Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo K. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme bausmes visiškai sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta 7 (septynerių) metų 4 (keturių) mėnesių 22 (dvidešimt dviejų) dienų laisvės atėmimo bausmė ją atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. A. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 17 d. apie 10:52:10 val., (duomenys neskelbtini) patalpoje, tyčia sudavė vieną kartą į veidą nukentėjusiajam G. G., taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir dėl muštinės žaizdos kaktoje, kairės akies obuolio sumušimo nežymiai sutrikdydamas sveikatą.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad K. A. kaltei įrodyti baudžiamojoje byloje įrodymų pakanka. Nors savo kaltės jis nepripažįsta, kaltė įrodyta nukentėjusiojo parodymais, vaizdo įrašu, specialisto išvada, kitais rašytiniais duomenimis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, K. A. charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir sprendė, kad bausmės tikslais bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo K. A. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 320 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai BPK pažeidimai. Nuteistojo apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas, kritikuojamas teismo išvadų dėl K. A. kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą pagrįstumas.

7. Duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Pagal šį straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra teismo prerogatyva. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Išanalizavus baudžiamąją bylą, skundžiamo nuosprendžio turinį, pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas aptartas įrodymų vertinimo nuostatas taikė netinkamai ar padarė kitus BPK pažeidimus, lėmusius akivaizdžiai nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio priėmimą, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas betarpiškai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir pateikė pakankamai motyvuotas išvadas dėl ištirtų įrodymų vertinimo. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis sutinka.

8. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuteistasis savo kaltės dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam G. G. nepripažino, kėlė versiją, kad nukentėjusiajam nesudavė, tik pasisveikino su juo kumštis į kumštį. Tokios pačios pozicijos K. A. laikėsi ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (2 t. b. l. 90). Nors nuteistasis savo kaltę neigia, jo iškelta versija patikimai paneigta kitais baudžiamosios bylos įrodymais. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai objektyviai nustatyti ir sveikatos sutrikdymo mastas įvertintas Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje, be kita ko, konstatuota, kad sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais, spardant kojomis ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu, apklausos metu nurodytomis aplinkybėmis (1 t. b. l. 124, 125). Nors nukentėjusysis G. G., nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme savo poziciją dėl K. A. jo atžvilgiu atliktų veiksmų iš dalies pakeitė nurodydamas, kad gal K. A. tokiu būdu norėjo pasisveikinti, tačiau jis vis tik neneigė to, kad būtent K. A. jam trenkė (ištiesė ranką ir pataikė į akį, smūgis buvo stiprus, pasidarė silpna, po smūgio atsitūpė, pajuto skausmą, akis tino) (2 t. b. l. 47). Taigi, nors nukentėjusysis ir tikino, kad teisme jis suprato, jog K. A. taip sveikinosi, o ikiteisminio tyrimo metu davė tokius parodymus, kokių norėjo Kriminalinės žvalgybos pareigūnai, esminę šiai bylai aplinkybę (kad smūgį į veidą sudavė K. A.), nukentėjusysis patvirtino. Nukentėjusiojo teisme duoti parodymai apie jo atžvilgiu panaudotą smurtą atitinka ir akistatos su nuteistuoju protokole (1 t. b. l. 110, 111) bei kompaktinio disko su vaizdo įrašu iš introskopo patalpos apžiūros protokole (1 t. b. l. 117, 118) užfiksuotą informaciją. Vaizdo įrašas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme peržiūrėtas nebuvo dėl jo sugadinimo ir galimybės perrašyti į kitą laikmeną nebuvimo (2 t. b. l. 37), tačiau apeliacinėje instancijos buvo atliktas įrodymų tyrimas ir apeliacinės instancijos teismui pateiktas vaizdo įrašas (2 t. b. l. 88) buvo peržiūrėtas. Nuteistasis ir po vaizdo įrašo peržiūros laikėsi versijos, kad jis tik sveikinosi, kad įraše nesimato, jog jis smūgiuotų, tačiau šie teiginiai iš esmės neatitinka peržiūrėto vaizdo įrašo, iš kurio aiškiai matyti, kad K. A. staiga atsisuka ir link įėjimo, esančio už persirengimo kabinos, užsimoja ranka ir smūgiuoja, staigiai atsitraukia, visas veiksmas trunka apie vieną sekundę, atsitraukęs atsisuka pažiūrėti. Nors iš vaizdo įrašo nesimato, kam buvo suduotas smūgis, dėl tos aplinkybės, kad K. A. smūgį sudavė būtent nukentėjusiajam G. G. jokių abejonių nekyla. Kaip minėta, aplinkybę, kad smūgį sudavė K. A., patvirtino pats nukentėjusysis, kuris apie tai, kad buvo sumuštas būtent nuteistojo, pasakė ir pareigūnams. Kaip liudytojai apklausti pareigūnai R. R. ir V. R. paaiškino, kad nors paties smūgio sudavimo fakto nematė, apie tai, kad smūgį sudavė K. A., jiems nurodė pats nukentėjusysis (2 t. b. l. 47, 48). Tai, kad kiti patalpoje buvę suimtieji tikino nematę, kad kas nors būtų sudavęs smūgį ar, kad patalpoje būtų vykęs koks incidentas, apelianto iškeltos versijos, kad jis tik sveikinosi, nepatvirtina ir jo nekaltumo neįrodo. Nors liudytojai M. Č., A. D., E. Ž. tikino nieko nematę, jų parodymai iš esmės prieštarauja byloje esančiam vaizdo įrašui, neabejotinai patvirtinančiam, kad patalpoje buvę suimtieji turėjo galimybę matyti ir matė, kokius veiksmus atliko K. A.. Taigi šių liudytojų parodymų pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė K. A. nekaltumą įrodančiu įrodymu. Dėl apelianto akcentuojamos aplinkybės, kad nukentėjusiojo parodymais negalima remtis, nes jis yra teistas už melagingų parodymų davimą, pažymima, kad šioje byloje aplinkybės, teikiančios pagrindą abejoti G. G. parodymų teisingumu, nėra nustatytos. Nors nukentėjusysis teisminio bylos nagrinėjimo metu savo ikiteisminio tyrimo metu nuodytas aplinkybes iš dalies pakeitė (dėl to, kaip jis suprato nuteistojo atliekamus veiksmus), tačiau dėl esminės aplinkybės, kad smūgį jam sudavė K. A., jis buvo nuoseklus. Ši nukentėjusiojo nurodyta faktinė aplinkybė atitinka ir kitus pirmosios instancijos teismo betarpiškai ištirtus ir įvertinus bei šioje nutartyje dar kartą aptartus įrodymus.

9. Daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti bei šioje nutartyje dar kartą aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad K. A. šioje byloje nustatytu laiku ir aplinkybėmis sukėlė nukentėjusiajam G. G. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinė veika, kuri gali būti padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad K. A., be jokios priežasties suduodamas smūgį kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį, turėjo ir galėjo suprasti, kad tokie jo veiksmai gali sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą ar sutrikdyti sveikatą ir tokių padarinių norėjo, taigi – veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, jo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai. Nors nuteistasis nesutinka su teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą įrodytumo, tačiau jo apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiama apelianto pozicija nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių skundžiamame nuosprendyje yra pasisakyta. Apeliaciniame skunde jokios naujos aplinkybės ar faktai, turintys reikšmės K. A. atliktų veiksmų teisiniam vertinimui, nėra nurodyti. Skunde ginčijamas teismo atliktas įrodymų vertinimas, tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo nenustatė.

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas teisines ir faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas K. A. baudžiamosios atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo klaidų, kitų baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė, baudžiamąjį įstatymą K. A. pritaikė tinkamai. Skirdamas bausmę teismas BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatų nepažeidė, tiek bausmės rūšies parinkimą, tiek jos dydį pakankamai argumentavo (2 t. b. l. 54). Nuteistojo subjektyvus byloje surinktų įrodymų interpretavimas, byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas, kuris nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, nepaneigia nuosprendyje išdėstyto teisinio, BPK 20 straipsnio nuostatas atitinkančio įrodymų vertinimo ir šio vertinimo pagrindu padarytų išvadų teisingumo ir pagrįstumo. Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo skunde nurodyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis argumentai neteikia pagrindo jį panaikinti ir K. A. atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo K. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.