- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-20
- Bylos Nr.
- T-1564-1202/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08000-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Kategorijos
- 2.1.14Lietuvos Respublikos teismų ir prokuratūros susižinojimas su užsienio valstybių įstaigomis ir tarptautinėmis organizacijomis (BPK 171, 66 - 77 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus teikimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš S. D., gimusios (duomenys neskelbtini) d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2441-1202/2024 S. D. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje (dvi veikos) ir jai paskirta subendrinta – 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. D. paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. gruodžio 19 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus teikimas, kuriame nurodyta, kad tarnyba 2024 m. gruodžio 16 d. gavo advokato S. N. prašymą išmokėti užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą, teikiant antrinę teisinę pagalbą S. D. pagal 2024 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) baudžiamojoje byloje Nr. 1-2441-1202/2024. Minėtų išlaidų suma – 175 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas atmetamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. BPK 361 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus, be kita ko, dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.
BPK 106 straipsnio, reglamentuojančio advokato darbo apmokėjimą, 1 dalyje nustatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Baudžiamojoje byloje Nr. 1-2441-1202/2024 buvo nutarta kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių dėl gynėjo parinkimo kaltinamajai S. D. BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad S. D. bylos nagrinėjimo metu buvo suvaržyta laisvė, ji atliko laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nuosprendį, todėl kaltinamosios atžvilgiu gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, kad būtų tinkamai užtikrinta įkalinimo įstaigoje esančio asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisė į gynybą, o ne dėl to, kad to pageidavo pati kaltinamoji.
Sprendžiant dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atsižvelgtina į nuteistosios turtinę padėtį. Iš išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas gauto iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) matyti, jog informacijos apie S. D. darbovietę Sodros informacinėje sistemoje nėra. Pažymėtina, jog S. D. nusikalto dėl savanaudiškų paskatų siekiant finansinės naudos, pagrobtas turtas baigtos nusikalstamos veikos atveju nebuvo grąžintas civiliniam ieškovui, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. nuosprendžiu APB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai buvo tenkinti ir iš S. D. buvo priteista 189 Eur ir 239 Eur turtinės žalos atlyginimo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi S. D. buvo subendrintos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirta 4 mėnesių laisvės atėmimo ir 14 MGL (700 Eur) dydžio baudos bausmė. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 17 d. ir yra vykdytina.
Darytina išvada, kad S. D. turtinė padėtis šiuo metu yra sudėtinga, ji neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nusikalto siekdama finansinės naudos, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų nuteistosios padėtį, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodytos 175 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistosios nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 361–362 straipsniais, 364 straipsniu,
nutaria:
atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus teikimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal 2024 m. gruodžio 18 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) priteisimo iš S. D.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.