- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-16
- Bylos Nr.
- N-62-5305-10
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Artūras Drigotas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutarimo M. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotasis pareigūnas M. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2010 m. balandžio 5 d., 3 val. 25 min., Molėtuose, Vilniaus g., jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,79 promilių). Šiais savo veiksmais M. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.
II.
Molėtų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, 2010 m. balandžio 29 d. nutarimu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, remiantis ATPK 30¹ straipsniu, M. S. skyrė 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Teismas nurodė, kad asmens kaltė dėl padaryto pažeidimo įrodyta jo prisipažinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, alkotesterio rodmenimis, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo bei kita administracinės bylos medžiaga. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į tai, kad teisės pažeidimo padarymą lėmė M. S. patirta fizinė prievarta, dėl kurios susijaudinęs jis neįvertino, jog daro vieną pavojingiausių KET pažeidimų. Nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
III.
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d. priimtą nutarimą ir priimti naują nutartį. Nurodo, kad skirdamas nuobaudą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į M. S. pateiktą pažymą dėl patirto sužalojimo, nors ji išduota 2010 m. balandžio 7 d. – praėjus dviems dienos po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo. Į teismo posėdį nebuvo iškviesti pareigūnai, surašę protokolą, kurie galėtų paliudyt arba paneigti M. S. versiją dėl sumušimo, kuri gali būti išgalvota administracinei nuobaudai sušvelninti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą M. S. prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutarimą. Nurodo, kad vairavo būdamas neblaivus norėdamas išvengti pavojaus jo ir jo draugės sveikatai. Pažymi, kad tarnybiniame pranešime pareigūnas netinkamai nurodė, kad buvo viršytas greitis bei kad automobilį jis vairavo priešpriešine eismo juosta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstat uoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Skundžiamu nutarimu M. S. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per švelni. Institucija mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė - nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Ši aplinkybė reikšminga nuobaudos individualizavimui sankcijos ribose, bet ne išimtinių nuostatų taikymui. Vairuotojas, prieš pradėdamas vairuoti automobilį neblaivus, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo bei M. S. nurodyta aplinkybė, jog automobilį jis vairavo dėl to, jog siekė išvengti pavojaus savo ir draugės sveikatai, neparemta jokiais įrodymais, todėl negali būti pripažįstama nei ypatinga aplinkybe ATPK 30¹ straipsnio prasme, nei būtinuoju reikalingumu (ATPK 17 straipsnis). Byloje esančioje specialisto išvadoje įvykio aplinkybės aprašytos pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasakojimą (b. l. 14), be to, specialisto išvadoje objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota (b. l .14-15). Tad ši išvada taip pat nepatvirtina M. S. keliamos versijos.
Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotos neteisingos aplinkybės – greičio viršijimas, važiavimas priešinga eismo juosta, tačiau atsižvelgus į tai, kad M. S. administracinėn atsakomybėn traukiamas už vairavimą esant neblaiviam, minėtos aplinkybės nagrinėjamoje byloje nelaikytinos svarbiomis.
Tad, atsižvelgdama į tai, kas paminėta, ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda yra aiškiai per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nebuvo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi tuo, kas aukščiau išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d.nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.