Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-10-13 · Civilinė byla Nr. 2S-1456-467/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-13
Bylos Nr.
2S-1456-467/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė, Marijonas Greičius
Atsakovas
UAB „ANTANAI“
Ieškovas
R. D.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1456-467/2010Procesinio sprendimo kategorijos 110.1.; 122.3.; 122.4.; 122.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. spalio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė (pranešėja),kolegijos teisėjai Dalia Višinskienė, Marijonas Greičius,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „ANTANAI“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovui UAB „ANTANAI“ dėl darbo užmokesčio ir kompensacijų neišmokėjimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas R. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „ANTANAI“ 5600 Lt darbo užmokesčio, 500 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir neišmokėtus dienpinigius, 3200 Lt už uždelsimą atsiskaityti nuo 2009-10-12 iki ieškinio padavimo teismui dienos, 3000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo pinigines lėšas 12300 Lt sumai, o, minėto turto nesant arba esant nepakankamai, areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant disponuoti turtu, perduoti turtą kitiems asmenims, vykdyti kitas prievoles iki įsiteisės sprendimas šioje byloje. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, kad ginčas byloje yra turtinis, atsakovas vengia gražiuoju bendrauti su ieškovu, nereaguoja į ieškovo prašymus sumokėti darbo užmokestį, todėl, siekiant apsaugoti darbuotojo interesus ir atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas dėl galimų atsakovo veiksmų teismo proceso metu perleidžiant pinigines lėšas ar turtą tretiesiems asmenims, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino – areštavo atsakovo UAB „ANTANAI“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, 12300 Lt reikalavimo ribose, šio turto nesant arba jo nepakakus – atsakovo pinigines lėšas, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, tačiau paliekant teisę atsakovui daryti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui, taip pat su darbo santykiais susijusius mokėjimus ir atsiskaitymą su ieškovu. Atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjimu atveju reikalavimo suma laikytina didele, atsakovas vėluoja atsiskaityti su ieškovu pagal sudarytą darbo sutartį, teismas padarė išvadą, jog atsakovas vengia tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus, todėl yra pagrindas manyti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Vadovaudamasis ekonomiškumo, teisingumo, interesų pusiausvyros principais (CPK 17 str., 145 str. 2 d., 146 str.) teismas konstatavo, kad atsakovo piniginių lėšų areštas ekonominiu požiūriu yra itin varžanti subjekto ūkinę-komercinę veiklą priemonė, kurią pritaikius galimas nuostolių atsiradimas ar atsakovo nemokumo sukėlimas, todėl atsakovo banko sąskaitose esančias lėšas areštavo tik nesuradus kito turto ir su tam tikrais apribojimais.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „ANTANAI“ prašo nutartį panaikinti. Nurodo, kad ieškovas nepateikė teismui faktinių duomenų (tiesioginių įrodymų), kurie neabejotinai patvirtintų grėsmę įvykdyti teismo sprendimą dėl skolos priteisimo, jei ieškinys būtų patenkintas. Ieškovas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, jog atsakovas yra nemokus, ruošiasi perleisti turtą tretiesiems asmenims, sudarydamas sąlygas turtą (pinigus) paslėpti, iššvaistyti ir pan. Aplinkybės, kad atsakovas nevengia bendravimo su ieškovu, nesislapsto bei vykdo ekonominę veiklą, paneigia prielaidas, jog bylos eigoje skolininkas gali tapti nemokus ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi. Ieškovas nenurodė, kokie rodikliai gali lemti, jog atsakovo finansinė padėtis gali tapti nepakankama ieškovo reikalavimams užtikrinti. Nors didelę reikalavimų sumą teismų praktika pripažįsta pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Teismas, taikydamas minėtą prezumpciją, turėjo įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į atsakovo finansines galimybes. Atsakovas yra moki ir finansiškai stabili įmonė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo dėl nedidelio ieškinio reikalavimo apriboti atsakovo teises disponuoti savo turtu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas R. D. prašo skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, priimdamas nutartį, laikėsi proporcingumo principo, nepažeidė interesų pusiausvyros, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nestabdo atsakovo veiklos, netrukdo jam mokėti atlyginimus darbuotojams ir mokesčius valstybei. Atsakovo teiginiai dėl nesislapstymo ir nevengimo bendrauti yra nepagrįsti, kadangi ieškovo ieškinys su priedais ir teismo pranešimas ilgą laiką negalėjo būti įteiktas atsakovui, nes adresatas nebuvo rastas. Procesinių dokumentų nepavyko įteikti ir atsakovo vadovės L. K. adresu. Pateikus nutartį vykdyti antstoliui, 2010-06-22 antstolio padėjėjas informavo ieškovą, jog areštuotos atsakovo sąskaitos, esančios AB Swedbank banke, tačiau lėšų jose nėra, kituose bankuose atsakovas sąskaitų neturi, o registro duomenimis nekilnojamojo turto registruoto atsakovo vardu taip pat nėra, transporto priemonių nerasta, vieningo bylų sąvado duomenimis išieškojimas vykdomas dar penkių kreditorių naudai. Todėl laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos duomenis, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad nėra pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tačiau teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, bet jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovo nurodytos aplinkybės – ieškinio suma didelė, atsakovas neatsiskaito ilgą laiką, jo finansinė padėtis sunki, yra pagrįsta tuo požiūriu, kad pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką jau vien tai, kad ieškinio suma yra didelė, laikytina, jog yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, jei nebus taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovo R. D. reikalavimas yra turtinio pobūdžio, jo suma yra 12300 Lt. Todėl teismas pagrįstai atsižvelgė į šią bei kitas reikšmingas aplinkybes, nurodytas ieškovo prašyme (CPK 144 str. 1 d.). Dėl to teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju ieškovo nurodytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str.).

Atsakovo atskirojo skundo argumentas, kad ieškovas nepateikė faktinių duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog yra bent mažiausia grėsmė, jog patenkinus ieškinį, teismo sprendimas nebūtų įvykdytas, atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovas, paduodamas ieškinį, kartu pateikė duomenis, kurie patvirtina, jog tarp šalių kilęs ginčas dėl darbo užmokesčio ir kompensacijų, susijusių su darbo santykiais, neišmokėjimo, t.y. ieškovas tvirtina, jog atsakovas nedavė pasirašyti darbo sutarties, neįteikė antrojo darbo sutarties egzemplioriaus, darbo pažymėjimo, neatliko instruktavimo darbo vietoje, nesupažindino su darbo tvarkos taisyklėmis, per visą darbo laiką neišmokėjo darbo užmokesčio ir pan.. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas motyvavo tuo, kad ginčas yra turtinis, atsakovas vengia gražiuoju bendrauti su ieškovu, nereaguoja į prašymus išmokėti jam priklausantį darbo užmokestį. Šios aplinkybės nėra paneigtos ir yra pakankamos šioje proceso stadijoje tam, kad konstatuoti, jog yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes atsižvelgė ir jas tinkamai įvertino. Be to, kaip matyti iš atsakovo atskirajame skunde nurodytų motyvų, atsakovas šių aplinkybių ir neneigia. Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė duomenis, kad antstolis Valdas Čeglikas informavo, jog UAB „ANTANAI“ areštuotos sąskaitos, esančios AB Swedbank banke, tačiau lėšų jose nėra, kituose bankuose atsakovas sąskaitų nėra atidaręs, registro duomenimis nekilnojamojo turto atsakovo vardu nėra, transporto priemonių taip pat nerasta, o vieningo bylų sąvado duomenimis išieškojimas vykdomas dar penkių kreditorių naudai (b.l. 34). Tuo tarpu apeliantas jokių neginčijamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių jo atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes apie turtinę-finansinę padėtį, savo veiklą ir pan., nepateikė, kas tik sustiprina tikimybę, jog ieškovui galimai palankų sprendimą būtų pakankamai sudėtinga įvykdyti. Taigi, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių konkrečiu atveju, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas akivaizdžiai gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Dėl to teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra būtinas.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio suma jo atžvilgiu laikytina didele. Apeliantas teigia, kad atsakovas yra moki ir finansiškai stabili įmonė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo apriboti atsakovo teises disponuoti savo turtu. Tačiau sutikti su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo, kadangi atsakovas, kaip jau minėta, nepateikė jokių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų apie savo finansinę padėtį, kurie objektyviai patvirtintų skundžiamos nutarties priėmimo dieną buvus ir šiuo metu esant gerą atsakovo turtinę padėtį, kuri neleistų abejoti atsakovo pajėgumu įvykdyti galimą teismo sprendimą bei sudarytų pagrindą konstatuoti, kad ieškovo reikalavimo suma atsakovui nėra didelė. Dėl to apelianto argumentai, kad ieškovo reikalavimo suma nelaikytina didele, atmestini kaip neįrodyti (CPK 178, 185 str.).

Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, jog atsakovas yra nemokus, ruošiasi perleisti turtą tretiesiems asmenims, sudarydamas sąlygas turtą paslėpti, iššvaistyti ir pan. Šie apelianto argumentai taip pat atmestini, kadangi, teismas taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Kaip minėta, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima arba kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokią realią grėsmę įžvelgė ir konstatavo. Dėl to pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones nepažeidė nei šalių interesų pusiausvyros, nei proporcingumo principų, nenukrypo nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų ir teismų praktikos.

Kiti atsakovo atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu netaikyti CPK numatytų laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantai nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti, kadangi CPK I dalies XI skyriaus 5 skirsnio nuostatos pritaikytos teisingai.

Atmetus atskirąjį skundą, iš apelianto valstybei priteistinos 12,35 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „ANTANAI“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 12 (dvylika) litų 35 centus pašto išlaidų (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Dalia VišinskienėMarijonas Greičius