Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą suinteresuotiems asmenims (skolininkui) V. M., V. M., antstolei A. K. dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pranešus apie posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas atmestinas.

Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad antstolės A. K. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0133/21/00507 dėl 872,47 Eur skolos išieškojimo kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai iš skolininko V. M.. Antstolė, vykdydama priverstinio vykdymo veiksmus, nustatė, kad skolininko sutuoktinė V. M. turi turto, piniginių lėšų kredito įstaigose. Antstolė 2021 m. birželio 15 d. patvarkymu Nr. S-21-133-14849 areštavo skolininko sutuoktinės turtą bei CPK 667 straipsnio pagrindu pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, vienas iš jų, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto 2-ojo notarų biuro notarė R. S. patvirtino povedybinę sutartį tarp V. M. ir V. M., vedybų sutarčių registre ji įregistruota (duomenys neskelbtini). Pagal CK 3.82 straipsnį, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas. Sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą (CK 3.83 straipsnio 1 dalis). Iš (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto 2-ojo notarų biuro notarės R. S. patvirtintos povedybinės sutarties turinio matyti, kad visas turtas, tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis, įgytas vieno sutuoktinio vardu iki santuokos, santuokos metu iki ir po šios sutarties pasirašymo dienos, bus laikomas tą turtą įsigijusio sutuoktinio, kurio vardu jis įregistruotas viešajame registre, asmenine nuosavybe. Piniginės lėšos, įneštos santuokos metu iki ir po šios sutarties pasirašymo dienos, yra to sutuoktinio asmeninė nuosavybė, kurio vardu turtas įregistruotas ar kurio vardu sąskaita atidaryta, pajamos ir vaisiai gauti po šios sutarties pasirašymo dienos, yra to sutuoktinio asmeninė nuosavybė, kurio tas turtas yra (sutarties 1.1.-1.11. punktai). Pagal CK 3.102 straipsnio 2 dalį povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Taigi iki povedybinės sutarties įsigaliojimo visas sutuoktinių įgytas turtas gali būti pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, tuo tarpu po šios sutarties sudarymo turtas, įgytas vieno sutuoktinio vardu santuokos metu iki ir po šios sutarties pasirašymo dienos yra pripažįstamas kiekvieno jį įgijusio sutuoktinio asmenine nuosavybe, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigiasi, sutuoktinio turtas, pajamos, šiuo metu gaunamos iš darbinės ar kitokios veiklos, nėra pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe, jie kitam sutuoktiniui, šiuo atveju – skolininkui, nepriklauso, išieškoti iš jų negalima.

Be to, atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, jog povedybinės sutarties 9. punkte aiškiai nurodyta, jog šalys už savo prievoles atsako savo turtu. Kitos šalies turtas ar teisės dėl to negali nukentėti, išskyrus atvejus, jeigu prisiimtos prievolės, skoliniai įsipareigojimai yra bendri ar buvo prisiimti šeimos poreikiams tenkinti. Nagrinėjamoje byloje skola pareiškėjui atsirado dėl V. M. asmeninės skolos. Byloje nenustatyta, jog minėti skoliniai įsipareigojimai buvo abiejų sutuoktinių bendrai prisiimti ar atsirado dėl šeimos poreikių tenkinimo, todėl už minėtus skolinius įsipareigojimus skolininkas V. M. atsako tik jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu, V. M. turtas (taip pat ir piniginės lėšos) negali nukentėti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas nustatyti skolininko V. M. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su V. M. atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams.