Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Savinijaus Katausko, sekretoriaujant Editai Linkutei, dalyvaujant ieškovei T. F., atsakovei T. M. ir jos atstovei advokatei Liucijai Bagačiovienei, vertėjai Anželai Tyščukienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės T. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-01-05 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. F. ieškinį atsakovei T. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė T. M. 2002-03-18 pasiskolino iš ieškovės T. F. 2500 JAV dolerių vieneriems metams ir įsipareigojo kas mėnesį mokėti 1,5 procento palūkanas nuo pasiskolintos sumos (b. l. 18-19). Pagal tuometinį JAV dolerio kursą paskolos suma sudarė 10 000 Lt. Atsakovė teigia, kad skolą grąžino, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

CK 6.871 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalyje).

CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi byloje esančią medžiagą daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi byloje esantis rašytinis įrodymas – skolos raštelis (b. l. 18-19). Jis įrodo, kad ieškovė (paskolos davėja) perdavė 2 500 JAV dolerių atsakovei (paskolos gavėjai) nuosavybėn, o atsakovė (paskolos gavėja) juos paėmė ir įsipareigojo grąžinti ieškovei (paskolos davėjai) tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą). Šios aplinkybės šalys neginčija.

Civilinio kodekso šeštosios knygos (Prievolių teisė) I dalies III skyriuje reglamentuotas prievolių vykdymas ir jų neįvykdymo teisinės pasekmės.

Kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartis nenumato ko kita. Jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o kai tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą gražinamame skolos dokumente (CK 6.65 straipsnio 1, 2 dalys). Tačiau skolos raštelis yra pas kreditorių (ieškovę), todėl darytina išvada, jog skola yra negrąžinta. Taip pat pažymėtina, kad skolos raštelyje nėra jokių įrašų apie skolos (ar jos dalies) sumokėjimą (b. l. 18-19).

Be to, CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Atsakovė teigia, kad skolą yra grąžinusi, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų šiuos teiginius. Todėl atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad nesuprantama, kodėl padaryta išvada, kad ji vengia įvykdyti prievolę, nes skolą ji grąžino.

Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė taikyti ieškinio senaties neprašė. Atsižvelgiant į tai, apeliantė (atsakovė) tokio reikalavimo reikšti paduodama apeliacinį skundą (apeliaciniame procese) negali (CPK 312 straipsnis).

Apeliantė teigia, jog tai, kad jos sutuoktinis nebuvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, iš esmės pažeidė jos ir jos sutuoktinio procesines teises ir sudaro absoliutų pagrindą panaikinti teismo sprendimą. Pažymėtina, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Tačiau nei atsakovė, nei pats atsakovės sutuoktinis neprašė jo įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu. Todėl šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2009-01-05 sprendimu ieškovei priteisė 10 000 Lt skolą iš atsakovės.

CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Šalys 2002-03-18 susitarė dėl 1,5 procento dydžio mėnesinių palūkanų. Atsižvelgdamas į tai, apylinkės teismas 2009-01-05 sprendimu ieškovei priteisė 10 800 Lt palūkanas. Tačiau CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Tai reiškia, kad teismui suteikiama teisė savo nuožiūra mažinti netesybas, kurios yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės atsižvelgiant į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir panašiai. Pažymėtina, kad palūkanoms taip pat taikytinos CK 6.73 straipsnio 2 dalis ir 6.258 straipsnio 3 dalis, pagal kurias teismui leidžiama mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas. Todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje AB „Nida“ v. S. L., Nr. 3K-3-908/2001, kat. 52.2.). Nagrinėjamoje byloje pristeistų palūkanų suma (10 800 Lt) net viršija pagrindinės prievolės sumą (10 000 Lt), be to, nors paskola 2002-03-18 buvo suteikta 1 metams, tačiau ieškovė tik praėjus daugiau kaip 6 metams, t. y. tik 2008-06-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (b. l. 15). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad priteistos palūkanos yra neprotingos bei akivaizdžiai per didelės, todėl siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą ir teisingumo principą jos mažintinos iki 2 000 Lt (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimus dėl palūkanų priteisimo, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-01-05 sprendimas turi būti pakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų klausimas spęstinas iš naujo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1-2 dalys). CPK 96 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai.

Žyminis mokestis mokėtinas byloje (už ieškinį) 624 Lt. Už paduotą apeliacinį skundą taip pat mokėtinas 624 Lt dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 4 dalis), todėl visas mokėtinas žyminis mokestis byloje sudaro 1 248 Lt. Ieškovės pareikšti reikalavimai patenkinti 58 procentais, todėl jai tenka mokėti 524 Lt žyminį mokestį. Kadangi ieškovė yra sumokėjusi 624 Lt (b. l. 5, 16), todėl iš atsakovės ieškovei priteistinas 100 Lt žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 724 (624+100) Lt žyminis mokestis, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovei suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl skolos priteisimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 66). Todėl iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 724 Lt dydžio žyminis mokestis dalintinas pusiau, iš atsakovės priteisiant 362 Lt žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Ieškovės patirtos išlaidos teisiniai pagalbai apmokėti sudaro 250 Lt (b. l. 17) ir 500 Lt (b. l. 43) pirmosios instancijos teisme bei 600 Lt apeliacinės instancijos teisme, iš viso 1 350 Lt. Atsižvelgiant į tai, jai iš atsakovės turi būti priteista 783 (58%*1 350) Lt dydžio išlaidos teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis ir 98 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, kad jos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš viso sudaro 440 Lt. Todėl iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 185 (42%*440) Lt (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-01-05 sprendimą pakeisti.

Sumažinti iš atsakovės T. M. ieškovei T. F. priteistų palūkanų dydį nuo 10 800 Lt iki 2 000 Lt.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-01-05 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Priteisti iš atsakovės T. M. ieškovei T. F. 100 Lt žyminį mokestį ir 783 Lt išlaidas teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės T. M. 362 Lt žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Priteisti iš ieškovės T. F. 185 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas į valstybės biudžetą.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.