Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovės atstovėms A. E. ir V. K..

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjai nuosavybės teisėmis priklauso 10,53 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės Sklypas), kurio naudojimo paskirtis - žemės ūkio, naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Žemės sklypas pareiškėjai priklauso daugiau nei 10 metų.

Pareiškėja kreipėsi į planavimo organizatorių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyrių (toliau – ir Skyrius) su prašymu organizuoti jai priklausančio Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas padalinti Žemės sklypą į du ir daugiau sklypų keičiant žemės sklypo paskirti. Pareiškėja turėdama NŽT Vilniaus rajono skyriaus įsakymą ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus administracijos 2018-11-02 išduotus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. FP-841-18 (toliau – ir Projekto reikalavimai) kreipėsi į projektuotoją Žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto parengimui. Pradėjus rengti Žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą ir išanalizavus Žemės sklypo esamą būklę, galiojančius Vilniaus rajono savivaldybės bendrąjį ir Kraštovaizdžio specialųjį planą paaiškėjo, kad dalis Žemės sklypo (apie 0,67 ha vakarinėje sklypo dalyje) patenka į U1 užstatymo zonos teritoriją, kita dalis - į U2 užstatymo zonos teritoriją. Pagal Kraštovaizdžio plano aiškinamojo rašto „Bendrų reglamentų visoms kraštovaizdžio tvarkymo zonoms“ 13 punktą - SP planuojamose U2 kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėse galima planuoti ir UI teritorijas, jeigu tai leis esamų ir planuojamų gamybos bei sandėlių zonų poveikis aplinkai.

Prie planuojamo sklypo nėra gamybos ar sandėliavimo teritorijų, sklypas nepatenka į (duomenys neskelbtini) oro uosto pakilimo takų viršnorminio triukšmo poveikių zoną, teritorijos reljefas - nelygus, aukščių perkritimas apie 8 metrai. Todėl pareiškėja 2019-04-09 raštu kreipėsi į atsakovę su prašymų pakeisti Projekto reikalavimų 5.7. punktą leidžiant keisti Žemės sklypo paskirti į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos, nes būtent tokia sklypų paskirtis užtikrintų efektyviausią pareiškėjai priklausančio sklypo panaudojimą ir nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2019-04-09 sprendimu Nr. A33(l)- 3055(25.3.1) atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą nurodydama, jog atsižvelgiant į Žemės sklypo plotą ir bendrajame plane šioje vietovėje planuojamą urbanizaciją, Žemės sklype yra didelės komercinės ir gamybinės veiklos plėtros galimybės, todėl Vilniaus rajono savivaldybės administracija nepritaria, kad būtų formuojami gyvenamosios paskirties žemės sklypai.

Pareiškėjos manymu, atsakovės Sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, pažeidžia jos nuosavybės teises, todėl yra naikintinas, o atsakovė įpareigotiną pakeisti Projekto reikalavimų 5.7. punktą leidžiant formuoti gyvenamosios paskirties žemės sklypus.

Atsakovės sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamiems reikalavimams, nustatytiems Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje, yra nemotyvuotas. Nuoroda į Žemės sklypo plotą negali būti laikoma tinkamu faktiniu Sprendimo priėmimo pagrindu. Pagal Kraštovaizdžio planą nėra draudimo keisti paskirti į gyvenamosios paskirties, o kaip tik numatyta jog SP planuojamose U2 kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėse galima planuoti ir U1 teritorijas, jeigu tai leis esamų ir planuojamų gamybos bei sandėlių zonų poveikis aplinkai. Esamų gamybos ir sandėlių zonų ginčo teritorijoje nėra ir jos neplanuojamos.

Vadinasi, būtent Žemės sklypo savininkas sprendžia kaip efektyviau panaudoti savo nuosavybę ir pasirinkti formuojamų žemės sklypų paskirtį atsižvelgiant į galiojantį bendrąjį planą. Atsakovė sprendimu tik nepritaria gyvenamosios paskirties žemės sklypų formavimui. Atsisakymas turi būti motyvuotas, nurodant konkrečių teisės aktų nuostatas ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, draudžiančius numatomą veiklą.

Atsakovė atsisakydama pakeisti Planavimo reikalavimų 5.7. punktą nenurodė konkrečių teisės aktų straipsnių ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, kurie draustų/ draudžia gyvenamosios paskirties žemės sklypų formavimą, nenurodė kuo vadovaujantis sprendė dėl didelės komercinės ir gamybinės veiklos plėtros galimybės. Pareiškėja pabrėžia, kad komercinės ir gamybinės veiklos plėtros galimybės apsprendžia ne sklypo plotas, o ekonominė situacija, savininko veiklos pobūdis, galimybės siekis ko efektyviai panaudoti jam priklausantį turtą.

Bendrajame plane nustatyta tik kaip turėtų būti vystomos atitinkamos teritorijos, tačiau jokiame teisės akte nėra nurodyta, kad žemės sklypo savininkai privalo įgyvendinti savivaldybės numatytus prioritetus, juolab, kad bendrajame plane nustatytas alternatyvus urbanizacijos būdas teritorijoje, į kurią patenka didesnė dalis pareiškėjos Žemės sklypo.

Pažymi, kad Vilniaus rajono savivaldybės ginčo teritorijai nėra parengtų regioninės plėtros planų, patvirtintų investicinėmis ir atskirų ūkio šakų plėtros programomis (projektais) bei kitų strateginių dokumentų nuostatų reikalavimų, darančių įtaką rengiamo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams numatant gyvenamosios paskirties žemės sklypų formavimą. Todėl mano, jog atsakovės atsisakymas pakeisti Projekto reikalavimų 5.7. punktą leidžiant formuoti gyvenamosios paskirties žemės sklypus yra nemotyvuotas, nepagrįstas teisės aktų nuostatomis, todėl naikintinas.

Pareiškėja iš esmės skundžia atsakovės 2018-11-02 išduotų Projekto reikalavimų 5.7. punktą. Šie Projekto reikalavimai buvo išduoti 2018-11-02, pareiškėja su jais susipažino, pastabų ar pretenzijų dėl Projekto reikalavimų 5.7. p. nereiškė. Pareiškėja galėjo kreiptis į teismą, todėl prašo taikyti skundo senatį.

Pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialųjį planą (toliau - Specialusis planas), patvirtintą 2014-12-17 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-571, Žemės sklypas patenka į urbanizuojamą (U2 funkcinio prioriteto) teritoriją.

U (urbanistinių teritorijų) kraštovaizdžio tvarkymo zona, tai zona, kurioje numatomas aglomeruotas intensyvus ir dispersinis užstatymas, įvairaus pobūdžio rekreacija, tausojantis miškų ūkis ir konservacija. Vyraujanti kitos paskirties žemė, įtakojama Vilniaus miesto aglomeracinio proceso. Planuojamas kitos paskirties žemės dominavimas iki 80 proc. visos zonos ar atskiro kaimo teritorijos keičiant žemės ūkio paskirties žemę. Galimi visi kitos paskirties žemės naudojimo būdai. Minimalus planuojamas žemės sklypo dydis gyvenamųjų namų statybai - 0,10 ha, o gamtiniame karkase - 0,15 ha. U1 (Gyvenamųjų vietovių grupė) - tai gyvenamosios, visuomeninės, komercinės, bendro naudojimo ir rekreacinės teritorijos su joms reikalinga socialine, paslaugų ir kita infrastruktūra. U2 (Gamybos ir sandėlių grupė) - tai pramonės ir gamybos įmonių, sandėlių, terminalų bei kitų sandėliavimo objektų teritorijos.

Specialiojo plano aiškinamojo rašto Bendrų reglamentų visoms kraštovaizdžio tvarkymo zonoms 12 p. numatyta, kad: „SP planuojamose U1 kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėse galima planuoti ir U2 teritorijas, jeigu jos nedarys neigiamo poveikio esamoms ir planuojamoms gyvenvietėms“. Šis Specialiojo plano reglamentų nustatymas neturėtų prasmės, o Specialiuoju planu numatytos teritorijos skirstymas į UI ir U2 teritorijas būtų tik formalus, jei visose U1 teritorijose galima būtų planuoti ir U2 teritorijas. Todėl Specialiojo plano numatytos teritorijos skirstymas į U1 ir U2 teritorijas, kaip ir įpareigojimas vertinti galimą neigiamą poveikį esamoms ir būsimoms gyvenvietėms nėra savitikslis - jis skirtas subalansuoti sprendinius ir užtikrinti darnią Vilniaus rajono plėtrą.

Projekto rengimo pradžioje pareiškėja žinojo, jog Žemės sklypo paskirtis negali būti keičiama į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritoriją.

Specialiojo plano aiškinamojo rašto Bendrų reglamentų visoms kraštovaizdžio tvarkymo zonoms 12 p. numatyta, kad: „SP planuojamose UI kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėse galima planuoti ir U2 teritorijas, jeigu jos nedarys neigiamo poveikio esamoms ir planuojamoms gyvenvietėms“. Atsakovė Projekto reikalavimų išdavimo metu ir vėliau, ginčijamo Sprendimo priėmimo metu, manė, kad Specialiajame plane numatytos išimties negalima taikyti Pareiškėjos Projekto atveju, nes: 1) Žemės sklypo teritorijoje yra didelės komercinės ir gamybinės veiklos plėtros galimybės, todėl naujai formuojami gyvenamosios paskirties sklypai būtų apsupti U2 (Gamybos ir sandėlių grupė) - tai pramonės ir gamybos įmonių, sandėlių, terminalų bei kitų sandėliavimo objektų teritorijos, kas tikrai turėtų neigiamą poveikį planuojamai gyvenvietei; 2) išimtis numato, kad: (...) U1 kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėse galima planuoti ir U2 teritorijas (...), tuo tarpu norint pritaikyti šią išimtį Pareiškėjos Žemės sklypui, ji turėtų būti suformuluota priešingai - U2 kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėse galima planuoti ir U1 teritorijas. Akivaizdu, kad Specialusis planas tokių išimčių nenumato. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad bendrajame plane nustatyta tik kaip turėtų būti vystomos atitinkamos teritorijos, tačiau jokiame teisės akte nėra nurodyta, kad žemės sklypo savininkai privalo įgyvendinti savivaldybės numatytus priotitetus, juolab, kad bendrajame plane nustatytas alternatyvus urbanizacijos būdas teritorijoje, į kurią patenka didesnė dalis pareiškėjos Žemės sklypo.

Pagal šiuos privalomus sprendinius Žemės sklypas patenka į U2 kraštovaizdžio tvarkymo zoną ir tai nėra kažkoks Vilniaus rajono savivaldybės prioritetas, o tiesiog tvarkymo zona, kurios reglamentai yra privalomi pareiškėjos Žemės sklypui ir visiems kitiems žemės sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini) rajone. Nuo pat Projekto rengimo pradžios Administracija aiškiai suformulavo Projekto rengimo sąlygas, viena iš jų buvo numatyta Reikalavimų 5.7. p. - į kokią žemės naudojimo paskirtį gali būti keičiama esama Žemės sklypo paskirtis. O pareiškėjos vadinamas alternatyvus urbanizacijos būdas yra taikomas žemės sklypams, esantiems U1 kraštovaizdžio tvarkymo zonose, o ne atvirkščiai.

Nagrinėjamu atveju atsakovė, vadovaudamasi teisės aktų normomis bei teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, motyvuotai priėmė Sprendimą atsisakyti keisti Projekto reikalavimų 5.7. p., tai sudaro prielaidą konstatuoti, jog atsakovės veiksmai ir skundžiamas Sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. A33(l)-3055(25.3.1), teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 10,53 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės Sklypas), kurio naudojimo paskirtis - žemės ūkio, naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.

2009-09-23 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-323 buvo patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas (toliau – ir Bendrasis planas).

Pagal Vilniaus rajono savivaldybės Specialųjį planą, patvirtintą 2014-12-17 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-571, Žemės sklypas patenka į urbanizuojamą (U2 funkcinio prioriteto) teritoriją.

Pareiškėja kreipėsi į planavimo organizatorių NŽT Vilniaus rajono skyrių su prašymu jai nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype parengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018-10-26 įsakymu Nr. 48FPĮ-1634-(14.48.123) buvo pradėtas rengti pareiškėjai priklausančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas - nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą, pertvarkyti žemės sklypą - padalinti į du ar daugiau žemės sklypų (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini).

Vilniaus rajono savivaldybės administracija planavimo organizatoriui išdavė 2018-11-02 Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr, FP-841-18, kurių 3 punkte numatyta, kad formuojamam ar pertvarkomam žemės sklypui taikomi galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai: Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas (toliau – ir Bendrasis planas), patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009-09-30 sprendimu Nr. T3-323, patikslintas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiuoju planu (toliau - Kraštovaizdžio planas), patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014-12-17 sprendimu Nr. T3-571. Projekto reikalavimų 5.6 punktu nustatyta keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą vadovaujantis Kraštovaizdžio planu patikslinto bendrojo plano sprendiniais numatomoje urbanizuoti kraštovaizdžio tvarkymo zonoje; o 5.7 punktu nustatyta, jog žemės sklypo paskirtis gali būti keičiama į kitos paskirties žemės - komercinės paskirties objektų teritorijas ar pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos.

Pareiškėja turėdama NŽT Skyriaus įsakymą ir Planavimo reikalavimus kreipėsi į projektuotoją dėl Žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto parengimo.

2019-03-08 pareiškėja kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl Projekto derinimo.

Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2019-03-18 raštu Nr. A33(l)-1740-(4.22) atsisakė derinti Projektą, nes jis neatitiko Projekto reikalavimų 5.7. p.

Pareiškėja 2019-04-09 raštu Nr. A34( 1)-1989 kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją su prašymu pakeisti Projekto reikalavimų 5.7. punktą.

2019-05-09 Vilniaus rajono savivaldybės administracija išsiuntė pareiškėjai ginčijamą Sprendimą, kuriame nurodė, kad negali sutikti keisti Projekto reikalavimų 5.7. punkto, nes Žemės sklypo teritorijoje yra didelės komercinės ir gamybinės veiklos plėtros galimybės, todėl Administracija nepritaria, kad būtų formuojami gyvenamosios paskirties sklypai.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 27 d. žemės valdos projektą apibrėžia kaip žemėtvarkos planavimo dokumentą, nustatantį žemės sklypo (sklypų) formavimą, pertvarkymą, paėmimą visuomenės poreikiams, konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas (paskirtį, apribojimus, servitutus ir panašiai). Įstatymo 37 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, kad viena iš žemės valdos projekto rūšių pagal tikslus ir uždavinius yra žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas. Įstatymo 21 straipsnio 1 punktas numato, jog žemės savininkas privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami atvejai, kuomet rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai. Vienas iš atvejų, kuomet rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra numatytas minėto straipsnio 1 dalies 4 punkte, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 10-2 str., teritorijų planavimas, savivaldybėje vykdomas pagal Teritorijų planavimo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytą tvarką ir sąlygas.

Bendrojo teritorijų planavimo rezultatai yra įtvirtinami teritorijos bendrajame plane, kuris Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas kaip teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai. Šio įstatymo 15 str. 1 d. numatyta, jog savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose nustatomi privalomieji teritorijos naudojimo reikalavimai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pasisakęs, jog bendrasis teritorijos planas iš esmės nustato teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos principus (tam tikras elgesio taisykles), kuriais turi vadovautis visi planuojamos teritorijos nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ar naudotojai (individualiais požymiais neapibūdinti subjektai). Kadangi bendrasis teritorijos planas atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtintus norminio teisės akto požymius, jis yra laikytinas norminiu administraciniu aktu (LVAT 2005 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS8-1 15/2005). Be to, teritorijos bendrasis planavimas yra sudėtingas, daug laiko trunkantis kompleksinis planavimo procesas, kurio metu tarpusavyje derinami visuomenės poreikiai, planuojamos teritorijos kraštovaizdžio ypatumai, geografinė padėtis, geologinės sąlygos, urbanistikos, architektūros, techniniai, aplinkosaugos, paveldosaugos, žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ir tvarkymo reikalavimai, žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų ir trečiųjų asmenų teisės, valstybės saugumo ir gynybos poreikiai (LVAT 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-525-135/2008)

Sutiktina su atsakove, jog pareiškėja iš esmės skundžia atsakovės 2018-11-02 išduotų Žemės sklypo Projekto reikalavimų 5.7. punktą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Projekto reikalavimai buvo išduoti 2018-11-02. Pareiškėja su Projekto reikalavimais susipažino, pastabų ar pretenzijų dėl Projekto reikalavimų, įskaitant ir 5.7. punktą nereiškė, o pradėjo įgyvendinti Projekto reikalavimus - rengė projektą, jį teikė derinti ir kt., kas tik patvirtina, jog pareiškėja – juridinis asmuo suprato Projekto reikalavimus. Kaip kad teisingai pastebėjo atsakovė pareiškėjai nesutikus su Projekto reikalavimų 5.7. p., UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pateikti skundą teismui. Atsakovė prašo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 str. 1 d. ir 103 str. 8 p., taikyti skundo senaties terminą ir bylą nutraukti. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija 2018-11-02 Projekto reikalavimų, ginčo dalykas yra atsakovės 2019 m. gegužės 9 d. sprendimas (raštas).

Specialiojo plano aiškinamojo rašto Bendrų reglamentų visoms kraštovaizdžio tvarkymo zonoms 12 punkte numatyta, kad specialiojo plano planuojamose U1 kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėse galima planuoti ir U2 teritorijas, jeigu jos nedarys neigiamo poveikio esamoms ir planuojamoms gyvenvietėms. Toks Specialiojo plano reglamento nustatymas netektų prasmės, o Specialiuoju planu numatytos teritorijos skirstymas į U1 ir U2 teritorijas būtų tik formalus, jei U1 teritorijose galima būtų planuoti ir U2 teritorijas. Todėl Specialiojo plano numatytos teritorijos skirstymas į UI ir U2 teritorijas, kaip ir įpareigojimas vertinti galimą neigiamą poveikį esamoms ir būsimoms gyvenvietėms yra skirtas subalansuoti sprendinius ir, kaip nurodo atsakovė, užtikrinti darnią (duomenys neskelbtini) rajono plėtrą.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės) 25 punktas numato, kad reikalavimai per ŽPDRIS turi būti pateikti per 5 darbo dienas nuo prašymo juos pateikti gavimo dienos. Reikalavimai turi būti konkretūs, tiesiogiai susieti su Projekto teritorija ir Projekto tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis, parengti atsižvelgiant į gretimų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypų naudojimo būdus bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugų, susijusią su Projekto tikslais. Reikalavimuose išvardijamos konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti rengiamas Projektas. Tuo atveju, kai įstatymais bei kitais teisės aktais nėra reglamentuoti reikalavimus pateikiančių institucijų kompetencijai priskirti klausimai, jie gali būti įrašomi į reikalavimus. Reikalavimuose nurodomi Projektą derinantys asmenys ir institucijos. Specialiojo plano aiškinamojo rašto Bendrų reglamentų visoms kraštovaizdžio tvarkymo zonoms 12 p. numatyta, kad specialiojo plano planuojamose U1 kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėse galima planuoti ir U2 teritorijas, jeigu jos nedarys neigiamo poveikio esamoms ir planuojamoms gyvenvietėms.

Vienas esminių žemės naudojimo paskirties keitimo reikalavimų yra atitikimas teritorijos bendrajam planui. Bendrojo ir Specialiojo plano sprendiniai yra privalomi. Nagrinėjamu atveju Projekto reikalavimų 5.7. punkte yra aiškiai numatyta, jog Žemės sklypo paskirtis gali būti keičiama į kitos paskirties žemės - komercinės paskirties objektų teritorijas ar pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas. Specialusis planas nenumato galimybių U2 kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėse planuoti ir U1 teritorijas. Be to, atsakovė tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog Žemės sklypo teritorijoje yra didelės komercinės ir gamybinės veiklos plėtros galimybės, todėl naujai formuojami gyvenamosios paskirties sklypai būtų apsupti U2 (gamybos ir sandėlių grupė) - tai pramonės ir gamybos įmonių, sandėlių, terminalų bei kitų sandėliavimo objektų teritorijos, kas įtakotų neigiamą poveikį planuojamai gyvenvietei.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1116-556/2018). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-990/2013, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2652-1062/2018).

Akcentuotina, jog teisėjų kolegijos nuomone, ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Ginčo Sprendimas yra motyvuotas, iš esmės galima suprasti atsakovės rašto turinį, be to, pateiktas skundas teismui tik patvirtina, jog pareiškėja gerai suprato atsakovės atsisakymo motyvus – faktinį pagrindą ir rezultatą - netenkinti pareiškėjos prašymo. Pažymėtina, jog iš dalies sutiktina su pareiškėja, jog ginčijamame sprendime turėjo būti aiškiau išdėstytas teisinis pagrindas, tačiau, akivaizdu, jog ginčo Sprendimas yra betarpiškai susijęs su Projekto reikalavimais, kuriuose yra nurodyti teisės aktai, kuriais buvo vadovautasi priimant Projekto reikalavimus.

Teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant į nurodytų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą bei teisės aktų nuostatas, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimus, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl ji neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.