Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-194-538/2012

2012 m. kovo 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovėms AB Ūkio bankui, UAB FMĮ „Orion Securities“, tretiesiems asmenims E. B., A. B., Centrinės hipotekos įstaigai dėl žalos (nuostolių) atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo A. T. 2650 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB FMĮ „Orion Securities“. Nurodė, kad atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo argumentas, kad atsakovė UAB FMĮ „Orion Securities“ neteisėtai pervedė įkeistas akcijas į AB Ūkio banko tvarkomą E. B. sąskaitą, nes Apskaitos taisyklių 24.9.3.p. įpareigoja įkeistus vertybinius popierius (akcijas) iš trečiųjų asmenų asmeninės finansinių priemonių sąskaitos nedelsiant pervesti į specialiąją asmeninę finansinių priemonių sąskaitą tik gavus finansinių priemonių disponavimo apribojimus (įkeitimą) ar kitus apsunkinimus nustatančius dokumentus. Iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovėms UAB FMĮ „Orion Securities“ ir AB Ūkio banko dokumentai apie E. B. ir A. B. priklausančių 13200 vnt. AB „Apranga“ nematerialiųjų paprastųjų vardinių akcijų (toliau – akcijos) įkeitimą – 2008-11-17 sutartinis įkeitimo lakštas su vėlesniais pakeitimais nebuvo pateiktas, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovės neprivalėjo suvaržyti akcijų ir pervesti minėtas akcijas į trečiojo asmens specialiąją asmeninę sąskaitą ir galėjo vykdyti operacijas su akcijomis, šiuo konkrečiu atveju akcijas pervesti į kitas sąskaitas ar parduoti. Tai yra teisės aktai nenumatė atsakovių pareigos, gavus trečiojo asmens E. B. pavedimą pervesti akcijas ir parduoti akcijas, užklausti viešuosius registrus dėl akcijoms galbūt nustatytų ar taikomų apribojimų. Ieškovas neįrodė ir nenustatyti atsakovių UAB FMĮ „Orion Securities“ ir AB Ūkio banko neteisėti veiksmai dėl UAB FMĮ „Orion Securities“ atlikto pervedimo E. B. ir A. B. priklausančių akcijų į AB Ūkio banko tvarkomą E. B. sąskaitą, ir dėl AB Ūkio banko įvykdyto šių akcijų pardavimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir tretieji asmenys E. B. ir A. B. 2008-11-17 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovai pasiskolino iš ieškovo 42870 eurų, kuriuos privalėjo grąžinti ieškovui iki 2008-12-17 (t. 1, b. l. 6). 2010-03-31 sutartimi, sudaryta ieškovo ir trečiųjų asmenų, paskolos grąžinimo terminas pratęstas iki 2010-06-01 (t. 1, b. l. 7). Paskolos sutarties įvykdymui užtikrinti tretieji asmenys E. B. ir A. B. notaro patvirtintu sutartinio įkeitimo lakštu 2008-11-17 įkeitė ieškovo naudai 13200 vnt. AB „Apranga“ nematerialiųjų paprastųjų vardinių akcijų (t. 1, b. l. 8–10). Sutartinio įkeitimo lakšto pakeitimų ir žymų apie skolininko įsipareigojimų įvykdymą sutartyje, prievolės įvykdymo terminas pratęstas iki 2010-06-01 (t. 1, b. l. 11). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-13 nutartimi Nr. 227-2N/2010 13200 vnt. AB „Apranga“ nematerialiosios paprastosios vardinės akcijos areštuotos ir perduotos ieškovui A. T., uždraudžiant perleistų akcijų savininkams perleisti akcijas kitiems asmenims, taip pat įkeisti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti, naikinti ar reikalauti padalyti šias akcijas (t. 1, b. l. 12–13). Atsakovė UAB FMĮ „Orion Securities“ 2010-05-13 antstoliui Aleksandrui Selezniovui pranešė, kad atsakovė jokių trečiųjų asmenų vertybinių popierių ir piniginių lėšų likučių neturi, o 2010-05-27 pranešė, kad 13224 vnt. AB „Apranga“ nematerialiųjų paprastųjų vardinių akcijų E. B. nurodymu pervestos į AB Ūkio banko tvarkomą E. B. sąskaitą (t. 1, b. l. 14–15, 82). Iš AB Ūkio banko Vertybinių popierių apskaitos skyriaus išrašo iš E. B. vertybinių popierių sąskaitos matyti, kad laikotarpiu nuo 2008-12-24 iki 2009-01-20 13200 vnt. AB „Apranga“ nematerialiosios paprastosios vardinės akcijos buvo parduotos ir daugiau jokių vertybinių popierių E. B. savo sąskaitoje neturi (t. 1, b. l. 16–17). Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos duomenimis E. B. pardavė savo turimas akcijas asmenims, kurių nustatyti neįmanoma (t. 1, b. l. 18–19). Tarp atsakovės AB Ūkio banko ir trečiojo asmens E. B. 2008-11-18 buvo sudaryta Investicinių paslaugų teikimo sutartis Nr. 127103/01 (t. 1, b. l. 94–103). Tarp atsakovės UAB FMĮ „Orion Securities“ ir trečiojo asmens E. B. 2007-11-02 buvo sudaryta Investicinių paslaugų teikimo sutartis (t. 1, b. l. 131–77). Iš Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2011-03-21 Nr. 06-304-(7.4-03) atsakymo į atsakovės UAB FMĮ „Orion Securities“ paklausimą dėl tam tikrų finansinių priemonių apyvartos ir apskaitos klausimų išaiškinimo matyti, jog įkeitimo sutarties šalys yra laisvos susitarti, kam tenka pareiga informuoti finansų maklerių įmonę (t. 1, b. l. 198–199).

Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto motyvais.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tam, kad būtų konstatuota atsakovių AB Ūkio banko ir UAB FMĮ „Orion Securities“ prievolė atlyginti žalą, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

Byloje nustatyta, kad ieškovo skolininko E. B. turėti 13224 vienetai AB „Apranga“ nematerialiųjų paprastųjų vardinių akcijų, kurios buvo įkeistos 2008-11-17 sutartinio įkeitimo lakštu, 2008-12-24 buvo pervesta į AB Ūkio banke esančią E. B. vertybinių popierių sąskaitą. Jokių duomenų apie šių akcijų suvaržymus (hipoteką) atsakovei AB Ūkio bankui nebuvo pateikta. Klientų vertybinių popierių apskaitą reglamentuoja VPK 2007-12-28 nutarimu Nr. 1K-34 patvirtintos finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisyklės, kurių 24.9.3.p. įpareigoja įkeistus vertybinius popierius (akcijas) iš trečiųjų asmenų asmeninės finansinių priemonių sąskaitos nedelsiant pervesti į specialiąją asmeninę finansinių priemonių sąskaitą tik gavus finansinių priemonių disponavimo apribojimus (įkeitimą) ar kitus apsunkinimus nustatančius dokumentus. Tačiau byloje pagrįstai nustatyta, kad atsakovėms nebuvo žinoma apie akcijų įkeitimą. 2008-11-17 sutartinis įkeitimo lakštas su vėlesniais pakeitimais nebuvo pateiktas atsakovėms, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovės neprivalėjo suvaržyti akcijų ir pervesti minėtas akcijas į trečiojo asmens specialiąją asmeninę sąskaitą ir galėjo vykdyti operacijas su akcijomis. Tą aplinkybę, kad atsakovės neprivalėjo akcijų pervesti į specialiąsias asmenines sąskaitas, patvirtina Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2011-03-21 Nr. 06-304-(7.4-03) atsakyme nurodytas išaiškinimas, jog sąskaitų tvarkytojai finansines priemones iš asmeninių sąskaitų perveda į specialiąsias sąskaitas tik gavę finansinių priemonių disponavimo apribojimus ar kitus apsunkinimus nustatančius dokumentus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad galiojantys teisės aktai nenumato pareigos, vertybinių popierių sąskaitoje nesant įrašo apie akcijų įkeitimą, AB Ūkio bankui įforminant šių akcijų pardavimą ir kliento pavedimą gavusiai UAB FMĮ „Orion Securities“ užklausti viešuosius registrus dėl finansinėms priemonėms galbūt nustatytų ar taikomų apribojimų, pačios atsakovės taip pat neturi pareigos tikrinti, ar neatsirado finansinių priemonių suvaržymų, dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra atsakovių neteisėtų veiksmų (CPK 178 str., 185 str., CK 6.246str.).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustačius atsakovių neteisėtų veiksmų, nėra ir priežastinio ryšio tarp atsakovių veiksmų ir žalos ieškovui atsiradimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. B. vertybinių popierių sąskaitoje nesant įrašo apie akcijų įkeitimą, nenustatyti atsakovių neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), kaltė (CK 6.248 str.), taip pat nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovių veiksmų ir ieškovo žalos atsiradimo (CK 6.247str.). Nesant atsakovių neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio, atsakovės atlyginti žalą ieškovui neturi pagrindo.

Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas turėjo taikyti CK 4.207 straipsnį, numatantį įkeitimo sekimą paskui turtą. CK 4.207 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įkeisto daikto nuosavybės teisei perėjus iš įkaito davėjo kitam asmeniui, įkeitimo teisė lieka galioti, kai įkeitimo objektas buvo perduotas įkaito turėtojui arba kai įkeitimo lakštas buvo įregistruotas hipotekos registre, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Tačiau, kaip minėta, vadovaujantis Apskaitos taisyklių 24.9.3. punktu, atsakovės negavo įkeitimo lakšto ar informacijos apie 2008-11-17 sutartinį įkeitimo lakštą su vėlesniais pakeitimais. Taip pat ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog akcijų įkeitimas buvo registruotas LR hipotekos registre, todėl buvo žinomas atsakovėms, ir dėl to akcijos turėjo būti pervestos į specialiąją finansinių priemonių sąskaitą. Tačiau, kaip minėta, tai prieštarauja VPK 2007 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1K-34 patvirtintų finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisyklių 24.9.3 punktui, kuris nustato specialiąją normą, pagal kurią finansinės priemonės iš asmeninių finansinių priemonių sąskaitų į specialiąsias asmenines finansinių priemonių sąskaitas pervedamos nedelsiant gavus finansinių priemonių disponavimo apribojimus ar kitus apsunkinimus nustatančius dokumentus. Tai reiškia, kad finansų maklerio įmonė privalo pervesti akcijas iš asmeninės sąskaitos į specialiąją finansinių priemonių sąskaitą tik pagal pateiktus dokumentus – pagal pateiktą LR hipotekos registre įregistruotą įkeitimo lakštą. Akcijos negali būti suvaržytos ir pervestos į specialiųjų finansinių priemonių sąskaitą jokiu kitu finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisyklėse nenustatytu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai vadovavosi specialiąja norma, kuri nurodyta ir CK 4.207 straipsnyje.

Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigia, jog teismas sprendime nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2011-03-21 atsakymu, nes asmenų pareigas nustato tik įstatymai, o ne komisijų samprotavimai. CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Byloje esančius įrodymus tiria ir vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad atsakovė UAB FMĮ „Orion securities“ VPK atsakymą teismui pateikė siekdama pagrįsti savo atsikirtimus – įrodyti, jog ji prieš pervesdama akcijas į AB Ūkio banką neturėjo pareigos tikrinti Lietuvos Respublikos hipotekos registre, ar akcijos nėra įkeistos. Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 71 str. 2 d. 2 p. nustato, jog viena Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos funkcijų yra teikti išaiškinimus ir rekomendacijas finansinių priemonių apyvartos klausimais. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai rėmėsi VPK atsakyme pateiktais paaiškinimais (CPK 178 str., 185 str.).

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog žala jam faktiškai atsirado dėl trečiojo asmens – Centrinės hipotekos įstaigos neveikimo. Tačiau pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pasisakyti dėl šio apelianto argumento, būtent dėl šio asmens neteisėtų veiksmų, kaltės bei dėl to atsiradusių nuostolių ieškovui atlyginimo, kadangi tokios aplinkybės ieškinyje nebuvo nurodytos bei ieškinio reikalavimas nebuvo pareikštas atitinkamam asmeniui ir dėl to nespręsta pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo A. T. priteistina atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė UAB FMĮ „Orion Securities“ pateikė 6050 Lt už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme. CPK 98 straipsnio 1 dalyje šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomenduojami dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) – 800 Lt nuo 2008-01-01 (Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovės atstovas advokatas ruošė atsiliepimą į apeliacinį skundą, už kurį Rekomendacijų 8.5. punkte rekomenduojamas 1,5 MMA – 1200 Lt – užmokestis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš ieškovo priteistina atsakovei UAB FMĮ „Orion Securities“ 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. T. atsakovei UAB FMĮ „Orion Securities“ 1200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.