Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Evaldo Burzdiko, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei N. J., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2276-249/2010 pagal pareiškėjo UAB „Komunalinių paslaugų centras“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno rajono savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti. Nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl šių motyvų:

1. Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir tai lėmė neteisingo ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 1985 m. perdavimo-priėmimo aktu nuotekų šalinimo tinklai ir nuotekų siurblinė iš Garliavos remonto mechaninės gamyklos buvo perduoti į SP UAB „Kauno vandenys" balansą. Kauno rajono taryba 1997-12-10 sprendimo Nr. 71 ,,Dėl SP UAB ,.Kauno vandenys" vandentiekio ir vandenvalos bei tinklų perdavimo, priėmimo" 1 punktu nusprendė perimti iš SP UAB „Kauno vandenys" balanso Garliavos gyvenvietės vandentiekio ir vandenvalos tinklus bei įrenginius į Kauno rajono savivaldybės balansą, perduodant eksploatuoti savivaldybės įsteigtoms komunalinėms įmonėms. 1997-12-31 balansan perdavimo-priėmimo aktu Kauno miesto savivaldybės administratoriaus 1997-05-12 įsakymu Nr. 72 sudaryta komisija perdavė, o Kauno rajono savivaldybės 1997-09-26 įsakymu Nr. 87 sudaryta komisija priėmė Garliavos, Vilkijos, Raudondvario, Ežerėlio gyvenviečių vandenvalos ir nuotekų ūkį Kauno rajono savivaldybei. Kauno rajono valdyba 1998-07-22 Nr. 278 „Dėl vandentiekio ir nuotekų ūkio perdavimo eksploatuoti ir įstatinio kapitalo, didinimo bei Valdybos 1998-01-28 sprendimo Nr. 29 panaikinimo“ 3 punktu perdavė rajono savivaldybės vandentiekio ir nuotekų ūkį į UAB „Gabuva“ balansą. Kauno rajono savivaldybės taryba 2009-11-19 sprendimu Nr. TS-409 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Gabuva" reorganizavimo nusprendė reorganizuoti skaidymo būdu UAB „Gabuva“ perduodant UAB „Komunalinių paslaugų centrui" daugiabučių namų administravimą, gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą (eksploatavimą), vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą Garliavos mieste ir aplinkinėse gyvenvietėse, kurių vandentvarkos tinklai sujungti su Garliavos miesto vandentvarkos tinklais, taip pat kitas veiklos rūšis ir su tuo susijusį turtą, teises ir pareigas. 2009-12-29 nekilnojamojo turto perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 1.4-KPC-NT UAB „Gabuva“ perdavė, o UAB „Komunalinis paslaugų centras" priėmė inžinerinius statinius - vandens tinklus sekančiose gatvėse: (duomenys neskelbtini) .

2. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neteisingai pritaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutarties, priimtos civilinėje byloje 3K-3-535/2008, išaiškinimą, kurioje teismas nurodė, kad CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas valdyti daiktą atvirai reiškia, kad po 2003-07-01 daikto valdymas turi būti įregistruotas viešame registre nepriklausomai nuo to, kada šis valdymas prasidėjo - iki 2000 m. CK įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. Daikto registracijos pagrindas yra teismo sprendimas, kuriuo patvirtintas daikto valdymo faktas (CPK 529 straipsnis). Jeigu nekilnojamojo daikto valdymas prasidėjo iki 2000 m. CK įsigaliojimo, o CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų terminas nesuėjo iki 2003-07-01 tai, po šios datos daikto valdymo neįregistravus viešame registre, laikytina, kad neįvykdyta įstatyme nustatyta sąlyga - daiktą dešimt metų valdyti atvirai. Tokiu atveju daikto valdymas, neįregistravus jo viešame registre, negali būti pagrindas nustatyti faktą, kad nuosavybės teisės įgytos pagal įgyjamąją senatį. Po 2003-07-01, įregistravus daikto valdymą, prasidėjusį iki CK įsigaliojimo, šis terminas įskaitomas į dešimties metų terminą, skaičiuojamą nuo daikto valdymo įregistravimo viešame registre momento. UAB „Gabuva“ nekilnojamojo turto objektus pradėjo valdyti nuo 1998 metų, pareiškėjas - nuo 2009 m., todėl net ir šių juridinių asmenų valdymo laiką skaičiuojant kartu pagal CK 4.71 straipsnio 2 dalį, CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų terminas nesuėjo iki 2003-07-01. Byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas po šios datos nuotekų siurblinės, nuotekų šalinimo tinklų valdymą įregistravo viešame registre, todėl teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjas daiktą valdė atvirai daugiau nei dešimt metų.

3. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė ir nevertino apelianto nurodytos aplinkybės, jog 2009-12-29 nekilnojamojo turto perdavimo ir priėmimo akto Nr. 1.4-KPC-NT 5 punkte nurodyta, jog šis nekilnojamojo turto perdavimo - priėmimo aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas, todėl daikto valdymas nekilnojamojo turto perdavimo ir priėmimo akto pagrindu neatitinka įstatymo sąlygos, jog asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą. Tačiau teismas sprendė, kad yra visos sąlygos įgyjamosios senaties instituto taikymui. Apelianto nuomone, šiuo atveju nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį negalėjo būti nustatomas, nes nėra įvykdytos nustatytos visos valdymo sąlygos, nustatytos CK 4.68-4.71str. Be to, pagal CK 4.24 straipsnį, valdymo teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas, kuris gali būti nuosavybės teisių objektu. Statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Kai statybos yra neteisėtos, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo. Šiuo atveju pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad ginčo nuotekų tinklai ir nuotekų siurblinė įrengti laikantis statybos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. kad statybos procesas buvo teisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visai atvejais patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus, todėl neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o taip pat suklydo aiškindamas bei taikydamas materialiosios, proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos teisės aiškinimo klausimais, ir patenkindamas pareiškėjo UAB “Komunalinių paslaugų centras“ pareiškimą, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Skundžiamas teismo sprendimas naikinamas remiantis tokiais motyvais:

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, nuotekų šalinimo tinklai, esantys (duomenys neskelbtini) ir nuotekų siurblinė, esanti (duomenys neskelbtini) , 1985 m. perdavimo – priėmimo aktu iš Garliavos remonto mechaninės gamyklos buvo perduoti į SP UAB “Kauno vandenys“ balansą (b. l. 26-28). Vėliau, t. y. 1997 – 12 – 10 Kauno rajono taryba sprendimo Nr. 71 „Dėl SP UAB „Kauno vandenys“ vandentiekio ir vandenvalos bei tinklų perdavimo, priėmimo“ 1 punktu nusprendė perimti iš SP UAB „Kauno vandenys“ balanso Garliavos gyvenvietės vandentiekio ir vandenvalos tinklus bei įrenginius į Kauno rajono savivaldybės balansą, perduodant eksploatuoti savivaldybės įsteigtoms komunalinėms įmonėms, todėl 1997-12-31 balansan perdavimo- priėmimo aktu Kauno miesto savivaldybės administratoriaus 1997- 05-12 įsakymu Nr. 72 sudaryta komisija perdavė, o Kauno rajono savivaldybės 1997 – 09 – 26 įsakymu Nr. 87 sudaryta komisija priėmė (duomenys neskelbtini) gyvenviečių vandenvalos ir nuotekų ūkį Kauno rajono savivaldybei (b. l. 30 – 34). Kauno rajono valdyba 1998- 07-22 potvarkiu Nr. 278 „Dėl vandentiekio ir nuotekų ūkio perdavimo eksploatuoti ir įstatinio kapitalo, didinimo bei Valdybos 1998-01-28 sprendimo Nr. 29 panaikinimo“ 3punktu perdavė rajono savivaldybės vandentiekio ir nuotekų ūkį į UAB „Gabuva“ balansą (b. l. 35) ir tik po to, kuomet UAB „Gabuva“ 2009-11-19 Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS – 409 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Gabuva“ reorganizavimo buvo nuspręsta skaidymo būdu reorganizuoti UAB „Gabuva“, Garliavos miesto vandenvalos tinklai t. sk.ir vandens tinklai (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) bei nuotekų siurblinė, esanti (duomenys neskelbtini) , buvo perduoti pareiškėjui UAB „Komunalinių paslaugų centras (b. l. 5,6, 7-19). Būtent nuo šio momento pareiškėjas, kuris, kaip atskiras juridinis asmuo, įregistruotas tik 2008-09-04 (b. l. 37), aukščiau paminėtą nekilnojamąjį turtą, pradėjo valdyti kaip savininkas.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo visiškai neatsižvelgė į tai, jog nuosavybės teisės į nuotekų šalinimo tinklus ir nuotekų siurblinę, esančius (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), pareiškėjui jau buvo pripažintos 2009-12-29 Nekilnojamojo turto perdavimo ir priėmimo akto Nr.1.4 – KPC – NT 5 punktu (b. l. 18), todėl jau vien dėl šios aplinkybės teismas nepagrįstai nustatinėjo juridinę reikšmę turintį faktą ir skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo UAB „Komunalinių paslaugų centras“ pareiškimą neteisingai išaiškino ir pritaikė CK 4.68 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes neatsižvelgė į tai, jog pagal CK 4.68 straipsnio 1 dalį nustatytas reikalavimas valdyti daiktą atvirai reiškia, kad po 2003m. liepos 1d. daikto valdymas turi būti įregistruotas viešame registre nepriklausomai nuo to, kada šis valdymas prasidėjo – iki 2000 m. CK įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. Kadangi daikto valdymo registracijos pagrindas yra teismo sprendimas, kuriuo patvirtintas daikto valdymo faktas, o nagrinėjamu atveju nekilnojamojo daikto valdymas nors UAB „Gabuva“ atžvilgiu ir prasidėjo iki 2000 m. CK įsigaliojimo, tačiau CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų terminas nesuėjo iki 2003m. liepos 1 d., todėl laikytina, kad neįvykdyta įstatyme numatyta sąlyga – daiktą dešimt metų valdyti atvirai.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog suinteresuoto asmens skundžiamo teismo sprendimo atveju daikto valdymas, neįregistravus jo viešame registre, negali būti pagrindas teismui nustatyti faktą, kad nuosavybės teisės pareiškėjo įgytos pagal įgyjamąją senatį, nes pagal CK 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymu, kaip pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą valdyti jį kaip savą, nekeliant reikalavimo valdymą registruoti.

Esant aukščiau paminėtoms ir teisėjų kolegijos nustatytoms aplinkybėms, laikytina, jog apeliacinio skundo argumentas dėl nekilnojamojo turto kaip valdymo objekto CK 4.24 straipsnio prasme atskirai nesvarstytinas, konstatuojant, jog tam nėra procesinių prielaidų, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, nustačius, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas (CPK 330 straipsnis). Kadangi byloje esantys įrodymai yra pakankami bylos pagal pareiškėjo pareiškimą išsprendimui iš esmės, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjo UAB „Komunalinių paslaugų centras“ pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.1 d., 93 str. 4 d. nuostatomis, iš pareiškėjo priteistinos valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 1, 91).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,

nusprendžia:

Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB „Komunalinių paslaugų centras“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo UAB „Komunalinių paslaugų centras“ (įmonės kodas 301846604) 31,08 Lt (trisdešimt vieną litą, 8 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).