Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini),, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, aukštojo išsilavinimo, individualios įmonės savininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), teismo neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. J. 2014 m. liepos 10 d., apie 10.05 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 72, vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 19 d. iki 2014 m. spalio 1 d.) 37 punkto reikalavimus, tai yra artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido per pėsčiųjų perėją ėjusio V. T. ir jį savo vairuojamu automobiliu partrenkė, padarydamas V. T. dešinės pusės žastikaulio, blauzdikaulio ir šeivikaulio fragmentinius lūžius, 4,5,6-o šonkaulių lūžius, kas komplikavosi riebaline plaučių kraujagyslių embolija, dešinės pusės plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu, dėl ko 2014 m. liepos 13 d. V. T. mirė.

Kaltinamasis V. J. kaltu dėl eismo įvyko prisipažino visiškai, parodė, jog tą dieną vairuodamas automobilį Kupiškio m. nepamatė per pėsčiųjų perėją ėjusio vyriškio bei jį partrenkė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto proceso tvarka ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji O. T. parodė, kad apie tai, jog vyras V. T. pateko į eismo įvykį sužinojo 2014-07-10 apie 10 – 10.30 val., kai jai apie tai pranešė jai paskambinęs vyras. Jis taip pat pranešė, jog vyras paguldytas į Panevėžio ligoninę, kur 204-07-13 mirė (50 b.l.).

Nukentėjusysis T. T. parodė, kad apie tai, jog brolis pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas, sužinojo iš brolio sutuoktinės O. T., o po trijų dienų brolis mirė. Dėl netekties patyrė neturtinę žalą (52 b.l.).

Liudytoja B. B. parodė, kad tą dieną eidama į parduotuvę matė, kaip pėsčiųjų perėjoje automobilis partrenkė žmogų, kuris po smūgio nukrito už perėjos. Prieš partrenkiant pėsčiąjį matė, kad automobilis padidino greitį. Apie tai, kad sužalotas žmogus, ji pranešė greitajai medicinos pagalbai (55-56, 116 b.l.).

Liudytojas J. F. parodė, jog važiuodamas (duomenys neskelbtini) matė priešais lėtai važiuojantį automobilį, kuris vienu metu staigiai padidino greitį ir netrukus pėsčiųjų perėjoje partrenkė žmogų (53-54, 117 b.l.).

Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo (4-10 b.l.), fotonuotraukų (11-14 b.l.), plano (15 b.l.) matyti, jog eismo įvykis buvo (duomenys neskelbtini) ties namu, pažymėtu Nr. 72, eismo įvykis įvyko ženklo Nr. 534 „Pėsčiųjų perėja“ galiojimo ribose. Automobilis VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rastas iškart už kelio horizontalaus pėsčiųjų perėjos ženklinimo linijos (Nr. 1.13.1) pabaigos, 2,73 m atstumu nuo priekinio dešinės pusės rato ašies iki važiuojamosios dalies krašto automobilio judėjimo dalimi bei 3,19 m atstumu nutolęs nuo dešinės pusės galinio rato ašies iki ženklo Nr. 534 „Pėsčiųjų perėja“ galiojimo pradžios. 0,40x0,53 m dėmė, panaši į kraują, rasta 3,07 m atstumu nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto automobilio judėjimo kryptimi, 3,70 m atstumu nuo automobilio šio judėjimo kryptimi. Įvykio vietoje fiksuotos 3,70 m ilgio automobilio stabdymo žymės, prasidedančios 0,51 m atstumu prieš kelio ženklo Nr. 534 „Pėsčiųjų perėja“ galiojimo pradžią.

Iš transporto priemonės apžiūros protokolo (16-20 b.l.) matyti, jog automobiliui VW GOLF įlinkęs variklio dangtis, suskilęs priekinis stiklas, sulinkęs priekinis kairės pusės valytuvas.

Iš specialisto išvados Nr. M251/14 (05) (30-32 b.l.) matyti, jog V. T. mirė nuo kūno sumušimo, įvykus dešinės pusės žastikaulio, blauzdikaulio ir šeivikaulio fragmentiniams lūžiams, dešinės pusės 4,5,6-o šonkaulių lūžiams, tai komplikavosi riebaline plaučių kraujagyslių embolija, dešinės pusės plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu. Šie sužalojimai susiformavo kontaktuojant su kietu buku, platų paviršių ir kietais bukai, ribotus paviršius turinčiais daiktais, galimai judančio automobilio dalimis aplinkybėse nurodyto eismo įvykio metu.

Iš blaivumo testo šaknelės (66 b.l.), specialisto išvados Nr. T-A 6050/14 (01) matyti, kad eismo įvykio metu V. J. buvo blaivus.

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str. jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis V. J., 2014 m. liepos 10 d. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 19 d. iki 2014 m. spalio 1 d.) 37 punkte nurodytą reikalavimą – artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino vairuojamo automobilio greičio ar visiškai nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą įžengusį pėsčiąjį V. T., bei jį partrenkė, V. T. dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų 2014 m. liepos 13 d. mirė. Tarp šios kaltinamojo V. J. veikos ir eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, dėl kurių nukentėjusysis vėliau mirė, yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl V. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Teismas patikslina KET punktą, dėl kurio nesilaikymo įvyko eismo įvykis (įvykio dieną galiojęs KET 30 p., kuris buvo inkriminuotas V. J., numatė vairuotojo, kuris verčiasi keleivių vežimu, pareigą su savimi turėti Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą galiojančią licencijos kortelę ar nustatytąja tvarka išduotą galiojantį leidimą) bei iš kaltinimo pašalina KET 9 punkte nurodyto reikalavimo pažeidimą (šis KET punktas nustato bendras elgesio taisykles visiems eismo dalyviams, tarp šio reikalavimo ir kilusių pasekmių nėra priežastinio ryšio ir jo inkriminuoti nėra pagrindo). Šis vieno KET punkto patikslinimas, kito KET punkto pašalinimas kaltinimo esminių aplinkybių nepakeitė, kaltinamojo teisių nesuvaržė, jo padėties nepablogino.

Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, jog padaręs nusikalstamą veiką prisipažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), savo noru atlygino nukentėjusiajam T. T. padarytą neturtinę žalą (112 b.l.), pripažįsta ir likusią neturtinę žalą padarytą O. T. (BK 59 str. 1 d. 3 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam V. J. bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas neatsargus nusikaltimas (BK 11 str., 16 str.), kuriuo pažeistas transporto eismo saugumas, dėl šio nusikaltimo padarymo buvo sužalotas asmuo, kuris vėliau dėl patirtų sužalojimų mirė. Nusikalstama Veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 3 d.), tai yra kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo neveikimo (artėdamas prie nereguliuojamosios pėsčiųjų perėjos nesumažino greičio), nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: neteistas (75 b.l.), eismo įvykio metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, tačiau nuo 2003 m. rugpjūčio 14 d. 10 kartų baustas administracine tvarka už administracinius teisės pažeidimus, iš kurių 5 buvo pagal ATPK 172 str. 2 d., tai yra už eismo įvykius, sukėlusius kitų transporto priemonių apgadinimus (70-74 b.l.), yra senyvo amžiaus, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, pergyvena, jo sveikatos būklė nėra gera (125-127 b.l.), be to, nukentėjusiųjų atsiprašė, yra jo atsakomybę dvi lengvinančios aplinkybės, nėra sunkinančių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, už šios nusikalstamos veikos padarymą tikslinga jam skirti sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, bausmės dydį sankcijos ribose, arčiau minimumo. Kadangi baudžiamojoje byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamajam yra taikomos BK 64¹ str. nuostatos bei bausmė mažinama trečdaliu. Atsižvelgus į tai, jog anksčiau kaltinamasis yra neteistas, yra senyvo amžiaus, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, pergyvena, ėmėsi visų veiksmų, kad atsiprašytų nukentėjusiųjų, su jais susitaikytų ir pagal galimybes atlyginti šių patirtą žalą, manoma, jog bausmės tikslai, kad kaltinamasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas yra atidedamas, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir pareigas (BK 75 str.). Tačiau teismas taip pat pripažįsta, jog pagrindų, dėl kurių būtų galima taikyti BK 40 str. įtvirtintą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, taip pat nėra. Visų pirma, eismo įvykis įvyko pėsčiųjų perėjoje, liudytojai nurodė, jog prieš pat eismo įvykį kaltinamasis V. J. padidino greitį, kas duoda pagrindą teigti, jog kaltinamasis dėl savo sveikatos būklės (pats pateikė pažymą, jog turi regos sutrikimų (126-127 b.l.)) neadekvačiai sureagavo į kelyje susiklosčiusią situaciją, dėl šių jo veiksmų žuvo žmogus, ėjęs pėsčiųjų perėja, be to, kaltinamasis privalėjo suvokti, jog dėl savo amžiaus, sveikatos būklės jo vairavimas, atsižvelgus į anksčiau padarytų pažeidimų pobūdį (iš 10 pažeidimų net 5 susiję su eismo įvykiais), kelia pavojų aplinkiniams, tačiau tai nesulaikė jo nuo vairavimo. Tai, kad kaltinamasis linkęs sumenkinti savo ankstesnių veiksmų padarinius, netiesiogiai patvirtina jo paties paaiškinimai, jog ne dėl visų eismo įvykių, kurie buvo fiksuoti ir už kuriuos jis buvo nubaustas, jis yra kaltas. Todėl teismas netenkina tokio prašymo, pripažįsta, jog nėra pagrindų atleisti V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taip pat teismas nustatęs, jog V. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam suteikta specialiąja teise, jis iki nusikalstamos veikos padarymo nuo 2003 m. rugpjūčio 14 d. 10 kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, dėl jo neatsakingo vairavimo žuvo žmogus, jam taikomas ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminas nustatomas sankcijos maksimumo ribose. Nors prokurorė prašė šią poveikio priemonę skirti vieneriems metams, sutinkama su nukentėjusiosios atstovės pozicija, jog toks minimalus terminas neatitiktų teisingumo kriterijų.

Nukentėjusioji O. T. byloje kaltinamajam V. J., jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui AB „Lietuvos draudimas“ pareiškė 5000 € dydžio civilinį ieškinį, šią sumą prašė pritiesti subsidiariai iš AB „Lietuvos draudimas“ ir kaltinamojo V. J., taip pat prašė priteisti patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog dėl eismo įvykio, dėl kurio metu patirtų sužalojimų mirė jos sutuoktinis V. T., patyrė neturtinę žalą, kurią sudaro labai stiprūs dvasiniai išgyvenimai dėl artimiausio žmogaus, su kuriuo leido dienas ir tikėjosi nugyventi likusią gyvenimo dalį, netekties. Po šio eismo įvykio liko viena, dėl to labai išgyvena, nuolatos patiria didžiulį sielvartą, netikrumo dėl ateities jausmą. Viso neturtinę žalą įvertino 7317 € suma, tačiau AB „Lietuvos draudimas“ atlyginus 2317 € (8000 Lt) neturtinę žalą iki ieškinio surašymo dienos, liko neatlyginta 5000 € neturtinė žala. Remdamasi CK 6.987 str. bei Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 3 str. 1 d. prašo šią sumą priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“, o skirtumą, kurio neatlygins atsakovas AB „Lietuvos draudimas“, priteisti iš kaltinamojo (CK 6.254 str. 2 d., Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 11 str. 1 d. pagrindai). Nukentėjusiosios atstovė advokato padėjėja E. Sabaliauskienė ieškinį iš esmės palaiko, tačiau atsižvelgus į tą aplinkybę, jog AB „Lietuvos draudimas“ po ieškinio pateikimo teismui atlygino 2394 € dydžio neturtinę žalą, prašo likusią sumą – 2606 € priteisti iš kaltinamojo V. J. o kitoje dalyje ieškinio nebepalaiko. Kaltinamasis V. J. su ieškiniu dėl 2606 € priteisimo iš jo iš esmės sutinka, ieškinį šioje dalyje pripažįsta. AB „Lietuvos draudimas pateikė atsiliepimą (b.l. 120-121), įrodymus (b.l. 123-124), jog prievolę dėl eismo įvykio atlyginti maksimalią 5000 € neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 11 str. 1 d. 3 p.), išmokamą dėl vieno eismo įvykio, nepriklausomai nuo nukentėjusių asmenų skaičiaus, įvykdė, pervedė nukentėjusiajai O. T. 4710 € (paskutinę 2393,04 € įmoką pervedė 2015-02-09), nukentėjusiajam T. T. – 290 €, todėl draudikas nebeturi pareigos atlyginti nukentėjusiesiems neturtinės žalos, o atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos tik iš kaltinamojo (BPK 106 str.). Ieškinys dalyje dėl 2606 € priteisimo iš kaltinamojo V. J. tenkinamas visiškai, civilinis procesas dalyje dėl 2394 € priteisimo iš AB „Lietuvos draudimas“ yra nutraukiamas. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog dėl kaltinamojo veiksmų įvyko eismo įvykis, dėl kurio metu patirtų sužalojimų mirė žmogus, nukentėjusioji O. T. turi teisę reikalauti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.245 str. – 6.255 str.). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tas aplinkybes, jog nukentėjusioji O. T., būdama vyresnio amžiaus, dėl sutuoktinio, su kuriuo praleido didžiąją dalį gyvenimo kartu, mirties patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, jos nurodoma 7313 € dydžio neturtinė žala yra ne per didelė ir atitinka teisingumo, protingumo kriterijus, tokią neturtinę žalą pripažįsta ir pats kaltinamasis V. J.. Taip pat nustatyta, jog AB „Lietuvos draudimas“, apdraudusi kaltinamojo V. J. civilinę atsakomybę, nukentėjusiesiems dėl šio eismo įvykio išmokėjo 5000 € (O. T. – 4710 €, T. T. – 290 €). Remiantis CK 6.987 str., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. nuostatomis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikas įvykus draudžiamajam eismo įvykiui, privalo atlyginti įrodymais pagrįstą per eismo įvykį Lietuvos Respublikos teritorijoje padarytą žalą nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinę žalą arba žalą, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, tačiau ne didesnę nei 5 000 000 € dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 € dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Nustačius, jog AB „Lietuvos draudimas“ dėl šio eismo įvykio nukentėjusiesiems yra išmokėjęs 5 000 € neturtinės žalos, iš kurios 4710 € buvo skirta nukentėjusiajai O. T., AB „Lietuvos draudimas“ prievolė O. T. atlyginti neturtinę žalą yra pasibaigusi, civilinis procesas šioje dalyje yra nutraukiamas (BPK 107 str.).

Iš kaltinamojo V. J. priteisiamos nukentėjusiosios O. T. dėl jos atstovavimo baudžiamojoje byloje patirtos 600 € dydžio išlaidos (101 b.l.) (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 str., teismas

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir paskirti laisvės atėmimą 1 m. (vieneriems metams).

Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu, iki 8 mėn. (aštuonių mėnesių) laisvės atėmimo.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 m. 3 mėn. (vienerių metų trijų mėnesių) laikotarpiui, įpareigojant V. J. neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d., 67 str. 2 d. 1 p., 68 str., taikyti baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimą naudotis specialia teise ir V. J. uždrausti 2 m. 6 mėn. (dvejus metus šešis mėnesius) vairuoti kelių transporto priemones.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą V. J., palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Civilinį ieškinį, pareikštą O. T., dalyje dėl 2606 € (dviejų tūkstančių šešių šimtų šešių eurų) priteisimo tenkinti visiškai bei iš Vidmanto J. O. T., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 2606 € (du tūkstančius šešis šimtus šešis eurus), kitoje dalyje dėl 2394 € priteisimo iš AB „Lietuvos draudimas“ civilinį procesą nutraukti.

Išieškoti iš nuteistojo Vidmanto J. O. T. naudai 600 € (šešis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.