- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-09
- Bylos Nr.
- 1-2099-1013/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09198-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Kaltinamasis
- D. S.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimę (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis, teistas:
2019 m. rugsėjo 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, paskiriant 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje (nuosprendis neįsiteisėjęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent jis, 2019 m. sausio 4 d. apie 20.10 val., UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, savitarnos salėje ant konstruktoriaus „LEGO MINDSTORMS EV3 ROBOTAS 31313“, kurio brūkšninis kodas 5702014982734, kainuojančio 469 Eur, užklijavo konstruktoriaus „LEGO TECHNIC SUNKVEŽIMIS“, kainuojančio 24,99 Eur, brūkšninį kodą 5702015869461, po ko šį konstruktorių pateikė apmokėjimui kasoje, o kasininkei nuskenavus ant perkamos prekės užklijuotą kitos prekės brūkšninį kodą, sumokėjo už ją 24,99 Eur, t. y. kainą mažesnę nei tikroji prekės vertė, tokiu būdu apgaule, savo naudai, įgijo svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 444,01 eurų vertės turtą.
D. S. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltas, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. S. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad viskas vyko Vilniuje, parduotuvėje (duomenys neskelbtini), galimai (duomenys neskelbtini) g. Jis nusprendė perklijuoti prekės kodą ir nusipirkti Lego. Kodas, kurį perklijavo, buvo nuo kito Lego žaislo. Kaltinamasis patvirtino, kad kaltinime prekių kainos yra nurodytos teisingai. Kodėl nusprendė taip pasielgti nežino, jis tiesiog nuėjo prie kasos ir nusipirko brangesnę prekę pigiau, o po to nuvyko namo. Mintis sukeisti brūkšninius kodus kilo tą pačią dieną. Įgytą prekę vėliau padovanojo. Su byloje pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka, žalą atlygins.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju D. S. savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, nėra registruotas priklausomybės ligų centre, galvos traumų su pasekmėmis neturėjo, jam pareikšto įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai ir nori pasakyti, kad įtarime minimą dieną ir minimu laiku buvo prekybos centre (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Į prekybos centrą ėjo kitu tikslu, t. y. nusipirkti automobilio langų skysčio. Nuėjęs į parduotuvę praėjo pro „Lego“ žaislų skyrių, kur pasiėmė „Lego sunkvežimį“ kainos tiksliai neprisimena, bet jis galėjo kainuoti tiek kiek yra minima įtarime, ir nuo jo nuklijavo brūkšninio kodo lipduką, kurį užklijavo ant kito „Lego Roboto“. Taip padarė todėl, kad pamatė, jog „Lego Roboto“ kaina buvo didesnė ir nenorėjo mokėti kainos, kuri buvo nurodyta. Užklijavęs brūkšninį kodą su mažesne kaina ant prekės, kurios kaina buvo didesnė, jis nuėjo prie kasų, kur susimokėjo už pirkinius. Susimokėjęs už pirkinius išėjo iš parduotuvės. Įsigytą „Lego Robotą“, kurį įsigijo ant jo užklijavęs brūkšninį kodą su mažesne kaina, padovanojo draugo vaikui. Dėl to, kad užklijavo brūkšninį kodą su mažesne kaina ant prekės, kurios kaina buvo didesnė ir ją nupirko pigiau, labai gailisi, yra pasiruošęs atlyginti padarytą žalą (b. l. 30-31).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. Š. parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos vadovu parduotuvėje (duomenys neskelbtini) esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jis yra atsakingas už vaizdo stebėjimo kamerų peržiūrėjimą. 2019 metų sausio mėnesį gavo pranešimą iš kituose miestuose esančių (duomenys neskelbtini) parduotuvių, kuriame buvo nurodyta, kad pasižiūrėtume savo parduotuvėje esančias prekes, kadangi kituose miestuose sukčiai atsinešę savo pigesnės prekės brūkšninį kodą jį užklijuodavo ant daugiau kainuojančios prekės, taip nupirkdami prekę su mažesne kaina ir parduotuvei padarydami nuostolį. Taip pat buvo atsiųstas sąrašas prekių, ant kurių dažniausiai perklijuodavo brūkšninio kodo lipdukus. Gavus pranešimą, į jį sureagavo peržiūrėdamas vaizdo įrašus. Peržiūrėjus vaizdo įrašą pastebėjo, kad jam nepažįstamas asmuo nusiperka didesne kaina kainuojantį „Lego“ už mažesnę kainą. Kad asmuo perka daiktą didesne kaina, o už ją sumoka mažesnę suprato, nes išsitraukė tos dienos pardavimų sąrašą, pagal kuriuos peržiūrėjo, kad pigesnis „Lego“ yra daug mažesnėje pakuotėje, o daugiau kainuojantis didelėje. Asmuo prie kasos atneša didelę dėžę, o moka kaip už mažesnę kainą kainuojančią prekę. Pamatęs tai, kad asmuo sukčiauja, informavo prevencijos skyriaus vadovą, kuris ir parašė pareiškimą (b. l. 8).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2019 m. sausio 28 d. UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimo matyti, kad 2019 m. sausio 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje Nr. 9, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apie 20.10 val. kasoje Nr.11, pirkdamas prekę klientas sumokėjo 24,99 Eur už konstruktorių „LEGO TECHNIC SUNKVEŽIMIS 42059“ (prekės brūkšninis kodas 5702015869461, prekės kodas 000051313325). Nustatyta, kad pirkėjo apmokėjimui pateikta prekė, už kurią jis sumokėjo 24,99 Eur yra ne konstruktorius „LEGO TECHNIC SUNKVEŽIMIS 42059“ (prekės brūkšninis kodas 5702015869461, prekės kodas 000051313325, kaina 24,99 Eur), o konstruktorius „LEGO M1NDSTORMS EV3 ROBOTAS 31313“ (prekės brūkšninis kodas 5702014982734, prekės kodas 000051346838, kaina 469 Eur). Atlikus „LEGO“ konstruktorių dalinį patikrinimą, nustatytas konstruktoriaus „LEGO MINDSTORMS EV3 ROBOTAS 31313“ (prekės brūkšninis kodas 5702014982734, prekės kodas 000051346838, kaina 469 Eur) vieno vieneto trūkumas, o konstruktoriaus „LEGO TECHNIC SUNKVEŽIMIS 42059“ (prekės brūkšninis kodas 5702015 869461, prekės kodas 000051313325, kaina 24,99 Eur) vieno vieneto perteklius. Pirkėjas galėjo pasinaudoti suklastotu brūkšniniu kodu t. y. suklastotą brūkšninį kodą konstruktoriaus, kainavusio 24,99 Eur, užklijuoti ant konstruktoriaus, kainuojančio 469 Eur pakuotės. Dėl šių neteisėtų pirkėjo veiksmų parduotuvė patyrė 444,01 Eur nuostolį (b. l. 1).
Iš byloje esančio UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. vasario 1 d. dalinės inventorizacijos akto matyti, kad parduotuvėje trūksta dviejų konstruktorių „LEGO MINDSTORMS E“ ir vieno konstruktoriaus „LEGO technic 42081 (b. l. 12).
Iš byloje esančio UAB (duomenys neskelbtini) pirkimo čekio kopijos matyti, kad 2019 m. sausio 4 d. 20.10 val. buvo nupirktos prekės už bendrą 33,21 Eur sumą, tarp pirktų prekių yra konstruktorius „LEGO TECHNIC SUNKVEŽIMIS 42059“, kurio kaina 24,99 Eur (b. l. 13).
Iš byloje esančio 2019 m. kovo 6 d. objektų apžiūros protokolo matyti, kad kompiuteryje atidaromas DVD diskas. Atidaromas pirmas failas pavadinimu „Įeina į PC 19-01-04“. Vaizdo įrašo data 2019 m. sausio 4 d., laikas 20.04 val.. Matoma prekybos centro salė, kiek toliau parduotuvės įėjimas. Į parduotuvę įeina vyras apie 25-30 metų amžiaus, rudų plaukų, vilki chaki spalvos striukę su kapišonu ir baltais raišteliais, juodas treningines kelnes su balta juosta ant šonų iki kelių, kairėje pusėje priekyje, baltas „Nike“ logotipas. Avi juodus batus su baltu padu. Atidaromas antras vaizdo įrašas pavadinimu „Pasiima prekę ir perklijuoja 19-01-04“ Data 2019 m. sausio 4 d., laikas 20.06 val. Matosi prekybos salė, lentynos ir į jas sudėliotos prekės. Ateina anksčiau minėtas vyras paima iš lentynos vieną dėžę eidamas užklijuoja etiketę ant dėžės ir ją išsineša. Atidaromas trečias vaizdo įrašas pavadinimu „Kasoje 19-01-04“. Data 2019 m. sausio 4 d., laikas 20.10 val. Minėtas vyras prieina prie kasos Nr. 11 ir atsineša prekes, dėžę ir mėlyną skystį. Atsiskaito už prekes grynaisiais pinigais ir 20:11 val. išeina (b. l. 6).
Byloje pateiktos konstruktorių „LEGO TECHNIC SUNKVEŽIMIS 42059“ ir „LEGO M1NDSTORMS EV3 ROBOTAS 31313“ dėžių nuotraukos (b. l. 17).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo J. R. 2019 m. kovo 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad peržiūrėjus vaizdu įrašą nustatyta, kad asmuo įvykdęs nusikalstamą veiką yra D. S. (b. l. 21).
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Taigi sukčiavimui reikalinga nustatyti apgaulės bei turto užvaldymo faktą, nepaliekant nukentėjusiajam tolygaus užvaldytam turtui piniginio ar daiktinio ekvivalento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-620/2010, 2K-507/2012, 2K-309/2013, 2K-7-322/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-385-942/2017). Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-385-942/2017).
Teismas pripažįsta, kad ankščiau nurodyti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys, tarp jų – kaltinamojo D. S. parodymai teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo R. Š. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. kovo 6 d. objektų apžiūros protokolas – pripažintini įrodymais. Iš D. S. parodymų matyti, kad jis, perklijuodamas prekių brūkšninius kodus, siekė užvaldyti didesnės vertės turtą, negu jo sumokama prekės kaina. Šių įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog byloje įrodyta, kad D. S. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent jis, 2019 m. sausio 4 d. apie 20.10 val., UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), savitarnos salėje ant konstruktoriaus „LEGO MINDSTORMS EV3 ROBOTAS 31313“, kurio brūkšninis kodas 5702014982734, kainuojančio 469 Eur, užklijavo konstruktoriaus „LEGO TECHNIC SUNKVEŽIMIS“, kainuojančio 24,99 Eur, brūkšninį kodą 5702015869461, po ko šį konstruktorių pateikė apmokėjimui kasoje, o kasininkei nuskenavus ant perkamos prekės užklijuotą kitos prekės brūkšninį kodą, sumokėjo už ją 24,99 Eur, t. y. kainą mažesnę nei tikroji prekės vertė, tokiu būdu apgaule, savo naudai, įgijo svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 444,01 Eur vertės turtą. Ši kaltinamojo tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl D. S. kaltė įrodyta visiškai.
Dėl bausmės skyrimo
Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.
Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymą įstatymas numato viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmę.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. S., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams), jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (tiesiogine tyčia įvykdytas baigtas, nesunkus nusikaltimas), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis, Lietuvos teismų informacinėje sistemos „LITEKO“ duomenimis, teistas Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, bet nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, baustas administracine tvarka (b. l. 42-43), duomenų apie gydymąsi psichiatrinio gydymo įstaigoje ar gydymąsi nuo priklausomybės ligų nėra. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, svarbias bausmės individualizavimui, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant 1 metų laisvės apribojimo terminą. Teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamajam D. S. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, tikslinga nustatyti BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą – būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, taip pat, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktu, įpareigoti D. S. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka, kaltinamajam D. S. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant D. S. visą bausmė vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109-117 str.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos, t. y. 444,01 Eur atlyginimo (b. l. 11). Civilinio ieškinio reikalavimo dydis grindžiamas apgaulės būdu įgytos prekės verte, t. y. 269 Eur, iš šios vertės atėmus UAB (duomenys neskelbtini) sumokėtą pinigų sumą už pigesnę prekę, t. y. 24,99 Eur. Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, duotų teisminio nagrinėjimo metu, jis su civiliniu ieškiniu sutinka. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, kad tarp kaltinamojo veikos ir civiliniam ieškovui atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, taip pat tai, kad kaltinamasis ieškinio reikalavimą pripažino, sprendžia, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl civiliniam ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) priteistina iš kaltinamojo D. S. 444,01 eurų turtinės žalos atlyginimo.
Dėl kitų klausimų
D. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. kompaktinis diskas su vaizdo įrašais (prisegtas prie bylos viršelio) – paliktinas saugoti byloje.
Byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 -307 straipsniais,
nusprendžia:
D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. S. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1, 2 punktais, įpareigoti D. S.:
1) visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi;
2) per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti UAB (duomenys neskelbtini) padarytą 444,01 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt keturių eurų ir vieno euro cento) turtinę žalą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Priteisti iš D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civiliniam ieškovui UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 444,01 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir vieną euro centą) turtinės žalos atlyginimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. kompaktinį diską su vaizdo įrašais (prisegtą prie bylos viršelio) – palikti saugoti byloje.
D. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistoji dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti ją nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.