Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei M. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Savo skundo reikalavimus pareiškėjas grindžia iš esmės tokiais argumentais:

2.1. Nurodo, kad Tarnybos 2020 m. balandžio 8 d. rašte „Dėl matininko kvalifikacijos pažymėjimo“ Nr. 1SS- -(11.39E.) (toliau – Raštas) teigiama, kad pareiškėjo – matininko S. P. kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 2M-M-778 (toliau – Pažymėjimas) galiojimas buvo panaikintas. Toks veiksmas atliktas dėl to, kad pagal pareiškėjo 2020 m. kovo 2 d. skundą „Dėl Tarnybos direktoriaus 2020 m. vasario 4 d. įsakymo“ (administracinėje byloje Nr. 12-2735-484/2020) nebuvo taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – draudimas atlikti tam tikrus veiksmus. Tačiau Tarnyba savo Rašte, anot pareiškėjo, nenurodo, kieno nurodymu ar įsakymu panaikintas pareiškėjo Pažymėjimas ir koks konkretus asmuo, kokius įgaliojimus ir kokias pareigas einantis registro duomenų valdytojo ir tvarkytojo asmuo nurodė atlikti Tarnybai teisės aktų registre nefiksuotą administracinį veiksmą. Taip pat Rašte nenurodyta, ar pareiškėjui buvo pranešta apie registro duomenų valdytojo ir tvarkytojo atlikto administracinio veiksmo sprendimo priėmimą ir ar jame nurodyta administracinio veiksmo apskundimo tvarka, nenurodytos pareigos ir įgaliojimai asmens atlikusio taisymus Tarnybos viešai skelbiamų teisės aktų registre be įstatymuose numatytų įsiteisėjusių sprendimų / nutarimų. Pareiškėjas tvirtina, kad įrodymas, jog direktoriaus L. Č. 2020 m. vasario 4 d. įsakymas Nr. 1P-44 Tarnybos viešai skelbiamų teisės aktų registre nėra įregistruotas, teismui buvo pateiktas.

2.2. Tvirtina, kad Tarnybos veiksmai yra neteisėti, pažeidžiantys pareiškėjo teises ir laisves, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų vykdymą, mano, kad tokiu būdu atsakovė netgi kėsinasi į konstitucinę santvarką (įstatymų laikymąsi). Tuo pareiškėjui padaryta turtinė ir neturtinė žala. Tarnyba neatsakė į pareiškėjo 2020 m. kovo 13 d. pareiškime išdėstytus argumentus, kas verčia pareiškėją galvoti, kad jo išdėstytos aplinkybės nebuvo išsamiai ištirtos, o pareiškėjas tiesiog melagingai apkaltintas pažeidęs Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimus, nesilaikius Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatytos pareigos savo veikloje, vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais ir tai, kad valstybė galėjo patirti 5 070,32 Eur turtinę žalą neteisingai 2018 m. spalio mėn. kartografuojant faktines žemės sklypo, esančio Kėdainių r. sav. Kėdainių miesto sen. Bogušiškių k. 4, naudmenas. Su kuo pareiškėjas kategoriškai nesutinka.

2.3. Papildomuose 2021 m. kovo 18 d. pateiktuose paaiškinimuose pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas neturėjo teisės panaikinti jo Pažymėjimo, kol teisme vyksta ginčas dėl Įsakymo panaikinimo. Tokiu būdu atsakovė atėmė iš pareiškėjo teisę dirbti matininko darbą ir gauti didesnes pajamas. Dėl ko pareiškėjui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, kurią atsakovė turi atlyginti.

2.4. Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. Pareiškėjui 2008 m. gruodžio 3 d. išduotas matininko kvalifikacijos Pažymėjimas Nr. 2M-M-778, kuriuo suteikta teisė nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis.

4.2. Komisija, nustačiusi pareiškėjo (matininko) veiklos pažeidimus 2020 m. sausio 24 d. išvadose ir siūlymuose Nr. 1KI-1-(11.28.) (toliau – Komisijos išvados) dėl nustatytų pareiškėjo veiklos pažeidimų nusprendė siūlyti Tarnybos direktoriui panaikinti pareiškėjo turimą Pažymėjimą. Tarnybos direktorius Įsakymu panaikino pareiškėjui išduoto kvalifikacijos Pažymėjimo galiojimą.

4.3. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pareiškėjas 2020 m. kovo 2 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Įsakymo panaikinimo administracinėje byloje Nr. I2-2735-484/2020. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas minėtą sprendimą apskundė apeliacinės instancijos teismui ir šio sprendimo priėmimo metu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs.

4.4. Pareiškėjas Tarnybos direktoriui pateikė 2020 m. kovo 13 d. pareiškimą „Dėl iš viešosios informacinės erdvės dingusio S. P. išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo“, kuriuo prašė paaiškinti, kodėl iš registro buvo pašalinti duomenys apie matininko kvalifikacijos Pažymėjimo galiojimą:

4.4.1. Atsakovė, atsakydama į pareiškėjo minėtą pareiškimą, Rašte pareiškėjui nurodė, kad Įsakymu buvo panaikintas 2008 m. gruodžio 3 d. pareiškėjui išduoto matininko kvalifikacijos Pažymėjimo galiojimas. Atsakovė taip pat išaiškino pareiškėjui, kad vadovaujantis Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų, matininkų ir geodezininkų žinybinio registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 662 „Dėl Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų, matininkų ir geodezininkų žinybinio registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veikimo pradžios nustatymo, taip pat kitų su tuo susijusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pakeitimo“ 25–29 punktais, išregistravus registro objektą iš registro, kai teisės aktų nustatyta tvarka panaikinamas kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas, registro duomenys ir registro informacija ne vėliau kaip kitą darbo dieną perkeliami į Registro duomenų bazės archyvą. Duomenys apie pareiškėjo turėtą matininko kvalifikacijos Pažymėjimą buvo perkelti į registro duomenų bazės archyvą ir viešai neskelbiami.

4.4.2. Taip pat atsakovė 2020 m. balandžio 8 d. Rašte atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad skundo administraciniam teismui padavimas savaime ginčijamo akto galiojimo nesustabdo. Minėtame Rašte atsakovė pažymėjo, kad administracinėje byloje Nr. I2-2735-484/2020 dėl Įsakymo panaikinimo, reikalavimo užtikrinimo priemonės – draudimas atlikti tam tikrus veiksmus – pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnį nebuvo taikytos, nes su skundu toks prašymas teismui nebuvo pateiktas.

5. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl Tarnybos veiksmų, t. y. duomenų apie pareiškėjo (matininko) kvalifikacijos Pažymėjimo galiojimą pašalinimo iš registro – teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Pareiškėjo teigimu, atsakovės Tarnybos veiksmai yra neteisėti, pažeidžiantys pareiškėjo teises ir laisves, taip pat Lietuvos Respublikos Konstituciją bei įstatymus.

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 1 punktą matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu, jeigu nustatoma, kad matininkas nustatydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, šiurkščiai pažeidė įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, reikalavimus. Šiurkščiu pažeidimu laikomas toks įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, pažeidimas, dėl kurio atsirado arba galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims.

Pagal Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1805 „Dėl Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 2 punktą Tarnyba yra Vyriausybės įgaliota institucija, kuriai suteikta teisė išduoti matininko kvalifikacijos pažymėjimus, sustabdyti ar panaikinti jų galiojimą ir tvirtinti matininkų mokymo programas.

Taisyklių 16 punkte numatyta, kad Tarnyba, nustačiusi, kad matininkas pažeidė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytus jo veiklos reikalavimus ar kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teisės aktų, techninių reglamentų, standartų, reglamentuojančių matininko darbų atlikimą, reikalavimus, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir jo padarinius, imasi atitinkamai Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 10–12 dalyse nustatytų veiksmų. Tarnybos sprendimas panaikinti, sustabdyti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą ar panaikinti galiojimo sustabdymą įforminamas Tarnybos direktoriaus įsakymu. Taisyklių 19 punkte nustatyta, kad apie priimtą sprendimą sustabdyti arba panaikinti matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą Nacionalinė žemės tarnyba raštu praneša matininkui per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo.

Taisyklių 21 punkte numatyta, kad Tarnyba tvarko matininko kvalifikacijos pažymėjimų apskaitą, tai yra Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų, matininkų ir geodezininkų žinybinio registre (toliau – Registras) kaupia ir saugo informaciją apie asmenis, kuriems išduoti matininko kvalifikacijos pažymėjimai.

Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų, matininkų ir geodezininkų žinybinio registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 662 „Dėl Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų, matininkų ir geodezininkų žinybinio registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veikimo pradžios nustatymo, taip pat kitų su tuo susijusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pakeitimo“ (toliau – Registro nuostatai) 8 punktą Registro ir asmens duomenų tvarkytoja yra Tarnyba.

Vienas iš nagrinėjamam ginčui aktualių Registro tvarkomų objektų yra informacija apie kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo datą ir pagrindą (Registro nuostatų 11.9 papunktis).

Pagal Registro nuostatų 25 punktą, Registro objektas išregistruojamas iš Registro, kai teisės aktų nustatyta tvarka panaikinamas kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas. Registro tvarkytojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Tarnybos sprendimo panaikinti kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą priėmimo į Registro duomenų bazę įrašo Registro duomenis ir Registro informaciją, nurodytus Registrų nuostatų 11.9 ir 11.10 punktuose. Apie Registro objekto išregistravimą neskelbiama (26 punktas). Išregistravus Registro objektą iš Registro, Registro duomenys ir Registro informacija ne vėliau kaip kitą darbo dieną perkeliami į Registro duomenų bazės archyvą, kuriame saugomi 50 metų. Pasibaigus šiam terminui, Registro duomenys ir Registro informacija, išskyrus Nuostatų 11.1 punkte nurodytą Registro objekto identifikavimo kodą, sunaikinami (27 punktas).

Pagal Registro nuostatų 29 punktą, išregistravus Registro objektą iš Registro, Registrui pateikti dokumentai Registre saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų saugojimą, nustatyta tvarka.

Apie Registro objekto įregistravimo ar išregistravimo arba Registro duomenų ir (arba) Registro informacijos pakeitimo faktą Registro tvarkytojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu arba elektroninio ryšio priemonėmis, kuriomis galima tinkamai atpažinti asmenį, informuoja duomenų subjektą, pateikdamas jam Registro išrašą (30 punktas).

7. Teismo vertinimu, Registro tvarkymo teisinis reglamentavimas aiškiai nurodo, kad Tarnyba, priėmusi Įsakymą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduoto kvalifikacijos Pažymėjimo galiojimą, turėjo pareigą tą pačią dieną išregistruoti Registro objektą, t. y. duomenis apie pareiškėjui išduoto kvalifikacijos Pažymėjimo galiojimą. Pagal anksčiau nurodytas teisės normas tokią Registro informaciją ne vėliau kaip kitą darbo dieną perkelti į Registro duomenų bazės archyvą, kuris nėra viešas. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad Tarnyba atliko tai neteisėtai ir nepagrįstai, nes matyti, kad ji veikė teisės aktų numatyta tvarka. Kaip jau minėta, dėl Įsakymo panaikinimo pareiškėjas kreipėsi į teismą, tačiau šiai dienai pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs. Šioje byloje, kaip teisingai pastebėjo atsakovė, pareiškėjas galėjo kreiptis su prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės – skundžiamo akto (Įsakymo) sustabdymo, tačiau minėtoje administracinėje byloje reikalavimo užtikrinimo priemonė taikyta nebuvo. Tokiu atveju Tarnyba, būdama Registro ir asmens duomenų tvarkytoja, pagal Registro nuostatų 25 punktą privalėjo duomenis apie pareiškėjui išduoto kvalifikacijos Pažymėjimo galiojimą išregistruoti.

Pareiškėjas remiasi ir tuo, kad Įsakymas nebuvo paskelbtas viešai, tačiau pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 11 punktą teisės aktų registre skelbiami tik norminiai institucijų priimti teisės aktai. Pagal minėtos dalies 17 punktą, institucijų teisės taikymo aktai teisės aktų registre skelbiami tik tais atvejais, kai tai privaloma pagal teisės aktus. Teisės aktai nenustatė, kad Įsakymas turėtų būti paskelbtas viešai, jis pagal Taisyklių 19 punktą siunčiamas konkrečiam adresatui. Be to, viešo paskelbimo sąlyga nėra numatyta išregistruoti Registro objektą. Taigi šis pareiškėjo argumentas atmestinas.

8. Pareiškėjo skundo argumentas, kad jis buvo melagingai apkaltintas pažeidęs Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimus, nesilaikius Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatytos pareigos savo veikloje, vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais ir tai, kad valstybė galėjo patirti 5 070,32 Eur turtinę žalą neteisingai 2018 m. spalio mėn. kartografuojant faktines žemės sklypo, esančio Kėdainių r. sav. Kėdainių miesto sen. Bogušiškių k. 4, naudmenas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes, kaip minėta, Įsakymo teisėtumo (o tuo pačiu ir pareiškėjo kaltės netinkamai ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus parengus žemės sklypo kadastro duomenų bylą) klausimas buvo sprendžiamas administracinėje byloje Nr. I2-2735-484/2020, todėl teismas plačiau dėl jo nepasisako.

9. Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Tarnybą tinkamai ir visapusiškai ištirti pareiškėjo 2020 m. kovo 13 d. pareiškime išdėstytas aplinkybes pasakytina, kad atsakovė išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo 2020 m. kovo 13 d. prašymą ir tinkamai (aiškiai) atsakė į jo keliamus klausimus (konkrečiai nurodė visus esminius pareiškėjo argumentus ir į juos atsakė, nurodydama informaciją, kokiu pagrindu buvo panaikintas 2008 m. gruodžio 3 d. pareiškėjo Pažymėjimo galiojimas ir dėl ko buvo atlikti Registre duomenų pakeitimai). Pažymėtina, kad pareiškėjas savo 2020 m. kovo 13 d. pareiškime ir kėlė klausimą, kodėl iš Registro buvo pašalinti duomenys apie matininko kvalifikacijos Pažymėjimo galiojimą, į kurį, teismo vertinimu, jam buvo atsakyta tinkamai ne tik nurodant teisės normas, pateikiant argumentus, ir net tikslius duomenis darbuotojų, į kuriuos pareiškėjas galėtų kreiptis dėl jam kilusių papildomų klausimų. Taigi atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad jam Rašte nebuvo nurodyta, kieno nurodymu ar įsakymu panaikintas pareiškėjo Pažymėjimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Tarnyba tinkamai veikė, o pateiktas Raštas pagrįstas turimais faktiniais duomenimis, todėl iš naujo įpareigoti atsakovę išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. kovo 13 d. prašymą nėra jokio pagrindo, tuo labiau, kad pareiškėjas skunde neprašo panaikinti priimto Rašto (tokio reikalavimo skunde nekelia). Pastebėtina ir tai, kad Raštas yra vertintinas kaip informacinio pobūdžio dokumentas, kuris pareiškėjui iš esmės nesukelia jokių teisinių pasekmių, kaip ir duomenų iš Regsitro pašalinimas, tuo tarpu tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukelia Tarnybos priimtas Įsakymas, dėl kurio panaikinimo, kaip jau minėta, pareiškėjas kreipėsi į teismą (administracinė byla Nr. I2-2735-484/2020).

10. Pareiškėjas taip pat tvirtina, kad dėl Tarnybos veiksmų (Registre atliktų duomenų pakeitimų) jam kilo žala – turtinė ir neturtinė, kurią prašo atlyginti. Teigia, kad dėl tokių Tarnybos veiksmų jam buvo atimta galimybė dirbti gerai apmokamą matininko darbą ir gauti didesnį atlyginimą.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pažymėtina, kad tam, jog teisminės gynybos priemonės būtų veiksmingos, jomis turi būti naudojamasi tinkamai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalaujamą atlyginti žalą, pasak jo, sudaro dėl Įsakymo priėmimo ir Tarnybos Registre atliktų duomenų pakeitimų, nes tokiu būdu jam buvo užkirsta galimybė gauti didesnes pajamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pažeistų teisių apgynimas byloje pareiškėjo pasirinktu būdu galimas tik teisės aktų nustatyta tvarka nuginčijus Įsakymo teisėtumą, nes būtent Įsakymas apribojo pareiškėjo teisę verstis matininko veikla. Tačiau Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, kaip jau minėta, yra sprendžiamas kitoje administracinėje byloje Nr. I2-2735-484/2020. Aptariamu atveju aplinkybės, susijusios su Įsakymo teisėtumu ir pagrįstumu (pažeidimo esmė, sunkumas, pritaikytos priemonės trukmė) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl laikytina, kad byloje nėra nustatyti Tarnybos neteisėti veiksmai, kurie būtų siejami teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu su reikalaujama atlyginti turtine ir neturtine žala – negautomis pajamomis (CK 6.247 straipsnis). Pareiškėjui byloje neįrodžius Tarnybos, kaip viešojo administravimo subjekto, neteisėto veikimo ir / ar neveikimo, nėra teisinio nei faktinio pagrindo spręsti dėl valstybės atsakomybės taikymo CK 6.271 straipsnio 1 dalies pagrindu.

11. Remiantis pareiškėjo skunde nurodytais argumentais tenkinti pareiškėjo skundą nėra jokio teisinio pagrindo, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1punktas).

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atmetus pareiškėjo skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.