Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. M. ir A. T. apeliacinius skundus dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio, kuriuo

Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 mėnesiams;

Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. areštu 20 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 4, 5 d. 6 d. 65 str. paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d. bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu su 2006 m. gruodžio 21 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, pagal Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1 p. taisykles 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2007 m. sausio 15 d. iki 2007 m. rugpjūčio 14 d.

E. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d. bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2006 m. lapkričio 20 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, pagal Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1 p. taisykles 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į laisvės atėmimo bausmę ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2007 m. kovo 15 d. iki 2007 m. rugpjūčio 14 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. ir E. M. nuteisti už tai, kad 2006 m. gruodžio 24 d. apie 2 val. (duomenys neskelbtini) sudavė ne mažiau trijų smūgių į dešiniąją ranką ir galvą S. Č. taip padarydami nukentėjusiam dešinio žasto sumušimą ir muštines galvos žaizdas, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip atėmė nukentėjusiam S. Č. galimybę priešintis bei pagrobė svetimą, S. Č. priklausantį turtą: striukę 150 Lt vertės su jos kišenėse buvusiais 50 Lt, mobilaus ryšio telefonu „Samsung E360“ 500 Lt vertės, mobilaus ryšio telefonu „Nokia631I“ 1300 Lt, vertė su SIM kortele 20 Lt, pakelį cigarečių „BOND“ 2 Lt vertės ir žiebtuvėlį 1 Lt vertės.

Be to, A. T. nuteistas už tai, kad 2006 m. gruodžio 28 d. apie 24 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – daugiabučio namo kieme, vandališkai veiksmais, tai yra paėmęs metalines groteles kojoms valyti jas metė į prie įėjimo stovėjusį V. P. priklausantį automobilį CITROEN XM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino priekines kairės pusės automobilio dureles 400 Lt vertės, taip demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės tvarką.

Be to, A. T. nuteistas už tai, kad 2007 m. sausio 10 d. 4.21 val. rastomis metalinėmis kojų valymo grotelėmis išdaužęs lango stiklą 362,74 Lt vertės įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių prekių 451,88 Lt vertės, taip padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 814,62 Lt turtinę žalą.

Nuteistasis A. T. jo gynėjas, nuteistojo A. T. gynėjas prašo apeliacinius skundus tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl E. M. kaltės

Apeliaciniame skunde nuteistasis E. M. nurodo, kad jis nežinojo, kad jo bendrininkas ketina apiplėšti nukentėjusįjį, jo nemušė. Tačiau išnagrinėjus bylos duomenis darytina išvada, kad šie nuteistojo teiginiai neatitinka byloje esančių duomenų. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji A. T. ir E. M. patvirtino, jog buvo susitarę pagrobti telefoną. Dėl to abu nuteistieji pasislėpė už skydinės ir laukė, kol nukentėjusysis priėjo, abu iššoko priešais, paprašė cigarečių. Šiuos savo parodymus nuteistieji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodė vietą, kur pasislėpė, kur buvo pagrobti nukentėjusiojo daiktai. (1 t., b.l. 134-137, 2 t. b.l. 17-20). Ir nors teisminio nagrinėjimo metu nuteistieji jau neigė susitarimą pagrobti telefoną, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos parodymus vertino kritiškai. Nukentėjusysis S. Č. parodė, kad jį užkalbinę vaikinai buvo užsimaukšlinę kepures ant akių, iš jų kalbos suprato, kad gali įvykti konfliktas. Šios nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistųjų išvaizda ir elgesys iš karto nesukėlė abejonių nukentėjusiajam dėl jį užkalbinusių vaikinų veiksmų nusikalstamų tikslų. Taip pat tai patvirtina, kad E. M. ir A. T. jau užkalbindami vaikiną buvo susitarę dėl nusikaltimo įvykdymo.

Apeliantas E. M. taip pat neigia buvus bendrininkavimą atliekant nusikaltimą. Tačiau jau anksčiau nurodytos aplinkybės parodo, kad nuteistųjų susitarimas buvo. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad jautė ir matė, jog mušė abu vaikinai. Jis negali atskirti ir pasakyti kuries ir kiek smūgių sudavė, tačiau nusikaltimo kvalifikacijai tai įtakos neturi.. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. dispoziciją laikoma, kad plėšimą padarė tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas nukentėjusiajam galimybę priešintis, pagrobė svetimą turtą. Plėšimas yra svetimo turto pagrobimas, panaudojant fizinę ar psichinę prievartą. Taigi plėšimo objektyviąją pusę charakterizuoja ne tik turto pagrobimas, bet ir fizinio ar psichinio smurto panaudojimas.. Įstatymas nereikalauja , kad keliems asmenims padarant nusikaltimą bendrininkaujant ( BK 24 str. 1 d.) visi bendrininkai padarytų visus veiksmus aprašytus BK 180 str. dispozicijoje. Nusikaltimo bendrininku ir, skyrium imant, vykdytoju laikomas ir tas asmuo, kuris pilnai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius ( grobė turtą ir naudojo smurtą), ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyvius plėšimo požymius, aprašytus BR 180 str., 1 d. ( tik grobė turtą arba tik naudojo smurtą). Kadangi E. M. ir A. T. nusikaltimą įvykdė iš anksto susitarę ir bendrais veiksmais, tad jie yra šios nusikalstamos veikos bendravykdytojai ir atsakyti už įvykdytą nusikaltimą turi abu nuteistieji.

Be jau aptartų įrodymų, E. M. ir A. T. kaltę įrodo MRU TMI Mažeikių poskyrio specialisto išvada Nr. G36/07 (13), daiktų pateikimo protokolas, parodymų patikrinimo vietoje protokolai. Tad teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino E. M. kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, nes jo kaltė įrodytą byloje esančiais įrodymais.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės

Apeliantas A. T. savo skunde nurodo, kad nepagrįstai apylinkės teismas nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylos medžiaga, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino šios aplinkybės, nes nuteistasis nepripažino savo nusikalstamų veiksmų. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nurodė, kad kartu su E. M. susitarė pagrobti telefoną iš nukentėjusiojo. Pasislėpė už skydinės, o paskui iššoko prieš nukentėjusįjį. (1 t. b.l. 126-128). Teismo posėdžio metu nuteistasis A. T. jau neigė susitarimą pagrobti telefoną. Kaip matyti, apeliantas teisminio nagrinėjimo metu keitė savo parodymus, bei teismo metu iš dalies pripažino įvykio aplinkybes, kurios yra įrodytos byloje surinkta medžiaga. Savo nusikalstamus veiksmus nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu pripažįsta tik iš dalies, tai yra tik suduotus smūgius, o E. M. dalyvavimą nusikaltime, teigia nematęs. Kaltininko prisipažinimas atsakomybė lengvinančia aplinkybe gali būti pripažįstamas tik tada, kai kaltininkas nurodo visas įvykio aplinkybes. Tuo tarpu A. T. negali nurodyti visų aplinkybių, pasiteisindamas tuo, kad nematė, nors ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinęs nusikaltimo įvykdymą. Todėl toks jo elgesys negali būti pripažįstamas, kaip prisipažinimas įvykdžius nusikaltimą.

Dėl paskirtos bausmės

Apeliantai teigia, kad jiems paskirtos per griežtos bausmės. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad skirdamas bausmes teismas atsižvelgė į jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, kad nuteistųjų padarytas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių. Taip pat teismas atsižvelgė į nuteistųjų asmenybes: A. T. nusikaltimą padarė būdamas anksčiau teistas, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, administracine tvarka baustas daug kartų dėl girtavimo, vagysčių, turto sugadinimo, nesimoko ir nedirba. E. M. taip pat teistas, bausmė neatlikę, taikytos auklėjamojo poveikio priemonės, baustas administracine tvarka dėl girtavimo, vagysčių, turto sužalojimo. Šios aplinkybės parodo, kad nuteistieji linkę nusikalsti ir išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro. Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmes. Taip pat apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistieji yra jauno amžiaus, nusikaltimus įvykdė būdami nepilnamečiais, tad paskyrė bausmę mažesnę negus sankcijoje numatytas vidurkis.

Apeliantas E. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai mano, jog jis nepasimokė ir nepasitaisė. Be to, apelianto nuomone, tai kad jis nusikaltimą įvykdė neatlikęs ankstesnės bausmės negali būti priežastis jam paskirti laisvės atėmimo bausmę. Tačiau teisėjo kolegija atkreipia dėmesį, jog apelianto nurodytos aplinkybės patvirtina kaltinamojo asmenybę. Atsižvelgiant į tai, kad jis teisiamas ne pirmą kartą leidžia daryti logišką išvadą, kad nuteistasis neatsižvelgė į ankstesnius savo teistumus ir iš to išvadų nedaro, nekeičia savo požiūrio į visuomenėje esančias moralės normas. BK 54 str. 2 d. 5 p. nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, tad apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į apelianto ginčijamas aplinkybes.

Nurodytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą ir paskyrė teisingas bausmes nuteistiesiems E. M. ir A. T. , tad keisti ar naikinti nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų E. M. ir A. T. apeliacinius skundus atmesti.