- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-29
- Bylos Nr.
- e2-2670-1021/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Ieškovas
- B. A.-M.
- Atsakovas
- D. Ž.
- Advokatai
- Arūnas Sakalauskas
sekretoriaujant Viktorijai Kupstienei;
institucijos, duodančios išvadą, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Mariui Dūdoniui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. A.-M. ieškinį atsakovui D. Ž. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, duodanti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Dėl byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų esmės.
I. B. A.-M. (toliau - ieškovė) ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio vaiko H. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove B. A.-M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui H. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje dienos iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, o ieškovę paskirti šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo D. Ž. išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui H. Ž. už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. kovo 1 d., iš viso 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų); priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (e. b. 1 t., l. 1- 6 ).
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji bei atsakovas D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi bendrą vaiką - H. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 23 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. 157 ieškovė įrašyta esanti vaiko H. Ž. motina, o atsakovas - vaiko tėvas. Ieškovė su atsakovu santuokos nebuvo sudarę, tačiau nuo 2018 metų iki 2022 m. lapkričio mėnesio gyveno kartu Marijampolės mieste, išsinuomotame būste. Tačiau nuo 2022 m. lapkričio mėnesio ieškovė ir atsakovas kartu nebegyvena. Ieškovė su mažamečiu sūnumi H. Ž. iki 2023 m. kovo 1 d. gyveno pas senelius, gyvenančius (duomenys neskelbtini)., o nuo kovo 1 d. kartu su vaiku ir sutuoktiniu gyvena išsinuomotame būste, esančiame (duomenys neskelbtini) A. D. Ž. nuo 2022 m. lapkričio mėn. visiškai neskiria išlaikymo savo mažamečiui vaikui H. Ž., nors dirba, turi pastovias pajamas, UAB „M. k.", o jo gaunamas darbo užmokestis (po mokesčių) apie 1000 Eur. Atsakovas daugiau išlaikytinių neturi. Atsakovo finansinė padėtis šiuo metu žymiai geresnė nei ieškovės, kadangi ji, augindama vaiką, kuris yra mažametis, asmeniškai negauna jokių pajamų, išskyrus vaiko pinigus (127 Eur). Gimus vaikui, o taip pat ir šiuo metu, ieškovei visapusiškai padeda išlaikyti sūnų ieškovės motina, seneliai, o taip pat ir sutuoktinis. Atsakovo turtinė padėtis leidžia jam teikti prašomą išlaikymo dydį sūnui H. Ž., kadangi atsakovas turi nuolatinį darbą, o jo vidutinės mėnesinės pajamos yra apie 1000 Eur.. Iki šiol nėra ginčo tarp dėl nepilnamečio vaiko H. Ž. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo. Be to, nustatant vaiko gyvenamąją vietą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad atsakovas jau nuo 2022 m. lapkričio mėnesio su mažamečiu vaiku negyvena, praktiškai nebendrauja, nėra emocinio ryšio tėvo su sūnumi, o vaikas dar yra kūdikis, todėl gyvenamosios vietos nustatymas su Ieškove geriausia atitinka nepilnamečio vaiko H. Ž. interesus. Kiekvieną mėnesį būtinos išlaidos nepilnamečio vaiko išlaikymui yra šios: maistui, drabužiams, avalynei, vitaminams, vaistams, higienos priemonėms, būsto išlaidoms, žaislams, lavinimosi priemonėms ir kt. Šiuo metu, norint patenkinti būtinus nepilnamečio vaiko poreikius, kiekvieną mėnesį vaikui reikia 600-700 Eur.. Be to, ieškovė už savo bei artimųjų lėšas turi pirkti ir kitus vaikui būtinus daiktus, priemones ir kt., nes atsakovas D. Ž. niekada nėra nupirkęs vaikui kokių nors daiktų ar maisto produktų. Ieškovė, augindama vaiką, negauna jokių išmokų, o tik valstybės mokamą išmoką vaikui, kuri yra 127 Eur. Ieškovei iki šiol visapusiškai tiek pinigais, tiek nupirkdami daiktų, maisto produktų padeda jos motina, seneliai, o taip pat ir sutuoktinis. A. D. Ž. yra darbingas, turi nuolatinį darbą bei pajamas, nes dirba darbininko pareigose UAB „M. K.". Atsakovas daugiau išlaikytinių neturi. Atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovės, todėl atsakovas turi pareigą prie savo vaiko išlaikymo prisidėti didesne pinigų suma, nei ieškovė, todėl iš atsakovo D. Ž. nepilnamečio vaiko H. Ž. išlaikymui turi būti priteista po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, kad būtų patenkinti būtini vaiko poreikiai. Ieškovė su atsakovu nuo 2022 m. lapkričio mėnesio kartu negyvena, o atsakovas iki šiol neskyrė jokios pinigų sumos savo vaiko išlaikymui, todėl priteistinas įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. kovo 1 d. yra 1200 Eur (4 mėn. x 300 Eur) (e. b. 1 t., l. 1- 6 ).
Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos, teismo pranešimas, įteikti tinkamai per jo darbovietę (e. b. 1 t., l. 77), atsiliepimo nepateikė.
Institucija, duodanti išvadą, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius į ieškinį pateikė išvadą, kurioje palaikomas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškove, išlaikymo dydžio iš atsakovo priteisimo, kadangi tai geriausia atitinka vaikų interesus. Išvadoje nurodyta, kad ieškovė gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini).. Butas su patogumais, yra visos reikiamos priemonės, reikalingos vaiko geriausiems poreikiams tenkinti. 2023 m. kovo 26 d. apsilankymo metu namuose buvo švaru ir tvarkinga. Vaikas yra labai jauno amžiaus, jis kambariu dalinasi su mama, tačiau turi savo atskirą miegamąją vietą, kambaryje stovi vaikiška lovelė, namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti. Atsakovo šeimos aplinkos sąlygos ištirtos nebuvo, kadangi skyriaus specialistui 2022 m. kovo 28 d. su atsakovu susiekus telefonu, atsakovas nurodė, kad jis dirba ir skyriaus specialisto priimti savo gyvenamojoje vietoje negali. Pokalbio metu atsakovas nurodė, kad jis nesutinka, jog sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nes su ieškove gyvena vyras; nesutinka prašomu priteisti išlaikymu nepilnamečiui sūnui po 300 Eur/mėn.; kad su vaiku jis nebendrauja, nes ieškovė yra jį visur užblokavusi, jis nežino kur sūnus gyvena; bendrauja su ieškovės šeima (jos mama, močiute, tėvuku), jie atsako, kad vaikui „nieko nereikia“; jis per ieškovės šeimą (mamą, močiutę, tėvuką) yra nupirkęs vaikui sauskelnių, davęs pinigų - 100 Eur.. Atsakovas nurodė, kad jis gyvena name, kuris nuosavybės teise priklauso jo tėvams, adresu (duomenys neskelbtini) sen., jame yra 3 kambariai, namas naujos statybos, su patogumais, gyvena su tėvais. Atsakovas nurodė, kad jis dirba UAB „M. K.“, jo pajamos yra apie 1100 Eur/mėn.. Nepilnametis H. Ž. yra labai jauno amžiaus, ugdymo įstaigos nelanko. Skyriaus specialistams lankantis Ieškovės šeimoje, H. Ž. miegojo, buvo aprengtas miegui pritaikytais rūbeliais. Mažametis H. Ž. dėl labai jauno amžiaus nuomonės dėl bylos esmės išreikšti negalėjo. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, ieškovės šeimai ir atsakovo šeimai atvejo vadyba netaikoma, skyriuje pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų nėra gauta. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, įvertinus tai, kad vaikas yra labai jauno amžiaus, nuo gimimo gyvena su ieškove, jos namuose yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui gyventi, augti ir vystytis, tuo tarpu atsakovas šiuo metu reikalavimų, susijusių su nepilnamečiu sūnumi nėra pareiškęs, skyriaus nuomone, vaiko H. Ž. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarauja vaiko teisėms ir geriausiems interesams. Ieškinyje ieškovė yra nurodžiusi, kad kiekvieną mėnesį būtinos išlaidos vaiko išlaikymui yra šios: maistui, drabužiams, avalynei, vitaminams, vaistams, higienos priemonėms, būsto išlaidoms, žaislams, lavinimosi priemonėms ir kt. Šiuo metu, norint patenkinti būtinus nepilnamečio vaiko poreikius, kiekvieną mėnesį vaikui reikia 600-700 Eur. Taip pat ieškinyje ieškovė yra nurodžiusi, kad atsakovas nuo 2022 m. lapkričio 1 d. neteikia vaikui išlaikymo, todėl priteistinas įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. kovo 1 d. yra 1200 Eur (4 mėn. x 300 Eur). Skyriaus nuomone, iš atsakovo prašomas priteisti išlaikymas nepilnamečiams vaikams - po 300 Eur /mėn. ir išlaikymo įsiskolinimas neprieštarauja vaiko interesams (e. b. 1 t., l. 90 - 93).
II. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdyje esmė.
Ieškovė teismo posėdyje ieškinį palaikė visoje apimtyje, tvirtino ieškinyje nurodytus faktus, bei paaiškino, kad su atsakovu kartu negyvenanti nuo 2022 m. lapkričio 1 d.. Vaikas gimė 2021 m. tuo metu ji su atsakovu nuomavę butą Marijampolėje, tuo metu jis padėdavo išlaikyti vaiką. Kartu nustoję gyventi dėl atsakovo girtumo, ir kad ji nuolat būdavusi viena, nes jis dažnai būdavo pas savo motiną. Ji nėščia susilaukusi vaiko jam nebūnant šalia. Jis išvažiavo į darbą, pradėjo gerti, ji jam pasakiusi, kad viskas, gana, jis nebegrįžo pas ją gyventi. Ji dar buvo pasilikusi butą iki gruodžio 1 d., dar viena mokėjusi komunalinius mokesčius. Ji yra vaiko auginimo atostogose iki kol jam sueis 3 metai, tačiau jau ieškosi darbo. Ji turi vadybos, administravimo bakalauro išsilavinimą, nedirbusi, nes po studijų pastojusi. Atsakovas nebaigęs mokyklos, išsilavinimo neturi. Paskutiniu metu jis dirbo pagalbiniu darbininku prie metalų. Ji ieškosi darbo K.. Ji dabar gyvenanti viena, nuomojasi, vyras dirba užsienyje. Nuo lapkričio 1 d. atsakovas, kai nebegyveno kartu, vaiko išlaikymui lėšų neteikė nei kiek, nors jam sakiusi, kad prisidėtų prie vaiko išlaikymo. Dabar buvo prieš keletą dienų girtą atsakovą susitikusi, jis sakė, kad jam reikia dantis susidėti. Atsakovui dirbant, ji vieną kartą gavusi pinigų iš antstolio, nes atsakovas išėjo iš darbo. Atsakovas tikrai žino apie teismą, susitikus, klausė, ar jau buvo posėdis, klausiusi, ar jis atvažiuos pirmadienį į posėdį, jis sakė, kad ne, ir kol jo nebus, bylos nebus. Ji prašanti iš atsakovo 300 Eur mėnesiui vaiko išlaikymui, mananti, kad jis gali teikti, nes turi iš ko dantis susidėti. Vaikui mėnesiui tikrai reikia daug, jai padeda močiutė, mama, tiek maistui, tiek drabužiams, tiek viskam. Per mėnesį vaikui reikia 600 Eur.. Vaiko pinigų gaunanti 136 Eur. / mėn., buvo 127 Eur.. Šią sumą ji pridedanti prie vaiko išlaikymo sumos, vaiko pinigai į šią sumą įeina. Ji šiuo metu negalinti dirbti. Atsakovui vaiko reikia tik būnant girtam, kai išsiblaivo, nereikia. Ji dabar savo pajamų neturinti. Maistui reikia virš 200 Eur per mėnesį. Padeda močiutė, pas kurią būnanti dažnai. Jai pačiai tikrai nereikia per mėnesį 600 Eur, nes ji nėra auganti, vaikui reikia vitaminų, žaislų, lavinimosi priemonių, jai nereikia. Jai padeda mama, tėtukai, kurie gauna pensijas, tėtukas dirba, pateikusi rašytinius įrodymus apie jų pajamas. Išlaikymo įsiskolinimą ji skaičiuoja po 300 Eur už 4 mėnesius. Ji su atsakovo motina nebendraujanti. Jos nuomojamas butas yra dviejų kambarių. Ji vaiko darželiui neturinti pajamų. Jos vyras gauna 2000 Eur algos, jai atsiunčia 400 Eur.. Atsakovui daug atskaitydavo antstoliai, jis visos nurodytos algos negaudavo, ji jo gaunamų pinigų nematydavusi. Vaikui gimus, jis buvo nupirkęs sauskelnių. Jis nerodo jokio noro bendrauti su vaiku. Girtas skambino, prašė įjungti kamerą, ir parodyti vaiką. Jis, kartu nebegyvenant, ne kartą žadėjo, tačiau nei karto nenupirko vaikui nieko (2023 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 6 min. 31 sek.---22 min. 25 sek.).
Liudytoja I. K. teismo posėdyje parodė, kad B. jos anūkė, kuri turi vaiką. Jį išlaikanti jos vaiką iš savo pensijos, kurios gaunanti apie 700 Eur.. Jos pačios vyras gauna pensiją ir dar dirba, virš 400 gauna darbe. Padeda dar jos duktė, Brendos mama, kuri dirba. Visi padeda B.i išlaikyti vaiką. Su atsakovu B. negyvena jau daugiau kaip metai. Jai trūksta pinigų, tai reikia padėti, nes augina vaiką, nedirba, jai visą laiką padėdavę. B. dabar išsinuomojo butą, už liepos mėnesį mokėjusi mokesčių 50 Eur.. Nuo lapkričio mėn. praeitų metų ji buvo pas juos atvažiavusi ir gyveno, pavasarį išsinuomojo butą ir išėjo iš jų. Jie mokėję už butą kai gyveno B., už butą tuo metu mokėję po 120 Eur - 130 Eur per mėn. Per mėnesį 4 asmenims išeidavo 700-800 Eur per mėnesį. Joms dar padėdavo jos pačios sūnus. Jie pinigų nešvaistydavę, jiems reikėdavo patiems maistui ir vaistams. Jai kartu su vaiku skirdavę per mėnesį apie 600 Eurų (2023 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 24 min. 25 sek.---30 min. 17 sek.).
Institucijos, duodančios išvadą, atstovas teismo posėdyje savo rašytinę išvadą palaikė, bei paaiškino, kad vaikui gyventi pas ieškovė sąlygos tinkamos, butas su patogumais, yra visos reikiamos priemonės, namuose švaru ir tvarkinga. Vaikas būna su motina vienoje patalpoje, tačiau turi atskirą miegamą vietą, lovelę, jam tinkamos sąlygos auklėti. Vaikas mažo amžiaus, tai jam labai reikalinga motinos priežiūra, todėl jo geriausius interesus atitinka jo gyvenimas su motina. Palaikantys reikalavimą dėl 300 Eur išlaikymo priteisimo, nes vaikas augantis, jam reikalingas ikimokyklinis ugdymas (2023 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 31 min. 8 sek.---34 min. 10 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
III. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Jeigu kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimus susijusius su nepilnamečiu vaiku prioritetiškai atsižvelgiama į jų interesus (CPK 376 straipsnio 2 dalis).
Gimimo įrašo kopija nustatyta, kad šalys turi mažametį vaiką H. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., l. 9 ). Ieškovės ir institucijos, duodančios išvadą, išvada bei jos atstovo paaiškinimais, nustatyta, kad vaikai gyvena nuo pat gimimo su motina, jų tėvas šiuo metu su motina kartu nebegyvena. Ieškovo nurodytas argumentas VTAS išvadoje, kad nesutinka, jog vaikas gyventų su motina, nes su ja gyvena vyras, nėra niekuo pagrįstas ir nelogiškas. Atsakovas pats noro auginti vaiką nepareiškė. Vaikas nėra paimtas ar atskirtas nuo motinos, jai motinos valdžia neapribota, ji vaiko teises ir teisėtus interesus užtikrina, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas, ir vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove - vaiko motina.
IV. Dėl periodinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Ieškovė prašo iš atsakovo vieno nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti po 300 eurų periodinį mėnesinį išlaikymą. Atsakovas dėl šio reikalavimo jokios pozicijos neišreiškė, tačiau institucijos, duodančios išvadą, išvadoje nurodyta, kad atsakovas nesutiko su tokiu išlaikymo dydžiu, dėl ko nenurodyta, bei paaiškino, jog dirba UAB „M. K.“, jo pajamos yra apie 1100 Eur/mėn.. Iš tos pačios išvados nustatyta, kad atsakovas nurodė, jog gyvena su tėvais name. Išvadoje teigiama, tą patvirtino atstovas ir teismo posėdyje, kad 300 Eur per mėnesį išlaikymas vaikui, atitinka jo interesus (e. b. 1 t., l. 90 - 93).
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis mažomis pajamomis, bedarbyste ir pan.., t. y. tėvai turi dėti visas teisėtas pastangas gauti pajamas ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (toliau – MMA) (LAT 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Šiuo metu MMA yra 840 Eur (atskaičius mokesčius, maždaug 633 Eur). Šis vaiko išlaikymo dydis neturėtų būti mažinamas, taip pat į jį įskaičiuojama valstybės mokama vaiko išmoka, vadovaujantis vaiko interesų prioriteto principu, jeigu abi šalys tokį išlaikymo dydį pagal savo pajamas ir turtinę padėtį gali teikti. Mažinti šį dydį galima tik tokiais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių priežasčių jo negali teikti, t. y. yra nedarbingi dėl ligos, neįgalūs, gyvena iš neįgalumo pensijos, turi daugiau išlaikomų vaikų ir t.t.. Preziumuojama, kad tėvai turi užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius, būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl pats atsakovas turi įrodyti, kad jis negali teikti prašomo atitinkamo išlaikymo dydžio vaikui. Atsakovas byloje buvo pasyvus, jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikė.
CPK 376 straipsnio 2 dalyje numatyta teismo pareiga, nagrinėjant šeimos bylas, apsaugoti vaikų teises ir interesus. Ši pareiga reiškia, kad teismai, spręsdami šeimos ginčus, visų pirma turi vadovautis CK įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Vieni iš bendrųjų vaiko teisių apsaugos principų yra tai, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos, o sandoriai, sudaryti paliekant vaiką be gyvenamojo būsto, pripažįstami negaliojančiais (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1, 5, 6 punktai, 13 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu (LAT 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Teismas, būdamas šeimos bylose aktyvus, siekdamas užtikrinti nepilnamečiams vaikams tinkamą išlaikymą, jo dydį nustato remdamasis byloje pateiktais įrodymais, gali nustatyti ir didesnį išlaikymo dydį, negu prašoma ieškinyje, jei prašomas dydis neatitinka vaiko interesų.
Ieškovė prašo vaikui priteisti po 300 Eur per mėnesį iš atsakovo, t. y. mažiau kaip pusę rekomenduojamos sumos. Ieškovė pateikė savo mėnesinių išlaidų vaikui suvestinę, bei jas pagrindžiančius kvitus, pagal kurią nustatyta, kad jos mėnesiui sudaro 530-585 Eur (e. b. 1 t., l. 52 - 58). Teismo vertinimu vieno vaiko išlaikymas yra brangesnis negu kelių vaikų, todėl tokios vieno vaiko išlaikymo išlaidos yra logiškos. Teismo posėdyje ieškovė patikslino, kad vaikui per mėnesį reikia 600 Eur, į kurią ji įskaičiuoja vaiko išlaikymo sumą, nes per mėnesį gaunanti po 136 Eur, anksčiau buvo 127 Eur.. SPIS duomenų išrašu nustatyta, kad ji gauna išmokas vaikui 50,47 Eur ir 85,75 Eur, iš viso 136,22 Eur (e. b. 1 t., l. 98). 85,75 Eur yra vaiko pinigai, kuriuos gauna visi vaikai, o 50,47 Eur yra papildoma išmoka kaip vaikui iš nepasiturinčios šeimos, jos ieškovė pradėjusi dirbti ir atsakovui mokant priteistą išlaikymą negautų. Periodinis vaiko išlaikymas priteisiamas į ateitį, todėl ši papildoma išmoka į išlaikymo dydį neįskaičiuotina. Vaiko pinigai į išlaikymo dydį šiuo atveju įskaičiuotina, kadangi atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, ieškovės poziciją teismo posėdyje, ši suma laikytina, kaip valstybės parama, o ne kaip išmoka papildomiems vaiko poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad vaiko tėvai turi padengti 515 Eur vaiko išlaikymui. Teismo vertinimu dviem tėvams vienam vaikui ši suma nėra didelė, ir dirbdami jie ją gali teikti. Tiek tėvas, tiek motina turi vienodą pareigą išlaikyti vaikus, tačiau CK nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), kas leidžia iš tėvų priteisti vaiko išlaikymui skirtingas sumas, atsižvelgiant ne tik į turtinę tėvų padėtų, bet ir kitas aplinkybes, lemiančias jų turtinę padėtį.
Nustačius tėvams tenkančią išlaikymo dydį, būtina nustatyti kiekvieno iš tėvų teikiamo išlaikymo dydį. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Šiuo konkrečiu atveju, ieškovei nedirbant, ir auginant mažametį vaiką, jos turtinė padėtis yra žymiai blogesnė, o kokia bus jai įsidarbinus, šiuo metu nėra galima prognozuoti. Pagal ieškovės ieškinio reikalavimą, jos dalis sudarytų 215 Eur, o atsakovo 300 Eur, tai yra nevienodai. Teismo vertinimu toks išlaikymo naštos padalinimas yra teisingas, nes ieškovė teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad atsakovas visiškai yra nusišalinęs nuo bendravimo su vaiku, su juo nebendrauja, dėl ko ieškovei tenka nuolat rūpintis vaiku, jį auklėti, daryti valgyti, rūpintis jo apranga, gydymu, užtikrinti joms tinkamą gyvenamą aplinką, ją tvarkyti ir prižiūrėti kas tikrai atima papildomo laiko išlaidų, ir jai tai trukdo dirbti, dirbant gauti didesnes pajamas, o to atsakovas, gyvendamas atskirai ir visiškai vaiku nesirūpindamas, visiškai išvengia. Atsižvelgiant į paminėta, yra pagrindas nukrypti nuo tėvų teikiamo išlaikymo lygių dalių principo, atsižvelgiant į panašią (esamą ir prognozuojamą) šalių turtinę padėtį, bet atsakovo didesnę galimybę gauti didesnes pajamas, ieškovei tenkančią visą vaiko priežiūrą, bei iš atsakovo priteistinas 300 Eur išlaikymas vaikui per mėnesį.
V. Dėl išlaikymo įsiskolinimo.
Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, nuo 2022 m. lapkričio 1 d., kai nustojo kartu gyventi su atsakovu, ir jis neteikė išlaikymo vaikui, iki ieškinio padavimo teismui dienos 2023 m. kovo 2 d.., skaičiuodama po 300 Eur už mėnesį, iš viso 1200 Eur..
Išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteisiamas CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą, bet ne kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas vaikui, jeigu jis negavo iš vieno iš tėvų jam reikalingo išlaikymo. Išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Remiantis CK 3.200 straipsnio nuostatomis, išlaikymo skola turi būti apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio priėmimo teisme dienos (bet ne daugiau kaip už trejus metus), o nuo jos priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Nustatant išlaikymo įsiskolinimo dydį yra aktualūs tie patys kriterijai, kaip ir nustatant išlaikymo įsiskolinimą, bei faktas, ar tokio dydžio išlaikymas buvo teiktas.
Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo tada, kai jis neteikė išlaikymo, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos, iš viso 1200 Eur. Teismo posėdyje ji nurodė, kad su atsakovu kartu negyvenanti nuo 2022 m. lapkričio 1 d.., nuo tada jis išlaikymo vaikui neteikė, ji savo pajamų neturėjusi, jai padėdavo močiutė, tėtukas, pas kuriuos gyvenusi, taip pat mama, per mėnesį vaikui reikė ir reikia 600 Eur. Teismo posėdyje apklausta jos močiutė liudytoja I. K., kad ji išlaikiusi anūkės ieškovės vaiką, nes gaunanti 700 Eur, jos vyras gauna pensiją, dar dirba, taip pat padeda ieškovės mama, ieškovei su vaiku tikrai skyrusi po 600 Eur mėnesiui. Ieškovės pateiktu jos senelio S. K. banko sąskaitos išrašu nustatyta, kad jis 2022 m. lapkričio -2023 m. kovo mėnesiais gavo 352 Eur pensiją, ir dar dirbo UAB ,,K. d.“, kur uždirbo daugiau negu gavo pensijos (e. b. 1 t., l. 187); senelės I. K. banko sąskaitos išrašu nustatyta, kad ji gavo 586, 654 Eur pensiją (e. b. 1 t., l. 188); pajamų mokesčio deklaracija už 2022 m. nustatyta, kad jos motina E. L. gavo 6000 Eur pajamų (e. b. 1 t., l. 189). Atsakovės pateiktu banko sąskaitos išrašu nustatyta, kad M. E. S. 2022 m. gruodžio 20 d. jai pervedė 100 Eur, 2022 m. gruodžio 28 d. 200 Eur (e. b. 1 t., l. 13-17), t. y. ieškovę rėmė ir dabartinis vyras A. A. R. A.-M., su kuriuo ji susituokė 2023 m. vasario 26 d. ( e. b. 1 t., b. l. 10).
Bylos duomenimis - ieškovės parodymais, jos pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ji viena augindama mažametį 1,5 metų amžiaus sūnų, negalėjo dirbti, kadangi neturėjo darbo stažo, jokių SODRA išmokų negavo, ir pati vaiko išlaikyti negalėjo iš gaunamų vaiko pinigų – 127 Eurų, todėl pareiga išlaikyti vaiką buvo atsakovo, kuris tuo metu uždirbo apie 1100 Eur ir realiai galėjo teikti vaikui išlaikymą, tačiau to sąmoningai nedarė. Teismui nėra jokio pagrindo netikėti ieškovės, liudytojos jos senelės parodymais, kad vaiko seneliai ir ieškovė teikė už atsakovą vaikui išlaikymą, nes ieškovė pateiktais rašytiniais įrodymais įrodė, kad jie pagal savo pajamas galėjo teikti per mėnesį 600 Eur išlaikymą. Be to, akivaizdu, kad vaikui išlaikymas buvo teikiamas, nes kitu atveju galėjo būti sunkios pasekmės, turėjo tuo susidomėti vaiko teisės, tačiau tokių duomenų nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra jokios abejonės, kad kiti ieškovei artimi asmenys, kurie neturėjo prievolės išlaikyti ieškovės vaiką, padengė už atsakovą jo mokėtiną išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, kad pati ieškovė nedirbo, jokių pajamų negavo, prie vaiko išlaikymo pati negalėjo prisidėti ir neprisidėjo, dėl ko visas vaiko išlaikymas buvo padengtas kitų asmenų, jos prašomas išlaikymo įsiskolinimas po 300 Eur per mėnesį iš atsakovo yra pagrįstas ir priteistinas.
VI. Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus 2023 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)ATP-C-2023-00262, bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu ieškovė atleista 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punkte nurodytas bylinėjimosi išlaidas (išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas) (e. b. 1 y., l. 18).
Ieškovė paduodama ieškinį turėjo sumokėti valstybei už turtinį reikalavimą, susijusį su išlaikymo priteisimu (12 mėn. x 300 Eur x 1 vaikas x 0,03 (3 proc.) x 0,75 (el. byla -75 proc.)) 81 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), už reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą 109 Eur žyminį mokestį (75 proc. nuo 145,70 Eur (indeksuoto) el. byla) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas), iš viso 190 Eur. Ieškovė įstatymu buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau tai neatleidžia atsakovo nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. rugsėjo 7 d. pažymoje Nr. APD-2023-13347 nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos teikiant teisinę pagalbą ieškovei sudaro 365 Eur. Procesinių dokumentų išlaidos šioje byloje sudaro 33,02 Eur..
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antros šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra, kadangi atsakovas procese buvo pasyvus, bylos nagrinėjime nedalyvavo; nors galėjo bylą baigti taikos sutartimi, taikos sutarties po mediacijos nesudarė, dėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu ir atsirado papildomos bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovės ieškinys buvo tenkintas visiškai (100 proc.), dėl ko iš atsakovo priteistina žyminio mokesčio 190 Eur, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ieškovei išlaidos - 365 Eur; procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 33,02 Eur, kurios viršija valstybei priteistinų išlaidų minimalų dydį (5 Eur), nustatytą LR Finansų ir Teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.-11-07 įsakymo Nr.1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo.
VII. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
2023 m. kovo 7 d. ieškovės prašymu civilinėje byloje teismo nutartimi buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė ir priteista iš atsakovo laikinas išlaikymas jo ir ieškovės nepilnamečiui vaikui H. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų) periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos 2023 m. kovo 7 d. iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje; paskirta ieškovė laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad ji dėl laikinųjų apsaugos priemonių pas antstolį kreipėsi, gavo vieną kartą išlaikymą iš antstolio, pats atsakovas laikino išlaikymo visiškai nemokėjo.
Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali būti panaikinamos teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi CPK 150 straipsnio 1 dalis. Kadangi priimtas byloje galutinis sprendimas dėl išlaikymo, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo paskirtos iki sprendimo paskelbimo momento, jos naikintinos. Nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo proceso metu atsakovo teiktas išlaikymas turi būti išskaičiuojamas iš šiuo sprendimu nustatyto išlaikymo sumos, t. y. nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo suma nuo kreipimosi į teismą dienos sumažintina faktiškai išmokėto laikinojo išlaikymo suma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270, 399, 392 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti šalių vaiko H. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove jo motina B. A.-M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą sūnui H. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) po 300 Eur (tris šimtus eurų) vaikui kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės nuo civilinės bylos iškėlimo dienos 2022 m. kovo 7 d., indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, šias pinigines lėšas naudoti uzufrukto teise išimtinai vaikų interesais nustatant vaiką auginančiai jo motinai B.i A.-M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo sūnui H. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą -1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų), šias pinigines lėšas naudoti uzufrukto teise išimtinai vaikų interesais nustatant vaiką auginančiai jo motinai B.i A.-M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei: 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) žyminio mokesčio išlaidų; valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei, išlaidas – 365 Eur (tris šimtus šešiasdešimt penkis eurus); procesinių dokumentų įteikimo išlaidas - 33,20 Eur (trisdešimt tris eurus 20 euro ct); išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos privalo būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; Luminor Bank AB LT74 4010 0510 0132 4763, UAB ,,Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant gavėjas – valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5660, mokėjimo paskirtį - žyminis mokestis; atskirai mokant procesinių dokumentų įteikimo išlaidas reikia nurodyti įmokos kodą - 5662, mokėjimo paskirtį - procesinių dokumentų įteikimo išlaidos; bei mokant atskirai - įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bei visais trimis atvejais nurodant civilinės bylos numerį Nr. e2-2670-1021/2023.
Panaikinti nuo sprendimo priėmimo dienos Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. kovo 7 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo D. Ž. priteistą 200 Eur laikiną išlaikymą vaikui H. Ž., bei pagal šią nutartį suteiktą išlaikymą vaikams išskaičiuoti iš šiuo sprendimu priteistos išlaikymo sumos.
Šalims išaiškinti, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis; priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra); prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. Teismas pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymą gali pakeisti priteisto išlaikymo formą (CK 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai. Taip pat pasikeitus aplinkybėms šalys gali kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bei bendravimo tvarkos su juo nustatymo.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai, jo apskundimas vykdymo nesustabdo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.