Kauno apygardos teismo nutartis

2022-03-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-156-1049/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-18
Bylos Nr.
1S-156-1049/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17099-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurga Vasiliauskienė, Audrius Meilutis, Algirdas Giedraitis
Nuteistasis
V. R.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-156-1094/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17099-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės,

nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. R. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. vasario 15 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. sausio 20 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. R. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, galutine 6 (šešių) metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2016 m. balandžio 13 d., bausmės pabaiga – 2022 m. balandžio 13 d.

3. Komisija 2022 m. sausio 30 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė V. R. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tokiam Komisijos sprendimui pritarė ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2022 m. vasario 15 d. nutartimi atmetę nuteistojo skundą, konstatavus, kad Komisijos nutarimas yra pagrįstas bei teisėtas, o teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro atsvaros išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Šalies argumentai

4. Skundu aukštesnės instancijos teismui nuteistasis V. R. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. vasario 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

1.1. Nuteistasis skunde pabrėžia, kad tiek apylinkės teismo nutartis, tiek ir Komisijos nutarimas netaikyti jam lygtinio paleidimo yra nepagrįsti ir neteisėti. Nebuvo įvertintos aplinkybės, susijusios su nuteistojo darbine veikla pataisos namuose, čia jis dirba, kas leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo darbinė motyvacija yra teigiama ir jis ir laisvėje dirbs, stengsis įrodyti, kad yra pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis ir laikytis įstatymų.

1.2. Skunde taip pat nurodoma, kad nuteistasis jau yra atlikęs didžiąją dalį laisvės atėmimo bausmės, todėl teisingumas jau yra iš esmės įvykdytas ir bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, yra pasiekti. Be to, taikant lygtinį paleidimą nuteistasis ir toliau būtų kontroliuojamas probacijos pareigūnų ir privalėtų laikytis jam skirtų įpareigojimų. Nuteistasis jau yra pasiruošęs sėkmingai integruotis į visuomenę ir laikytis įstatymų.

1.3. Skunde taip pat teigiama, kad nuteistasis nepagrįstai yra baudžiamas antrą kartą vertinant jo padarytus nusikaltimus, jų pobūdį, taip pat padarytus nusižengimus, nes už juos jam jau buvo paskirtos bausmės, todėl šios aplinkybės neturėtų būti vertinamos ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo.

2. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Birutė Čekauskienė prašo nuteistojo V. R. skundą atmesti. Prokurorė pritaria apylinkės teismo išvadai, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai ir padarė pagrįstą išvadą, jog nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro atsvaros pagrįstai išvadai, kad nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Apylinkės teismas įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą.

4. Kitų proceso dalyvių atsiliepimų, prašymų ir pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. R. skundas atmetamas

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir pateiktą medžiagą, bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai, tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam V. R. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. R. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, lygtinio paleidimo atveju jis turės gyvenamąją vietą, vyks gyventi pas tėvus į (duomenys neskelbtini) (yra gautas mamos A. R. sutikimas priimti sūnų). Pataisos namuose mokėsi ir įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu, elektros įrengimų remontininko, šaltkalvio remontininko kvalifikacijas, iki suėmimo dirbo tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dirba, yra gauta pažyma, kad lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas įmonėje UAB „J.“ statybininku-pagalbininku. Nuteistasis palaiko ryšius su artimaisiais – tėvais, broliu, seserimi, buvusiomis sugyventinėmis, turi tris vaikus. Pataisos namuose nuteistasis iš esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, užsiėmimuose, renginiuose (programose - „Relaksacija“, „Kitoks“, ,,Keisk požiūrį“, „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, „R.A.K.T.A.S“, „Mano tapatybė“, „Prisitaikymas prie pokyčių, motyvacija“, „Stereotipai ir klaidingi įsitikinimai“, užsiėmimuose – „Veikliųjų žmonių bendrija“, „Filmų terapija“ ir pan.), skatintas 6 kartus, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika iš aukštos tapo vidutine. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties ir Komisijos nutarimo turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, V. R. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija.

9. Kaip matyti iš 2022 m. sausio 3 d. Socialinio tyrimo išvados, V. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika paskutinio vertinimo metu buvo vidutinė. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitinka ir kito BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo pirmojo vertinimo mažėjo ne sistemingai: 2016 m. lapkričio 24 d. atlikto elgesio rizikos vertinimu nustatyta aukšta rizika, 2018 m. balandžio 18 d. – iš aukštos tapo vidutine, 2018 m. spalio 2 d. – iš vidutinės tapo aukšta, 2020 m. rugsėjo 14 d. – iš aukštos tapo vidutine, 2020 m. lapkričio 19 d. – išliko vidutinė su mažėjimo tendencija, 2021 m. sausio 25 d. – išliko vidutinė, 2021 m. birželio 15 d. – išliko vidutinė rizika, tačiau padidėjo balų skaičius, 2021 m. gruodžio 27 d. – išliko vidutinė, balai sumažėjo. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

10. Šių duomenų kontekste, nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais, pažymėtina, kad nuteistajam V. R. jau ilgą laiką atliekančiam laisvės atėmimo bausmę vis dar nustatomas ne vienas kriminogeninis rizikos veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus, darbinė patirtis ir įgūdžiai, problemos susijusios su lėšų paskirstymo ir valdymo įgūdžiais, smurtinio elgesio istorija prieš partnerę, veikla skatinanti nusikalstamumą, piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis, kurie neabejotinai gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Pažymėtina, kad minėti ne tik statiniai, bet ir dinaminiai kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teigti, jog nuteistojo pastangų šioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.

11. Pritariant apylinkės teismo argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šis teistumas V. R. yra šeštasis Lietuvoje, taip pat byloje yra duomenų apie jo teistumus Didžiojoje Britanijoje ir Norvegijoje. Nuteistajam taip pat būdingas nusikalstamo elgesio modelis, kadangi visi teistumai susiję su smurtiniais nusikaltimais (smurtas artimoje aplinkoje, nesunkus ir sunkus sveikatos sutrikdymas). Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę V. R. atlieka už kelių nusikalstamų veikų, taip pat ir už labai sunkaus nusikaltimo (BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 284 straipsnis) padarymą. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Kaip matyti iš teisėjų kolegijai pateiktos medžiagos, nuteistajam praeityje buvo taikytas amnestijos įstatymas, taip pat švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas), tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nes jis ir vėl nusikalto, kas leidžia teigti, kad savo tinkamo elgesio ilgesnį laiką nuteistasis nesugeba išlaikyti. Nors ankstesni teistumai ir nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis bei skaičius, kaip tai pagrįstai savo skunde pabrėžia ir nuteistasis, negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, ką nagrinėjamu atveju ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys ir buvo padaryta motyvuota išvada, kad nuteistojo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

12. Vertinant V. R. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš 2022 m. sausio 3 d. Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis ne visuomet pasirenka tinkamą elgesio strategiją, kartoja tas pačias klaidas, negalėdamas surasti alternatyvų, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Nors šiuo metu nuteistojo nuostata į priežiūrą yra teigiama, tačiau Socialinio tyrimo išvados duomenimis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis ne kartą yra pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, kas neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog V. R. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Nuteistasis 6 kartus yra pažeidęs pataisos įstaigos vidaus taisykles ir už tai buvo nubaustas drausmine tvarka, nors nuobaudos ir nebegalioja, tačiau tai pačių pažeidimo faktų nešalina ir nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį pastoviai laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis dar papildomai yra tris kartus pažeidęs pataisos įstaigos tvarkos taisykles ir reikalavimus, kai jam nebuvo paskirtos nuobaudos, paskutinis pažeidimas padarytas 2021 m. liepos 9 d. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Nors V. R. bausmės atlikimo metu skatintas 6 kartus, tačiau, kaip ir minėta, tiek pat kartų ir baustas drausmine tvarka, taip pat dar kelis kartus yra pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, tik neskirtos nuobaudos, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo elgesys nerodo išskirtinai pavyzdingo jo elgesio visos bausmės atlikimo metu. Priešingai, patvirtina apelianto nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad V. R., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis laisvės atėmimo bausmės metu nevengia patiekti skundų su klaidingais duomenimis ir siekdamas naudos sau, taip pat yra gauti Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų pranešimai apie nuteistojo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, apie neformalių nuteistųjų tradicijų laikymąsi ir puoselėjimą, kurstymą tarp nuteistųjų nesilaikyti taisyklių ir nepaklusti tvarkai, kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad jis pasiruošęs laikytis įstatymų ir jų nepažeisti.

13. Abejonių tinkamu V. R. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas nuteistojo finansinis nestabilumas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, V. R. iki įkalinimo yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbo įmonėje, užsiimančioje šarvuotų durų gamyba, užsienio šalyse dirbo statybų sektoriuje, Didžiojoje Britanijoje mėsininku apie 2 metus, Olandijoje krevečių fasavimo fabrike, taip pat nurodo, kad yra dirbęs namų surinkėju, jo darbinė patirtis Vidaus reikalų informacinės sistemos duomenimis yra fiksuojama 2006-2016 m. laikotarpiu. Pataisos namuose nuteistasis taip pat dirba, tačiau kaip matyti iš Socialinės išvados jis turi daug neapmokėtų administracinių nuobaudų – 5611,00 eurų, taip pat jo vardu pataisos namuose yra gauta vykdomųjų dokumentų 26549,85 eurų sumai, iš kurių atlyginta 1948,31 euras, likutis 24601,54 eurai, savanoriškai nuteistasis yra pervedęs 40,00 eurų 2018 metais antstoliams. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Juo labiau, kad kaip matyti iš duomenų, nuteistasis nors ir dirba pataisos namuose, tačiau jį finansiškai pataisos namuose remia artimieji (mama ir sesuo bei dukra, taip pat pinigines lėšas perveda tretieji asmenys). Taigi, nuteistojo išsilavinimas, nepastovi darbinė patirtis bei turimi finansiniai įsipareigojimai, vertinant, kad gyvendamas laisvėje nuteistasis pragyvendavo ne tik iš gaunamo legalaus darbo užmokesčio, bet ir nusikalstamu būdu gautų pinigų, gali būti rimta kliūtis sėkmingai probacijai ir nuteistojo tikslų siekimui tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šią išvadą pagrindžia ir tai, kad darbinė patirtis ir įgūdžiai bei problemos, susijusios su lėšų paskirstymu vis dar yra nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai. To nepaneigia ir asmens byloje esanti pažyma, jog paleistas lygtinai V. R. galės įsidarbinti UAB „J.“ vadybininku, tokio pobūdžio pažymos pateikimas savaime neužtikrina to, kad nuteistasis paleistas lygtinai tikrai įsidarbins ir gaus stabilų atlyginimą.

14. Netaikant lygtinio paleidimo nuteistajam, atkreiptinas dėmesys ir į V. R. alkoholio vartojimo problemas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog smurtiniai nusikaltimai nuteistojo padaryti būnant apsvaigus nuo alkoholio, labai sunkus nusikaltimas, už kurį šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę taip pat yra padarytas esant neblaiviam, taip pat jis ne kartą baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje. Nors įkalinimo įstaigoje piktnaudžiavimo alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis ar smurto kitų asmenų atžvilgiu faktų neužfiksuota, be to, nuteistasis lankė Anoniminių alkoholikų, taip pat savęs valdymo ir savikontrolės programas bei užsiėmimus, tačiau tai nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad šias problemas jis sugebės efektyviai spręsti ir laisvėje, kur alkoholiniai gėrimai ir narkotinės/psichotropinės medžiagos, priešingai nei pataisos įstaigoje, nors neteisėtai, tačiau gali būti įsigyjami daug laisviau.

15. Atmetant nuteistojo skundą pažymėtina ir tai, kad jo skunde akcentuojamas galiojančių nuobaudų neturėjimas, gauti paskatinimai, socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimas, įvairių programų ir užsiėmimų lankymas, specialybių įgijimas, darbas bei galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę, palaikomi tvirti ryšiai su artimaisiais ir gyvenamosios vietos turėjimas, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu nuteistasis elgiasi tiktai taip, kaip ir privalo elgtis bausmę atliekantis asmuo, ir tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik nuteistajam skiriami paskatinimai ar drausminių nuobaudų negaliojimas, nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų laikymasis, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog V. R., išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Tuo tarpu aplinkybės, susijusios su gyvenamąja vieta, artimaisiais bei darbu egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau, kaip tai pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas, akivaizdu, kad nuo naujų nusikaltimų darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog V. R. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis yra atlikęs jau didžiąją bausmės dalį ir todėl yra pagrindas jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau su tokiais teiginiais nėra pagrindo sutikti. Vien tai, kad nuteistasis yra atlikęs jau didesnę bausmės dalį nei numatyta BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kada jis įgiję teisę į lygtinį paleidimą, nėra pagrindas besąlygiškai jam taikyti lygtinį paleidimą nevertinant nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumos.

16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią V. R. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, todėl nesudaro pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Vertinamu atveju, byloje esančių duomenų visuma neteikia pagrindo neabejotinai išvadai, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. R. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. vasario 15 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisAudrius MeilutisJurga Vasiliauskienė