Kauno apygardos teismo sprendimas

2014-02-27 · Civilinė byla Nr. 2S-584-264/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2014-02-27
Bylos Nr.
2S-584-264/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Benart projektai“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Nimetus”
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-584-264/2014Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.2; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Benart projektai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1961-454/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nimetus” ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Benart projektai“ dėl netesybų, avanso ir skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 48242,78 Lt netesybų, 25000,00 Lt avansą, 7757,02 Lt skolą, 9 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o jo nesant pinigines lėšas, priklausančias ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis 80999,80 Lt sumai. Nurodė, kad atsakovė netinkamai atliko darbus pagal šalių 2012 m. spalio 12 d. šalių sudarytą statybos subrangos sutartį, todėl ieškovė vienašališkai sutartį nutraukė nuo 2013 m. balandžio 23 d. Atsakovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, ilgalaikio turto vertė yra ženkliai mažesnė nei pareikštų ieškinio reikalavimų suma, įmonės veikla nuostolinga. Ieškiniu iš atsakovės reikalaujama priteisti suma atsakovei yra didelė, todėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, yra reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi prašymą tenkino; taikė laikinąsias apsaugos priemones – ieškovės UAB „Nimetus” reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovės UAB „Benart projektai“ nekilnojamuosius ar kilnojamuosius daiktus bei turtines teises, uždraudžiant jais disponuoti, o jų esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, reikalavimo – 80999,80 Lt sumai, uždraudžiant lėšas (80999,80 Lt sumą) pervesti tretiesiems asmenims, naudoti atsiskaitymams, išskyrus - įsipareigojimus, susijusius su darbo santykiais, mokesčius ir kitas įmokas į biudžetus, privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas, atsiskaitymus ieškovei. Teismas nurodė, kad pareikštas ieškinys yra turtinio pobūdžio, todėl ieškovė turi pagrindo prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turtui. Atsižvelgęs į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovė vengia grąžinti susidariusią skolą bei įvertinęs ieškinio sumą, teismas laikė, jog ieškinio suma 80999,80 Lt vertintina kaip didelė, todėl ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės yra pagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė UAB „Benart projektai“ atskiruoju skundu (b. l. 35-37) prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, nutartis pažeidžia atsakovės turtines teises ir teisėtus interesus, proporcingumo bei ekonomiškumo principus. Nutartis iš esmės nėra pagrįsta jokiais teisiniais ar faktiniais argumentais, joje nėra nurodyta motyvų, pagrindžiančių būtinumą atsakovės turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė nepateikė konkrečių ir pagrįstų argumentų, dėl kurių būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vien tik teisės normų ir laikinųjų apsaugos priemonių tikslų nurodymas (kaip yra ieškovės pateikto ieškinio atveju) negali būti laikomas pagrindu, kuriuo remiantis būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Nėra jokio pagrįsto pagrindo teigti, kad teismui patenkinus ieškovės reikalavimus, atsakovė neįvykdytų ar negalėtų įvykdyti teismo sprendimo. Pradelstas prievolės įvykdymo terminas nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Byloje duomenų apie atsakovės negalimumą vykdyti finansinius įsipareigojimus nėra pateikta. Be to, nėra jokių pagrįstų abejonių, leidžiančių daryti išvadą dėl galimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo, nes atsakovė turi pakankamai turto. Kartu su atskiruoju skundu pateikiamas 2013-10-31 balansas, iš kurio matyti, kad atsakovė turi ilgalaikio turto 42351 Lt sumai, per vienerius metus gautinos sumos viršija 250 000 Lt sumą. Pelno (nuostolių) ataskaita rodo, jog atsakovė 2013 m. gavo 63 659 Lt pelno. Pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovės veikla yra pelninga, atsakovė yra stabiliai ir aktyviai rinkoje veikiantis juridinis asmuo. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad atsakovė jai nepalankų teismo sprendimą šioje civilinėje byloje galėtų įvykdyti.

Atsiliepimas

Ieškovė „Nimetus” atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 45-49) prašo atmesti atskirąjį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad atsakovė iš esmės pažeidė eilę sutartinių įsipareigojimų, o ieškovei vienašališkai nutraukus sutartį dėl atsakovės kaltės, atsirado pagrindas taikyti pastarajai civilinę atsakomybę, kurį įvertinęs teismas konstatavo, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą ir padarė išvadą, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, paneigiančių teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Sprendžiant iš UAB „Benart projektai“ turtinę padėtį atspindinčiu duomenų, įmonė neturi jokio nekilnojamojo turto; bendrovės ilgalaikio turto vertė yra ženkliai mažesnė nei pareikštu ieškinio reikalavimu suma. Įvertinus bendrovės turto ir per vienerius metus mokėtinų sumų bei trumpalaikių įsipareigojimų santykį - 80 999,80 Lt sudaranti ieškinio suma atsakovei vienareikšmiškai laikytina didele, dėl ko kyla reali grėsmė būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl 48242,78 Lt netesybų, 25000,00 Lt avanso, 7757,02 Lt skolos, 9 proc. dydžio procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės. Kaip pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nurodė, kad 80999,80 Lt reikalavimo suma atsakovei yra didelė, nes atsakovė nekilnojamojo turto neturi, ilgalaikio turto vertė yra ženkliai mažesnė nei pareikštų ieškinio reikalavimų suma, įmonės veikla nuostolinga. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-07-24 nutartis c. b. Nr. 2-545/2008; 2009-04-16 nutartis c. b. Nr. 2-447/2009; 2009-08-06 nutartis c. b. Nr. 2-905/2009 ir kt.). Kita vertus, prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi išnagrinėti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam yra didelė ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, įsipareigojimais kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-11-27 nutartis c. b. Nr. 2-920/2008; 2009-04-16 nutartis c. b. Nr. 2-447/2009 ir kt.). Taigi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikšminga aplinkybė yra šalies, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, jos finansinių galimybių įvertinimas.

Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad atsakovė turi pakankamai turto, atsakovės veikla yra pelninga, atsakovė yra stabiliai ir aktyviai rinkoje veikiantis juridinis asmuo, todėl atsakovė jai nepalankų teismo sprendimą šioje civilinėje byloje galėtų įvykdyti.

CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Iš teismui pateikto apeliantės UAB „Benart projektai“ 2013-10-31 balanso matyti, kad minėtai dienai bendrovei nuosavybės teise priklausė turto viso už 378 018 Lt, tame tarpe ilgalaikio turto – 42 351 Lt sumai, trumpalaikio – 335 667 Lt sumai (per vienerius metus gautinos sumos – 254 638 Lt; atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 9884 Lt, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 71 145 Lt). Įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai minėtai dienai viso sudarė 313 546 Lt. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors iš pateiktos 2013-10-31 Pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog apeliantė dirbo pelningai, pateikti įmonės finansinės atskaitomybės duomenys nesudaro pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog apeliantės finansinė padėtis yra gera. Didžiąją dalį įmonės trumpalaikio turto sudaro per vienerius metus gautinos sumos bei atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys. Apeliantė nepateikė duomenų apie savo ilgalaikio turto sudėtį, jo įkeitimą, pradelstus įsipareigojimus kreditoriams. Teismo vertinimu, ieškiniu prašoma priteisti 80999,80 Lt suma laikytina pakankamai didele apeliantės atžvilgiu, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ieškovės ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui.

Iš Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, vadovavosi ekonomiškumo principu ir siekiant užtikrinti šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, nurodė, kad pirmiausia areštuotini atsakovės kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai bei turtinės teisės, o tik jų esant nepakankamai – piniginės lėšos reikalavimo 80999,80 Lt sumai, leidžiant iš areštuotų lėšų mokėti įsipareigojimus, susijusius su darbo santykiais, mokesčius ir kitas įmokas į biudžetus, privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su ieškove. Pažymėtina, kad apeliantė, manydama, jog laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas varžo jos ūkinę veiklą, turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, t. y. pateikti prašymą, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos konkrečiam jai priklausančiam turtui ieškinio reikalavimo ribose ar sumokėti reikalaujamą priteisti sumą į teismo specialiąją sąskaitą (CPK 148 str. 1, 2 d.).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs Kauno apylinkės teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo. Skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Aušra Baubienė