Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, – pareiškėjui S. N.,

nedalyvaujant administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos – Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK Šilainių policijos nuovados įgaliotam atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo S. N. skundą dėl 2009-07-24 nutarimo skirti administracinę nuobaudą panaikinimo, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-07-24 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK Šilainių policijos nuovados viršininkės Audronės Sutkaitienės nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N 437529 pareiškėjui buvo paskirta administracinė nuobauda – 100 Lt bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 110 str. 1 d., padarymą.

Pareiškėjui administracinė nuobauda buvo paskirta už Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių, patvirtintų 2005-12-01 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-622 (su vėlesniais pakeitimais bei papildymais) II skyriaus 17 p. reikalavimų pažeidimą – t.y. už tai, kad 2009-07-10 apie 7 val. 35 min. Kauno mieste, Šarkuvos gatvėje, viešoje vietoje, netoli pastato Nr. 26, jam priklausantį šunį vedžiojo be antsnukio.

Administracinę nuobaudą paskyrusios Institucijos įgaliotas atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo gautas, todėl byla iš esmės buvo išnagrinėta Institucijos įgaliotam atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 123 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas dalinai, nutarimas skirti administracinę nuobaudą pakeistinas (ABTĮ 124 str. 1 d. 5 p.).

Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N 437529 dokumentų (b.l. 7-14), pareiškėjo skundo duomenys patvirtina, kad 2009-07-10 apie 7 val. 35 min. 2 policijos pareigūnės betarpiškai matė, jog Kauno mieste, Šarkuvos gatvėje, viešoje vietoje, netoli pastato Nr. 26, pareiškėjas jam priklausantį šunį vedžiojo be antsnukio. Pareiškėjui 2009-07-23 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, įteiktas jo nuorašas ir 2009-07-24 nutarimu, pareiškėjui dalyvaujant, jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 100 Lt bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 110 str. 1 d., padarymą. Administracinė nuobauda buvo paskirta už Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių, patvirtintų 2005-12-01 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-622 II skyriaus 17 p. reikalavimų pažeidimą. Bylos duomenys patvirtina, kad anksčiau pareiškėjas pagal ATPK 110 str. baustas nebuvo. Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos (įvykio vietoje buvę policijos pareigūnės) parodė, kad 2009-07-10 ryte jos vykdė Šilainių policijos nuovados viršininkės žodinį nurodymą kontroliuoti Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių reikalavimų laikymąsi. Jos tuo metu buvo be tarnybinių uniformų. Ties Šarkuvos gatvės namu Nr. 26 liudytojos pastebėjo, kad pareiškėjas vedžioja vidutinio dydžio šunį be antsnukio. Pareiškėjo vedžiojamas šuo buvo tikrai aukštesnis negu Taisyklėse numatyti 28 centimetrai ir šuns ūgis ne mažiau kaip 40 centimetrų. Jos priėjo prie pareiškėjo ir parodė tarnybinį pažymėjimą, paaiškino pažeidimo esmę. Pareiškėjas nesustojo, nebendravo su pareigūnėmis, o tik pasakė savo namų adresą ir nusivedė šunį.

Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių, patvirtintų 2005-12-01 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-622 (su vėlesniais pakeitimais bei papildymais) II skyriaus 17 p. reikalauja, kad šuo viešoje vietoje būtų vedžiojamas su pavadėliu ir antsnukiu. Žemesniam kaip 28 centimetrų šuniui antsnukis nebūtinas. Tiek pareiškėjas, tiek liudytojos patvirtino, kad pareiškėjo vedžiojamo šuns ūgis ne mažesnis kaip 40 centimetrų. Teismas konstatuoja, kad bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog 2009-07-10 šuo buvo vedžiojamas be antsnukio viešoje vietoje. Atsakomybė už tai šuns savininkui numatyta ATPK 110 str. 1 d.

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu tvirtino, kad jam priklausantis šuo pradžioje buvo su antsnukiu, tačiau bevedžiojant šunį antsnukis nukrito. Pareiškėjas vedė šunį namo ir norėjo paprašyti, kad kažkas iš šeimos narių surastų šuns pamestą antsnukį. Teismas atmeta šiuos pareiškėjo parodymus, kaip prieštaraujančius kitų bylos įrodymų visumai bei nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas siekia išvengti administracinės atsakomybės ir administracinės nuobaudos sukeltų neigiamų pasekmių. Pareiškėjas neneigia, kad visą laiką šunį vedžiojo su pavadėliu. Iš to seka, kad šuo visą laiką buvo netoli pareiškėjo. Pareiškėjas turėjo galimybę ir privalėjo pastebėti, jog antsnukis nukrito. Pareiškėjas privalėjo iš karto uždėti šuniui antsnukį. Pareiškėjas teismui patvirtino, kad jis pats nepaėmė nukritusio antsnukio, o vedė šunį be antsnukio į namus. Iš to seka, kad pareiškėjas sąmoningai pažeidė Taisyklių 17 p. reikalavimus. Be to, kostiumo dėvėjimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti Taisyklių 17 p. reikalavimus (ABTĮ 10 str.).

Teismui pateiktų duomenų visuma duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs bei administracinę nuobaudą skyręs pareigūnas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas, būdamas atsakingas už šunį, pažeidė Taisyklių II skyriaus 17 p. reikalavimus ir jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 110 str. 1 d., sudėtis. Skiriant administracinę nuobaudą nebuvo nustatytos pareiškėjo atsakomybę lengvinančios bei atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Teismas iš esmės sutinka su tokia Institucijos pareigūno išvada. Dėl šių priežasčių pareiškėjui buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda. Jokių esminių ATPK 9 str., 20 str., 24 str., 30-2 str., 31 – 32 str., 35 str., 260 str., 272 str. 283 str., 286 str. pažeidimų, kurie būtų besąlyginė vada nutarimui panaikinti, bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatyta. Policijos pareigūnės nuosekliai parodė, kad jos parodė tarnybinius pažymėjimus, prisistatė, kai betarpiškai pastebėjo, jog pareiškėjas vedžioja viešoje vietoje šunį be antsnukio. Netikėti policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo duomenimis, jų parodymais, duotais teismo posėdžio metu, teismas neturi jokio pagrįsto pagrindo. Pareigūnės tik vykdė savo tarnybines pareigas, pareiškėjo asmeniškai nepažįsta, anksčiau su pareiškėju susitikę nebuvo. Šią aplinkybę patvirtino ir pats pareiškėjas. Jokių asmeniškumų arba kitokio netarnybinio suinteresuotumo nubausti pareiškėją teismas nenustatė. Teismas šiuos duomenis (liudytojų parodymus ir tarnybinio pranešimo duomenis) laiko nešališkais ir remiasi jais priimdamas procesinį sprendimą šioje byloje (ABTĮ 13 str., 20 str. 3 d., Teismų įstatymo 33 str., LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N16-512/2007). Teismas, tuo pačiu, pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat, tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmas, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės sektų, kad nuobauda skiriama, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausiai reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra sietinas su ATPK 30-1 straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N 9– 827/2007, Nr. N5-542/2007, Nr. N3-331/2007, N3-1900/2006, Nr. N-1-1377/2007 ir pan.). ATPK 110 str. 1 d. sankcijoje numatytos dvi alternatyvios nuobaudos – bauda arba įspėjimas. Šiuo atveju institucija, skirianti administracinę nuobaudą, pirmiausia turi parinkti taikytiną administracinę nuobaudą, o tada ją individualizuoti, atsižvelgdama į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Tai, kad byloje nėra nustatyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nei atsakomybę sunkinančių, nei atsakomybę lengvinančių aplinkybių, savaime nereiškia, kad privalo būti skiriama griežtesnė iš įstatyme numatytų alternatyvių nuobaudų, kadangi tiek įstatyme numatyta švelnesnė nuobauda, tiek sunkesnė nuobauda gali būti atitinkamai individualizuojama. Parenkant vieną iš įstatyme numatytų alternatyvių administracinių nuobaudų, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Pareiškėjui parinkta administracinės nuobaudos rūšis ir, tuo pačiu, paskirta administracinė nuobauda iš dalies neatitinka proporcingumo principo reikalavimų, ji paskirta ne visiškai tinkamai bei išsamiai įvertinus pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį ir kitas bylos aplinkybes. Pareiškėjo padarytas pažeidimas, už kurį jam skirta administracinė nuobauda - bauda, negali būti vertinamas kaip labai pavojingas, nes šuo netrikdė viešosios rimties, negąsdino praeivių, taip pat realių sunkių pasekmių pažeidimas nesukėlė. Kaip jau minėta, proporcingumo principas reikalauja, kad griežtesnė iš įstatyme įtvirtintų alternatyvių nuobaudų būtų skiriama tik tada, jei bylos aplinkybės leidžia teigti, kad nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti pritaikius administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui švelnesnę nuobaudą ir ją ir atitinkamai individualizavus. Šiuo tikslu būtina įvertinti ir pareiškėjo anksčiau padarytų pažeidimų pobūdį, jų pavojingumą, paskirtų nuobaudų įvykdymą, pareiškėjo elgesį, kitas svarbias bylos aplinkybes. Pareiškėjas anksčiau už panašius teisės pažeidimus nebaustas, atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos ir šios aplinkybės leidžia teigti, kad administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju galėtų būti pasiekti ir netaikant griežtesnės administracinės nuobaudos rūšies, o paskirtoji nuobauda neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. To pasekoje teismas daro išvadą, kad nutarimas skirti administracinę nuobaudą keistinas ir pareiškėjui už padarytą teisės pažeidimą skirtina alternatyvi administracinė nuobauda - įspėjimas (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2007-07-19 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-1-1377/2007).

Administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys taip pat duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo nuorašas pareiškėjui buvo įteiktas asmeniškai, procesinės teisės, numatytos ATPK 272 str., išaiškintos (jos taip pat išdėstytos pažeidimo protokole), suteikta teisė duoti paaiškinimą dėl įtarimo (b.l. 9). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui įstatymo nustatyta tvarka buvo pranešta apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo laiką bei vietą, pareiškėjas skiriant administracinę nuobaudą Institucijoje dalyvavo. Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas skirti administracinę nuobaudą iš esmės atitinka ATPK normų reikalavimus. Jokių esminių ATPK 256 str., 280 str., 283 str. normų pažeidimų, duodančių pakankamą pagrindą skundžiamam nutarimui panaikinti, Institucijoje nebuvo padaryta. Pareiškėjas atvykti į Instituciją buvo kviečiamas nevisiškai laikantis ATPK normų reikalavimų, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas skundžiamam nutarimui panaikinti. Pažeidimo sudėties buvimui pareiškėjo veiksmuose jokios tiesioginės įtakos neturi ir tai, ar policijos pareigūnės ėjo tarnybines pareigas, ar dėvėjo uniformą, ar tinkamai prisistatė. Pažeidimą galėjo pastebėti ir apie tai informuoti Instituciją visiškai pašaliniai asmenys ir tai būtų pakankamu pagrindu spręsti klausimą apie pažeidimo sudėties buvimą pareiškėjo veiksmuose (inicijuoti administracinę teiseną). Pareiškėjas nurodė, kad buvo pažeisti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, Policijos veiklos įstatymo 6 str., 18 str., Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso reikalavimai. Teismas pabrėžia, kad minėtų normų galimi pažeidimai nešalina pažeidimo sudėties ir nėra pakankamu pagrindu skundžiamam nutarimui panaikinti. Dėl šių teisės normų pažeidimų pareiškėjas turi teisę pateikti skundus Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, Kauno apskrities VPK viršininkui ir pan. (ABTĮ 10 str.). Be to, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens (pareiškėjo) betarpiškas dalyvavimas viešame teismo posėdyje nagrinėjant jo skundą, leidžia pašalinti procesinius pažeidimus, galimai padarytus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijoje bei skiriant administracinę nuobaudą (ABTĮ 13 str., 20 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti 2009-07-24 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK Šilainių policijos nuovados viršininkės Audronės Sutkaitienės nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N 437529, kuriuo S. N. buvo paskirta administracinė nuobauda – 100 Lt bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 110 str. 1 d., padarymą, ir S. N. paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.