- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-11
- Bylos Nr.
- I-2269-281/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04629-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Egidija Puzinskaitė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- S. U.
- Atsakovas
- Nacionaliniam egzaminų centrui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinio egzaminų centro
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Liudmilos Zaborovskos,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. U. skundą atsakovams Nacionaliniam egzaminų centrui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinio egzaminų centro, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. U. 2016-11-24 pateikė teismui skundą, kurį papildė, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinio egzaminų centro 2016 m. pagrindinės sesijos lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino apeliacijų rezultatų protokolo dalį, susijusią su pareiškėjos apeliacijos rezultatu; 2) įpareigoti Nacionalinį egzaminų centrą iš naujo peržiūrėti pareiškėjos 2016 m. valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino įvertinimą, paliekant ne blogesnį, nei anksčiau pareiškėjos gautas 66 balų valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino įvertinimas; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinio egzaminų centro, pareiškėjos naudai 1 Eur neturtinę žalą (b. l. 2–7, 26–33)
Paaiškino, kad 2016 m. eksternu laikė valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, gavo 66 balų įvertinimą. Manydama, kad egzaminas įvertintas nepakankamai, pareiškėja kreipėsi su prašymu dėl apeliacijos, tačiau po apeliacijos egzamino vertinimas buvo sumažintas iki 42 balų. Pasak pareiškėjos, toks darbo įvertinimo sumažinimas pažeidė jos teisėtus lūkesčius į bent jau ne mažesnį įvertinimą bei visuotinai žinomą teisės principą non reformato in peius (liet. draudimo keisti į blogąją pusę).
Pareiškėjos teigimu, asmuo, apeliuojantis bet kokiame procese, turi nebijoti, kad jo teisinė padėtis netaps blogesnė nei buvo iki apeliacijos. Priešingu atveju asmenys yra atgrasomi nuo apeliacijos. Be to, ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006-12-18 įsakymu Nr. ISAK-2391 patvirtintame Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše ir Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše nėra užsimenama apie tokią galimybę, jog darbo vertinimas po apeliacijos gali pasikeisti į blogąją pusę, taigi šiuo atveju buvo pažeistas ir gero administravimo principas bei teisės viešumo principas. Pareiškėja taip pat mano, kad principas non reformato in peius yra sudedamasis bet kokios apeliacijos elementas, taikytinas ne tik baudžiamojoje teisėje, bet ir visose kitose teisės, ypač viešosios, srityse. Šis principas yra skirtas, visų pirma, vertinimo tobulinimui, o ne asmenų atgrasymui nuo teisės pasinaudoti apeliacijos galimybe, kas yra esminis teisės į apeliaciją pažeidimas. Pažymėjo, kad lietuvių kalbą ir literatūrą mokėsi papildomai, o patį valstybinį brandos egzaminą laikė nebe pirmąjį kartą, todėl mano, kad jos darbo vertinimas yra netinkamas ir Nacionalinis egzaminų centras turi būti įpareigotas atlikti pakartotinį pareiškėjos darbo įvertinimą, paskiriant jį kitiems vertintojams, turintiems didesnę patirtį ir kvalifikaciją.
Anot pareiškėjos, dėl netinkamo valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino įvertinimo ji patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė pareiškėjos teisėtų lūkesčių pažeidimu, teisės į apeliaciją pažeidimu ir nesąžiningu vertinimu. Pažymėjo, kad žalą darė ir atsisakymas pateikti dokumentus, kurių teko reikalauti per teismą. Pareiškėja taip pat nurodo, kad kreipėsi į Nacionalinį egzaminų centrą, siekdama gauti savojo lietuvių kalbos brandos egzamino dokumentus, susijusius su pareiškėjos darbo vertinimu. Mano, kad atsakovas atsisakė suteikti pareiškėjai tokią medžiagą, nes pareiškėjos lietuvių kalbos ir literatūros darbas sistemoje buvo neįskaitomas. Pabrėžė, jog gavusi žemesnį savo lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino įvertinimą, nebegalėjo stoti į pasirinktą aukštąją universitetinę mokyklą. Teigia, jog tokia situacija traktuotina kaip bauginimas, ribojant apeliacijos teisę, nes sudaroma galimybė keisti apeliacijos rezultatus į blogesnę pusę, tai neatitinka teisingumo ir proceso teisės principų.
Pareiškėja teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinis egzaminų centras atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 39–43).
Paaiškino, kad atitinkamas asmens interesas gali tapti teisėtu lūkesčiu ir sukelti teisinius padarinius tik tuo atveju, kai jis kyla iš galiojančio teisinio reglamentavimo, t. y. kai egzistuoja teisės norma, kurios pagrindu asmuo gali pagrįstai tikėtis tam tikrų teisių atsiradimo. Pareiškėjos akcentuojamas draudimas pabloginti apelianto situaciją yra tiesiogiai įtvirtintas tiek baudžiamojo, tiek civilinio proceso įstatymuose, tuo tarpu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006-12-18 įsakymu Nr. ISAK-2391 patvirtintame Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše nėra užsimenama apie bet kokio pobūdžio draudimą sumažinti apelianto valstybinio brandos egzamino įvertinimą. Todėl teigia, kad pareiškėjos laikyto lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino įvertinimo sumažinimas nepažeidė pareiškėjos teisėtų lūkesčių, nes tokie lūkesčiai, nesant konkretaus teisinio reglamentavimo, negalėjo susiformuoti.
Atsakovo teigimu, koduotas pareiškėjos egzamino darbas vertinimo proceso metu buvo vertintas tris kartus skirtingų vertintojų. Po rezultatų paskelbimo, kandidatei pateikus prašymą, jos darbas buvo vertinamas apeliacinėje komisijoje, kurią sudarė ne tik mokytojai, dirbantys pagal vidurinio ugdymo programą, bet ir mokslinių institutų, universitetų atstovai ir lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo bendrosios programos rengėjai, kurie laikytini aukščiausios kvalifikacijos specialistais, formuojančiais vidurinio ugdymo turinį. Apeliacijai pateiktų darbų vertinimas buvo organizuojamas taip, kad šie vertintojai matytų tik paties kandidato darbo kopiją, o ne originalą. Tokiu būdu buvo užtikrinamas apeliacinio vertinimo objektyvumas, nes vertintojai nematė pirmojo, antrojo ir trečiojo vertintojų, kurie vertino darbą iki rezultatų paskelbimo, žymėtų klaidų ir darbui skirtų taškų už atskirus kriterijus. Kadangi tokiu būdu pakartotinai įvertinto pareiškėjos darbo rezultatai skyrėsi nuo prieš tai buvusiųjų rezultatų, t. y. vietoje 33 taškų buvo siūlomi 27 taškai, sprendimą dėl rezultato po apeliacinio pervertinimo priėmė trys apeliacijai teiktą darbą vertinę komisijos nariai, iš kurių du buvo mokytojai ir vienas literatūrologas.
Apeliacinės vertinimo komisijos nariai savo sprendimą sumažinti pareiškėjos darbo įvertinimą motyvavo tuo, kad: 1) kandidatės darbe tema, problema suprastos, tačiau ne visai motyvuotai išskirti teminiai aspektai (šio kriterijaus vertinimas sumažėjo 1 tašku); 2) argumentai tinkami, bet ne visi svarūs, rašančiojo požiūris pagrįstas kultūrine (literatūrine) patirtimi, išlaikomas tinkamas idėjų ir pagrindimo santykis; 3) ne visai tikslingai ir tinkamai remiamasi vieno iš nurodytų autorių kūriniu ir kontekstu; 4) kandidatė padarė gramatikos ir leksikos klaidų, todėl už šį kriterijų gavo 3 taškus iš 5 galimų (šio kriterijaus vertinimas sumažėjo 1 tašku), už rašybą gauti 5 taškai iš 7 galimų; už skyrybą gauti 2 taškai iš 7 galimų (šio kriterijaus vertinimas sumažėjo 1 tašku); 5) darbe ne visada rašoma aiškiai, tiksliai, logiškai, tekstas nėra stilistiškai vientisas, yra daug stiliaus klaidų, todėl kandidatė už šį kriterijų surinko 4 taškus iš 10 galimų (šio kriterijaus vertinimas sumažėjo 3 taškais).
Kadangi pareiškėja nurodė, jog yra susipažinusi su Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašu, taigi jai iš anksto žinoma juo reglamentuota apeliacijai pateiktų darbų nagrinėjimo procedūra – pakartotinis vertinimas. Brandos egzamino darbas vertinamas iš naujo, neatsižvelgiant į pirminį vertinimą ir priimamas savarankiškas sprendimas. Kiekvienais metais po apeliacijų yra skelbiami jų rezultatai, įvardijant, kaip pasikeitė vertinimai, tad visuomenė, o ypač švietimo bendruomenė žino, kaip gali keistis rezultatai po apeliacijų nagrinėjimo. Be to, pareiškėja lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą laikė jau nebe pirmąjį kartą, tai leidžia manyti, jog pareiškėjai buvo žinoma egzamino darbų pakartotinio vertinimo (apeliacijos) tvarka bei aplinkybė, jog darbo įvertinimas po apeliacijos gali būti sumažintas. Siekdamas, jog kandidatai galėtų pateikti pagrįstas apeliacijas, skelbdamas valstybinių brandos egzaminų rezultatus, atsakovas kartu skelbia skenuotą kandidato darbo kopiją ir valstybinių brandos egzaminų vertinimo instrukciją. Kadangi egzaminų rezultatai yra naudojami stojimui tiek į valstybės finansuojamas vietas aukštojoje mokykloje, tiek į aukštąsias mokyklas, valstybinių brandos egzaminų įvertinimo objektyvumas yra svarbiausias kriterijus.
Nors atsakovas pareiškėjos atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, kartu pažymėtina ir tai, kad pareiškėja skunde išdėsto tik deklaratyvius teiginius apie jos nepasitenkinimą valstybinių brandos egzaminų organizavimu. Tačiau minėti teiginiai nepagrindžia tokių pareiškėjos išgyvenimų, kurie leistų konstatuoti neturtinės žalos pareiškėjai atsiradimą.
Atsakovo atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 62 –65).
Paaiškino, kad Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše nėra įtvirtintas draudimas priimti blogesnį sprendimą apelianto atžvilgu. Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše įtvirtintas pakartotinio vertinimo principas su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Brandos egzamino darbas vertinamas pakartotinai, tai yra iš naujo, neatsižvelgiant į pirminio vertinimo rezultatus. Apeliacinė komisija ir valstybinių brandos egzaminų vertinimų apeliacinis komitetas, vertindamas pareiškėjos lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino darbą, privalėjo atlikti naują ir objektyvų darbo įvertinimą. Pareiškėjos atveju skundžiamas valstybinio brandos egzamino darbo įvertinimas buvo sumažintas ir toks sprendimas yra laikomas galutiniu brandos egzamino darbo įvertinimu. Pakartotinio darbų vertinimo principas apeliacijos procese leidžia užtikrinti objektyvų brandos egzaminų darbų įvertinimą.
Nurodė, kad principas non reformatio in peius yra civilinio ar baudžiamojo proceso principų sistemos dalis ir yra veikiamas kitų principų, todėl vien šio principo taikymas nagrinėjant apeliacijas dėl valstybinių brandos egzaminų vertinimų sudarytų sąlygas piktnaudžiauti apeliacijos teise. Taip pat atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintas principas non reformatio in peius nėra absoliutus, tačiau, taikant analogiją, principas veiktų visa apimtimi, o tai neleistų užtikrinti objektyvaus valstybinių brandos egzaminų įvertinimo ir pažeistų viešą interesą.
Ministerijos teigimu, Nacionalinis egzaminų centras, vertindamas pareiškėjos 2016 m. valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino darbą ir teikdamas informaciją vadovavosi Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašu ir jo nuostatų nepažeidė. Non reformatio in peius principas nėra įtvirtintas minėtame teisės akte, todėl pareiškėja neturėjo teisinio pagrindo tikėtis, kad po apeliacijos valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino darbo įvertinimas nebus mažesnis nei pirminis įvertinimas. Atsakovo veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais, todėl, neįrodžius visų atsakomybės už viešojo administravimo subjektų padarytą žalą sąlygų, valstybei nekyla pareiga atlyginti žalą.
Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjos lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino apeliacijos rezultatų teisėtumo ir pagrįstumo. Iš esmės byloje keliamas klausimas ar apskundus egzamino rezultatus asmuo gali tikėtis, kad jo atžvilgiu nebus priimtas blogesnis sprendimas, t. y. nebus sumažintas apskųstas egzamino rezultatas.
Pareiškėjos teigimu, nagrinėjamu atveju priimant 2016 m. pagrindinės sesijos lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino apeliacijų rezultatų protokolą buvo pažeistas non reformatio in peius principas, nes pirminis pareiškėjos lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino įvertinimas buvo 66 balai, o po apeliacijos – 42 balai.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006-12-18 įsakymu Nr. ISAK-2391 patvirtintame Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2015-12-11; toliau – ir Aprašas), pagal kurį organizuojami, vykdomi, vertinami ir prižiūrimi vidurinio ugdymo programos dalykų brandos egzaminai.
Aprašo 129 punkte nustatyta, kad apeliacijoms dėl valstybinių brandos egzaminų įvertinimų nagrinėti švietimo ir mokslo ministro įsakymu sudaromas Valstybinių brandos egzaminų įvertinimų apeliacinis komitetas, į jį negali būti skiriami Valstybinių brandos egzaminų vertinimo komiteto nariai. Kandidatai apeliacijas gali pateikti mokyklos vadovui per tris darbo dienas nuo valstybinio brandos egzamino rezultatų paskelbimo dienos (Aprašo 30 punktas).
Apeliantų darbų atrinkimą, pakartotinį jų vertinimą organizuoja ir dalykų apeliacines komisijas sudaro Nacionalinio egzaminų centro direktorius. Į apeliacinę komisiją negali būti skiriami apeliavusių kandidatų darbus vertinę asmenys. Apeliacinei komisijai pateikiami tik koduoti darbai ar jų kopijos. Apeliacijos, nelygu jų skaičius, išnagrinėjamos per 2–3 savaites po to, kai rezultatai paskelbti, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų liepos 18 dienos (Aprašo 131 punktas).
Apeliantų įvertintų darbų rezultatai teikiami Valstybinių brandos egzaminų vertinimų apeliaciniam komitetui. Remdamasis Valstybinių brandos egzaminų vertinimų apeliacinio komiteto sprendimu, Nacionalinis egzaminų centras rengia apeliacijų rezultatų protokolus ir skelbia rezultatus kandidatams per kandidatų brandos egzaminų rezultatų demonstravimo sistemą (Aprašo 132 punktas).
Remdamasis Valstybinių brandos egzaminų vertinimų apeliacinio komiteto sprendimu, Nacionalinis egzaminų centras rengia apeliacijų rezultatų protokolus ir skelbia rezultatus kandidatams per kandidatų brandos egzaminų rezultatų demonstravimo sistemą. Apeliacijų rezultatų protokolus Nacionalinis egzaminų centras išsiunčia savivaldybių administracijų švietimo padaliniams iki einamųjų metų liepos 21 dienos (Aprašo 133 punktas).
Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad pareiškėja 2016-06-06 laikė lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą, už kurį gavo 66 balus (b. l. 143, 151). Nesutikdama su egzamino rezultatais, pareiškėja 2016-07-04 pateikė prašymą dėl apeliacijos, prašydama peržiūrėti lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino įvertinimą, išreikšdama manymą, kad įvertinimas neatitiko lūkesčių (b. l. 9). Atsižvelgiant į 2016 metų valstybinių brandos egzaminų apeliacinis komiteto sprendimą, Nacionalinis egzaminų centras 2016-07-18 2016 m. pagrindinės sesijos lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino apeliacijų rezultatų protokolu Nr. VBE-14 užfiksavo, kad už egzamino darbą pareiškėja gavo 42 balus (27 taškus), vietoje prieš tai turėtų 66 balų (33 taškų) (b. l. 60, 125).
Teismo vertinimu, vien faktas, kad pateikus apeliaciją dėl 2016 m. valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino buvo priimtas sprendimas įvertinti pareiškėjos egzaminą mažesniu balu, negu buvo pirminis įvertinimas, ginčijamo protokolo nedaro savaime neteisėtu.
Teismas pastebi, kad pagal Aprašo 131 punktą, Nacionalinio egzaminų centro direktorius organizuoja apeliantų darbų atrinkimą ir pakartotinį jų vertinimą. Tokia nuostata suponuoja išvadą, kad egzamino darbas vertinamas pakartotinai iš naujo, t. y. nėra atliekamas pirminio vertinimo teisėtumas, o atliekama nauja egzamino vertinimo procedūra. Taigi, Aprašas neįtvirtina non reformatio in peius principo taikymo valstybinių egzaminų apeliacijų procese. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad non reformatio in peius principo pažeidimu gali būti laikomas tik toks atvejis, kai ginčą nagrinėjantis viešojo administravimo subjektas išnagrinėja klausimą iš esmės, pakeisdamas priimto sprendimo turinį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas, p. 495).
Nagrinėjamu atveju pakartotinio vertinimo metu nėra keičiamas ar vertinamas pirminis egzamino vertinimas, tačiau, tas pats egzamino darbas įvertinamas iš naujo kitų paskirtų asmenų. Be to, pareiškėja, pasinaudodama teise į apeliaciją, turėjo prisiimti ir iš to kylančias teisines pasekmes, įvertindama ir tai, kad jos egzamino darbas gali būti įvertintas prasčiau nei pirminis. Valstybinių brandos egzaminų vertinimo procedūrų, kurios reglamentuotos specialiuose teisės aktuose, negalima tapatinti su teisminiu nagrinėjimu ir pagal analogiją taikyti civiliniame bei baudžiamajame procese įtvirtintu keitimo į blogąją pusę negalimumo principu, kadangi tai skirtingo pobūdžio procedūros, reglamentuojamos skirtinguose teisės aktuose. Sutiktina su atsakovės pozicija, kad šiuo atveju negalėjo būti pažeistas pareiškėjos teisėtas lūkestis, nes tokio lūkesčio (kad darbas būtų įvertintas bent ne žemesniu balu) pareiškėja negalėjo turėti, nesant konkretaus teisinio reglamentavimo dėl apeliacijų įvertinimo pareiškėjos siekiamu būdu. Tokia pozicija palaiko ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas, kuris nagrinėdamas situaciją dėl egzamino balo sumažinimo, atkreipė dėmesį, kad Aprašas neįtvirtina non reformato in peius principo taikymo valstybinių egzaminų apeliacijų procese, todėl pareiškėja negalėjo turėti teisėto lūkesčio – tikėtis bent ne mažesnio vertinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-09-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4703-1062/2018). Todėl pareiškėjos nurodomi argumentai dėl non reformatio in peius principo pažeidimo atmesti kaip nepagrįsti.
Teismas pažymi, kad ginčijamo protokolo priėmimo procedūra taip pat buvo teisėta. Iš ginčijamo protokolo turinio bei pareiškėjos darbo, įvertinto pakartotinai, turinio, matyti, kad jis iš naujo pervertintas trijų vertintojų, kurių kompetencija teismui abejonių nekelia (b. l. 149). Pagal byloje esančią rašytinę medžiagą taip pat nustatyta, kad Nacionalinio egzaminų centro direktorius 2016-06-22 įsakymu Nr. (1.3)-V1-100 patvirtino lietuvių kalbos ir literatūros egzamino apeliacinę komisiją (b. l. 45–47), taip, kaip nustatyta Aprašo 131 punkte. 2016 metų valstybinių brandos egzaminų apeliacinis komitetas 2016-07-15 posėdžio protokolu Nr. V4-2 patvirtino 2016 m. valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino apeliacijų rezultatus (b. l. 51–59), pagal Aprašo 132 punktą (b. l. 51–53). Nacionalinis egzaminų centras, vadovaujantis Aprašo 133 punktu, parengė skundžiamą apeliacijų rezultatų protokolą (b. l. 60), kurio pagrindu pareiškėjai išduotas brandos atestato (diplomo) Nr. 372407 priedas (b. l. 8). Taigi matyti, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą protokolą nei materialinių, nei procesinių jo priėmimo nuostatų nepažeidė.
Vadovaujantis byloje esančia rašytine medžiaga taip pat matyti, kad pareiškėja 2016-09-28 elektroniniu paštu kreipėsi į Nacionalinį egzaminų centrą, prašydama pateikti informaciją, kaip ji galėtų gauti dokumentus, susijusius su pareiškėjos vertinimu (b. l. 10). Nacionaliniam egzaminų centrui nurodžius, kad pareiškėja turi užpildyti pasirašytą prašymą (b. l. 14), ji 2016-10-06 užpildė prašymą „Dėl darbo parodymo“, kuriame nurodė prašanti leisti dekoduoti ir parodyti laikyto lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino darbą 2016-10-07 14.00 val. (b. l. 15, 16). Pareiškėja taip pat 2016-10-07 parašė prašymą direktoriui, prašydama paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu negali gauti savo egzamino darbo kopijos bei apeliacijos protokolo kopijos (b. l. 144). Atsakydamas į pareiškėjos prašymą, Nacionalinis egzaminų centras 2016-10-13 raštu nurodė, kad darbų kopijavimas teisės aktuose nėra numatytas, nes kiekvienas kandidatas darbą mato per kandidatų brandos egzaminų darbų demonstravimo sistemą, iš šios sistemos darbus galima atsispausdinti. Pareiškėja prie skundo pridėjo iš kandidatų brandos egzaminų darbų demonstravimo sistemos atspausdintą 2016 m. lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą, tačiau matyti, kad pareiškėjos egzamine rašyto teksto turinys neįskaitomas, o egzamino vertinimų nesimato (b. l. 18–19). Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjai jos lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio egzamino kopija nebuvo suteikta, o per nurodytą kandidatų brandos egzaminų darbų demonstravimo sistemą darbas buvo neįskaitomas.
Kita vertus, teismo vertinimu, pareiškėja nesikreipė į atsakovą dėl kandidatų brandos egzaminų darbų demonstravimo sistemoje esančio jos egzamino darbo kuris buvo neįskaitomas. Po to, kai atsakovas atsakė pareiškėjai 2016-10-13 raštu, pareiškėja į jį daugiau nesikreipė, teismui pasiūlius formuluoti reikalavimą šio rašto atžvilgiu, jo neskundė. Vadovaujantis Aprašo 100 punktu, valstybinių brandos egzaminų kandidatų darbai saugomi centre šešis mėnesius po to, kai buvo patvirtinti visų kandidatų apeliacijų rezultatai, per šį laikotarpį darbus kandidatams, pateikusiems prašymus Nacionalinio egzaminų centro direktoriui, galima dekoduoti ir parodyti. Teismas sutinka su atsakovo nurodomais teiginiais, kad nagrinėjamu atveju jos egzamino darbas jai galėjo būti tik parodytas, nesuteikiant galimybės daryti darbo kopijas. Ta aplinkybė, kad pareiškėja negalėjo matyti savo darbo kandidatų brandos egzaminų darbų demonstravimo sistemoje savaime atsakovo neteisėtų veiksmų nelemia, nes, pirma, pareiškėja pati pateikė įrodymus, jog buvo pateikusi prašymą atsakovui atvykti pažiūrėti lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino darbą 2016-10-07 14.00 val., antra, pareiškėja neinformavo atsakovo, jog jos egzamino darbas sistemoje negalėjo būti įskaitomas, neprašė padaryti naują skenuotą jos egzamino darbo kopiją. Todėl laikytina, kad atsakovas šiuo atveju neteisėtų veiksmų taip pat neatliko.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundžiama Nacionalinio egzaminų centro 2016 m. pagrindinės sesijos lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino apeliacijų rezultatų protokolo dalis, susijusi su pareiškėjos apeliacijos rezultatu yra priimta tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl teismas neturi pagrindo šios protokolo dalies naikinti. Kadangi ginčijama protokolo dalis laikytina teisinga bei pagrįsta, netenkintinas ir išvestinis pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti Nacionalinį egzaminų centrą iš naujo peržiūrėti pareiškėjos 2016 m. valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino įvertinimą, paliekant ne blogesnį, nei anksčiau pareiškėjos gautas 66 balų valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino įvertinimas.
Pareiškėja dėl neteisėtų atsakovo veiksmų taip pat prašo atlyginti 1 Eur neturtinę žalą. Reikalavimas atlyginti žalą, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, negalimas ir neturtinės žalos atlyginimas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinio egzaminų centro. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos S. U. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.