Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (os) antstolio (ės) A. Bložės pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio (ės) reikalavimų nevykdymą, suinteresuoti asmenys: 1. Skolininko A. M. darbdavys UAB ,,Karvaras“ ir jo vadovas A. M., 2. Skolininkas A. M., 3. Išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis (ė) prašė pareiškimu už jo (jos) reikalavimų nevykdymą ir kliudymą vykdyti vykdomąjį dokumentą, skirti UAB „Karvaras“ vadovui A. M. piniginę baudą (CPK 585 str. 2 d.).

Pareiškime teismui antstolis (ė) A. Bložė nurodė, kad jo (jos) kontoroje vykdomos trys vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš skolininko A. M. išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau - ir VMI) pagal jam (jai) pateiktus vykdomuosius dokumentus. Taip pat dėl vykdymo išlaidų antstoliui (ei) iš skolininko išieškojimo.

Antstoliui (ei) pradėjus vykdyti vykdomuosius dokumentus, skolininkas A. M. pagal jam pateiktus raginimus turėjo juos įvykdyti gera valia. Antstolis (ė) dar 2020-03-12 priimtu patvarkymu, taip pat kreipėsi ir į skolininko darbdavį dėl skolų iš darbuotojo išieškojimo. Kadangi skolininkas ir jo darbdavys gera valia nevykdė antstolio pateiktų procesinių dokumentų, dėl to skolininko atžvilgiu buvo atlikti ir kiti priverstiniai vykdymo veiksmai: areštuotos skolininko turtas (piniginės lėšos), o dar 2018-07-20 surašytas ir išsiųstas nurodymas per PLAIS priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš skolininko pajamų. Taip pat skolininkui ir jo darbdaviui UAB ,,Karvaras“ (vadovas A. M.) išsiųstas 2019-12-11 patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio. Atskirai, 2020-03-12 patvarkymu skolininko darbdavys ir jo vadovas įpareigotas per nurodytą terminą pateikti antstoliui informaciją apie skolos išieškojimo eigą. Tačiau atsakymo į šį procesinį dokumentą antstolis (ė) nesulaukė. Kadangi skolininko darbdavys ir jo vadovas informacijos antstoliui (ei) nepateikė ir piniginės lėšos nebuvo pervestos į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą, informacija nepateikta, todėl pastarasis (oji) 2020-06-19 su pareiškimu kreipėsi į teismą.

Antstolis pareiškime nurodė, kad skolininko darbdavio įgaliotas asmuo (vadovas) A. M. jokios informacijos antstoliui (ei) nepateikė ir nenurodė ar šiuo metu iš skolininko A. M. yra išieškomas įsiskolinimas pagal pateiktą antstolio (ės) procesinį dokumentą.

Antstolio (ės) reikalavime skolininko darbdaviui (vadovui) A. M. yra išaiškintos pasekmės, atsirandančios už antstolio (ės) reikalavimų nevykdymą. Bendrovės direktorius yra darbdavio atstovas vykdymo procese, o vertinant jo elgesį kuomet nevykdomi antstolio reikalavimai, yra pakankamas pagrindas pripažinti tokius veiksmus pažeidžiančiais įstatymo normas, reglamentuojančias antstolio (ės) reikalavimų vykdymą. Pagal CPK 585 straipsnio nuostatas, antstolio (ės) teisėtų reikalavimų privalomumas reiškia, kad įstatymas nesuteikia teisės asmeniui, kuriam vykdymui yra pateikiami vykdymo procese priimti procesiniai dokumentai, savo nuožiūra pasirinkti, vykdyti ar ignoruoti antstolio (ės) reikalavimus. Vykdymo proceso eigoje konstatavus, kad skolininko darbdavio atstovas (vadovas) antstolio (ės) reikalavimų nevykdo piktybiškai ir ilgą laiką bei, kad tokiais savo veiksmais jis užkerta galimybę antstoliui (ei) greitai, tinkamai, efektyviai ir ekonomiškai įvykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis laiko, kad yra pakankamas teisinis pagrindas skolininko darbdavio vadovui direktoriui A. M. skirti piniginę baudą.

Skolininko darbdavio atstovui nevykdant antstolio reikalavimų yra kliudoma antstoliui (ei) vykdyti vykdomąjį dokumentą, todėl, remdamasis LR CPK 585 str. 2 d. antstolis (ė) teismo prašė:

1. Už antstolio (ės) reikalavimų nevykdymą pinigine bauda nubausti, UAB „Karvaras“ vadovą A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) deklr. gyv. prie Vilnius m. savivaldybės.

Savo reikalavimui pagrįsti antstolis (ė) pateikė teismui ir 3 (tris) vykdomąsias bylas.

Suinteresuotas asmuo 3. Išieškotojas VMI pateikė teismui į bylą atsiliepimą, kuriame nurodė, kad palaiko antstolio pareiškimą ir jame nurodytus motyvus, bei sutinka, jog darbdavio atstovui būtų paskirta bauda.

Suinteresuotas asmuo 2. Skolininkas A. M. per teismo nurodytą terminą nepateikė į bylą savo nuomonės dėl antstolio pareiškimo.

Suinteresuotas asmuo 1. Skolininko darbdavys UAB „Karvaras“ ir jo atstovas A. M. irgi nepateikė teismui savo nuomonės dėl antstolio (ės) pareiškimo.

Antstolio pareiškimas tenkintinas.

Vykdant išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų, nemažai įpareigojimų nustatyta darbdaviams. Jie turi vesti vykdomųjų dokumentų apskaitą, grąžinti vykdomąjį dokumentą, kai skolininkas nutraukia darbo sutartį arba pasibaigė periodinių išmokų mokėjimas, kartu atžymėdamas apie vykdomojo dokumento ar jo dalies (padarytas išskaitas) įvykdymą ir pan. Ar teisingos išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų jam prilygintų išmokų ir ar jos nusiųstos išieškotojui, kontroliuoja išieškotojas. Jei išieškotojas dėl pateisinamų priežasčių negali patikrinti, ar išskaitos teisingos, jo prašymu tai patikrina antstolis, kurio veiklos teritorijoje išskaitos yra daromos. Darbdavys privalo sudaryti sąlygas išieškotojui susipažinti, ar tinkamai daromos išskaitos (CPK 740 - 741, 743 str.).

Įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą. Jis privalo veikti rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų sutinkamai su įstatymais ir kitais teisės aktais. Įmonė savo veikloje privalo laikytis daugybės teisės aktų nustatytų reikalavimų. Tokie reikalavimai taikomi įvairioms įmonės veiklos sritims - įmonės veiklos apskaitoje, mokesčių, aplinkos apsaugos, darbo saugos ir kt. srityse. Dažniausiai įstatymas ar kitoks teisės aktas, numatantis tam tikrus reikalavimus, kartu nustato, kad už tų reikalavimų laikymąsi yra atsakingas įmonės vadovas (ABĮ 37 str.).

Pagal bendrą taisyklę įmonės administracijos vadovas atsako tik už savo asmeninius veiksmus, kuriais buvo pažeisti įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai. Šios aukščiau paminėtos nuostatos gerai buvo žinomos ir bendrovės vadovui A. M., kadangi jos analogiškai gali būti nurodomos ir direktorių pareiginiuose nuostatuose. Šios normos yra svarbus teisės šaltinis nustatantis įmonės administracijos vadovo teises ir pareigas, o jų laikymasis pripažintinas būtinu, kadangi atitinka įstatymų imperatyvių normų reikalavimus.

Antstolio (ės) A. Bložės kontoroje yra vykdomos 3 vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir N. (duomenys neskelbtini) dėl skolų išieškojimo iš skolininko A. M., 3 eilės išieškotojui VMI pagal išduotus ir priimtus vykdomuosius dokumentus ir atskirai dėl vykdymo išlaidų antstoliui (ei) išieškojimo.

Antstoliui (ei) nustačius, kad skolininkas A. M. dirba UAB ,,Karvaras“ vadovu, antstolis pagrįstai 2019-12-11 priimtą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo išsiuntė skolininko darbdaviui, nurodydamas (a) skolą išskaičiuoti iš skolininko atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka (CPK 733-743 str.) (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), 71-72 b. l.). Antstolio (ės) priimtame patvarkyme darbdaviui nurodyta, kad už antstolio reikalavimų neįvykdymą ar pavėluotą išskaičiavimą gali būti skirta bauda (CPK 585 str.). Dėl to darbdavys vienasmeniškai negalėjo nevykdyti išieškojimo ir pagal antstolio (ės) A. Bložės pateiktą procesinį dokumentą. Nagrinėjamos bylos atveju skolininko darbdavys esant antstolio (ės) pateiktam procesiniam dokumentui dėl skolos iš skolininko išieškojimo ir dėl to kilus abejonėms ar neaiškumams, neatsižvelgiant ir į skolininko pateiktus motyvus, negali vienasmeniškai nuspręsti kada jis gali būti vykdomas tuoj pat ar vėliau. Pažymėtina, kad procesinis dokumentas turi būti vykdomas nedelsiant. Tačiau atliekant išieškojimą iš skolininko taip pat svarbu yra atsižvelgti ir į reikalavimų tenkinimo eilę (CPK 736 str.). Apie savo veiksmus darbdavys ir jo įgaliotas atstovas privalo informuoti antstolį (ę) kuris (i) yra pateikęs (usi) vykdomąjį dokumentą. Nagrinėjamos bylos atveju nei skolininko darbdavys, nei darbdavio atstovas nepateikė teismui į bylą jokio paaiškinimo ir nenurodė pagrįstų aplinkybių kuo remiantis jis nevykdė išieškojimo pagal antstolio (ės) A. Bložės pateiktą patvarkymą nuo jo gavimo momento, todėl pripažintina, kad tokie A. M. (ar jo įgalioto asmens) veiksmai neatitinka tikrųjų minėtų teisės aktų nuostatų reikalavimų (1-2 b. l.). Dėl to antstolis (ė) A. Bložė teisėtai dar 2020-03-12 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į skolininko darbdavį dėl informacijos pateikimo (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), 78-79 b. l.). Skolininko darbdavys ne tik nepateikė atsiliepimo į antstolio (ės) pareiškimą, bet ir nepateikė jokių įrodymų susijusių su antstolio (ės) pateikto patvarkymo darbdaviui dėl informacijos pateikimo nevykdymu. Visi paminėti darbdavio ir konkrečiai bendrovės vadovo direktoriaus A. M. veiksmai laikytini neatitinkančiais įstatymo nuostatų. Darbdavys vykdydamas išieškojimą pagal procesinį dokumentą priimtą vykdomojo dokumento pagrindu ir dėl to kilus abejonėms, turi teisę gauti atitinkamą informaciją iš procesinį dokumentą pateikusio antstolio (ės), tiek ir iš profesionalių teisininkų. Dėl to teismas konstatuoja, kad darbdavys ir jo atstovas vienasmeniškai priimdamas sprendimą neišieškoti iš skolininko darbuotojo darbo užmokesčio sumų pagal teisės aktų nuostatas, nebuvo pakankamai apdairus ir atsakingas bei nepagrįstai atsisakė vykdyti antstolio (ės) A. Bložės pateiktą procesinį dokumentą.

Tokia teismo išvada remiasi tuo, kad įmonės administracijos vadovas pagal savo pareigas privalo veikti maksimaliai apdairiai ir rūpestingai, kad būtų visokeriopai užtikrinti jo vadovaujamos įmonės interesai. Kadangi administracijos vadovui nuo pat tapimo juo momento atsiranda vadovo pareiga elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (duty of care, duty due diligence). Šios pareigos turinys yra platus ir iš esmės reiškia, kad ne tik įmonė, bet ir tretieji asmenys turi teisę reikalauti iš įmonės administracijos vadovo veikti įmonės interesais kvalifikuotai, protingai, rūpestingai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, ar ne, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus. Daugumos užsienio valstybių teisė ir teismų praktika pripažįsta, kad įmones vadovo veiklai turi būti taikomas objektyvus, taip vadinamas ,,rūpestingo šeimos galvos“ elgesio standartas (bonus pater familias; bon pere de famille). Šis kriterijus reiškia, kad sprendžiant administracijos vadovo atsakomybės klausimą, turi būti atsakyta į klausimą, ar būdamas asmens, kurio atžvilgiu aiškinamasi atsakomybės jam kilimas, vietoje rūpestingas, apdairus, protingas vadovas tapačioje situacijoje būtų pasielgęs analogiškai. Kaip jau minėta teismas daro išvada, kad analogiškoje situacijoje protingas, apdairus ir rūpestingas vadovas būtų pasielgęs kitaip ir dėl to išieškotojas (kartu ir išmokų gavėjas) būtų išvengęs nuostolių. Tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas pažeidė savo pareigą veikti apdairiai, todėl atsiranda pagrindas skirti jam piniginę baudą už savo veiksmais išieškotojams padarytus nuostolius. Šiam „rūpestingo šeimos galvos“ kriterijui pritaikyti neturi reikšmės subjektyvūs veiksniai, apibūdinantys įmonės vadovą, - jo kvalifikacija, amžius, vadovavimo patirtis, sveikatos būklė, kitos jo asmeninės ar dalykinės savybės. Todėl pavyzdžiui, direktoriaus argumentai, kad ir kiti įmonės darbuotojai (vyr. finansininkė) analogiškai suvokė atsisakymo motyvus ar buvo padaryti dėl vadovo nepatyrimo, menkos kvalifikacijos, ligos ir t. t., negali būti panaudoti kaip atleidimo nuo atsakomybės pagrindas. Tokiais atvejais pripažįstama, kad asmuo, pavyzdžiui, žinodamas, jog neturi pakankamos kvalifikacijos tinkamai vadovauti įmonei arba to negalintis daryti dėl kitų priežasčių, tačiau neatsistatydinęs iš vadovo pareigų tuo pačiu prisiima ir visą atsakomybę už galimas savo netinkamo vadovavimo įmonei pasekmes. Atskirai pažymėtina, kad bendrovės vadovas neturi atsakyti už kitų įmonės darbuotojų neteisėtus veiksmus, tačiau už savo pavaldinių, kuriuos jis pats pasirenka bei pasitelkia savo pareigų įgyvendinimui ir kuriuos privalo tiesiogiai kontroliuoti neteisėtus veiksmus, dėl kurių išieškotojams buvo padaryta nuostolių, turi atsakyti pats vadovas. Kadangi pripažįstama, jog tie neteisėti veiksmai buvo nepakankamos savo pavaldiniu kontrolės ir priežiūros rezultatas.

Vadovo rūpestingumo ir apdairumo laipsnį gali apspręsti daugybė faktorių. Pažymėtina, kad atidumo ir rūpestingumo pareiga gali būti pažeidžiama pačiais įvairiausiais būdais ir veiksmais. Teismų praktika vienu iš būdu dėl įmonės administracijos vadovo aplaidaus ir nerūpestingo elgesio laiko nepakankama turimos informacijos analizę prieš priimant vieną ar kitą sprendimą arba vadovui prieinamos sprendžiamo klausimo analizės ar papildomo tyrimo neatlikimas. Šiuo atveju teismas mano, kad bendrovės vadovas turėjo galimybę pasikliauti ne tik savo darbuotojų paaiškinimais, bet ir kreiptis pagalbos į teisės konsultantus.

Antstolis (ė), vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo (ų) interesus (Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 str. 2 d.). Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims (CPK 585 str.). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones - baudas (CPK 585 str. 2 d., 616 str.). Įstatymas numato baigtinį sąrašą atvejų, kada antstolis vykdymo procese gali kreiptis į teismą su pareiškimu, tame tarpe ir dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais (CPK 593 str. 2 d.). Antstolis į teismą su pareiškimu kreipėsi CPK 585 str. 2 d. pagrindu, t. y. CPK VI dalyje numatytas atvejis.

Pažymėtina, kad kiekvienu atveju antstolio atliekami procesiniai veiksmai vykdymo procese yra reglamentuojami vykdymo proceso nuostatų. A. M. būdamas įmonės vadovu nepateikė teismui įrodymų, kodėl jis negalėjo įvykdyti antstolio (ės) patvarkymo ar neprivalėjo atlikti jį įpareigojančių veiksmų. Todėl antstolis (ė) pagrįstai su pareiškimu kreipėsi į teismą.

Antstolis (ė) 2020-06-19 teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad UAB „Karvaras“ vadovas M. J. nevykdė antstolio (ės) 2015-04-29 patvarkymo ir 2017-05-22 patvarkymo dėl informacijos pateikimo. Šių antstolio (ės) pareiškime įvardytų esminių aplinkybių UAB „Karvaras“ vadovas A. M. leistinais įrodymais nenuginčijo ir nepaneigė. A. M. nepagrįstai neatsiliepė ir į antstolio (ės) patvarkymus. Teismas, vertindamas įmonės vadovo elgesį konkrečioje situacijoje, turi ir teisę atsižvelgti į jo kvalifikaciją, sveikatos būklę, gyvenamąją vietą, įmonės veiklos pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes, tačiau to nesant teismas gali daryti priešingas išvadas.

Pažymėtina, kad atidumo ir rūpestingumo pareiga gali būti pažeidžiama pačiais įvairiausiais būdais ir veiksmais. Teismų praktika vienu iš būdu dėl įmonės vadovo aplaidaus ir nerūpestingo elgesio laiko nepakankama turimos informacijos analizę prieš priimant vieną ar kitą sprendimą arba vadovui prieinamos sprendžiamo klausimo analizės ar papildomo tyrimo neatlikimas. Šiuo atveju teismas mano, kad įmonės vadovas turėjo galimybę pasikliauti ne tik savo darbuotojų paaiškinimais, bet ir kreiptis pagalbos į teisės konsultantus. Atskirai teismas pažymi, kad įmonės vadovo atsakomybė išlieka ne tik jo darbo laikotarpiu, bet ir jam atsistatydinus ar jį pašalinus iš užimamų pareigų, kadangi įstatymas tokių asmenų atsakomybę sieja su kalte ir neteisėtais veiksmais. Įmonės vadovas siekdamas išvengti atsakomybės turi būti ėmęsis aktyvių veiksmų, užkertančių kelią neteisėto sprendimo priėmimui ir būti padaręs viską kas nuo jo priklauso, idant toks sprendimas nebūtų priimtas. Tačiau tokių duomenų į bylą nepateikė nei UAB „Karvaras“, nei konkrečiai jos vadovas A. M.. Dėl to teismas konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo A. M. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo neveikimo pagrįstumą. Civilinio proceso kodekso nuostatos, įtvirtinančios rungimosi principą bei šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 7 str., 12 str., 178 str.), tokį bylos dalyvio pasyvumą bei nerūpestingumą (jo atsikirtimų pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų nepateikimą) leidžia traktuoti kaip nesąžiningumą kitos proceso šalies atžvilgiu, bei atitinkamai kaip minėto suinteresuoto asmens neveikimą, neatsiliepiant tinkamai ir į antstolio pareiškimą teismui, laikyti pastarąjį nepagrįstu.

Įstatymo leidėjas nurodė, kad asmenims, už antstolio reikalavimų neįvykdymą ar pavėluotą įvykdymą gali būti skirta bauda (CPK 585 str. 2 d.). Tokie UAB „Karvaras“ vadovo A. M. veiksmai laikytini neatitinkančiais minėtų civilinio proceso įstatymo nuostatų. UAB „Karvaras“ vadovas A. M. ar jo atstovas (vyr. finansininkė) vykdydamas antstolio (ės) patvarkymą pagal pateiktą vykdytiną dokumentą ir negalėdamas nurodytu laiku jo įvykdyti, privalėjo apie tai informuoti antstolį (ę). Kilus abejonėms dėl galimybės tinkamai įvykdyti antstolio raginimą, UAB ,,Karvaras“ vadovas A. M. turėjo teisę gauti atitinkamą informaciją tiek iš procesinį dokumentą pateikusio antstolio (ės), tiek ir iš išieškotojo (os) pateikusio vykdomąjį dokumentą. Teismas atsižvelgdamas į visumą aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių konstatuoja, kad UAB „Karvaras“ vadovas A. M. veikdamas vienasmeniškai pagal įstatymo nuostatas ir visokeriopai nebendraudamas bei nebendradarbiaudamas su antstoliu (e) nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė vykdyti pastarojo (osios) 2020-03-12 patvarkymą dėl informacijos pateikimo. Vengdamas įvykdyti antstolio (ės) A. Bložės ir visus anksčiau priimtus visose vykdomosiose bylose patvarkymus UAB „Karvaras“ vadovas A. M. nebuvo pakankamai apdairus ir atsakingas.

Civilinio proceso kodekso nuostatos, įtvirtinančios rungimosi principą bei šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 7 str., 12 str., 178 str.), tokį bylos dalyvio iš dalies pasyvumą bei nerūpestingumą (išsamų jo atsikirtimų pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų nepateikimą) leidžia traktuoti kaip nesąžiningumą kitos proceso šalies atžvilgiu, bei atitinkamai minėto suinteresuoto asmens neveikimą.

Vykdant antstolio (ės) nurodymą, šiuo atveju antstolio (ės) A. Bložės pateiktą procesinį dokumentą, asmenys turi laikytis imperatyviosios įstatyme nustatytos priverstinės jų vykdymo tvarkos, nes priešingu atveju gali būti pažeidžiamos įstatymo ginamos kitų asmenų teisės bei teisėti interesai. UAB „Karvaras“ vadovas A. M. yra konkrečiai tas subjektas, kuriam už antstolio (ės) pateikto vykdomojo dokumento tinkamą nevykdymą, tokiu atveju taikytinos CPK 585 str. 2 d., numatytos priemonės (v. b. Nr. 41-2099-2010, 81-83 b. l.). Nevykdydamas nurodytų antstolio (ės) patvarkymų konkrečiai A. M. kaip darbdavio atstovas ir bendrovės vadovas pažeidė CPK 585 str. 1 d., t. y. imperatyviąją proceso teisės normą. Vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo kriterijais A. M. skirtina 300 Eur bauda už laikotarpį nuo 2020-03-17 (reikalavimo neįvykdymo momento) iki teismo nutarties priėmimo 2020-08-07 įskaitytinai.

Šiuo atveju teismas remiasi teisės teorijos principu „ultima ratio“, kuomet esant visoms sąlygoms ir galimybėms taikyti švelnesnę atsakomybės rūšį, neturi būti taikoma griežčiausia atsakomybė, kaip griežčiausia atsakomybės rūšis. „Ultima ratio“ principas įpareigoja teisę taikančius subjektus nustatyti tinkamą teisinę atsakomybę ir išvengti galimybės taikyti kraštutinę atsakomybę.

Pastebėtina, kad šioje nagrinėjamojoje byloje šia nutartimi bauda pirmiausia, yra skiriama A. M. kaip darbdavio atstovui ir bendrovės vadovui, o ne kaip skolininkui, už jo veiksmus, susijusius su antstolio 2020-03-12 patvarkymu, atsižvelgiant į tai, jog jis tuo pat metu buvo ir yra UAB ,,Karvaras“ direktorius (v. b. Nr. 41-2099-2010, 78-79 b. l.). Be to ši turtinė prievolė laikytina asmenine A. M. prievole, nes nėra susijusi nei su jo šeimos turtu (CK 3.115 str. 1d.), nei su konkrečiu daiktu, o tik su jo atliekamomis pareigomis. Tokiu atveju laikytina, kad nors bauda yra skirta A. M. kaip bendrovės vadovui, tačiau baudą jis turi sumokėti ne iš bendrovės, o iš savo asmeninių lėšų, tai yra asmeniškai iš savo gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Pastebėtina, kad asmeninėmis turtinėmis prievolėmis taip pat yra laikomos prievolės, susijusios su žalos (nuostolių) padarymu. Asmeninės prievolės atsiranda pagal sutartį ar įstatymą. Būtent skolininko darbdavio bendrovės atstovo vadovo A. M. netinkami veiksmai sąlygoja piniginės baudos jam skyrimą. Pažymėtina, kad vadovas už šios prievolės neįvykdymą atsako visu savo asmeniniu turtu. Kitoks šio teisinio santykio aiškinimas prieštarautų ne tik šį santykį reglamentuojančių procesinės teisės normų paskirčiai, bet ir aukščiau paminėtoms materialinės teisės normoms.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

1. Skirti UAB ,,Karvaras“ (į. k. 305176329) vadovui A. M., (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą už antstolio (ės) reikalavimų per laikotarpį nuo 2020-03-17 iki 2020-08-07 įskaitytinai, nevykdymą.

2. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 6800) iš UAB ,,Karvaras“ vadovo A. M. asmeninių lėšų.

3. Išsiųsti nutarties kopijas antstoliui (ei) A. Bložei, suinteresuotiems asmenims: 1. Skolininko darbdaviui UAB „Karvaras“ ir jo vadovui A. M., 2. Skolininkui A. M. ir 3. Išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.

4. Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui (ei) 3 (tris) vykdomąsias bylas.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.