- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-14
- Bylos Nr.
- 2A-343-56/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Rasa Gudžiūnienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- D. D.
Teisėja P. Stonkienė Proc. sprendimo kategorijos: 75.4.3, 121.21
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. balandžio mėn.14 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2-o apylinkės teismo 2007 m. lapkričio mėn. 29 d. sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės D. D. ieškinys dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo ir išlaikymo vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė D. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino ir prašė: nutraukti ieškovės D. D. ir atsakovo V. D. santuoką, (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės; nustatyti nepilnamečio sūnaus D. gyvenamąją vietą su ieškove ir paskirti vaiko motiną vaikui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoju; priteisti iš atsakovo sūnaus D. išlaikymo įsiskolinimą 12 152 Lt; priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 868 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jo pilnametystės ir 29 931 Lt vienkartinę pinigų sumą; padalinti santuokinį turtą ir ieškovei priteisti skalbyklę „Ardo TL 1000X“, 178 Lt vertės, šaldytuvą-šaldiklį „ERB 3046 Elektrolux“, 500 Lt vertės, 7000 Lt kompensaciją už automobilį „BMW 520“ , o atsakovui priteisti automobilį „BMW 520“, 7000 Lt vertės, kompensaciją 678 Lt už ieškovei priteistą buitinę techniką; atsakovo visas pinigines prievoles kreditoriams AB „Hansabankas“ ir AB SEB „Vilniaus bankas“ pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus D. D.. Sutuoktinių santykiai pablogėję nuo 2005 metų pabaigos. Nuo 2006-08-15 jie kartu negyvena, neveda bendro šeimos ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas ieškovei yra neištikimas, paliko šeimą ir ja nesirūpina, tapo jai nelojalus, ėmė jos negerbti, neremti moraliai ir materialiai, neprisideda prie bendrų šeimos ir jos poreikių tenkinimo, neteikia vaikui išlaikymo nuo 2005 metų rugsėjo mėnesio. Ieškovė nurodė, kad vaikui reikalingas 1360 Lt išlaikymas kas mėnesį. Ieškovės nuomone atsakovas turėtų teikti vaikui išlaikymą kas mėnesį po 938 Lt, bet kadangi atsakovas kiekvieną mėnesį už jų vaiko gyvybės draudimą moka 100 Lt, todėl išlaikymas turėtų būti po 868 Lt kas mėnesį. Butas, kuriame gyvena vaikas yra remontuotinas. Pagal sudarytą sąmatą buto remontas kainuotų 43 089 Lt, todėl atsakovas turėtų sumokėti 29 731 Lt vienkartinę sumą vaiko būsto remontui. Šią sumą ieškovė priskiria taip pat būtinam vaiko išlaikymui kaip vienkartinę sumą. Iš atsakovo taip pat turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2005 metų rugsėjo mėn. už 14 mėnesių, skaičiuojant vieno mėnesio išlaikymo dydį 868 Lt, kas sudaro 12 152 Lt. Santuokoje už bendras lėšas buvo įgytas automobilis „BMW 520“, 7000 Lt vertės, skalbyklė, 178 Lt vertės, šaldytuvas- šaldiklis, 500 Lt vertės. Kito bendro turto sutuoktiniai neturi. Atsakovas yra skolingas ieškovės motinai V. D. 1000 Lt bei šeima turi kreditorius AB „Hansabankas“, AB SEB „Vilniaus bankas“, UAB „Karoliniškių būstas“, UAB „Vilniaus energija“. Paimtas paskolas iš bankų atsakovas panaudojo ne šeimos, o savo interesų tenkinimui.
Atsiliepimas
Atsakovas V. D. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį tenkinti iš dalies: nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės; nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti po 400 Lt per mėnesį iki vaiko pilnametystės; nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; santuokoje įgytą turtą padalinti taip kaip prašo ieškovė, tačiau neskiriant kompensacijų; AB SEB „Vilniaus bankas“ suteiktą 8000 Lt paskolą pripažinti atsakovo asmenine skola; AB „Hansabankas“ suteiktą paskolą- 28 000 Lt pripažinti bendra sutuoktinių skola; likusią ieškinio dalį atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovės kaltės. Atsakovas gali skirti vaiko išlaikymui po 400 Lt į mėnesį ir dar mokėti 100 Lt už vaiko gyvybės draudimą. Atsakovas nesutiko sumokėti išlaikymo įsiskolinimo, nes jis išlaikymą vaikui teikė. Atsakovas nesutiko sumokėti vienkartinės sumos už buto remontą, nes butas nepriklauso ieškovei nuosavybės teise. Gautos paskolos buvo išleistos šeimos reikmėms t.y. šeimos buičiai pagerinti.
Šalies argumentai
Sutuoktinių kreditorius tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais AB „Hansabankas“ pateikė V. D. ir D. D. ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-2133-553/2007, kuriuo prašė priteisti iš V. D. ir D. D. solidariai 18 999,71 Lt skolos, 569,99 Lt bylinėjimosi išlaidų, 8,90 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visos kredito sumos grąžinimo, 5 proc. įstatyminių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki pilno teismo sprendimo įvykdymo.
Nurodė, kad bankas su atsakovu V. D. 2004-07-08 sudarė vartojimo kredito sutartį, kuria bankas suteikė V. D. 28 000 Lt sumos kreditą, skirtą buitinės technikos įsigijimui, automobiliui. Už suteiktą kreditą nustatyta 8,90 proc. metinių palūkanų norma, atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti ir palūkanas mokėti sutarties priede nustatytomis dalimis ir terminais. Už įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymą laidavo atsakovė D. D. pagal 2004-07-08 laidavimo sutartį Nr. 04-027171-LA1. Atsakovų atsakomybė už įsipareigojimų pagal sutartį vykdymą solidari. Atsakovai sutarties nevykdė, todėl sutartis buvo banko vienašališkai nutraukta bei liko pagal sutartį skola bankui.
Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2007-03-26 nutartimi civilinė byla Nr. 2-2133-553/2007 buvo sujungta su šia civiline byla (Nr. 2-256-533/2007) ir bylai suteitas šios bylos numeris- Nr. 2-256-533/2007.
Atsiliepimas
D. D. atsiliepime į AB „Hansabankas“ ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka. D. D. negali būti pripažinta solidaria skolininke su V. D., nes laidavimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai, be to, V. D. paimtą paskolą panaudojo ne šeimos, o savo asmeniniams poreikiams tenkinti.
Šalies argumentai
Sutuoktinių kreditorius tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais AB „Hansabankas“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš V. D. ir D. D. solidariai 14 677,58 Lt skolos, 440,33 Lt bylinėjimosi išlaidų; 8,5 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą 14 349,87 Lt kredito sumą, skaičiuojant nuo 2007-06-26 iki visos kredito sumos grąžinimo, 5 proc. įstatyminių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki pilno teismo sprendimo įvykdymo.
VTAT ieškovės ieškinį dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove palaikė ir prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Nurodė, kad vaiko išlaikymui nėra reikalinga 1200 Lt suma, todėl yra mažintinos išlaidos vaikui išlaikyti, be to ieškovės finansinė padėtis yra pagerėjusi. Abu tėvai prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti vienodai ir abu padengti papildomas išlaidas vaiko būstui pagerinti, vaiko baldams įsigyti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškovės D. D. ieškinys buvo patenkintas iš dalies: nutraukta santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) tarp D. D. ir V. D. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo D. D. palikta santuokinė pavardė- D.; nepilnamečio vaiko D. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina D. D.; iš atsakovo V. D. ieškovės D. D. naudai sūnaus D., gim. (duomenys neskelbtini)išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteista po 350 Lt kas mėnesį, pradedant nuo 2007-11-29 iki sūnaus pilnametystės, sumokant išlaikymą į D. D. atsiskaitomąją sąskaitą; padalintas santuokoje įgytas turtas ir ieškovei priteista: skalbyklė „Ardo TL 1000X“, 178 Lt vertės, šaldytuvas-šaldiklis „ERB 3046 Elektrolux“, 500 Lt vertės, automobilis „BMW 520 „ v/n (duomenys neskelbtini) 7000 Lt vertės; iš atsakovo V. D. ieškovės D. D. naudai priteista 415,50 Lt bylinėjimosi išlaidų; kita D. D. ieškinio dalis atmesta; iš atsakovo V. D. valstybei priteista 126 Lt žyminio mokesčio ir 21,20 Lt pašto išlaidų; iš ieškovės D. D. atsakovo V. D. naudai priteista 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 21,20 Lt pašto išlaidų valstybei.
AB banko „Hansabankas“ ieškinys patenkintas iš dalies: iš atsakovų V. D. ir D. D. ieškovo AB banko „Hansabankas“ naudai solidariai priteista 14 677,58 Lt skolos, 8,5 procentai palūkanų už negrąžintą 14 349,87 Lt kredito sumą, skaičiuojant nuo 2007-06-26 iki visos kredito sumos grąžinimo, 5 proc. palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2007-03-26) iki teismo sprendimo įvykdymo, 440,33 Lt bylinėjimosi išlaidų; byla dėl 4322,13 Lt skolos išieškojimo nutraukta; AB bankui „Hansabankas“ iš valstybės biudžeto grąžinta 97,24 Lt žyminio mokesčio.
Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CPK 178 str., CK 3.60 str. 2,3 d.) ir teismo posėdyje pripažino, kad santuoka iširo ir dėl jos kaltės. Atsakovas taip pat nepateikė teismui įrodymų, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės ir taip pat pripažino, kad santuoka iširo ir dėl jo kaltės, todėl teismas konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, nebuvo pakankamai lojalūs vienas kito atžvilgiu, nerėmė vienas kito moraliai, nesprendė kartu šeimos reikalų, todėl teismas nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.).
Teismas nurodė, kad atsakovas sutiko, jog ieškovės prašomas padalinti turtas skalbyklė, šaldytuvas-šaldiklis, automobilis butų priteistas ieškovei ir atsisakė nuo kompensacijos už šį turtą priteisimo, todėl teismas ieškovei priteisė jos nurodytą santuokinių bendrą turtą.
Teismas po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę (CK 3.69 str.).
Teismas atsižvelgęs į vaiko pareikštą norą ir į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vadovaudamasis nepilnamečio vaiko interesais, nepilnamečio D. D. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove (CK 3.169 str. 2d.).
Teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, nepilnamečio šalių vaiko D. išlaikymui iš atsakovo priteisė po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos t.y. 2007-11-29 iki vaiko pilnametystės. (CK 3.192, 3.194, 3.196 str.). Teismas pažymėjo, kad didesnio išlaikymo priteisimas iš atsakovo prieštarautų atsakovo turtinei padėčiai ir protingumo, teisingumo kriterijams (CK 1.5 str.). Be to, atsakovas moka vaiko gyvybės draudimą ir sutinka jį mokėti toliau t.y. išlaikymą vaikui teiks dar ir kitokia forma savanoriškai. Taigi, atsakovas vaiko išlaikymui kas mėnesį faktiškai skirs 450 Lt. Ieškovei teks irgi proporcingai 350 Lt suma vaiko išlaikymui. Tokiu būdu 700 Lt mėnesinis išlaikymas teikiamas 6 metų vaikui užtikrins jo protingų ir būtinų poreikių tenkinimą.
Teismas iš į bylą pateiktos gyvybės draudimo sutarties, mokėjimo kortelių ataskaitų nustatė, kad atsakovas kas mėnesį moka po 100 Lt įnašų už vaiko gyvybės draudimą. Tokiu būdu atsakovas visą laiką teikė išlaikymą vaikui kitokia forma (kaupdamas lėšas vaikui banke pagal šią sutartį). Ieškovė taip pat pripažino, kad atsakovas sumokėjo dalį buvusių skolų, nes dalis skolų kreditoriams padengta po ieškinio pareiškimo bei, kad vaikas tris mėnesius atostogavo pas senelius (atsakovo tėvus) kaime. Iš banko patikslinto ieškinio seka, kad dalis skolos ir šiam bankui buvo padengta. Dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, kad atsakovas ir negyvendamas kartu su ieškove prisidėjo prie šeimos išlaikymo (tuo pačiu ir vaiko išlaikymo), todėl nėra pagrindo laikyti, kad atsakovas neteikė vaikui išlaikymo nuo 2005 m. rugsėjo mėnesio ir tenkinti ieškinį dalyje dėl 12 152 Lt išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo. Be to, ieškovė neįrodė, kad ji laikotarpiu nuo 2005m. rugsėjo mėnesio iki ieškinio padavimo (2006-12-07) vaiko išlaikymui išleido 12 152 Lt.
Teismas atmetė ieškovės reikalavimą, kad atsakovas skirtų lėšas buto, kuriame pagal panaudos sutartį gyvena ieškovė su šalių nepilnamečiu vaiku, remontui. Teismas, atmesdamas šį reikalavimą, pažymėjo, kad butas nėra nei ieškovės, nei vaiko turtas, priklausantis jiems nuosavybės teise. Be to, šio buto remontas nėra atliktas ir neaišku ar bus atliktas. Nesant jokių išlaidų įrodymų taip pat negalima reikalauti šių išlaidų priteisimo iš atsakovo kaip išlaikymo, nepagrįstai priskiriant jam didesnę dalį šių išlaidų. Ieškovė buto išlaikymo, komunalines išlaidas tenkančias vaikui jau įskaičiavo, pateikdama prašomo išlaikymo vaikui skaičiuotę. Priteisus ieškovės prašomą sumą kaip išlaikymą vaikui iš atsakovo, jo vaikui skiriamo išlaikymo dydis nepagrįstai padidėtų ir prieštarautų atsakovo turtinei padėčiai ir protingumo, teisingumo kriterijams (CK 1.5 str.). Dėl nurodytų aplinkybių teismas atmetė ieškinio dalį dėl 29 731 Lt vienkartinės išmokos, kaip išlaikymo, priteisimo.
Teismas, spręsdamas dėl šalių kreditorių, nustatė, kad AB bankas „Hansabankas“ ir V. D. 2004-07-08 sudarė vartojimo sutartį, kuria V. D. buvo suteiktas 28000 Lt kreditas, skirtas buitinės technikos įsigijimui, automobiliui. Kredito grąžinimo terminas buvo numatytas 2009-07-03. Už įsipareigojimų vykdymą pagal sutartį laidavo D. D. pagal laidavimo sutartį Nr. 04-027171-LA1. Pagal laidavimo sutarties 3.1p. V. D. ir D. D. atsakomybė už įsipareigojimų pagal sutartį vykdymą yra solidari. Teismas nustatė, kad atsakovas V. D. pažeidė vartojimo sutartį ir nemokėjo nustatyta tvarka sutartyje palūkanų bei negrąžino kredito dalių nuo 2006-08-03. Laidavimo sutarties 2.1,3.1 p. numato, kad už atsakovą V. D. atsako laiduotoja D. D.. Teismas konstatavo, kad D. D. pažeidė laidavimo sutarties 4.1p. ir po 2006-11-20 pranešimo neįvykdė atsakovo V. D. prievolių pagal vartojimo sutartį. Vartojimo sutartis buvo banko vienašališkai nutraukta 2007-01-18.
CK 6.874 str. 2d. pagrindu bankas įgijo teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Teismas atmetė D. D. argumentą, kad ji neturi atsakyti pagal šią sutartį, nes laidavimo sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta, todėl yra galiojanti ir ieškovės solidari prievolė bankui. Paskola buvo paimta buitinės technikos įsigijimui ir automobiliui. Sutuoktiniai automobilį įsigijo, ieškovė šį automobilį nurodė kaip sutuoktinių dalintiną turtą, kas patvirtina, kad paskola buvo panaudota šeimos buičiai pagerinti, o ne vien tik atsakovo poreikiams. Dėl šios priežasties teismas patenkino banko reikalavimą dėl 14 677,58 Lt skolos priteisimo iš V. D. ir D. D. (CK 6.37, 6.200, 6.205, 6.210, 6.873, 6.881, 6.886, 6.889 str.). Pagal vartojimo sutarties 5.1-5.2 p. atsakovas privalo mokėti bankui 8,90 proc. dydžio metines palūkanas už paimtą ir negrąžintą kreditą, kurios yra skaičiuojamos ir mokamos iki viso kredito grąžinimo bankui dienos, todėl teismas tenkino banko reikalavimą dėl šių palūkanų priteisimo. Teismas taip pat tenkino banko prašymą priteisti CK 6,37 str. 2 d. nustatytas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nutraukė bylos dalį dėl 4322,13 Lt skolos išieškojimo, nes bankas sumažino ieškinį šioje dalyje, jį patikslindamas. Teismas bankui taip pat priteisė 440,33 Lt žyminio mokesčio ir grąžino iš valstybės biudžeto 97,24 Lt žyminio mokesčio (CPK 87 str. 2d.).
Teismas nurodė, kad ieškovės ir atsakovo kreditorius AB SEB „Vilniaus bankas“ reikalavimo sutuoktiniams nepareiškė, tačiau iš šalių paaiškinimų seka, kad iš šio banko 2006m. gegužės mėnesį atsakovo buvo paimta 8000 Lt vartojamoji paskola. Ši paskola atsakovo gauta gyvenant sutuoktiniams kartu ir sutikus ieškovei, kas seka iš šalių paaiškinimų ir ieškinio. Kaip nurodė ieškovė ieškinyje bei paaiškino atsakovas dalis skolų už komunalines paslaugas po šios paskolos paėmimo sutuoktinių buvo sumokėta. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad atsakovas šią paskolą paėmė be jos sutikimo ir ją išleido tik savo reikmėms (CPK 178 str.), todėl teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl pripažinimo šios prievolės asmenine atsakovo prievole.
Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodė, kad paduodama ieškinį ieškovė sumokėjo 571 Lt žyminio mokesčio už ieškinį, 260 Lt antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, viso 831 Lt ir nepateikė įrodymų apie tai, kad sumokėjo advokatui už jo suteiktas paslaugas byloje pagal pateiktas sąskaitas 3000 Lt (CPK 98 str. 1 d.). Atsakovas sumokėjo advokatui 1000 Lt. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, todėl teismas ieškovės sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas antstoliui paskirstė proporcingai ieškovei ir atsakovui po 415,50 Lt ir iš atsakovo ieškovei priteisė 415,50 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2d.,). Ieškovei išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepriteistos, nes ji tokių išlaidų neturėjo. Iš ieškovės atsakovui priteista 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 2 d.). Iš atsakovo priteistas žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą vaikui valstybei (CPK 96 str.). Iš ieškovės ir atsakovo priteista lygiomis dalimis 42,40 Lt pašto išlaidų valstybei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovė D. D. apeliaciniu skundu prašo: pakeisti sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo- priteisti iš atsakovo V. D. išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. D. iki jo pilnametystės po 671 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokant šį išlaikymą į ieškovės D. D. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); paskirti ieškovę D. D. nepilnamečio vaiko D. D. lėšų tvarkytoja; nustatyti, kad nepilnamečio vaiko D. D. išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka kiekvienais metais, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti nepilnamečiui vaikui D. D. išlaikymą vienkartine pinigine išmoka 14 500 Lt bei išlaikymo įsiskolinimą už 14 mėnesių- 9000 Lt; 7000 Lt vertės automobilį BMW 520 v.n. (duomenys neskelbtini) natūra priteisti atsakovui, o ieškovei priteisti jo vertės kompensaciją; priteisti iš atsakovo V. D. ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti- 3700 Lt už atstovavimą pirmosios instancijos teisme bei bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme; nustatyti, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo iširo dėl atsakovo kaltės; kitą sprendimo dalį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodė, kad teismas iš atsakovo V. D. priteisė per mažą išlaikymą ieškovės ir atsakovo nepilnamečiui vaikui D. D. ir taip pažeidė Vaiko teisių apsaugos konvenciją, CK 3.3 str., 3.192 str., nukrypo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54). Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, neatsižvelgė į ieškovės pateiktus įrodymus, kad vaiko išlaikymui reikia 1100 Lt per mėnesį. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad: vaiko gyvenamajai patalpai reikalingas remontas; vaikui reikalingi jo amžių atitinkantys baldai; atsakovas V. D. 2007-07-03 parengiamajame posėdyje sutiko sumokėti 5000 Lt vaiko gyvenamosios vietos remontui bei teikti išlaikymą po 400 Lt per mėnesį ir papildomai mokėti 100 Lt už vaiko gyvybės draudimą; nebuvo atsižvelgta į Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktą išvadą dėl vaiko poreikių patenkinimo būtinumo. Teismas neįvertino atsakovo nesąžiningų veiksmų, t.y., kad atsakovas dirbtinai pablogino savo turtinę padėtį, taip siekdamas išvengti galimo didesnio išlaikymo vaikui priteisimo. Taigi, teismas atsižvelgęs į minėtą aplinkybę ir į vaiko poreikius, nepilnamečio išlaikymui turėjo priteisti iš atsakovo 61 procentą nuo 1100 Lt, t.y. 671 Lt kas mėnesinių periodinių išmokų.
Teismas nepagrįstai nepilnamečio vaiko D. D. išlaikymą priteisė ieškovės D. D. naudai, nors privalėjo išlaikymą priteisti nepilnamečiui vaikui D. D., paskiriant jo lėšų tvarkytoju D. D.. Teismas taip pat turėjo sprendime nustatyti vaiko išlaikymo periodinėmis išmokomis kasmetinį indeksavimą (CK 3.208 str.).
Teismas nepagrįstai atsakovo įmokas už nepilnamečio vaiko draudimą (po 100 Lt per mėnesį) ir kai kurių buitinių prekių pirkimą laikė nepilnamečio vaiko išlaikymu, nes atsakovas vaiko neišlaikė, įmokų už gyvybės draudimą nebemoka nuo 2007-06-04.
Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės ir atsakovo vaikas 2007 m. vasarą 3 mėnesius praleido pas atsakovo tėvus, nes vaikas pas atsakovo tėvus buvo tik 3 savaites. Be to, ši aplinkybė neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti išlaikymą vaikui.
Teismas nepagrįstai atsakovo pasiimtas paskolas iš AB SEB Vilniaus banko ir iš AB banko Hansabanko vertino kaip šeimos bendrą turtą, nes šias paskolas atsakovas išnaudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui. Už išsimokėjimo būdu pirktą buitinę techniką atsakovas apmokėjo tik iš dalies, o automobilį naudojo tik savo asmeninių poreikių tenkinimui.
Teismas nepagrįstai ieškovei priteisė automobilį „BMW 520“, nes ieškovė prašė kompensacijos už šį turtą. Be to, nebuvo nustatyta šio automobilio vertė. Ši sprendimo dalis negali būti įgyvendinta, nes ieškovei nėra žinoma automobilio buvimo vieta.
Šalies argumentai
Teismas nepagrįstai nurodė, kad gyvenamąją patalpą, kuria naudojasi nepilnametis vaikas, V. D. (buto savininkė) neatlygintinam naudojimuisi suteikė tik tada, kai ieškovė kreipėsi į teismą. Bylos duomenys įrodo, jog ieškovė, atsakovas bei nepilnametis vaikas butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojosi nuo pat santuokos sudarymo. Taigi, turi būti laikoma, kad buto panaudos sutartis yra sudaryta nuo to momento, kada buto savininkė šį butą suteikė neatlygintinai naudotis savo dukrai D. D. ir jos šeimai, t.y. nuo santuokos sudarymo dienos. Rašytinė buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, panaudos sutartis buvo sudaryta 2007-03-01, nes to reikalavo atsakovas. Atsakovas savo atsisakymą prisidėti prie vaiko būsto remonto motyvavo tuo, kad butas priklauso ieškovės mamai, o ne jam ar jo vaikui, todėl nėra jokių garantijų, kad vaikas galės pasinaudoti šio būsto remontu. Dėl šios priežasties minėta panaudos sutartimi atsakovo keliami reikalavimai buvo patenkinti, įrašant į sutartį sąlygą, pagal kurią buto savininkė vaiko išsikėlimo atveju, įsipareigoja padarytų buto pagerinimų kainą pinigais kompensuoti vaiko naudai. Teismas taip pat neįvertino, kad buto, kuriame gyvena nepilnametis vaikas, savininkė yra jo močiutė, t.y. artimas vaiko giminaitis (CK 3.135 str.). Per tą laiką, kol D. šeima gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butui prireikė remonto. Dėl išvardintų priežasčių teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad minėtas butas negali būti remontuojamas, nes nuosavybės teise priklauso V. D..
Teismas nepagrįstai santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes nesivadovavo CK 3.60 str., o sprendimą grindė ieškovės teiginiais, jog dėl santuokos iširimo niekada nebūna kaltas tik vienas sutuoktinis. Toks ieškovės teiginys tik įrodo, kad ieškovė jaučia tam tikrą galimą kaltę dėl atsiradusių pasekmių. Byloje nėra jokių įrodymų, kad santuoka iširo dėl kokių nors ieškovės veiksmų, o byloje esantys įrodymai bei paties atsakovo parodymai patvirtina, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo neištikimybės ieškovei bei nesirūpinimo šeima. Taigi, teismas remdamasis CK 3.60 str., turėjo pripažinti, kad santuoka nutrūko tik dėl atsakovo kaltės.
Šalies argumentai
Ieškovė du kartus 2007-07-03 ir 2007-11-20 kreipėsi į teismą su priešieškiniais dėl 2004-07-08 laidavimo sutarties Nr. 04-027171-LA1 pripažinimo negaliojančia, tačiau teismas 2007-07-03 ir 2007-11-20 nutartimis atsisakė priimti ieškovės priešieškinius. Šios nutartys turi būti panaikintos, nes minėti ieškovės prašymai yra teisėti ir pagrįsti. Ieškovė turi procesinę teisę pasirinkti gynybos būdą (CPK 5 str.). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-551/2005 yra nurodyta, kad „bylose vienam iš sutuoktinių ginčijant kito sudarytą sandorį dėl jų bendro turto perleidimo pažeidžiant įstatymo reikalavimą sandorį sudaryti abiem sutuoktiniams arba turint vieno jų įgaliojimą, teismas turi nagrinėti šį reikalavimą kaip susijusį su pagrindiniu reikalavimu padalyti santuokoje įgytą turtą (CPK 383 straipsnis). Reikalavimas dėl konkretaus sandorio pripažinimo negaliojančiu negali būti išskirtas į atskirą bylą ir turi būti nagrinėjamas kartu su kitais santuokos nutraukimo byloje iškeltais reikalavimais.“
Pirmas ieškovės priešieškinis teismui buvo pateiktas dar iki bylos paskyrimo nagrinėti iš esmės. Kadangi nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 143 str. 3 d.), ji gali būti apskųsta kartu su teismo sprendimu (CPK 334 str. 3 d.). Teismas, nepriėmęs ieškovės priešieškinio ir jo neišnagrinėjęs kartu su kitais byloje pareikštais reikalavimais, bylą ištyrė nevisapusiškai, todėl patenkinęs trečiojo asmens ieškinio reikalavimus priėmė neteisingą sprendimą ieškovės atžvilgiu.
Teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei jos turėtų išlaidų už advokato pagalbą. Ieškovė pateikė teismui teisinių paslaugų teikimo sutartį bei advokato išrašytas sąskaitas už paslaugas. Šie dokumentai yra pagrindas priteisti ieškovei išlaidas už advokato pagalbą net ir tuo atveju, jeigu iki teismui išeinant į pasitarimo kambarį, ieškovė nepateikė šių paslaugų apmokėjimo įrodymų. Nors bylos nagrinėjimo metu teismas pareikalavo pateikti mokėjimų advokatui įrodymus ir sutiko, kad jie būtų pateikti vėliau, tačiau nesuteikė tokios galimybės ieškovei, nes nepadarė teismo posėdžio pertraukos, per kurią ieškovė galėtų pateikti šiuos įrodymus. Be to, teismas nepriteisdamas ieškovei jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, sprendimą motyvavo taip, kad suvaržė ieškovės teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo šiuo klausimu. Taigi, taip buvo pažeista ieškovės teisė į turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimą. Pirmosios instancijos teismui sumokėtas žyminis mokestis yra netikslus, taigi ir sumokėtas už apeliacinį skundą žyminis mokestis yra netikslus, todėl ieškovė apeliacinės instancijos teismą prašo rašytine tvarka nustatyti likusį nesumokėtą žyminį mokestį už šį apeliacinį skundą.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo pateikiantis savarankiškus reikalavimus AB bankas „Hansabankas“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad CPK 383 str. draudžia santuokos nutraukimo bylose kelti kitus reikalavimus nei nurodyta CPK 385 str. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-551/2005 pasisakoma tik dėl turto perleidimo sandorio nuginčijimo santuokos nutraukimo bylose, tačiau šiuo atveju yra ginčijamas laidavimo sandoris, kuriuo joks turtas nebuvo perleistas. Taigi, reikalavimas pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia nėra susijęs su reikalavimu dėl santuokos nutraukimo. Ieškovei nėra jokių kliūčių pareikšti savarankišką reikalavimą dėl sandorio negaliojimo naujoje civilinėje byloje.
Atsakovas V. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ištyręs visas bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio, sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, pagrįstai pripažino, kad paskolos iš SEB Vilniaus banko ir iš AB banko „Hansabanko“ buvo paimtos šeimos poreikiams tenkinti, pagrįstai nepriteisė ieškovei išlaidų už advokato pagalbą. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bei įvertinusi (CPK 185 str.) apeliacinio skundo argumentus, kuriais apeliantė prašo pripažinti sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kaip nepagrįstą ir neteisėtą, sprendžia, kad sutikti su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, jog santuoka nutruko tik dėl atsakovo kaltės, negalima.
Kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.).
Šalies argumentai
Ieškovė jokių įrodymų, pagrindžiančių savo teiginį dėl atsakovo santuokinės neištikimybės, į bylą nepateikė. Teismo posėdyje, įvykusiame 2007 m. lapkričio 20 d. (b.t. 2, b.l. 182), ieškovė pripažino, kad dėl santuokos iširimo yra kalti tiek atsakovas, tiek ir ieškovė. Esant tokioms aplinkybėms pirmos instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą spręsti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CPK 177 str. 2d.), todėl ši pirmos instancijos teismo sprendimo dalis atitinka faktines bylos aplinkybes, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str., 205 str. 1d.).
Dėl vaiko išlaikymo dydžio nustatymo.
CK 3.192 str. 2d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Tai reiškia, kad be būtinųjų išlaidų vaikui, kitos išlaidos turi būti proporcingos ir pagrįstos, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nepakanka vien abstrakčiai išvardinti tokius poreikius ir pramogas, juos įvertinti pinigine išraiška, neįrodant jų būtinumo.
Atsiliepimas
Atsakovas 2007 m. liepos mėn. 03 d. vykusiame teismo posėdyje nurodė, kad be 100 Lt vaiko draudimo išlaidų, gali mokėti 400 Lt sumą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo išvada, jog pakanka iš atsakovo priteisti 350 Lt išlaikymo sūnui kas mėnesį, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl šioje dalyje teismo sprendimas keistinas ir iš atsakovo priteistinas sūnui išlaikymas 400 Lt kasmėnesinėmis išmokomis. Kolegija sprendžia, kad abu tėvai gali skirti po 400 Lt kas mėnesį sūnaus išlaikymo išlaidoms, todėl atsižvelgiant į vaiko amžių bei jo realius poreikius, 800 Lt sumos vaiko išlaikymui pakanka.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, kurių pagrindu atmestas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas, savo tėvų padedamas, teikė vaikui išlaikymą, mokėjo komunalinius mokesčius, teikdavo piniginę paramą, todėl ieškovės teiginius, jog atsakovas niekuo neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo, teisėjų kolegija vertina kritiškai.
Dėl lėšų būsto remontui.
Atsiliepimas
Atsakovas 2007 m. liepos mėn. 03 d. teismo posėdyje (b.t. 2, b.l. 131) nurodė, kad gali skirti būsto, kuriame gyvena sūnus, remontui 5000 Lt sumą. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria aplamai atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaidas būsto sąlygų pagerinimui. Tinkamas vaiko gyvenimo sąlygų užtikrinimas yra sudėtinė vaiko išlaikymo dalis, o tėvai privalo užtikrinti tinkamą vaiko išlaikymą, tačiau išlaidos privalo būti protingos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog negalima remtis ieškovės motinos, kaip buto savininkės sudaryta buto remonto sąmata, kadangi toks buto remontas, jo raštai, neatitinka realių ginčo šalių finansinių galimybių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, remontą, atitinkantį vaiko normalias gyvenimo sąlygas galima atlikti ir už mažesnes lėšas, atitinkančias ginčo šalių pajamas, todėl iš atsakovo minėto būsto remontui priteisia 5000 Lt sumą.
Dėl automobilio priteisimo ieškovei.
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu šioje dalyje ir atmeta apeliantės apeliacinio skundo argumentus dėl šio turto priteisimo ieškovei nepagrįstumo.
Šalies argumentai
Ieškovė automobilį BMW 520 v.n. (duomenys neskelbtini) ieškinio pareiškime nurodė kaip dalintiną turtą, jo vertę nurodė 7000 Lt. Prašydama šį turtą paskirti atsakovui, o jai priteisti 7000 Lt kompensaciją, ieškovė nurodė, kad automobilis yra vertas 7000 Lt. Kadangi atsakovas aplamai atsisakė santuokoje įgyto turto dalies ieškovės naudai, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, priteisdamas šį turtą ieškovei, įstatymo nepažeidė.
Dėl kreditorių.
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta priimti ieškovės priešieškinį trečiajam asmeniui AB bankui „Hansabankas“. Sutinkamai su CPK 383 str. bylose, nagrinėjamose CPK 2-jo skirsnio nustatyta tvarka, šalys negali kelti kitų reikalavimų, išskyrus CPK 385 str. 1d. nurodytus. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 11 07 d. nutartyje Nr. 3K-551-2005 ieškinio pagrindas ir dalykas nėra tapatus apeliantės pareikštame priešieškinyje, todėl remtis šia apeliantės nurodoma nutartimi teismas neturėjo teisinio pagrindo.
Teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmos instancijos teismas rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodė, jog iš V. D. priteisiamas sūnaus išlaikymas ieškovės D. D. naudai, nesprendė išlaikymo indeksavimo klausimo.
Išlaikymas visais atvejais priteisiamas nepilnamečiam vaikui. Tai lemia 2000 m. CK įtvirtintas vaiko, kaip savarankiško teisės subjekto, teisinis statusas, vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas (CK 3.185 str. 1d.), pagal kurį nepilnametis yra nuosavybės teisinių santykių subjektas, tam tikro turto savininkas. Be to, priteisus išlaikymą kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, teismas rezoliucinėje dalyje privalėjo nurodyti, kad išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Taip pat teismas privalėjo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti, kas iš tėvų skiriamas nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoju.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmos instancijos teismo sprendimo netikslumą ir procesinį neatitikimą įstatymui, šią sprendimo dalį papildo.
Dėl 3700 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus dėl 3700 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti nepriteisimo nepagrįstumo, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, nepriteisdamas apeliantei nurodytų išlaidų, įstatymo nepažeidė, nes apeliantė nepateikė teismui tokių išlaidas patvirtinančių įrodymų, kaip tai nustato CPK 78 str.
Dėl išlaidų advokato pagalbai atlyginti apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija atsižvelgdama į CPK 98 str. nuostatas, tai, kad apeliantė pateikė į bylą įrodymus, jog jos išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 1500 Lt, atsakovas į bylą pateikė įrodymus, kad jo išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme sudaro 1200 Lt, tai, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo išlaidų dydis neviršija patvirtintų rekomendacijoje išlaidų dydį, atsižvelgdama į ieškovės patenkintų reikalavimų dydį, priteisia iš atsakovo ieškovei 300 Lt sumą, kurią sudaro abiejų šalių patirtų išlaidų skirtumas (CPK 93, 98 str. str.).
Žyminio mokesčio paskirstymo klausimas perduotinas nagrinėti pirmos instancijos teismui (CPK 93 str. 4d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1d. 3p., teisėjų kolegija
nutarė:
1.Vilniaus m. 2-o apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 28 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo V. D. ieškovės D. D. naudai sūnaus D. D., gimusio (duomenys neskelbtini)., išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Lt kas mėnesį, pradedant nuo 2007 11 29 d. iki sūnaus pilnametystės, sumokant išlaikymą į D. D. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Hansabankas“, banko kodas 7300, pakeisti į šią sprendimo dalį išdėstyti sekančiai:
Priteisti iš atsakovo V. D. sūnaus D. D., gimusio (duomenys neskelbtini)d., išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį, pradedant nuo 2007 m. lapkričio 29 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo V. D. sūnaus D. D. naudai 5000 Lt būsto remontui atlikti.
D. D. paskirtų išlaikymo ir būsto remonto lėšų tvarkytoja paskirti D. D. motiną D. D..
Priteisti iš atsakovo V. D. ieškovės D. D. naudai 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Kitą sprendimo dalį dėl pareikštų reikalavimų palikti nepakeistą.