarp J. M. ir Jurbarko rajono P. C. kolūkio buvo pasirašyta sutartis, kuria J. M. neterminuotam laikui gyvenamojo namo statybai buvo suteiktas 8 arų ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o J. M. įsipareigojo per vienerius metus pradėti ir per tris metus baigti gyvenamojo namo statybą. Jam buvo išduotas leidimas Nr. 2517, kurio galiojimas buvo pratęstas 2010 m. gruodžio 13 d. Atsakovas J. M. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybėn įgijo 2012 m. gegužės 5 d. varžytynėse. Prieš tai šis žemės sklypas buvo suformuotas ir kadastro duomenys nustatyti 1997 m. spalio 24 d. Tauragės apskrities viršininko sprendimu Nr. 94-7119 atkuriant nuosavybės teises B. J..
7. Teismas sprendė, kad 1989 m. gruodžio 13 d. sutartis tarp J. M. ir Jurbarko rajono P. C. kolūkio bei leidimas Nr. 2517 prarado teisinę reikšmę, kai šis suformuotas žemės sklypas specialaus įstatymo pagrindu buvo grąžintas teisėtam savininkui – B. J.. Be to, dėl 1989 m. gruodžio 13 d. sutarties ir leidimo Nr. 2517 teismas pažymėjo, kad šiuose dokumentuose nėra nurodytas tikslus atsakovui suteikiamo žemės sklypo adresas – nurodyta vieta (duomenys neskelbtini) nesudaro pakankamo pagrindo įsitikinti, kad tai yra būtent (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklypas.
8. Teismas taip pat pažymėjo, kad, pasak atsakovo, jis 1991 metais padarė pamatus ir juos užkonservavo. Šie pamatai 2006 m. gruodžio 7 d. įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, jiems suteiktas unikalus numeris. Šios faktinės aplinkybės rodo, kad atsakovas pamatus pastatė iki tol, kol buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą B. J. ir jis šį jau suformuotą sklypą įsigijo varžytynėse. Ši aplinkybė galimai turėjo įtakos tam, kad, jau suformavus žemės sklypą, paaiškėjo, jog iki tol atsakovo pastatytų pamatų dalis įsiterpė į valstybinę žemę ir užima jos 25,31 m² plotą. Tai įrodyta ieškovės pateiktais patikrinimų aktais.
9. Pripažinus įrodyta, kad atsakovas dalį pamatų pastatė valstybei priklausančiame žemės sklype, t. y. sklype, kurio atsakovas nevaldo jokiu teisėtu pagrindu, teismas statybą pripažino neteisėta. Be to, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nekilnojamojo kultūros paveldo objekto Veliuonos senojo miesto vietos teritorijoje, kuri pripažinta valstybės saugoma moksliniam pažinimui nekilnojamąja kultūros vertybe. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 reikalavimus leidimas statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje yra privalomas. Kultūros paveldo departamentas nurodė neišdavęs atsakovui leidimo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai. Todėl statybą teismas pripažino savavališka ir remiantis minėtu pagrindu bei konstatavo, kad atsakovas privalo savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius.
10. Teismas nustatė, kad atsakovo statinys – tai nebaigtas statyti pastatas, kitaip tariant, statinio pamatai (11 eilių sumūrytų plytų mūras). Pamatų dalis užima 25,31 m² valstybinės žemės plotą, kita pamatų dalis yra atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Atsakovas nurodė šiuos pamatus sumūrijęs 1991 metais, juos užkonservavęs ir nuo tada neatlikęs jokių statybos darbų bei nenurodė, jog planuoja pastato statybą tęsti. Įvertinęs šias aplinkybes bei aktualią teismų praktiką, teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo formuoti žemės sklypą statinio (pamatų) daliai eksploatuoti pagal jo paskirtį. Iš to seka, kad atsakovas neturi teisės įgyti valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka. Esant tokiai situacijai, NŽT pagrįstai nurodė, kad ieškinio reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą bei jį pateikiant ieškovei, nebūtų teisinių galimybių įgyvendinti, todėl teismas šio reikalavimo netenkino.
11. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, sumūrijęs pamatus, 27 metus neatliko jokių statybos darbų ir nenurodė ateityje ketinantis ko nors imtis. Tai sudaro pagrindą manyti, kad atsakovas nėra suinteresuotas statinio statybos užbaigimu. Pažeidimas, kai valstybinėje žemėje yra neteisėtai pastatyta statinio dalis, šiuo atveju trunka ir taip pernelyg ilgai, t. y. nuo tada, kai 1997 metais, suformavus žemės sklypą, į jį buvo atkurtos nuosavybės teisės B. J. ir dalis pamatų atsidūrė valstybinėje žemėje. Be to, Panemunių regioninio parko atstovas nurodė, kad toks pažeidimas fiziškai gali būti pašalinamas labai greitai – vos per kelias dienas. Atsižvelgiant į tai, teismas nustatė atsakovui įpareigojimą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovas J. M. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. spalio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovė ieškinyje nenurodė, kokia dalis pastatų patenka į valstybinę žemę, o NŽT atlikto patikrinimo akte yra schema, iš kurios matyti, kad užimamas plotas 25 kv. m. Tačiau tikslių matavimų niekas neatlikinėjo ir neaišku, kokia yra paklaida ir kiek tiksliai atsakovo statinys yra už jam priklausančio sklypo ribų. Ši aplinkybė yra svarbi, tačiau byloje nebuvo nustatyta, todėl konstatavimas, kad tai savavališka statyba valstybinėje žemėje, yra tik prielaida.
1.2. Nesutinka su teismo išvada, kad ginčo sklypą grąžinus atkuriant nuosavybes teises, 1989 m. gruodžio 13 d. sutartis tarp atsakovo ir P. C. kolūkio ir leidimas statybai Nr. 2517 prarado teisinę prasmę. Teismas pripažino, kad namo pamatai buvo pastatyti dar iki nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau tai „galimai turėjo įtakos tam, kad, jau suformavus žemės sklypą, paaiškėjo, kad iki tol pastatytų pamatų dalis įsiterpė į valstybinę žemę“. Valstybinėms institucijoms formuojant žemės sklypus, nederinant su sklypų teisėtais valdytojais, galėjo atsirasti tokie netikslumai. Išduodant leidimą statybai, tikėtina, kad nebuvo namų ar sklypų numeracijos, kaimo teritorijose tai atliekama tik dabar, praėjus beveik trisdešimt metų po to, kai buvo išduotas leidimas. Kodėl pratęsiant leidimą valstybinės institucijos netikslino adreso, neaišku, tačiau akivaizdu, kad šis leidimas buvo išduotas statybai ginčo sklype. Be to, ieškovė tik nurodė, kad leidimas galimai yra negaliojantis, tačiau jo teisėtumo neginčijo.
1.3. Teismas pripažino, kad atsakovas dalį pamatų pastatė valstybei priklausančiame žemės sklype, kurio nevaldo jokiu teisėtu pagrindu, todėl statybą laikė neteisėta. Tačiau atsakovas turėjo ir turi sklypo suteikimą neterminuotai gyvenamojo namo statybai ir statybos leidimą. Atsakovui negalima taikyti statybos techninio reglamento, kaip teritorijai, kuri pripažįstama saugoma moksliniam pažinimui nekilnojamąja kultūros vertybe, ir tai, kad Kultūros paveldo departamentas nurodo, jog tokio leidimo neišdavęs, negalima laikyti savavališka statyba.
1.4. Pagal teismų praktiką be aukciono galima įsigyti valstybinės žemės sklypus, jei jie užstatyti asmeniui priklausančiais statiniais ir jie eksploatuojami. Taigi atsakovui gali būti sukurta teisė įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybė turi pareigą jį atsakovui parduoti.
1.5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas neketina tęsti statybos. Šiuo metu yra pamatai, sumūrytos sienos (apie 1 m aukščio), sandėliuojamos statybinės medžiagos, pastatytas laikinas statinys-pašiūrė, kuri naudojama statyboje. Todėl teismas privalėjo įvertinti tai, kad yra ne tik statinio teisinės registracijos duomenys, bet ir vykdoma konkreti veikla, susijusi su statinio naudojimu ir numatoma toliau ją vystyti (statyti). Be to, sklypas yra prižiūrimas. Atsakovas po didžiąja pastato dalimi esantį sklypą jau įsigijo, dalyvaudamas aukcione, t. y. atliko visus įmanomus veiksmus, kad galėtų tęsti statybas, o suformuoti sklypą bent jau po statomu gyvenamuoju namu (25 kv. m) buvo atsisakyta.
Šalies argumentai
1.6. Teismas, įpareigodamas per vieną mėnesį pašalinti savavališką statybą ir sutvarkyti statybvietę, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas yra senatvės pensininkas, santaupų neturi (visas lėšas įdėjo statydamas gyvenamąjį namą, pirkdamas medžiagas, formuodamas ir tvirtindamas šlaitą prie gyvenamojo namo pamatų), fizinių galimybių taip pat neturi, darbus reikėtų atlikti su technika šlaite, kuris nėra sutvirtintas sunkiai technikai darbuotis, be to, tokie darbai galimi dėl klimatinių sąlygų tik esant sausam orui ir išdžiūvusiam gruntui. Be to, atsakovui dar ir skiriama bauda už kiekvieną praleistą dieną.
1.7. Teismo sprendimas neatitinka protingumo ir teisingumo principų, nes jei ir būtų nustatyta, kad šiuo metu atsakovo dalis pastatų yra valstybinėje žemėje, ji valstybės nenaudojama, apleista, taigi atsakovo buvimas nepažeidžia kažkieno teisių. Vien formalus savavališkos statybos konstatavimas neatitinka įstatymo leidėjo suformuotų principų, nes tai nėra adekvati gynyba nuo pažeidimo, kai iš tikro savavališkai be jokių leidimų vykdoma statyba ir kitaip užgrobiami valstybinės žemės plotai.
1.8. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas, turėdamas visus sklypo suteikimo dokumentus ir leidimus, vykdė ir vykdo statybas, nepažeisdamas kažkieno interesų, o valstybinės institucijos vienašališkai pakeitė žemės sklypo teisinį režimą, apie tai atsakovo neinformavo, nepaaiškino, kaip jis turi elgtis šioje situacijoje, elgėsi biurokratiškai ir neteisėtai. Jei atsakovas būtų žinojęs, kad taip nutiks, nebūtų šioje vietoje pradėjęs statybų. Atsakovo teisėti lūkesčiai buvo nepateisinti ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, o tai yra atsakovo teisių pažeidimas.
Atsiliepimas
13. Ieškovė Inspekcija atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Kad atsakovo statomo neypatingųjų statinių kategorijai priskiriamo statinio – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis yra valstybinėje žemėje patvirtina tiek Inspekcijos, Panemunės regioninio parko direkcijos, NŽT, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos pateikti rašytiniai įrodymai ir bylos nagrinėjimo metu duoti paaiškinimai, tiek paties atsakovo teikti rašytiniai paaiškinimai byloje.
Atsiliepimas
2.2. Nors atsakovas nurodo, kad neypatingųjų statinių kategorijai priskiriamo statinio –gyvenamojo namo statyba vykdoma turint statybą leidžiantį dokumentą, tačiau, pripažinus, kad atsakovas dalį statinio – gyvenamojo namo (pamatų) pastatė valstybinėje žemėje, t. y. sklype, kurio jis nevaldo jokiu teisėtu pagrindu, statyba pagrįstai pripažinta neteisėta.
2.3. Teismo paskirta bauda skatina atsakovą užtikrinti teismo sprendimo privalomumą ir jo tinkamą įvykdymą, t. y. pašalinti savavališkos statybos padarinius, o atsakovo nurodomas motyvas, kad jis yra pensininkas, neatleidžia jo nuo prievolės vykdyti teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
15. Ginčas byloje kilo dėl savavališkos statybos fakto konstatavimo ir jos padarinių šalinimo.
16. Byloje nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atstovai 2016 m. spalio 21 d. atsakovui J. M. surašė savavališkos statybos aktą, kuriame buvo nustatyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengti 7,20 m x 9,15 m gyvenamojo namo pamatai, dalis jų patenka į valstybinę žemę, jie statomi pažeidžiant projekto sprendinius (e. b. t. 1, b. l. 30-33). Atsakovui buvo duotas privalomasis nurodymas iki 2017 m. balandžio 28 d. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jei būtina, sutvarkyti statybvietę (e. b. t. 1, b. l. 35-36). Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas sprendimu buvo pratęstas iki 2017 m. liepos 28 d. (e. b. t. 1, b. l. 34), tačiau privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas.
17. Inspekcija prašė įpareigoti atsakovą J. M. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2016 m. spalio 21 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-70-161021-00025, parengiant projektinę dokumentaciją ir sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant ieškovei; nevykdant šio reikalavimo, įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti statomą neypatingųjų statinių kategorijai priskiriamą statinį – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, o neįvykdžius šio reikalavimo, suteikti ieškovei teisę nugriauti gyvenamąjį namą, sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo; neįvykdžius šių įpareigojimų per nustatytus terminus, įpareigoti atsakovą mokėti ieškovės naudai 30 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įpareigojimų nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti neteisėtos statybos padariniai, pasibaigimo.
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovą J. M. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti statomą neypatingųjų statinių kategorijai priskiriamą statinį – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, neįvykdžius šio įpareigojimo per nustatytą terminą, skirti J. M. 5 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną iki tol, kol bus visiškai pašalinti neteisėtos statybos padariniai, atsakovui J. M. neįvykdžius įpareigojimo per nustatytą terminą, Inspekcija turi teisę nugriauti statinį – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant iš J. M. patirtas išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
19. Su teismo sprendimu nesutinka atsakovas J. M., teigdamas, kad jis turėjo ir turi žemės sklypą, suteiktą neterminuotai gyvenamojo namo statybai, taip pat turi statybos leidimą, jis turi teisę įsigyti ir valstybinės žemės sklypą, kadangi šis sklypas užimtas jam priklausančiu statiniu ir yra eksploatuojamas, be to, nėra tiksliai nustatyta užimta valstybinės žemės dalis. Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad jis neketina tęsti statybos ir nustatė per trumpą terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti.
Dėl savavališkos statybos fakto konstatavimo
20. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas J. M. dalį pamatų pastatė valstybei priklausančiame sklype, tokią statybą pripažino savavališka ir neteisėta, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nekilnojamojo kultūros paveldo objekto Veliuonos senojo miesto vietos teritorijoje, todėl statant naują I grupės nesudėtingą statinį yra privalomas leidimas, tačiau toks leidimas nebuvo išduotas.
21. Statybos įstatymo (toliau – SĮ) redakcijos, galiojusios savavališkos statybos nustatymo metu, 2 straipsnio 71 dalyje buvo nustatyta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys (SĮ 3 straipsnio 1 dalis). Statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančioje SĮ 3 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama.
22. Nagrinėjamu atveju atsakovo pastatytas statinys (gyvenamojo namo pamatai) yra ne tik žemės sklype, kurį jis yra įgijęs varžytynėse, bet dalis jų yra ir valstybinės žemės sklype, ką patvirtina Panemunių regioninio parko direkcijos 2016 m. rugsėjo 28 d. patikrinimo aktas (e. b. t. 1, b. l. 51-52), 2016 m. spalio 18 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas (e. b. t. 1, b. l. 12-27), 2016 m. spalio 21 d. savavališkos statybos aktas (e. b. t. 1, b. l. 32-33), situacijos planas (e. b. t. 1, b. l. 48-49). Pats atsakovas šio fakto iš esmės neneigia ir, vykdydamas privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, faktiškai siekė įsigyti (išsinuomoti) valstybinės žemės sklypą (e. b. t. 1, b. l. 38, 93-95, 100). Todėl atsižvelgiant į aukščiau paminėtas įstatymo nuostatas bei nustačius, jog dalis statinio patenka į valstybinės žemės sklypą, kuris statytojui nėra išnuomotas ar parduotas įstatymų nustatyta tvarka, darytina išvada, kad atsakovo vykdoma statyba yra draudžiama. Kadangi šiuo atveju, pripažįstant statybos darbus savavališkais, svarbus yra pats faktas, kad statinys patenka į valstybinės žemės sklypą, konkrečios statinio dalies, patenkančios į valstybinę žemę, nustatymas, ką akcentuoja apeliantas, nėra reikšmingas, juolab, kad iš patikrinimo akto schemos matyti, jog užimamas plotas yra 25,31 kv. m.
23. Negalima sutikti, kad atsakovui, kuriam 1989 m. gruodžio 13 d. buvo išduotas leidimas statyti gyvenamąjį namą (e. b. t. 1, b. l. 104, 150-151), neturėtų būti taikomas įstatyme numatytas reikalavimas įstatyme numatytais pagrindais valdyti ir naudoti žemės sklypą, kuriame statomas statinys. Statytojas gali įgyvendinti statybos teisę tik tuomet, kai jis žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Turėti statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) yra kita statybos teisės įgyvendinimo sąlyga.
24. SĮ 2 straipsnio 87 dalyje nustatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas – dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą. Remiantis SĮ 2 straipsnio 11 dalimi, esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai. Atsakovas neturi statybą leidžiančio dokumento, grindžiamo statinio projekto sprendiniais, kurie suteiktų teisę statyti valstybinės žemės sklype, kuris jam nėra išnuomotas ar parduotas įstatymų nustatyta tvarka, o jo turimas leidimas tokios teisės nesuteikia. SĮ 27 straipsnio 16 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo neturi teisės būti statytoju pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus.
25. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo turimo leidimo turinys neleidžia spręsti, kad leidimas išduotas statybai būtent žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nes jame nurodyta tik vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Iš NŽT atsiliepime į ieškinį (e. b. t. 1, b. l. 77-79) nurodytų duomenų, kurie byloje nėra ginčijami, nustatyta, kad atsakovas J. M. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybėn įgijo 2012 m. gegužės 5 d. varžytynėse, prieš tai šis žemės sklypas buvo suformuotas ir jo kadastriniai duomenys nustatyti 1997 m. lapkričio 24 d., tačiau jie nustatyti ne pagal atsakovo turimus dokumentus, bet atkuriant nuosavybės teises į šį žemės sklypą B. J.. Be to, VĮ Registrų centras duomenimis 2006 m. gruodžio 7 d. šiuo adresu yra įregistruotas formuojamas pastatas-gyvenamasis namas, bet nenurodytas jo savininkas ar perleidimo kitiems asmenims duomenys. Taigi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys, kurie nėra nuginčyti ir yra teisingi, nes, remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, paneigia galimybę remtis atsakovo turimu statybos leidimu, nes teisę į žemės sklypą atsakovas įgijo tik 2012 m. gegužės 5 d., o leidimo statyti šiame žemės sklype ir juo labiau valstybinės žemės sklype neturi ir jo nepateikė. Nors atsakovas teigia, kad jo teisės į 1989 m. paskirtą jam naudotis žemės sklypą buvo pažeistos, kad jam nežinant žemės sklypo dalis buvo grąžinta savininkui, tačiau tai nėra nustatyta įstatymų nustatyta tvarka, o institucijų atlikti veiksmai nelaikytini neteisėtais, kol jie tokiais nėra pripažinti.
Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo
26. Atsakovas J. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis neturi teisės be aukciono įsigyti valstybinės žemės sklypą, kuriame yra dalis pamatų, tačiau konkrečių argumentų kodėl tokia teismo išvada yra nepagrįsta, nepateikia, todėl teisėjų kolegija neturi galimybės jų vertinti. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog sutinka su nurodyta teismo išvada, kadangi ją pagrindžia Žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) nuostatos dėl valstybinės žemės nuomos be aukciono ir valstybinės žemės sklypų pardavimo be aukciono, o būtent šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas ir 10 straipsnio 1 dalies 5 punktas.
27. Pagal nurodytas teisės normas valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (ŽĮ 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (ŽĮ 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Analogiškai įtvirtinta ir Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.4 punkte. Taigi nustatant, ar gali būti išnuomotas arba parduotas valstybinės žemės sklypas, esminę reikšmę turi sklypo būtinumo eksploatuoti statinius ir įrenginius pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį nustatymas.
28. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi teismų praktikoje suformuluotomis taisyklėmis, kad asmens teisei be aukciono įsigyti valstybinės žemės sklypą būtinos dvi sąlygos: žemės sklypas turi būti užstatytas asmeniui priklausančiais statiniais ir jis turi būti naudojamas šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Nustačius, kad fiziškai pastatai (statiniai), kuriems eksploatuoti formuojami žemės sklypai pardavimui, pažeisti, sunykę ar išlikę tik pamatai, pripažįstama, kad tokie statiniai nebuvo ir negalėjo būti naudojami naudotojo poreikiams tenkinti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį, todėl nėra ir teisinio pagrindo formuoti žemės sklypo statiniui eksploatuoti pagal jo paskirtį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-272-492/2016, 2017-02-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-133-261/2017, 2017-03-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-317-492/2017).
29. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo formuoti žemės sklypą statinio (pamatų) daliai eksploatuoti pagal jo paskirtį, todėl atsakovas neturi teisės įgyti valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka. Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad jis prižiūri žemės sklypą, sandėliuoja statybines medžiagas nepatvirtina reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo ne aukciono tvarka, aplinkybės, kad jis eksploatuoja statinį pagal jo paskirtį. Kaip pripažįsta pats atsakovas, pamatai buvo įrengti dar 1991 m. ir ilgą laiką jie nebuvo naudojami, siekiant pastatyti gyvenamąjį namą. Esant teisės normose numatytoms valstybinės žemės nuomos ar pardavimo ne aukciono tvarka sąlygoms, atsakovo argumentai, kad pamatai, esantys valstybinėje žemėje, nepažeidžia kieno nors teisių, o valstybinė žemė apleista ir nenaudojama, teisiškai yra nereikšmingi.
30. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo J. M. prašymas dėl 8 arų valstybinės žemės sklypo nuomos buvo nagrinėjamas NŽT prie ŽŪM Jurbarko skyriuje ir toks prašymas nebuvo patenkintas, apie tai atsakovui buvo pranešta 2017 m. liepos 25 d. raštu (e. b. t. 1., b. l. 93-95). Atsakovas atsisakymo išnuomoti valstybinės žemės sklypą neskundė administracinių ginčų nagrinėjimo tvarka, nors tokia galimybė rašte jam buvo nurodyta.
31. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nėra teisinių galimybių pašalinti savavališkos statybos padarinius, atsakovui parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą.
Dėl termino savavališkos statybos padariniams pašalinti
32. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pažeidimas trunka pernelyg ilgai, o Panemunių regioninio parko atstovas nurodė, kad tokį pažeidimą fiziškai galima pašalinti vos per kelias dienas, atsakovui nustatė 1 mėnesio terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo iniciatyva pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti statomą gyvenamąjį namą. Atsakovui neįvykdžius šio įpareigojimo per nustatytą terminą, nusprendė skirti atsakovui 5 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną iki tol, kol bus visiškai pašalinti neteisėtos statybos padariniai.
33. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad nustatytas pernelyg trumpas terminas, kadangi atsakovas yra pensininkas, jis neturi santaupų, statybos padarinių šalinimo darbus reikėtų atlikti naudojant techniką šlaite, kuris nėra sutvirtintas, kas apriboja jo galimybes tai atlikti ne sausuoju metų laiku.
34. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie atsakovo argumentai pripažintini pagrįstais, kadangi teismo nustatytas terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti yra pernelyg trumpas. Atsižvelgiant į tai, kad pamatų pašalinimui neabejotinai turi įtakos klimatinės sąlygos, darbams atlikti reikalinga technika, o atsakovas yra pensininkas, todėl jam sunkiau organizuoti tokių darbų atlikimą, darbams atlikti reikalingos ir tam tikros piniginės lėšos, kartu įvertinus tai, kad ir pati ieškovė prašė įpareigoti atsakovą pašalinti savavališkos statybos padarinius per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nors ir kitu būdu, t. y. parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, spręstina, kad atsakovui nustatytinas 3 mėnesių terminas. Toks terminas laikytinas pagrįstu, atitinkančiu teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Todėl sprendimas šioje dalyje keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nustatant atsakovui 3 mėnesių terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Pakeitus tik nežymią (neesminę) pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį t. y. tik prailginus terminą, nustatytą atsakovui savavališkos statybos padariniams pašalinti, taip pat įvertinus tai, kad ieškovės pagrindinis reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius yra patenkintas visiškai, sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nekeistina. Bylinėjimosi išlaidos byloje yra susidarę dėl ieškovės pareikštų reikalavimų tenkinimo, o ne dėl nurodyto termino nustatymo, nes aplinkybės, galėjusios turėti įtakos termino trukmės nustatymui, nebuvo ginčo dalyku, todėl negali turėti įtakos ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymui (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Dėl tų pačių priežasčių neatlygintinos ir atsakovo turėtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
36. Kadangi procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš apelianto nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. spalio 30 d. sprendimą pakeisti iš dalies, nustatant, kad atsakovas J. M. įpareigojamas per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti statomą neypatingųjų statinių kategorijai priskiriamą statinį – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.