- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- e2S-1506-577/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- UAB „Savaitės ekspresas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Savaitės ekspresas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Savaitės ekspresas“ ieškinį atsakovams akcinei bendrovei (toliau – AB) „Spauda“, UAB „Limpa“ ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės į statinių dalis pripažinimo, statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, statinių pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo ir kt., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centras, notarė D. J., UAB „Vitropolis“, UAB „Sanifinas“, AB firma „Viti“, UAB „Tvarūs sprendimai“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, I. E., UAB „Komantas“, UAB „Abrosa“, H. B., Ž. B., Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, S. B., VĮ Vilniaus keistuolių teatras, Spaudos rūmų aukštuminio pastato bendrija „Spaudos rūmai“, UAB „Viti turto fondas“, UAB „Agina“, M. P., A. P., UAB „Ūlos tėkmė“, UAB „SD sprendimai“, UAB „Margi raštai“, UAB „Radiocentras“, T. V., UAB „Vyzdys“, S. D., T. U., UAB „Semaška ir Ko“, UAB „Radijas kelyje“, UAB „M. W.“, UAB „Mūsų gairės“, UAB „Reladus“, UAB „E. T.“, V. B., S. R., R. B., Z. R., L. L., A. R., P. L., V. R., Č. K., UAB „Kotesa“, UAB „Lux dentis“, UAB „VL turto valdymas“, S. L., VĮ „Kresy“, V. L., UAB „Swedbank lizingas“, UAB „Ekodara“, UAB „Finasma“, J. R., K. J., V. R., V. J., Z. M., I. S., V. S., A. D., UAB „Verslo konsultacijos ir sprendimai“, A. S., UAB „Gritus“, R. G., V. N., A. K., L. N., J. K., UAB „Molesta“, UAB „Kultūros barai“, D. L., R. N., E. L., K. N., G. M., A. R., R. M., A. R., UAB „M. E.“, D. K., I. G., M. P., A. Š., B. M., D. Š., A. M., D. M. S, N. Ž. Z., A. S., I. Ž. Z., UAB „Primadis“, T. K., G. B., A. B., taip pat T. B., AB „Šiaulių bankas“, UAB „Lirsona popierius“, K. K., UAB „ATN BUS Rent“, UAB „M-1“, UAB „Savaitė“, UAB „Retinvestus“, UAB „Eterio investus“, L. Ž., Z. Ž., V. P., UAB „Kemalija“, UAB „KRK Wood“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti jos nuosavybės teises į 33/19783 dalį (0,33 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į 5/3272 dalį (0,05 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į 22/13429 dalį (0,22 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į 75/104672 dalį (1,75 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į 135/80737 dalį (1,35 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), panaikinti 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2252, panaikinti AB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ 2017 m. vasario 15 d. sudarytą statinių pirkimo-pardavimo sutartį, panaikinti VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašą dėl AB „Spauda“ nuosavybės teisių į tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti atsakovę UAB „Limpa“ pašalinti kliūtis – betonines konstrukcijas, esančias sklype ties įvažiavimu į aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), trukdančias ieškovei naudotis aikštele, uždrausti atsakovei UAB „Limpa“ kliudyti pravažiuoti transporto priemonėms į aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždrausti UAB „Limpa“ imtis bet kokių veiksmų, kuriais būtų kliudoma ieškovei naudotis aikštele, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir statiniais, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), iki šios bylos visiško išnagrinėjimo. Prašymą ieškovė grindė tuo, kad Vilniaus apygardos teismui dar nepradėjus nagrinėti UAB „Limpa“ antrojo prašymo panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, UAB „Limpa“, pažeisdama civilinėje byloje Nr. e2-38522-566/2017 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi nustatytą draudimą apsunkinti ginčo statinių naudojimą, ėmė savavališkai daryti užtvaras prie ginčo statinių, varžyti ieškovės ir trečiųjų asmenų teises. 2019 m. kovo 23-24 dienomis UAB „Limpa“ užblokavo įvažiavimą į automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengė užrašą „privati valda“ ir užtvėrė įvažiavimą į ją gelžbetoniniais blokais, o sporto aikštelėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ėmė vykdyti statybos darbus.
Atsiliepimas
3. Atsakovė AB „Spauda“ su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių nesutiko. Nurodė, kad ieškinio tikėtiną pagrįstumą paneigia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1258-566/2018, kuriame išnagrinėti tapatūs šioje byloje ieškovės keliamiems reikalavimai; prašomos taikyti priemonės nesusijusios su galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo užtikrinimu. Ieškovė ir tretieji asmenys turi galimybę parkuoti automobilius ir kitose parkavimo aikštelėse.
4. Atsakovė UAB „Limpa“ su prašymu nesutiko. Taip pat nurodė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su ieškinio reikalavimais; atsakovės UAB „Limpa“ teisė naudotis ginčo statiniais nėra apribota, uždrausta tik juos apsunkinti. Teigia, kad ieškinys nelaikytinas tikėtinai pagrįstu.
Šalies argumentai
5. Trečiasis asmuo Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ su prašymu sutiko. Pažymėjo, kad nėra prašoma taikyti naujas laikinąsias apsaugos priemones, nes jos jau yra pritaikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi Nr. e2-38522-566/2017; prašoma jas tik patikslinti. Neuždraudus vykdyti statybos darbų, aikštelėje UAB „Limpa“ pastatys naują inžinerinį įrenginį, o ieškovei, tretiesiems asmenims teks imtis veiksmų reikalauti jį nugriauti, kas liudija grėsmę teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo galimumui.
Atsiliepimas
6. Iš esmės analogišką poziciją atsiliepimuose nurodė tretieji asmenys UAB „Ūlos tėkmė“, T. U. ir UAB „Lirsona popierius“, Č. K., A. B., G. B., UAB „Agina“, K. K., UAB „Eterio investus“, UAB „M-1“, UAB „Retinvestus“.
7. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos su prašymu iš esmės sutiko. Pažymėjo, kad statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), savininkai ir naudotojai nėra nusistatę žemės naudojimo tvarkos; daro prielaidą, kad UAB „Limpa“ ieškovės prašyme nurodytais veiksmais pažeidžia ieškovės bei trečiųjų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 19 d. nutartimi netenkino ieškovės UAB „Savaitės ekspresas“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
9. Teismo nuomone, ieškovės pateiktas ieškinys šiuo metu negali būti pripažintas tikėtinai pagrįstas. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad teisme nagrinėjama kita civilinė byla, kurioje dalyvauja iš esmės tie patys asmenys, įskaitant ieškovę šioje byloje, joje nagrinėjami labai panašūs, tikėtina tapatūs, šioje byloje ieškovės pareikštiems reikalavimai, tik pareikšti kitų asmenų. Teismui kilo abejonių dėl ieškovės keliamo ginčo dalies dėl 2009 m. spalio 19 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-2252, AB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ 2017 m. vasario 15 d. sudarytos statinių pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. DJ-856, ir VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašo dėl AB „Spauda“ nuosavybės teisių į tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), panaikinimo tapatumo ir ieškovės teisės reikšti tokius reikalavimus šioje byloje galimumo. Pažymėjo, kad ieškovės šioje byloje reiškiamas kaip atskiras reikalavimas pripažinti ieškovės nuosavybės teises į 33/19783 dalį (0,33 m) tvoros, į 5/3272 dalį (0,05 m) tvoros, ir kt., nors ir nebuvo nagrinėtas ankstesnėje byloje, yra iš esmės betarpiškai susijęs su aukščiau paminėtais kitais materialiniais teisiniais reikalavimais, yra išvestinis iš jų, todėl vertinti jo kaip atskiro materialinio teisinio reikalavimo tikėtiną pagrįstumą teismas neturi galimybės. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad kitoje civilinėje byloje teismas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu reikalavimus atmetė. Nors sprendimas šiuo metu nėra įsiteisėjęs, teismo nuomone, jis negali neatsižvelgti vertindamas ieškovės teikiamo ieškinio šioje byloje tikėtino pagrįstumo klausimą.
10. Teismo vertinimu, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės negali būti siejamos su ieškovės pareikštais reikalavimais ir galimumu juos įvykdyti. Ieškovės, trečiųjų asmenų nuogąstavimus, kad jie gali vėliau susidurti su būtinybe ginčyti atsakovės veiksmų aikštelėje pasekmes, teismas laikė nepagrįstais. Ieškovė prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nesieja su šia aikštele; teismo nuomone, prašomos priemonės negali būti priskiriamos konservacinėms priemonėmis, nes jomis ieškovė siekia ne užtikrinti ginčo objektais esančių aikštelių išsaugojimą iki šios civilinės bylos pabaigos, o siekia užkirsti kelią atsakovei UAB „Limpa“ naudoti jas pažeidžiant ieškovės, trečiųjų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus, tuo sukeliant šiems asmenims realios žalos grėsmę, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, tretieji asmenys nepaaiškino, kodėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galimo pažeidimo ar jų pakeitimo (tikslinimo) klausimas keliamas ne byloje, kurioje jos buvo pritaikytos. Įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių, teismas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmeta kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
11. Ieškovė UAB „Savaitės ekspresas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir: 1) įpareigoti atsakovę UAB „Limpa“ pašalinti kliūtis – betonines konstrukcijas esančias žemės sklype ties įvažiavimu į aikštelę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), trukdančias ieškovei naudotis aikštele, kurios un. Nr. (duomenys neskelbtini); 2) uždrausti UAB „Limpa“ kliudyti pravažiuoti transporto priemonėms į aikštelę, kurios un. (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti UAB „Limpa“ imtis bet kokių kitokių veiksmų, kuriais būtų kliudoma ieškovui UAB „Savaitės ekspresas“ naudotis aikštele Nr. (duomenys neskelbtini) ir statiniais, pažymėtus unikaliais numeriais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (adresu (duomenys neskelbtini)) iki šios bylos ginčo visiško išnagrinėjimo. Pasak apeliantės, teismas byloje esančius įrodymus vertino abstrakčiai ir selektyviai bei neteisingai interpretavo ieškovės prašymo argumentus; teismo preliminarus ieškinio vertinimas yra neobjektyvus, o skundžiama nutartis priimta neatsižvelgiant į naujai paaiškėjusias faktines aplinkybes. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ieškovė nurodė visas aplinkybes, teisinius motyvus ir pateikė reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, kurių visuma rodo, jog ieškinys prima facie yra pagrįstas. Byloje pateikti nauji įrodymai (1986 m. LKP CK leidyklos statybos darbų priėmimo eksploatacijon darbo komisijos pirmininko V. T. 2018 m. rugsėjo 27 d. paaiškinimai, kurie paneigia pagrindines neįsiteisėjusio 2018 m. gruodžio 20 d. teismo sprendimo išvadas). Būtent dėl šių esminių naujų įrodymų ieškovė, būdama trečiuoju asmeniu kitoje iš esmės analogiškoje byloje ir pateikė savarankišką ieškinį, nes teismas keletą kartų atsisakė juos priimti. Teismas nevertino naujai paaiškėjusių aplinkybių. Civilinėje byloje Nr. e2A-189-912/2019 Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 25 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą, kuriuo iš esmės paneigė pagrindines dar neįsiteisėjusio 2018 m. gruodžio 20 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-38522-566/2017 išvadas. Apeliantės teigimu, nesuprantama, kodėl žinant, kad ieškovei ir tretiesiems asmenims priklauso žemės plotas, kuriame yra ginčo aikštelės, ir už kurį jie moka žemės mokesčius, teismo vertinimu ieškinys negali būti pripažintas tikėtinai pagrįstu. Teismas atmetė prašymą remdamasis klaidingomis neįsiteisėjusio 2018 m. gruodžio 20 d. teismo sprendimo išvadoms. Civilinė byla Nr. e2-1258-566/2018 nėra tinkamai išnagrinėta.
11.2. Atsakovė UAB „Limpa“ ginčo aikštelėse atlieka statybos, dangos nuėmimo darbus, blokuoja galimybę naudotis turtu ieškovei bei kitiems asmenims; ieškovei nėra galimybės jo administruoti, prižiūrėti; aikštelė genda, skilinėja jos asfalto danga, pro dangą skverbiasi medžių šaknys. Būtina apsaugoti ieškovę ir trečiuosius asmenis nuo neigiamų pasekmių (nuostolių, turtinių praradimų, teisminių procesų), tolimesnių atsakovės UAB „Limpa“ veiksmų; egzistuoja grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui ir būtinybė išlaikyti status quo padėtį, kol bus išnagrinėtas ginčas.
11.3. Skundžiamos nutarties išvada, jog nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra prieštaringa, nes 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje teismo nurodytos aplinkybės neišnyko. Pažymi, kad ieškovė kitoje byloje yra trečiasis asmuo, todėl savo teises apginti siekia būtent šioje byloje; jos teisių gynyba negali būti kitų asmenų apsisprendimo ar geros valios klausimas.
11.4. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad atsakovė pakeitė automobilių aikštelės paskirtį (užtverta aikštelė nebenaudojama automobiliams parkuoti, sporto aikštelėje pradėti statybos darbai, dėl ko šia aikštele kiti asmenys nebegali naudotis). Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina padėties stabilumo status quo išsaugojimo ir šias priemones būtina patikslinti. Draudimas įpareigoja atsakovą nekeisti ir faktinės ginčo statinių situacijos iki visiško šios bylos išnagrinėjimo, o skundžiamoje nutartyje teismas dėl to nepasisakė. Teismas teiginiais, neva kitoje byloje kurioje atmesti kitų ieškovų ieškiniai, siaurina laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovui taikomus apribojimus, o tokia teismo pozicija negali būti laikoma nešališka civilinio teismo proceso prasme. Skundžiamoje nutartyje teismas nevertino viešojo intereso aspekto.
Atsiliepimas
12. Atsakovė AB „Spauda“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartį, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Motyvuojamoji dalis
12.1. Preliminarus ieškinio reikalavimo pagrįstumo vertinimui neturi esminės įtakos, kaip ieškovas išsamiai aprašė argumentus.
12.2. Tiek šioje byloje, tiek civilinėje byloje Nr. e2A-1498-XX/2019 nėra ginčo, kokiu pagrindu ir kada buvo pradėtos vykdyti ginčo turto statybos, todėl V. T. paaiškinimai neturės reikšmės šių bylų baigčiai; jie nepaneigia 2018 m. gruodžio 20 d. teismo sprendimo motyvų.
12.3. Civilinėje byloje Nr. e2A-189-912/2019 nebuvo išspręstas ginčo statinių (kaip priklausinių) statusas, nėra nagrinėti ginčo statinių statybos teisėtumo klausimai ir pan., todėl nėra pagrindo remtis joje nustatytomis aplinkybėmis. Minėtoje byloje ginčo dalyką sudarė kitos aplinkybės.
12.4. Ieškovės prašymas atsakovę įpareigoti pašalinti kliūtis naudotis aikštelėmis yra nesusijęs su siekiu ateityje užtikrinti būsimo sprendimo įgyvendinimą.
12.5. UAB „Limpa“ ginčo turtą tvarko, prižiūri ir naudoja savo veiklai. Apeliantė neįrodo argumentų, kad UAB „Limpa“ gali imtis statybos ar griovimo darbų. Ginčo turtui įregistruotas turto areštas užkerta kelią gauti statybą leidžiantį dokumentą (jei atsakovė tokių planų turėtų). UAB „Limpa“ sprendimas ginčo turtą naudoti individualiems poreikiams nereiškia, jog aikštelės paskirtis buvo pakeista. UAB „Limpa“ tvarko sporto aikštelės dangą, siekiant aikštelę naudoti sporto veiklai (kas nėra laikytina statybos darbais).
12.6. Apeliantės nuogąstavimai dėl pravažiavimų gaisro atveju nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
12.7. Vilniaus apygardos teismas netenkinęs prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, konstatavo, jog UAB „Limpa“ turi teisę naudotis ginčo turtu. Taikant ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeista interesų pusiausvyra - būtų kliudoma turto savininkui naudotis savo turtu savo nuožiūra.
12.8. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad UAB „Limpa“ pažeidžia teismo nustatytus apribojimus, nepateikia įrodymų, kurie leistų spręsti, kad UAB „Limpa“ keičia ginčo turto teisinę būklę, bando turtą įkeisti ar pan.
13. Atsakovė UAB „Limpa“ atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 25 d. nutartimi nesprendė ir nepasisakė dėl ginčo aikštelių statuso. Naujai paaiškėjusios aplinkybės kitoje civilinėje byloje Nr. e2A-189-912/2019 nebuvo nurodytos nagrinėjant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pirmosios instancijos teisme.
13.2. CPK nenustato galimybės teismui keisti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas kitoje civilinėje byloje.
13.3. Ieškovė neįrodė, jog ieškinys prima facie pagrįstas. Tai, kad neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas, yra ieškinio tikėtiną nepagrįstumą patvirtinanti procesinė aplinkybė, yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas. Civilinėje byloje Nr. e2-1258-566/2018 buvo nagrinėjami analogiški ieškovų reikalavimai tiems patiems atsakovams, apeliantė joje dalyvavo trečiuoju asmeniu ir turėjo teisę pareikšti savarankiškus reikalavimus, teikti procesinius prašymus, įskaitant prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo ar pakeitimo.
13.4. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonė nesusijusios su ieškinio dalyku, be to, ieškovė neįrodė, jog jos galėtų įtakoti galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus 2017 m. kovo 23 d. žemės naudojimo patikrinimo patvirtina, jog aikštelė ir nebuvo naudojama, bei paneigia apeliantės argumentus dėl aikštelės tariamos priežiūros ir remonto. Ieškovė ieškiniu neprašo pašalinti kliūtis naudotis minėta aikštele. Atsakovė nėra atsakinga už trečiųjų asmenų neteisėtus veiksmus, t. y. automobilių statymą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
13.5. Vilniaus m. apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi atsakovei buvo apribotos ne visos nuosavybės teisės turinį sudarančios teisės, o tik disponavimo areštuotu turtu teisė. Atsakovei UAB „Limpa“ nebuvo apribota turto valdymo ir naudojimo teisė.
14. Tretieji asmenys UAB M-l, UAB Savaitė, UAB „Agina“, UAB „Ūlos tėkmė“, A. B.,G. B., T. B., UAB Radiocentras, K. K., Č. K., UAB „Vyzdys“, G. M., R. M. atsiliepime prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti, ieškovės UAB „Savaitės ekspresas“ atskirąjį skundą tenkinti. Nurodė, jog sutinka su atskirojo skundo argumentais ir mano, kad minėta nutartis turi būti panaikinta, nes ji pažeidžia proceso šalių teisių pusiausvyrą, ieškovės bei trečiųjų asmenų teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principus. Papildomai nurodė, kad:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Išvadai, jog ieškovo ieškinys šiuo metu negali būti pripažintas tikėtinai pagrįstu, nebuvo pakankamo pagrindo. Ieškovė ir tretieji asmenys daugiau kaip 30 metu vienodomis teisėmis naudojosi ginčo aikštelėmis, kurias atsakovė bylos nagrinėjimo metu be jokio pagrindo užblokavo ir atėmė iš jų teisę jomis naudotis. UAB „Limpa“ elgesys identiškas susijusio asmens AB „Spauda“ elgesiui. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 25 d. nutartyje Nr. e2A-189-912/2019 nurodyta, kad AB „Spauda“ piktnaudžiauja teise ir trukdo savo bendraturčiams naudotis bendrąja nuosavybe. Teismas to nevertino; jis negalėjo padaryti teisingų išvadų remdamasis neįsiteisėjusiu teismo sprendimu analogiškoje civilinėje byloje Nr. e2-1258-566/2018, kurio pagrindines išvadas paneigė Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-189-912/2019.
14.2. Atsakovei tęsiant statybos darbus sporto aikštelėje iškyla grėsmė, kad ieškovei bus padaryta žala, kadangi ji turės pašalinti nuo aikštelės paviršiaus dangą, įrenginius.
14.3. Tretieji asmenys negali spręsti dėl ieškovų pozicijos kitoje analogiškoje byloje. Minėtų priemonių pažeidimo klausimas kitoje analogiškoje byloje nesuvaržo ieškovės teisės teikti prašymą, kad būtų ginamos jo teisės ir teisėti interesai šioje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
14.4. Atsakovė UAB „Limpa“ žinojo, kad dėl perkamų-parduodamų aikštelių yra kilęs ginčas teisme. Teismo pozicija atmetant ieškovės prašymą laiko pažeidžiančia proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principą.
14.5. Atsakovei uždrausta naudoti prieš trečiuosius asmenis Nekilnojamojo turto registro duomenis teigiant, jog šis turtas priklauso tik jam vienam, tačiau užtverdama įvažiavimą į ginčo aikšteles ir prie jo įrengdamas užrašą, jog tai vien tik to jo „Privati valda“, atsakovė pažeidė šį draudimą. Atsakovei UAB „Limpa“ buvo suteiktas pranašumas.
15. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Inspekcija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir mano, kad kiti ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra pertekliniai ir nepagrįsti.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
17. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kvestionuojamas nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.
18. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
19. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatęs, kad neegzistuoja nei viena iš minėtų sąlygų.
Dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo
20. Pažymėtina, kad preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Taigi, pradinėje proceso stadijoje ieškinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu. Pagal teismų praktiką pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos (ir) tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018).
21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas - teismui kilo abejonių dėl ieškovės keliamo ginčo tapatumo ir ieškovės teisės reikšti tokius reikalavimus šioje byloje galimumo; taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad kitoje civilinėje byloje teismas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.
22. 20 punkte paminėta teismų praktika, susijusi su ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimu, suformuota situacijose, kuomet ieškovei nepalankus teismo sprendimas priimtas toje byloje, kurioje sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas. Nors nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgė į kitoje byloje priimtą neįsėjusį teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu toks veiksmas yra pagrįstas. Apeliantė neneigia aplinkybės, kad jos pareikšti reikalavimai iš esmės grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, o kai kurie reikalavimai yra tapatūs, pareikštiems civilinėje byloje Nr. e2-1258-566/2018, kurioje ji dalyvavo trečiuoju asmeniu.
23. Pažymėtina, kad nors apeliantės minimoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi Nr. e2A-1498-XX/2019 netenkino atsakovės UAB „Limpa“ prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-1258-566/2018 (prašymas buvo grindžiamas tuo, kad teismui atmetus ieškinius neegzistuoja viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. ieškinio tikėtinas pagrįstumas), šioje nutartyje teismas akcentavo tai, jog byloje keliamas klausimas ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o dėl jų panaikinimo.
24. Atskirajame skunde taip pat akcentuojama, kad prašymu buvo siekiama ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o jų patikslinimo (šiuo teiginiu grindžiamas pagrindo jas taikyti egzistavimas). Tačiau skundžiamoje nutartyje išvardintos teisės normos (CPK 146, 147, 148 straipsniai) aiškiai nustato galimybę keisti, tikslinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones tik toje byloje, kurioje jos buvo taikytos. Taigi, ieškovės prašymas laikytinas savarankišku prašymu užtikrinti būtent ieškovės pareikštus reikalavimus, kuris grindžiamas ir faktinėmis aplinkybėmis apie kitoje byloje jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (jų nepakankamumu), kurios reikšmingos sprendžiant dėl prašomų taikyti ribojimų (papildomų) būtinumo.
25. Ieškovė atskirajame skunde teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamoje byloje priimti nauji įrodymai, nevertino naujai paaiškėjusių aplinkybių, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-189-912/2019, kuria paliktas galioti sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-38522-566/2017, kurie paneigia neįsiteisėjusio 2018 m. gruodžio 20 d. teismo sprendimo išvadas.
26. Pažymėtina, kad pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Faktas, kad kitoje byloje gali būti nustatytos aplinkybės, kurios reikšmingos ieškovei, jai buvo žinomos, o pagal pacituotas teisės normas, ji kaip trečiasis asmuo turėjo teisę teikti papildomus įrodymus, taip pat apeliacinį skundą dėl galutinio sprendimo. Taigi, vien apeliantės argumentai dėl naujų įrodymų, faktinių aplinkybių, nesudaro pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties išvada, kad yra abejonės dėl dalies ieškovės pareikštų reikalavimų tapatumo bei galimybės juos nagrinėti iš naujo atskiroje byloje. Apeliantė nenurodė argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jos atskirajame skunde paminėti įrodymai bei aplinkybės reiškia visiškai savarankišką (naują) jos reikalavimų dėl nuosavybės teisės pripažinimo ar kitų reikalavimų faktinį pagrindą.
Dėl grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymui
27. Pažymėtina, kad visais atvejais tarp prašomų taikyti konkrečių prevencinių priemonių ir toje byloje siekiamo teisinio rezultato turi būti toks tarpusavio ryšys, kad tam tikri veiksmai ar draudimai pašalintų (eliminuotų) būtent toje byloje priimto teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo saugojimu, negali būti taikoma, nes priešingu atveju būtų pažeistas ekonomiškumo principas (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
28. Pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (esama padėtis) išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1-10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014).
29. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikštais reikalavimais ir galimumu juos įvykdyti, be to, jos nepriskiriamos prie konservacinės paskirties priemonių, nes ieškovė nesiekia užtikrinti ginčo statinių išsaugojimo.
30. Apeliantė nesutinka su šiomis teismo išvadomis ir teigia, jog antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra tenkinama, nes galiojant tik vienos rūšies laikinosioms apsaugos priemonėms, atsakovė UAB „Limpa“ ginčo aikštelėse atlieka statybos, dangos nuėmimo darbus, blokuoja galimybę naudotis turtu bei jį išlaikyti.
31. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų pažymi, kad apeliantė iš esmės neatsižvelgė į skundžiamos nutarties motyvus. Teismas teisingai pastebėjo, kad ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės nėra siejamos su aikštele, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovė nurodo, kad darbai atliekami būtent šioje aikštelėje), todėl argumentai dėl ginčo aikštelėje atliekamų statybos darbų net nėra reikšmingi sprendžiant prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui.
32. Argumentai, kad neturint prieigos prie turto, nėra galimybės jo administruoti, prižiūrėti, teigiant, kad aikštelė genda, skilinėja ir pan., taip pat nepagrįsti. Apeliantė atskirajame skunde nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, jog iki atitinkamų atsakovės veiksmų (prieigos apribojimo), priežiūros ir administravimo darbus atliko ieškovė, arba, kad teisminio nagrinėjimo metu įvyko konkrečios aplinkybės, reikalaujančios skubaus turto (aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitų statinių) remonto ar pan. Kaip pažeidžiamos ieškovės teisės, susijusios su kitais objektais – tvoromis, ieškovė neatskleidė. Ieškovės reikalavimai nesusiję su ieškovės naudojimosi teisės pažeidimais, ieškinys nėra prevencinis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė ieškiniu gali ginti tik savo pažeistas teises, todėl argumentai dėl ribojimų tretiesiems asmenims nereikšmingi prašymo išsprendimui. Atskirojo skundo motyvai, kad atsakovė pakeitė automobilių aikštelės paskirtį taip pat stokoja pagrįstumo.
33. Dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų pasisakyti netikslinga, nes jie nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui.
34. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas atmesdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, šį klausimą išsprendė teisingai; atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 320 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.