- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-30
- Bylos Nr.
- 2A-175-567/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Tatjana Žukauskienė, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- UAB „Sun Logistika“
- Ieškovas
- UAB „Transeiga“
- Trečiasis asmuo
- If
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Sun Logistika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4136-141/2013 pagal ieškovo UAB „Transeiga“ ieškinį atsakovui UAB „Sun Logistika“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys If & P Insurance AS, atstovaujama If & P Insurance AS Lietuvos filialo, ir SIA „Transekspedicija LV“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Transeiga“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš UAB „Sun Logistika“ 4143,36 Lt skolos už suteiktas krovinio vežimo paslaugas ir 8,06 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-10-04 ieškovas ir atsakovas sudarė Sutartį Nr. 48955, kuria ieškovas įsipareigojo pervežti krovinį maršrutu Vengrija-Latvija, o atsakovas už suteiktas paslaugas sumokėti 1400 eurų vežimo mokestį. Už suteiktas vežimo paslaugas ieškovas pateikė atsakovui 2011-10-12 PVM sąskaitą-faktūrą TUM Nr. 001703, kurios atsakovas iki ieškinio pateikimo dienos pilnai neapmokėjo. Sąskaita išrašyta 1400 eurų sumai, apmokėta 200 eurų, skola sudaro 1200 eurų. Kartu su pretenzija atsakovas pateikė pretenzinę sąskaitą, serija SUNP Nr. 9274, kurią pareikalavo apmokėti iki 2012-01-02. Atsakovo 2011-12-13 pretenzija buvo atmesta ir ieškovo vežėjo civilinės atsakomybės draudimo IF P&C Insurance AS filialas 2011-12-19 pranešimu, kuriame nurodyta, jog reikalavimas sumokėti baudą prieštarauja CMR konvencijos nuostatoms, reikalavimai dėl krovinio sugadinimo turi būti reiškiami pagal CMR konvencijos 23 str., 25 str., be to, draudikas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas nepateikė reikalavimo sumą įrodančių ir reikalavimo teisę pagrindžiančių dokumentų (LR CK 6.71 str., 6.134 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Sun Logistika“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti, kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad, vykdant krovinio vežimo sutartį Nr. 48955, ieškovo mašina patyrė avariją, kurios metu dalis krovinio buvo pažeista. Minėtas aplinkybes patvirtina išrašas CMR važtaraštyje Nr. TA0001870, patikrinimo aktas, surašytas krovinio iškrovimo vietoje, nepriklausomų ekspertų ataskaita. Dėl minėto įvykio ieškovui 201-12-13 buvo pareikšta pretenzija. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas yra kaltas dėl krovinio sugadinimo, todėl, remiantis CMR konvencijos 23 str., 25 str., turi atlyginti nuostolius. CMR važtaraštyje įrašytas įrašas apie krovinio apgadinimą yra laikomas tinkama reklamacija dėl krovinio apgadinimo, pareikšta vežėjui, kadangi įrašas buvo padarytas krovinio perdavimo gavėjui metu, todėl krovinio sugadinimo faktas nustatytas ir vežėjo kaltė preziumuojama (Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties (CMR) konvencijos 23 str., 25 str.).
Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-05-14 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai: priteisti iš atsakovo UAB „Sun Logistika“ ieškovo UAB „Transeiga“ naudai 4143,36 Lt skolą už paslaugas, 8,06 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4143,36 Lt sumą, skaičiuojamas nuo 2012-03-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2633,55 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovo UAB „Sun Logistika“ valstybei 21,39 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nustatė, kad 2011-10-04 šalys pasirašė Krovinio vežimo sutartį Nr.48955, pagal susitarimą krovinys turėjo būti vežamas maršrutu Vengrija - Latvija už sutartą 1400 eurų dydžio atlygį. Krovinys pristatytas gavėjui Latvijos bendrovei „Transekspedicija LV“ ir iškrautas Rygos muitinės sandėlyje 2011-10-10. Apmokėjimui už suteiktas krovinio vežimo paslaugas pateikta sąskaita - faktūra Nr. TUM 0011703, kuri nebuvo visiškai apmokėta, liko nesumokėta skola 1200 eurų. Krovinio priėmimas vyko Rygos konteinerių terminale, surašyti priėmimo aktai. Ieškovas UAB „Transeiga“ ir draudimo kompanija nepripažino atsakovo UAB „Sun Logistika“ pretenzijos - reikalavimo sumokėti baudą, remdamiesi CMR konvencija, laikė nepakankamais įrodymais atsakovo pateiktus dokumentus. Teismas konstatavo, jog ieškinys pripažįstamas pagrįstu ir tenkintinu, atsakovo UAB „Sun Logistika“ prieštaravimai, išdėstyti atsiliepimuose ir teismo posėdžio metu, pripažįstami nepagrįstais, juos paneigia pateikti į bylą rašytiniai įrodymai ir bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Krovinys pagal CMR važtaraštį TA Nr.00011870 buvo gabenamas maršrutu Vengrija - Latvija ir pristatytas gavėjui Latvijos bendrovei SIA Transekspedicija. CMR važtaraščio originalas teismui nepateiktas, pateikta šio dokumento patvirtinta kopija ir vertimas (1 t., b.l. 71-72). Neįvykdyti teismo įpareigojimai dėl šio dokumento originalo pateikimo. CMR važtaraštyje krovinio vežėju nurodytas UAB „Transeiga“. Pristačius krovinį gavėjui CMR važtaraštyje padaryta atžyma, jog krovinys po avarijos, padėklai pasislinkę, sulamdyta apatinė eilė dėžučių, deformuotos skardinės dėžutės, dėžučių turinys dalinai išbėgęs, 5 eilės dėžučių perkrautos rankiniu būdu, rastos 106 tuščios dėžutės. Neišrūšiuoti 27 padėklai, neišardžius pakuočių, negalima nustatyti krovinio nuostolių (1 t., b.l. 71-73). Rygos centriniame terminale 2011-10-10 surašytas bendrosios formos aktas Nr.8 (1 t., b.l. 93-94) apie tai, kad, iškraunant krovinį, rastos pastumtos paletės su kroviniu, apatinė dėžių eilė sulamdyta, skardinės deformuotos, turinys iš dalies išpiltas - 5 paletės išneštos rankiniu būdu ir 106 skardinės rastos tuščios, 21 paletė nerūšiuota, apatinėse eilėse skardinės iš dalies sulamdytos. Konstatuota, jog, neperkeliant krovinio, nustatyti pažeisto krovinio dydį neįmanoma, automobilis iškrautas 2011-10-10, nepateikti viso krovinio priėmimo pagal kiekį ir kokybę dokumentai. Patikrinimo ataskaitoje nurodyta, kad patikrinimas atliktas, tik suskaičiuojant krovinio vienetus, bet netikrinant jų turinio. Ieškovo pristatytas krovinys Latvijos bendrovės SIA „Transekspedicija LV“ buvo pakrautas į vagoną ir kartu su kitais kroviniais išsiųstas į Almatą, krovinio gavėjas Almatos RAB „ArLine“, Kazachstano Respublika. Almatos prekybos ir pramonės rūmų 2011-11-17 surašytas ekspertizės aktas Nr. 2425 patvirtina, jog iš viso vagone buvo rastos 6151 pakuotės energinio gėrimo (ieškovas nugabeno į Latviją 3031 pakuotes). Teismas konstatavo, jog tokiu būdu pagal šalių pateiktus dokumentus negalima nustatyti, kokia dalis krovinio, kuris buvo gabenamas ieškovo transportu iš Vengrijos iki Latvijos, buvo pažeista ir dėl kieno kaltės, nenustatyta apgadinto krovinio vertė ir apgadinimo priežastis: ar tai įvyko dėl neteisingo pakrovimo, ar dėl kitų priežasčių, kokia dalis krovinio buvo sunaikinta, ar pažeista ir netinkama naudojimui. Teismui nepateikti dokumentai ir įrodymai, patvirtinantys, jog dalis krovinio buvo apgadinta transportavimo metu dėl vežėjo kaltės, nenustatytas krovinio kiekis ir nepaskaičiuota jo vertė. Nei ieškovui, nei teismui nepateikti jokie dokumentai ir įrodymai (paskaičiavimai), kiek konkrečiai krovinio buvo apgadinta, tik nurodyta: prekių priėmimo Rygoje metu - 106 tuščios gėrimo dėžutės, kiti 27 padėklai neišrūšiuoti, o pakuočių neišardžius - negalima nustatyti nuostolių. Prekių priėmimo metu Almatos mieste nurodyta, jog krovinio siuntėjas yra „Transekspedicija LS“, “Hell Energy“ Magyarorszag Kit“, Vengrija. Priėmimo metu nustatyta, kad iš 6151 pakuočių energinio gėrimo pažeistos 26 pakuotės, kuriose yra 624 skardinės dėžutės, atitinkančios pakuočių ženklinimo duomenis, tame tarpe 84 dėžutės be išorinių pažeidimų, 540 deformuotų dėžučių su trūkiais, dalinai ar visiškai išbėgusiu skysčiu. Vagonas prikrautas padėklų, kurie iš keturių pusių aptraukti polietileno plėve, sustatyti vienu aukštu dvejomis eilėmis per visą vagono plotą, ant padėklų 7, 10, 11, 12 aukštais sustatytos pakuotės suvirintais kraštais. Polietileno pakuotėse ant kartono lovelių sustatytos 24 skardinės dėžutės. Trys šimtai pažeistų skardinių dėžučių rasta 4 padėklų 16 pakuočių apatiniuose aukštuose, esančių vienoje iš tarpdurio pusių nuslinkusios, 240 pažeistų, įskilusių skardinių dėžučių be skysčio turinio, be pakuočių (pakuotės su praplovimo žymėmis sudėtos į atskirą polietileno pakuotę) buvo rastos viename sintetiniame maiše, esančiame durų angos erdvėje virš padėklo. Vagone nėra įdėklų. Remiantis SIA Transekspedicija LV surašytais prekių priėmimo dokumentais, teismas nustatė, kad ieškovo pristatytas krovinys Rygoje buvo perkeltas iš automobilio į dengtą sandėlį, gauta 3031 pakuotės/25 pilni padėklai, 1 padėklas - 31 pakuotė, patikrinimas buvo atliktas tik skaičiuojant krovinio vienetus, bet netikrinant jų turinio. Rasta 203 pažeistos skardinės 25 pakuotėse, o kituose padėkluose prekės nebuvo tikrinamos. Nors priėmimo dokumentuose teigiama, kad automobilis po autoavarijos, tačiau į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad automobilis eismo įvykių neturėjo ir dėl šios priežasties negalėjo būti sugadinta ar prarasta dalis krovinio. Almatos prekybos ir pramonės rūmų 2011-11-17 surašytame ekspertizės akte nurodyta, jog gautas vagonas, kuriame rasta 6151 pakuotė energinio gėrimo, nurodytas krovinio siuntėjas Transekspedicija LS, Magyarorszag Kit Vengrija. Remiantis pateiktais priėmimo dokumentais ir priėmimo dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis negalima nustatyti, kiek pažeistų, sulankstytų, tuščių ar kitaip pažeistų dėžučių energinio gėrimo buvo rasta ieškovo transportuotame krovinyje - 3031 pakuotėje ir kiek kitose 3120 į tą patį vagoną pakrautose pakuotėse. SIA „Transekspedicija LV“ nepateikė dokumentų apie galutinį ieškovo UAB „Transeiga“ pristatyto krovinio priėmimą, o Almatoje Prekybos ir pramonės rūmai priėmė visą vagoną 6151 pakuotes energinio gėrimo, kur nustatė 26 pažeistas pakuotes ir 6125 - nepažeistas. Ekspertizės akte pateiktas pakuotės ir pakrovimo aprašymas (Ekspertizės akto 17 punktas) patvirtina, jog transportuojant krovinį geležinkeliu, pakuotės rastos nuslinkusios ir pažeistos, vagone nebuvo rasta įdėklų. Nei atsakovas UAB „Sun Logistika“, nei trečiasis asmuo SIA Transekspedicija LV nepateikė visų krovinio priėmimo ir atsiskaitymo už gautą krovinį dokumentų. Tokius dokumentus privalėjo atsakovas pareikalauti iš krovinio gavėjo, kad būtų galėjęs įsitikinti užskaitos pagrįstumu. Pagal pateiktus ir nagrinėjamoje byloje esančius dokumentus aišku, kad atsakovas sutiko su tuo, jog įskaitymas būtų atliktas ir į atsiskaitymus su SIA „Transekspedicija LV“ būtų užskaityta 1200 eurų dydžio bauda, tačiau nei šalims su pretenzija, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys sugadinto ar prarasto krovinio kiekį, jo vertę. Sąskaita Nr.1543/1941 nors ir pateikta UAB „Sun Logistika“, tačiau užskaita padaryta visiškai pagal kitą sąskaitą, kurios numeris 5051/1941 (1 t., b.l. 74-75,77-78, 83-84). Ieškovui su pretenzija pateikti dokumentai, tame tarpe sąskaitos - faktūros, patvirtinančios reikalavimą sumokėti baudą (1 t., b.l. 13), tačiau nebuvo pateikta sąskaita Nr. 1543/1941 ir užskaita pagal nurodytą sąskaitą nebuvo atlikta. Ieškovui nebuvo reiškiami reikalavimai dėl dalies sugadinto krovinio vertės atlyginimo, nenurodytas nei jo kiekis, nei vertė, tačiau buvo pareikalauta sumokėti 1200 eurų baudą už krovinio sugadinimą ir tuo pagrindu atsisakyta sumokėti ieškovui pagal pateiktą sąskaitą už krovinio vežimo paslaugas. Teisę pareikšti vežėjui reikalavimus dėl krovinio sugadinimo ar praradimo turi asmuo, patyręs su tuo susijusius nuostolius, tačiau atsakovo pateikti dokumentai ir nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo pripažinti, jog padaryta užskaita būtent susijusi su šalių pasirašytos sutarties Nr. 48955 vykdymu ir kad buvo tokiu būdu atsiskaityta už sugadintą krovinį. Teismas konstatavo, jog byloje nėra pateikta dokumentų ir įrodymų, patvirtinančių krovinio sugadinimo apimtį ir jo vertę, tačiau reikalaujama sumokėti baudą. Pagal CMR konvencijos 23 str., 26 str. krovinio sugadinimo atveju vežėjas privalo atlyginti nuostolius, tačiau atsakovas turi pareigą paskaičiuoti nuostolių dydį ir pagrįsti nuostolių sumą įrodymais. Užskaita pagal sąskaitą dėl baudos sumokėjimo nelaikytina atsakovo UAB „Sun Logistika“ nuostoliais, kuriuos pagal CMR konvencijos reikalavimus privalėtų atlyginti vežėjas. Draudimo kompanijos 2012-07-20 raštas (1 t., b.l. 117, 2 t., b.l. 18) patvirtina, kad automobilis IVECO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir KOEGEL SNCO 24, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) per laikotarpį nuo 2011-03-09 iki 2012-03-08 pagal Kasko draudimo sutartį Nr.TRA00061632, eismo įvykių ir išmokų neturėjo. Jokių kitų įrodymų apie tai, kad krovinį vežęs automobilis būtų patyręs eismo įvykį, byloje nėra ir neaišku, kuo remiantis CMR važtaraštyje ir krovinio priėmimo dokumentuose nurodyta, jog automobilis patyrė eismo įvykį, kuris buvo krovinio dalies sugadinimo priežastimi. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių krovinio vežėjo kaltę dėl krovinio apgadinimo, nepateikti įrodymai apie sugadinto krovinio kiekį ir vertę, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas UAB „Sun Logistika“ pagrįstai sumažino mokėtiną už krovinio vežimą atlygio sumą. Byloje esančiuose dokumentuose reikalaujama sumokėti 1200 eurų suma įvardijama kaip bauda, vėliau pozicija pakeista ir lygiai tokia pati suma traktuojama, kaip atsakovo nuostoliai. Nepateikti įrodymai apie atsakovo UAB „Sun Logistika“ patirtus realius nuostolius - sumos už krovinio sugadinimą sumokėjimą krovinio gavėjui. Teismas nurodė, kad pateiktas dokumentas dėl užskaitos, tačiau negalima nustatyti, su kuo susijusi užskaita: 2011-12-09 Suderinimo akte Nr.141 nurodytas sąskaitos-faktūros Nr.5051, 2011-21-09 paminėtame dokumente (1 t., b.l. 74-76, 83-84) nurodyta, jog sąskaita pateikta UAB „Sun Logistika“ dėl 1200 eurų baudos už krovinio pažeidimą sumokėjimo, kas prieštarauja CMR konvencijos nuostatoms ir negalima nustatyti, kokios kreditinės sąskaitos buvo padengtos užskaitymu ir spręsti dėl užskaitymo pagrįstumo. Teismas konstatavo, jog sąskaita Nr.1543/1941 ir joks kitas nuostolių atlyginimą patvirtinantis dokumentas suderinimo akte nenurodytas, todėl yra pagrindas pripažinti, jog atsakovo UAB „Sun Logistika“ sutikimu ir pritarimu buvo užskaityta bauda už krovinio sugadinimą. Ieškovui 2011-12-13 buvo pareikšta pretenzija dėl 1200 eurų baudos už krovinio pažeidimą išreikalavimo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimui ir pareikalauta atlyginti nuostolius pagal krovinio vežimo sutarties 5 punktą (sutarties 5 punkte nurodyta, jog už netinkamą sutarties vykdymą baudos apmokėjimas neatleidžia šalies nuo nuostolių padengimo). Pretenzinėje sąskaitoje, serija SUNP Nr.9274, nurodyta 4143,36 Lt bauda už krovinio sugadinimą. Civilinio kodekso 6.134 str. draudžia įskaityti ginčijamus reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kokia dalis krovinio buvo pažeista, apgadinta ar prarasta dėl UAB „Transeiga“ kaltės krovinio transportavimo iš Vengrijos į Rygą metu bei sugadinto krovinio vertę patvirtinančių dokumentų, taip pat įrodymų, jog dėl dalies krovinio praradimo ar apgadinimo atsakovas UAB „Sun Logistika“ būtų patyręs 1200 eurų nuostolių ir įgijęs reikalavimo teisę į nuostolių atlyginimą, kad ieškinys dėl skolos už krovinio vežimo paslaugas priteisimo pripažįstamas pagrįstu ir tenkintinu (LR CK 6.1 str. - 6.6 str., 6.37 str., 6.210 str., 6.807 str., 6.809 str., 6.813 str., 6.820 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas UAB „Sun Logistika“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neįsigilinus į faktinę bylos situaciją. Teismas klaidingai nustatė aplinkybę, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas pagrįstai sumažino mokėtiną už krovinio vežimą atlygio sumą, nes neįrodyta vežėjo kaltė dėl krovinio apgadinimo. Gavus krovinį, gavėjas nedelsiant pateikė vežėjui reklamaciją, apie ką liudija įrašas CMR važtaraštyje. UAB „Transeiga“ vairuotojas pasirašė CMR važtaraštyje, tokiu būdu ieškovas buvo tinkamai informuotas apie pastebėtus krovinio apgadinimus. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties (CMR) konvencijoje yra įtvirtinta griežta vežėjo atsakomybė, t.y. kiekvienu atveju vežėjo kaltė dėl krovinio praradimo, sugadinimo yra preziumuojama ir jos įrodinėti nereikia. Byloje ieškovo UAB „Transeiga“ kaltė dėl sugadinto krovinio prezumpcija paneigta nebuvo. Ieškovas iškėlė prielaidą, kad apgadinimo priežastis - neteisingas pakrovimas. Pagal CMR konvencijos 9 str. važtaraštis yra įrodymas, kad krovinys vežėjo dispozicijon yra perėjęs iki tol, kol bus įrodyta priešingai, jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės vežėjui priėmus krovinį ir nepateikus jokių pastabų CMR važtaraštyje, preziumuojama, kad krovinys buvo pakrautas tinkamai, o jo pakuotės būklė buvo gera. Atsakovas teigia, jog ieškovui patikėtas krovinys buvo sugadintas jo transportavimo metu, dėl ko gabenusiai UAB „Transeiga“ kyla pareiga atlyginti nuostolius dėl krovinio sugadinimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas reikalavo sumokėti baudą. Tikrasis atsakovo ketinimas buvo atlyginti nuostolius. Minėtas aplinkybes patvirtina pažodinis pretenzijos teksto aiškinimas. Atsakovas atlygino nuostolius užsakovui SIA „Transekspedicija LV“, todėl dabar turi teisę regreso tvarka reikalauti kompensacijos iš vežėjo UAB „Transeiga“. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad krovinys turėjo skubiai vykti į Kazachstaną, todėl nebuvo galimybės kruopščiai tikrinti kiekvieno sužaloto krovinio vienetą (Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties (CMR) konvencijos 23 str., 25 str.).
Ieškovas UAB „Transeiga“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad avarijos, t.y. kelių eismo įvykio faktas šioje byloje nėra įrodytas, priešingai, atsakovas pripažino, kad įrašas važtaraštyje, jog krovinys po avarijos, nereiškia eismo įvykio, o tik reiškia, kad atvyko dalinai išgriuvęs krovinys. Byloje nėra įrodymų apie eismo ar kitokį įvykį, kurį galėjo sukelti vežėjas ir dėl kurio krovinys būtų apgadintas. Priėmus krovinį pervežimui ir nepadarius važtaraštyje pastabų dėl pakrovimo tinkamumo, negalima teigti, jog įsigalioja tinkamo krovinio pakrovimo ar paruošimo pervežimui prezumpcija. Už krovinio paruošimą pervežimui, jo pakrovimą yra atsakingas krovinio siuntėjas. Pagal atsakovo pateiktą trečiojo asmens SIA „Transekspedicija LV“ pateiktą sąskaitą-faktūrą Nr. 1543/1941 aišku, kad į 1200 eurų sumą įeina ne tik suma už sugadintą krovinį, bet ir ekspertų samdymo, krovinio rūšiavimo, vagono prastovos ir kitos išlaidos. Ieškovas pažymėjo, kad visos išlaidos neįrodytos, į bylą nebuvo pateikti jokie tokias išlaidas patvirtinantys dokumentai, todėl negali būti priteisiamos. Ieškovas, teikdamas ieškinį, ginčijo, kad trečiasis asmuo SIA Transekspedicija LV nėra savininkas, kuriam buvo padaryti nuostoliai, arba asmuo, kuris atlygina krovinio savininko nuostolius, todėl atsakovo pretenzija atmestina ir kaip pareikšta reikalavimo teisės neturinčio asmens, kadangi ji grindžiama nuostolių atlyginimu SIA „Transekspedicija LV“.
Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų, dėl ko neteisingai buvo išspręsta byla. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali priimti naują sprendimą, ieškinį atmetant (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.
Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas (CPK 13 str.) reiškia, kad šalys, suformuluodamas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimus ir jų pagrindą, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 str.), privalo, neperžengdamas šalių pareikštų reikalavimų nustatytų ribų, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktines aplinkybes, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio materialinio teisinio pobūdžio reikalavimą asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir ar šalies pasirinktu teisiniu būdu jie gintini.
Nagrinėjamoje byloje teisminis ginčas kilo dėl atsakovo atsisakymo mokėti dalį mokesčio už pervežimą ieškovui, atsakovui nustačius, kad ieškovas, atlikdamas pervežimą, dėl vežamo krovinio avarijos padarė nuostolius, o atsakovas nurodė, kad sumažino vežėjo mokestį už pervežimą padarytų nuostolių dydžiu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tarp šalių kilusio ginčo teisingam sprendimui teisiškai reikšmingas klausimas dėl nuostolių atlyginimo, nes atsiliepime į ieškinį atsakovas ginasi ieškovo prievole dėl nuostolių atlyginimo.
Nagrinėjant atsakovo atsikirtimų pagrindą dėl nuostolių atlyginimo, yra būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas jai atsirasti: neteisėtus ieškovo, kaip vežėjo, veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusių nuostolių, o taip pat ieškovo, kaip vežėjo, kaltę. Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Pagal CMR konvenciją vežimo sutartis yra susitarimas, kurio viena šalis (vežėjas) įsipareigoja pervežti krovinį (pristatyti jį į paskirties vietą gavėjui), o kita šalis – sumokėti vežimo užmokestį. CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta jos taikymo sritis – ji taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra CMR konvencijos narė.
Krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais sutartis, sudaryta pagal CMR konvencijos nuostatas, laikytina sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnis), todėl šios sutarties šalys yra krovinio siuntėjas ir vežėjas. Faktinis krovinio siuntėjas, nurodomas CMR važtaraštyje, ir siuntėjas, kaip vežimo sutarties šalis, ne visada gali sutapti. Tai priklauso nuo to, kas su vežėju sudarė krovinio vežimo sutartį, įsipareigodamas už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį ir kam vežėjas įsipareigojo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). CMR konvencija nereglamentuoja pervežimo sutarties turinio ir formos, taip pat tik iš dalies reglamentuoja vežimo sutarties sudarymo tvarką, reikalingą siuntėjui ir vežėjui kaip sutarties šalims nustatyti. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti ir kvalifikuoti teisinį sutartinį santykį, nustatydamas sutarties turinį ir jos šalis, vadovaudamasis tiek sutarties sudarymui taikytina teise, tiek ir sutarties kvalifikavimui reikšmingomis CMR konvencijos nuostatomis.
Nagrinėjamu atveju susiklostė faktinė situacija, kai krovinio vežimo sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas (susitariantysis vežėjas - atsakovas) pats krovinio neveža, bet dėl to paties vežimo sudaro sutartį su kitu vežėju, kuris krovinį veža (faktinis vežėjas - ieškovas) savo vardu, ir kurį, kaip vežėją, suvokia krovinio siuntėjas. Siuntėjo ir vežėjų susitarimas gali būti išreikštas įvairia forma, pvz., tiesiogiai sudarius sutartį dėl krovinio vežimo, faktiniam vežėjui pateikus važtaraštį, kuriame jis nurodytas vežėju, o siuntėjui šio važtaraščio pagrindu išdavus krovinį, ir kt. Ekspeditorius taip pat laikomas vežėju, jeigu sutartimi su siuntėju akivaizdžiai prisiėmė atsakomybę už visą pervežimo organizavimą arba gavo atlyginimą ir už vežimą, nesant nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį.
Nagrinėjamu atveju krovinio vežimo sutartis buvo sudaryta trečiojo asmens naudai, atsakovas patyrė nuostolių dėl to, kad už vežėją atlygino nuostolius ir kad šie nuostoliai yra kilę dėl ieškovo netinkamo įsipareigojimų vykdymo dėl krovinio dalies sugadinimo dėl krovinio avarijos.
Kompensacija už krovinio nuostolį negali viršyti 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo sutarties konvencijos nustatytų maksimalių nuostolių atlyginimo ribų. CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta ribota civilinė vežėjo atsakomybė, kurios išimtis yra CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatos. Jeigu nustatyta vežėjo kaltė, atitinkanti CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies sąlygas, tai vežėjo civilinės atsakomybės apribojimas, nustatytas CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje, netaikomas. Civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikšmę tyčinei kaltės formai gali būti prilyginamas didelis neatsargumas.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį vežėjo didelis neatsargumas pagal bylos aplinkybes pagrįstai prilyginamas tyčiniams veiksmams. Vežėjo didelis nerūpestingumas nagrinėjamu atveju, kai krovinys apgadinamas dėl ieškovo nesugebėjimo nugabenti krovinį jo dalies neišsaugojus tarptautinio gabenimo atveju, atitinka CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Vežėjo atsakomybė dėl krovinio dalies sugadinimo nustatyta CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje: vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. Šioje CMR normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų CMR konvencijos 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse.
Byloje nėra duomenų, kad pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį ieškovas, kaip vežėjas, neatsako už krovinio dalies sugadinimą. Byloje nėra duomenų dėl krovinio dalies defektų ar aplinkybių, kurių padarinių ieškovas, kaip vežėjas, negalėjo išvengti. Atsakomybę šalinančių pagrindų įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalį tenka ieškovui, kaip vežėjui: vežėjas turėjo įrodyti, kad krovinio dalis apgadinta dėl CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių, bet šios procesinės pareigos neįvykdė.
Ieškovas savo reikalavimo teises kildina iš sutartinių teisinių santykių, kurie atsirado vykdant 2011-10-04 sutartį Nr. 48955 krovinio pervežimui (1 t., b.l. 9) bei CMR važtaraščio Nr. TA 0001870 (1 t., b.l. 71-73, 124) pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad šalys sudarė krovinio vežimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo pervežti pagal atsakovo užsakymą krovinį iš Vengrijos į Latviją. Tai, kad krovinio vežimo sutartis buvo sudaryta trečiojo asmens SIA „Transekspedicija LV“ naudai, savaime nereiškia, kad atsakovas nepatyrė nuostolių. Atsakovas įrodė, kad jis atlygino nuostolius trečiajam asmeniui SIA „Transekspedicija LV“ įskaitymo būdu (1 t., b.l. 83-85), atliktu 2011-12-09, t.y. iki civilinės bylos iškėlimo 2012-03-21 (1 t., b.l. 40) ir kad šie nuostoliai (1 t., b.l. 74-76, 77-79, 86-88, 89-92, 93-95, 96-97, 99 -103) yra kilę dėl ieškovo netinkamo įsipareigojimų vykdymo dėl krovinio gabenimo. Ta aplinkybė, kad dėl krovinį gabenusio automobilio (1 t., b.l. 117; 2 t., b.l. 18) eismo įvykio ar kasko išmokų nustatyta tvarka kreiptasi nebuvo, nepaneigia krovinio dalies sugadinimo, užfiksuoto CMR važtaraštyje Nr. TA 0001870 (1 t., b.l. 71-73, 124), įvardintu, kaip krovinio avarija dėl pasislinkusių padėklų, sulamdytų ir deformuotų dėžučių.
Ieškovas nurodė, kad atsakovas privalo atlyginti nuostolius, kadangi jie atsirado dėl atsakovo padaryto sutarties pažeidimo – atsakovas neužtikrino, kad visas krovinys bus gabenamas tinkamai ir nebus jo dalis sugadinta. Tai reiškia, kad formuluotė dėl krovinio avarijos ar dėl krovininio automobilio avarijos reiškia tas pačias teisines pasekmes, t.y. dalies krovinio sugadinimą ir pareigą atlyginti nuostolius. Ieškovas įsipareigojo pagal 2011-10-04 sutarties Nr. 48955 krovinio pervežimui (1 t., b.l. 9) 5 punktą atlyginti nuostolius kitai šaliai. Atsakovas įrodė, kad jis atlygino nuostolius trečiajam asmeniui SIA „Transekspedicija LV“ įskaitymo būdu (1 t., b.l. 83-85), todėl turi teisę regreso tvarka į kompensaciją dėl nuostolių atlyginimo iš ieškovo, kaip vežėjo. 2011-10-04 sutartis ir atliktas įskaitymas nėra nuginčyti, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jais abejoti ir remiasi, atsižvelgdama į tai, kad pats ieškovas viešai deklaravo, kad trečiasis asmuo SIA „Transekspedicija LV“ yra ieškovo dukterinė įmonė (1 t., b.l. 73, 74; 2 t., b.l. 3-9).
Tai, kad ieškovui buvo pateiktos atsakovo pretenzija (1 t., b.l. 13) ir pretenzinė sąskaita (1 t., b.l. 15), nuostolius įvardinant kartu kaip baudą už krovinio sugadinimą, savaime nepanaikina ieškovo atsakomybės CMR konvencijos kontekste, nes nėra teisinio pagrindo priteisti 4143,36 Lt už suteiktas krovinio vežimo paslaugas ir 8,06 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į tai, kad yra galiojanti ieškovo prievolė atlyginti tai pačiai sumai atsakovo patirtus nuostolius dėl dalies krovinio sugadinimo pagal CMR važtaraštį Nr. TA 0001870 (1 t., b.l. 71-73, 124).
Toks nuostolių atlyginimo dydis pagal šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, atitinka šalių sutarties tikruosius ketinimus ir teisingus ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 str. 2 d.). Ieškovas neįrodė, kad dalis vežamo krovinio buvo sugadinta ne dėl ieškovo kaltės ar dėl nenugalimos jėgos, todėl įgijo pareigą atlyginti atsakovo įrodytus nuostolius, kurie neviršija vežimo kainos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp minėtų neteisėtų ieškovo veiksmų ir atsiradusių nuostolių yra priežastinis ryšys.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nustatė neteisėtus ieškovo, kaip vežėjo, veiksmus, kurie pasireiškė neteisėtu neveikimu (pasyviu elgesiu) – netinkamu sutartinių prievolių vykdymu, neužtikrinant, kad visas krovinys bus nugabentas nesugadintas. Juolab, kad apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji rašytiniai įrodymai (2 t., b.l. 93-99), kurių pateikimo būtinumas iškilo vėliau dėl apeliacinio skundo argumentų pagrindimo, patvirtina, kad kitą dalį krovinio vežęs vežėjas nesugadino krovinio. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą atleisti ieškovą nuo atsakomybės. Ieškovas neįrodė, kad jis padarė viską, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas tam, kad galima būtų išvengti nuostolių. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas, kaip vežėjas, neįrodė teismui, kad ėmėsi visų reikiamų saugumo priemonių ir padarė viską, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas, tuo užtikrindamas tinkamą savo, kaip vežėjo, prievolių įvykdymą.
Atsižvelgiant į vieną iš teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principo (CK 1.2 straipsnio 1 dalis) aspektų – pagarbą įgytoms teisėms ir pareigoms, taip pat į siekį užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir jų subjektinių teisių bei pareigų apibrėžtumą, darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą, nes atsakovas neturi apmokėti ieškovui likusios vežimo mokesčio dalies, kai atsakovas atlygino nuostolius, kurių dydis neviršijo vežimo kainos.
Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui. Tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta ir ieškinys buvo patenkintas visiškai, savaime nepatvirtina pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes atsakovui nebuvo apribota teisė pasinaudoti apeliacijos teise, atsižvelgiant į šalyje įtvirtintą instancinę teismų sistemą. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė rungimosi ir lygybės civiliniame procese principų (LR CK 1.2 str., 1.5 str., 6.1 str. - 6.4 str., 6.130 str., 6.193 str., 6.200 str., 6.245 str. – 6.249 str.; CPK 7 str., 8 str., 12 str., 13 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).
Bylą iš esmės laimėjus atsakovui, ieškovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Ieškovas turi apmokėti: 831,53 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl dokumentų vertimo į latvių kalbą (1 t., b.l. 105; 2 t., b.l. 23) ir 124 Lt žyminio mokesčio (2 t., b.l. 100) už apeliacinį skundą - atsakovo naudai, 21,39 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo - valstybės naudai. Vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija mažina atsakovo naudai priteistinas vertimo išlaidas iki 831,53 Lt dydžio, iš esmės atitinkančio protingą dydį pagal 1/5 dalį ginčo sumos, kadangi atsakovas nepagrįstai vertė į anglų kalbą (2 t., b.l. 22) dokumentus, skirtus trečiajam asmeniui, esančiam Latvijoje (CPK 3 str., 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 4 d., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 320 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teismas
nusprendžia:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Transeiga“ 831,53 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl dokumentų vertimo ir 124 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą atsakovo UAB „Sun Logistika“ naudai.
Priteisti iš ieškovo UAB „Transeiga“ 21,39 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo valstybės naudai.