Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „KG Constructions“ pareiškimą atsakovui UAB „Psyops Media“ dėl bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas iškelti bankroto bylą netenkintinas.

Pagal Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 9 str. 7 d. 1 p. reikalavimus bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas.

Įmonės nemokumas yra apibrėžtas ĮBĮ 2 str. 8 d., kur nurodyta, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Įmonės kreditoriai – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys (ĮBĮ 3 str.). Nagrinėjamu atveju, ieškovas kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindu nurodo ĮBĮ 4 str. 3 p., pagal kurį kreditorius gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jei įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų, ir prideda 13 755,25 Lt sumai išduotų vykdomųjų raštų kopijas (b.l. 8-10). Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus: prašymą UAB „MAXI logistic“, pranešimą bei mokėjimo nurodymą (b.l. 70-72), patvirtinančius, jog UAB „MAXI logistic“ sumokėjo priteistas baudas ir bylinėjimosi išlaidas, t. y. už atsakovą atsiskaitė su ieškovu, patenkindamas jo reikalavimus (CK 6.50 str.). ĮBĮ 10 str. 3 d. 1 p. yra numatyta, kad teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus. Esant nurodytoms aplinkybėms, t. y. atsakovui atsikaičius su ieškovu priteistų reikalavimų suma, šiuo pagrindu bankroto bylą kelti atsisakytina.

Taip pat ieškovas nurodo, kad kiti piniginiai reikalavimai atsakovui šiuo metu nagrinėjami teismuose, nesant įsiteisėjusių sprendimų, galutinė kreditorinio reikalavimo suma nėra aiški, tačiau ieškovo turimų duomenų pagrindu darytina išvada, kad atsakovas nemokus, jam keltina bankroto byla pagal ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p., 2 str. 8 d.

ĮBĮ 2 str. 8 d. nurodyta, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pradelsti įsipareigojimai yra suprantami būtent kaip pradelstos mokėti įmonės finansinės skolos ar neatliktos kitos prievolės (pavyzdžiui, neatlikti darbai), dėl kurių neatlikimo įmonei kyla pareiga sumokėti tam tikras pinigines sumas kreditoriams.

Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.), Vilniaus apygardos teismas 2012-02-03 nutartyje, civilinėje byloje Nr. B2-1932-340/2012, išnagrinėjęs bankroto bylos kėlimo klausimą atsakovui UAB „Psyops Media“, konstatavo, jog pagal į bylą pateiktus duomenis, bendra atsakovo UAB „Psyops Media“ pradelstų įsiskolinimų suma neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, ir atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Psyops Media“, nes tam nėra įstatymo nustatytų pagrindų. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-05-02 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012-02-03 nutartį paliko nepakeistą, konstatavo, jog įrodymų, patvirtinančių atsakovo nemokumą, nei pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nesurinkta.

Atsakovas pateikė teismui 2012-11-26 balanso duomenis, pagal kuriuos atsakovo turtas sudarė 458 187 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 150 401 Lt (b.l. 64-65). Atsakovas tai pat nurodo, jog pirmos ir trečios eilės kreditorių neturi, pradelstų įsipareigojimų santykis su turto verte sudaro tik 0,127.

Nenustačius atsakovo nemokumo ir kaip nurodo ieškovas, esant ginčui dėl kitų piniginių reikalavimų tarp šalių, nėra pagrindo atsakovui iškelti bankroto bylą ir ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. kai įmonė yra nemoki.

Atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo ieškovui tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 95 str., reglamentuojančiu piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 str. 2 d., teismas, nustatęs šio straipsnio 1 d. numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.

Atsakovas prašo skirti ieškovui UAB „KG Constructions“ 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesu ir pusę jos priteisti atsakovo naudai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas daug didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog nagrinėjamu atveju ieškovo kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo yra ekonominio spaudimo išraiška, nukreiptas į ir taip sudėtingų ginčo šalių santykių užaštrinimą, kadangi pats ieškovas nurodo, jog tarp šalių teismuose nagrinėjamas ne vienas ginčas.

Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismas 2012-02-03 nutartimi, civilinėje byloje Nr. B2-1932-340/2012, atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Psyops Media“, nes nenustatė tam įstatyminių pagrindų; Lietuvos apeliacinis teismas 2012-05-02 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012-02-03 nutartį paliko nepakeistą, konstatavęs, jog įrodymų, patvirtinančių atsakovo nemokumą, nei pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nesurinkta. Ieškovas praėjus 5 mėnesiams nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo inicijavo bankroto bylos atsakovui iškėlimą (pareiškimas teisme gautas 2012-10-23), nepateikdamas naujų argumentų ir įrodymų dėl atsakovo finansinės būklės pablogėjimo, lyginant su buvusia 2012-05-02 nutarties priėmimo metu, bei įrodymų, kad nepavyko išieškoti priteistų sumų pagal išduotus vykdomuosius raštus (CPK 178 str.). Teismas sutinka, jog šios aplinkybės vertintinos kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir ieškovui skirtina 20 000 Lt bauda, 10 000 Lt šios baudos skiriant atsakovo UAB „Psyops Media“ naudai.

Asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti (CPK 107 str. 1 d.).

CPK 93 str. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas – 2 850 Lt (CPK 88 str. 1 d. 9 p.); atsižvelgdamas į tai, kad CPK ir įstatymai nereglamentuoja šių išlaidų dydžio, į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, teismas sprendžia, jog iš ieškovo atsakovui priteistina 1 425 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 str., Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 7 d., 10 str. 3 d. teismas

nutaria:

netenkinti ieškovo UAB „KG Constructions“ pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „Psyops Media“ iškėlimo.

Atsisakyti kelti bankroto bylą UAB „Psyops Media“ (į. k. 302337880).

Atsakovo UAB „Psyops Media“ prašymą dėl baudos skyrimo ieškovui UAB „KG Constructions“ tenkinti – paskirti pareiškėjui UAB „KG Constructions“ 20 000 Lt baudą, iš kurios 10 000 Lt priteisti atsakovui UAB „Psyops Media“, likusią dalį išieškoti į valstybės biudžetą.

Asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti.

Priteisti iš ieškovo UAB „KG Constructions“ 1 425 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „Psyops Media“ naudai.

Nutartis per 10 dienų gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.