Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2–ojoje valdyboje (toliau – Komisija) 2014 m. balandžio 15 d. nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2010-05-31 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. (3 epizodai), 254 str. 1 d., 159 str., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., ir vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., 63 str. 1, 4 d., jam paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-09-30 nuosprendį nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. (dvi veikos), 187 str. 1 d., ir, vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., 63 str. 1, 4 d., jam paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas BK 75 str. 1, 2 d. pagrindu atidėtas 2 metams; Klaipėdos apygardos teismo 2010-11-22 nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., prie Klaipėdos apygardos teismo 2010-05-31 nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis 2010-04-27 nuosprendžiu paskirtos bausmės ir nustatyta bausmė – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-17 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 259 str. 2 d. ir nuteistas 30 parų arešto; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-24 nutartimi BK 63 str. 1, 4, 9 d. pagrindu prie 2010-11-22 nutartimi paskirtos bausmės pridėta 2010-09-30 nuosprendžiu paskirta bausmė ir nustatyta bausmė – 5 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-18 nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., 2011-01-24 nutartimi nustatyta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2010-12-17 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė nustatytas 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010-01-18, pabaiga – 2015-07-17.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 9 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. G. skundą dėl Komisijos 2014 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 93-274 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p., sutikdamas su Komisijos padaryta išvada, jog nėra pagrindo manyti, kad A. G. jau pasitaisė ir paleistas lygtinai nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. G. skundas atmestinas.

BVK 157 str. nuostatos suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio trečioje dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį, įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis atitinka formalias sąlygas, kurioms esant gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau vien tik formalių kriterijų atitikimas negali būti lygtinio paleidimo pagrindas. Vertindamas skundo argumentus ir analizuodama pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės atsiliepime apylinkės teismui taip pat pritariama Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam.

Svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (BVK 8 str. 1 d.). Teismas turi vertinti ne tik, ar taikant lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu, bus pasiekti probacijos tikslai, bet ir atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kuri užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. G. bausmę atlieka keturiais apkaltinamaisiais nuosprendžiais paskirtas bausmes už vieno sunkaus, septynių apysunkių ir trijų nesunkių nusikaltimų padarymą. Dauguma nusikalstamų veikų savanaudiško pobūdžio, susijusios su asmeninės naudos siekimu (vagystės, sukčiavimas, neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas ir kt.), vieną iš nusikaltimų A. G. įvykdė bendrininkų grupėje bei įtraukė į nusikalstamą veiką savo nepilnametį brolį. Dėl nusikaltimų nuteistasis situaciją analizuoja adekvačiai, tačiau paviršutiniškai. Svarstant klausimą dėl A. G. galimybės atlikti tolesnę bausmę neizoliuotam nuo visuomenės, ypač svarbu atsižvelgti į tai, kad jis ir bausmės atlikimo metu nesugebėjo laikytis nustatytos tvarkos – 10 kartų pažeidė režimo reikalavimus ir 8 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis (nuobaudos negalioja), iš jų du kartus už šiurkščius pažeidimus, kai už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą visuomeninėje veikloje skatintas nebuvo. Minėtos aplinkybės, taip pat tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ateityje vis dar išlieka vidutinė (57 balai pagal OASys metodiką), rodo didesnį A. G. pavojingumą visuomenei. Be to, kaip pagrindiniai nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai yra nustatyti jo mąstymas ir elgesys (tvirtina, kad anksčiau turėjo problemų, tačiau nepastebi, kad jos vis dar egzistuoja, apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas), turimi ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai (priteistas 8171 Lt civilinis ieškinys, atlyginta tik labai maža dalis) bei išsilavinimo stoka ir specialybės neturėjimas (įgytas 9 klasių išsilavinimas). Nors A. G. imasi atsakomybės už savo elgesį ir veiksmus, tačiau svarbūs išlieka ir aplinkos veiksniai.

Skundą nagrinėjantis teismas išdėstytas nuteistajam nepalankias aplinkybes vertina kaip trukdančias tikėtis pozityvaus, nenusikalstamo A. G. elgesio laisvėje. Nuteistojo pažadai ateityje nenusikalsti ir skundo argumentai, kad jis yra pasiruošęs išeiti į laisvę, kur jo laukia darbas, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu jau yra pasiekti. Šiuo atveju aukštesnysis teismas aptartų aplinkybių kontekste įvertinęs nuteistajam paskirtos bausmės dydį ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą, sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad A. G. neatliktos bausmės dalis – 1 metai 3 mėnesiai 7 dienos (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 5 metai 6 mėnesiai), dar nėra adekvati įvykdytų nusikalstamų veikų kiekiui, neigiamai charakterizuojamai nuteistojo asmenybei, todėl nėra pakankama bausmės tikslams pasiekti. Šiuo atveju per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir motyvuotai atmetė A. G. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.